Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Gedimino Juknos pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 12-1-01512-14 ir baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., a.k. (duomenys neskelbtini)Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „Corpus A“, gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas, baustas administracine tvarka, įrašytas į narkologinę įskaitą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K., 2014-05-18 apie 21.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,27 promilių girtumas (b.l. 26)), kas turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui, du kartus kumščiu sudavė sugyventinės sūnui V. B. į petį, du kartus kumščiu sudavė V. B. į krūtinę, vieną kartą delnu sudavė per viršugalvį, baigęs smūgiuoti, ranka apėmė V. B. kaklą ir jį smaugė, tokiais veiksmais sukeldamas jam fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino pilnai (b.l. 41). A. K., apklaustas įtariamuoju, parodė, kad gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini) kartu su sugyventine G. V. ir jos sūnumi V. B.. 2014-05-18, vakare, jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir gerai visų įvykio aplinkybių neprisimena. Tą vakarą tarp jo ir V. B. kilo žodinis konfliktas, kurį išprovokavo sugyventinės sūnus, kuris tuo metu buvo savo kambaryje. Konflikto metu jis kumščiu du kartus sudavė V. B. į petį, du kartus kumščiu sudavė į krūtinę, vieną kartą delnu sudavė jam per viršugalvį, po to ranka apėmė V. B. kaklą ir jį pradėjo smaugti. Netrukus po šio įvykio namo grįžo sugyventinė, o jis išėjo iš namų. Dėl tokių savo veiksmų labai gailisi, su sugyventinės sūnumi susitaikė (b.l. 41).

N. V. B. parodė, kad 2014-05-18, apie 21 val., jam būnant namuose, (duomenys neskelbtini) į jo kambarį atėjo mamos sugyventinis A. K. ir pradėjo jį įžeidinėti. A. K. paklausė, ar V. B. rytoj eis į mokyklą. V. B. atsakė, kad neis, nes serga ir yra atleistas nuo pamokų. A. K. pasidarė agresyvus ir sakė, kad V. B. jam meluoja. Šiuo konflikto metu A. K. sudavė kumščiu V. B. į petį. V. B. pasakė, kad A. K. nustotų smurtauti, tačiau A. K. dar labiau supyko ir pradėjo kumščiais smūgiuoti V. B. į krūtinę, į petį, per viršugalvį. Baigęs smugiuoti, jis ranka apėmė V. B. kaklą ir pradėjo smaugti. V. B. pavyko išsilaisvinti. Tokie A. K. veiksmai sukėlė jam fizinį skausmą. Netrukus namo grįžo V. B. mama, o pats V. B. iškvietė policiją. A. K. taip smurtauja ne pirmą kartą (b.l. 16).

G. V. parodė, kad su sūnumi V. B. ir sugyventiniu A. K. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2014-05-18 ji namo grįžo apie 21.10 val. Sugrįžusi pamatė, kaip sugyventinis A. K. išbėga iš jos sūnaus kambario. Ji paklausė, kas atsitiko, tačiau A. K. nieko neatsakė ir pasiūlė paklausti pas sūnų. Ji nuėjo į sūnaus kambarį ir pamatė, kad jis verkia. Sūnus pasakė, kad jį sumušė A. K. ir paprašė iškviesti policiją. Šį jų pokalbį girdėjo A. K., kuris pradėjo šaukti, kad, jeigu atvažiuos policija, jis užmuš jos sūnų. Tuomet A. K. išėjo iš namų. Tokio pobūdžio smurtas prieš jos sūnų V. B. kartojasi ne pirmą kartą. Šio įvykio metu A. K. buvo neblaivus, jis pastoviai piktnaudžiauja alkoholiu, o išgėręs tampa agresyvus (b.l. 18, 19).

Motyvuojamoji dalis

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamasis A. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Jo kaltę įrodo jo paties parodymai, liudytojos G. V. bei nukentėjusiojo V. B. parodymai. Kaltinamojo A. K. nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio.

Paskelbus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis tam neprieštaravo, su tuo sutiko, dėl siūlomos laisvės apribojimo bausmės ir jos trūkmės taip pat sutiko (b.l. 78-79).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nusikaltimas yra baigtas, tyčinis, į tai, kad kaltinamasis administracine tvarka baustas, teismas atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi, nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, į narkologinę įskaitą įrašytas (b.l. 72), dirba. Atsižvelgus į viską, kas išdėstyta, darytina išvada, jog procesas užbaigtinas baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam tikslinga paskirti laisvės apribojimo bausmę.

A. K. Lietuvos Respublikos BPK 140 str. tvarka laikinai sulaikytas 2014-05-19 (b.l. 25), paleistas 2014-05-19 (b.l. 42). A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 43, 45). Civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

A. K. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintina šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas, -

nusprendžia:

pripažinti A. K. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str.1 d., ir paskirti jam 9 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo, tęsti darbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 6 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo, tęsti darbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikys išbūtą laiką, t.y. 1 parą.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinimas kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

Išaiškinti A. K., kad jis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.