Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

2019-10-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-210-1079/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-10-22
Bylos Nr.
II-210-1079/2019
Teisminio proceso Nr.
4-18-3-00090-2019-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Pažeidėjas
R. M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-210-1079/2019Teisminio proceso Nr. 4-18-3-00090-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 19.20; 21.3.3; 21.10.4 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 22 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam R. M.,

administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato, atstovui Dariui Burbai,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo R. M. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato 2019 m. liepos 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 62-ANR_N-849-2019 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. liepos 12 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) pareigūnas priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 62-ANR_N-849-2019, kuriuo R. M. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė jam 40,00 Eur dydžio baudą. Administracinio nusižengimo protokolas R. M. buvo surašytas ir administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2019 m. liepos 2 d. apie 10.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), savavališkai, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, vykdydamas tariamą teisę, paėmė iš J. A. jos asmens tapatybės kortelę ir, jai reikalaujant, negrąžino, tokiais savo veiksmais, nepadarydamas J. A. esminės žalos.

2019 m. rugpjūčio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose gautas administracinėn atsakomybėn patraukto R. M. skundas dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 62-ANR_N-849-2019, kuriame jis nurodo, kad nesutinka su Institucijos 2019 m. liepos 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 62-ANR_N-849-2019 (toliau – skundžiamas nutarimas). Skunde paaiškino, kad nukentėjusioji J. A. gyveno pas jį adresu (duomenys neskelbtini). Kai dingo jos tapatybės kortelė, manė, kad ji ją pametė, nes jis jos neėmė. Pareigūnai nutarimą surašė iš jos parodymų. Kai tarp J. A. pas jį paliktų daiktų (striukės kišenėje) rado jos tapatybės kortelę, jai atidavė.

Atsiliepimas

Atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto R. M. skundą Institucija nurodė, jog R. M. administracinis nusižengimas įrodytas pilnai, jo nesutikimas su jam inkriminuojamu administraciniu nusižengimu turėtų būti vertintinas kritiškai kaip gynybinė pozicija.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad J. A. lankydavo ir būdavo pas jį, lankosi ir toliau po įvykio. Tuo laikotarpiui birželio-liepos mėnesiais gyveno apie pusantro mėnesio. O savo dokumentą pamiršo ir paliko, o pati nukentėjusioji gal iš piktumo ar iš pamiršimo apkaltino jį, kad jis paėmė jos asmens tapatybės kortelę. Radęs kortelę jai grąžino. Nurodė, jog nežino kiek pareiškimų yra pateikusi nukentėjusioji. Teigė, jog J. A. savo kortelę paliko pas jį, jo striukėje, kuria buvo apsivilkusi kai jie ėjo paimti maisto produktų. Teigė, jog pareiškimą galėjo parašyti dėl piktumo. Sužinojęs, jog A. ieško kortelės apžiūrėjo namuose visus daiktus ir radęs striukėje kortelę, nešė jai atiduoti, tačiau ji neįsileido jo ir paskambino policijai, atvykę policijos pareigūnai išsivežė jį. Teigė, jog kartais gyvena su A., kartais ji gyvena su kuo nors kitu. Prašė teismo panaikinti paskirtą nuobaudą, nes buvo nubaustas nekaltai.

J. A. į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas į teismo posėdį įteiktas jos gyvenamojoje vietoje, kartu gyvenančiam asmeniui – dukrai, neatvykimo priežastys nežinomos. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą iš nukentėjusiosios negauta, todėl byla išnagrinėta nukentėjusiajai J. A. nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis).

Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, atstovas prašė R. M. skundo netenkinti ir palikti Institucijos skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad visos aplinkybės patvirtina nusižengimo padarymą. Paaiškino, kad 2019 m. liepos 12 d. R. M. nebuvo kviestas į policijos komisariatą, bet buvo gautas A. pranešimas, kad pas ją braunasi nepageidaujamas asmuo ir buvo pristatytas R. M.. Patvirtino, jog R. M. nurodytos aplinkybės, kad jis kartu su J. A. gyvena, paskui nebegyvena, yra teisingos. Nurodė, kad jų išsiskyrimai yra žinomi policijai, nes A. kreipiasi į policiją, dėl netinkamų M. veiksmų. A. asmens dokumentas buvo paimtas iš M. 2019 m. liepos 12 d. kai jis buvo pristatytas į policiją, anksčiau M. teigė neturintis to dokumento, o po to nešė jį atiduoti A..

Iš 2019 m. liepos 3 d. J. A. pareiškimo matyti, kad pareiškėja prašo imtis priemonių dėl R. M. veiksmų prieš ją. Be teisės vaikšto po kiemą, daužo duris, langus, pastoviai grasina. Nurodoma, kad taip pat atėmė asmens tapatybės kortelę (administracinio nusižengimo b. l. 10);

Iš 2019 m. liepos 5 d. J. A. apklausos protokolo matyti, kad pareiškėja nurodė, jog 2019 m. liepos 2 d. jai būnant pas R. M., jis iš jos rankinė paėmė jos asmens tapatybės kortelę ir negrąžina (administracinio nusižengimo b. l. 13-14);

Iš 2019 m. liepos 11 d. panaikinto nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną matyti, kad 2019 m. liepos 11 d. buvo nutraukta administracinė teisena pagal J. A. pareiškimą, nesant administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties (administracinio nusižengimo b. l. 6-7);

2019 m. liepos 12 d. apklausos protokole R. M. nurodė aplinkybes kaip rado kortelę, kad nešė ją atiduoti A. ir jam buvo iškviesta policija (administracinio nusižengimo b. l. 5);

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių protokolo ir nutarimo administracinio nusižengimo byloje matyti, kad šie buvo surašyti R. M. 2019 m. liepos 12 d., ant nutarimo yra atžyma, jog asmens tapatybės kortelė grąžinta J. A. (administracinio nusižengimo b. l. 1-2, 3-4).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Pagal ANK 518 straipsnį asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696-2015). Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.

Remiantis teismų praktika, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. ANK 518 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio pažeidimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, nurodytus jo dispozicijoje.

Teismas, patikrinęs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių, neginčijamų įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog R. M. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo ir kitos bylos medžiagos, procesinis sprendimas patraukti R. M. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį ir skirti jam administracinę nuobaudą iš esmės grindžiamas tik nukentėjusiosios J. A. pareiškimu ir jos paaiškinime išdėstytomis aplinkybėmis. Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. M. nepripažįsta, kad jis paėmė nukentėjusiosios asmens tapatybės kortelę, nurodo, kad atrado jos tapatybės kortelę savo namuose, striukės, kurią būdama pas jį vilkėjo nukentėjusioji, eidama maisto produktų, kišenėje, ir iš karto ją nunešė nukentėjusiajai, tačiau ši jam iškvietė policiją. Pažymėtina, kad savavaldžiavimo faktas negali būti pagrįstas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais.

Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent jai.

Nagrinėjamu atveju, jokių kitų objektyvių įrodymų, pagrindžiančių administracinio nusižengimo padarymo faktą ir administracinėn atsakomybėn patraukto R. M. kaltę, byloje nepateikta. Institucija nepateikė objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu būtų galima vienareikšmiškai konstatuoti, jog R. M. savavališkai vykdė savo tariamą teisę nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusioji J. A. nuo 2019 m. birželio 13 d. iki 2019 m. liepos 2 d., gyveno pas R. M., po to tarp jų vyko konfliktai, buvo kviečiami policijos pareigūnai, nukentėjusioji kreipėsi į policijos pareigūnus dėl iš jos paimto asmens dokumento. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tarp nukentėjusiosios ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens yra pakankamai artimi santykiai, jie tam tikrais laikotarpiais gyvena kartu ir kylant nesutarimais tarpusavio konfliktus sprendžia pasitelkdami policijos pareigūnus. Byloje nepaneigta aplinkybė, kad pareiškėja gyvendama pas R. M., pati galėjo palikti savo asmens dokumentą pas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį.

Pažymėtina ir tai, kad ANK 518 straipsnio norma yra blanketinė, nukreipianti į kitą teisės aktą, t. y traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, yra būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Be to, administracinio teisės pažeidimo protokole nepakanka formaliai išvardinti pažeistas teisės normas, tačiau būtina konkretizuoti jų turinį ir esmę, nurodyti, kokiais būtent veiksmais (ar neveikimu) buvo pažeisti normose įtvirtinti reikalavimai. Tačiau, kaip matyti iš pareiškėjui surašyto 2019 m. liepos 12 d. administracinio nusižengimo protokolo bei skundžiamo nutarimo, nei protokole, nei skundžiamame nutarime nėra nurodyta, kokių konkrečių teisės aktų normos buvo pažeistos.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į tai, kad objektyvių įrodymų, patvirtinančių R. M. padarytą administracinį nusižengimą byloje nėra, o kilusios abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas sprendžia, kad neįrodyta, jog R. M. turėjo tyčią padaryti ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje. Teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad jų nėra pakankamai tam, kad skundžiamo nutarimo išvados būtų pripažintos pagrįstomis, o pats skundžiamas nutarimas teisėtu, todėl jis yra naikintinas nenustačius R. M. veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių, o administracinio nusižengimo teisena R. M. atžvilgiu nutrauktina ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 636 straipsniu, 641, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 644, 646 straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

R. M. skundą tenkinti.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato 2019 m. liepos 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 62-ANR_N-849-2019 panaikinti bei administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnį R. M. atžvilgiu nutraukti nesant administracinio nusižengimo požymių.

Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nutarimą priėmusius Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Teisėja Sigita Rozgaitė