Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Justo Gurecko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. R. (A. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2013 m. gegužės 21 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 2 dalį 3 MGL (390 Lt) dydžio bauda;

2) 2016 m. sausio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 10 MGL (376 Eur) dydžio bauda;

3) 2017 m. gruodžio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, 281 straipsnio 7 dalį 60 parų arešto;

4) 2018 m. liepos 19 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams su įpareigojimams;

5) 2020 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 243 straipsnį, 281¹ straipsnio 1 dalį (2 veikos) 1 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams paskiriant įpareigojimus;

6) 2021 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, subendrinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu ši bausmė subendrinta su 2020 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė paskirta bausmė 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

7) 2022 m. kovo 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (2 veikos) 8 mėnesiams laisvės atėmimo, BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu ši bausmė subendrinta su 2021 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 11 mėnesių laisvės atėmimo;

8) 2022 m. liepos 11 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį 6 mėnesiams laisvės atėmimo, BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu ši bausmė subendrinta su 2022 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 11 mėnesių laisvės atėmimo;

9) 2022 m. rugpjūčio 22 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį 4 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis ši bausmė subendrinta su 2022 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė 7 mėnesių 9 dienų laisvės atėmimo bausmė; Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. spalio 12 d. nutartimi subendrintos 2022 m. liepos 11 d. ir 2022 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir nustatyta galutinė 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (2023 m. rugsėjo 8 d. atliko bausmę),

kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. R. 2023 m. spalio 26 d. apie 18.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,69 promilių neblaivumas), kilusio žodinio konflikto su sugyventine J. Š. metu, tyčia abejomis kojomis spyrė jai į šlaunis ne mažiau kaip 4 kartus, konfliktui tęsiantis spyrė ne mažiau kaip 5 kartus J. Š. į įvairias kūno vietas, po ko rankomis suėmęs už jos rankų riešų spaudė, taip sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu A. R. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2023 m. spalio 26 d. apie 14 val., būdamas namuose, (duomenys neskelbtini), jis vartojo alkoholį, vienas išgėrė apie 0,7 litro talpos degtinės. Nors namuose kartu buvo ir jo sugyventinė J., ši alkoholio nevartojo. Nors buvo išgėręs 0,7 litro talpos degtinės, tačiau jautėsi normaliai, negirtas, viską prisimena. Konfliktas tarp jo ir J. kilo dėl to, kad ši pradėjo jam priekaištauti dėl vartojamo alkoholio. Konflikto metu jis prašė J. atstoti, tačiau ši vis tiek jį provokavo, buvo suėmusi jį už rūbų. Norėdamas, kad J. nuo jo atstotų, jis kelis kartus kaire koja spyrė J. į sėdmenis. Nuo jo spyrių J. nenukrito ir į nieką neatsitrenkė. Spyriai nebuvo stiprūs, vadinamieji „pendeliai“, nesiekė jais sužaloti J. ar jai sukelti kaip nors fizinį skausmą. Kiek tiksliai sudavė „pendelių“ J., atsakyti negali, neskaičiavo. Kadangi J. ir toliau su juo konfliktavo, suėmęs jai už rankų riešų suspaudė ir pasakė: „atstok nuo manęs“ bei atsistūmė nuo savęs. Taip pat jis dešine ranka suėmė J. už sprando, tačiau nespaudė, pasakė: „ar gali atstot nuo manęs?“. Konfliktui pasibaigus J. iš kambario išėjo. Kada ši išėjo iš buto, jis nepastebėjo, tačiau sugyventinė sugrįžo su policijos pareigūnais. Ką aiškino J. pareigūnams, jis negirdėjo, jam policininkai taip pat nepaaiškino, kodėl jis yra sulaikomas, tiesiog pasakė, kad negali jo palikti bute su J., kadangi jis yra neblaivus ir kad kai jį paleis, vėl galės grįžti pas J.. Mano, kad J. policiją iškvietė, nes išsigando, nemano, kad galėjo jai savo veiksmais sukelti skausmą, tačiau įtarime nurodytus veiksmus tvirtina, jie buvo. Dėl savo veiksmų prieš J. labai gailisi, norėtų su ja susitaikyti ir jos atsiprašyti. Kol vyks ikiteisminis tyrimas galės gyventi pas savo dėdę nurodytu adresu.

Alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 6810“ Nr. ARAA 0133 kvito rodmenimis 2023 m. spalio 26 d. 20:53 val. A. R. nustatytas 1,69 promilių girtumas.

Nukentėjusioji J. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu kartu su sugyventiniu A. R., su kuriuo pažįstami apie (duomenys neskelbtini) metus, o gyvena kartu apie (duomenys neskelbtini) metus. Šiandien, t.y. 2023 m. spalio 26 d. apie 7.00 val. sugyventinis grįžo po darbo (naktinės pamainos) ir nuėjo miegoti, atsikėlė apie 10 val. ir jie susibarė, dėl ko, tiksliai neatsimena. Sugyventinis pasakė, kad eis nusipirkti alkoholio ir išėjo į parduotuvę, kai sugrįžo, ji pamatė, kad sugyventinis nusipirko 1 litro talpos degtinės, atėjęs pradėjo gerti alkoholį. Apie 15.00 val. sugyventinis užmigo neblaivus, o apie 18.00 val. atsikėlė, ji pamatė, kad šis prabudo agresyvus. Atsikėlęs sugyventinis vėl pradėjo gerti degtinę ir pradėjo žodinį konfliktą, aiškino, kad ji jam kvaršina galvą. Ji stengėsi išvengti konflikto, kadangi žino, kad sugyventinis girtas yra agresyvus, tačiau šis vis tiek konfliktavo su ja, sakė, kad ji vadovauja, „geria jo kraują“ ir t.t., įžeidinėjo, sakydamas „suka“. Atėjęs į miegamąjį, kur ji buvo, sugyventinis atėmė iš jos jai priklausantį telefoną ir pasakė: „negalėsi iškviesti policijos“. Ji norėjo išeiti iš miegamojo, tačiau sugyventinis jai neleido, atsistojo priešais ją, suspaudęs kumščius sakė, kad nepraleis, konflikto metu sudavė jai abejomis kojomis į šlaunis, ne mažiau keturių kartų. Vėliau sugyventinis leido jai praeiti, abu atsidūrė svetainėje, jis iš jos tyčiojosi, neleido jai nueiti iki tualeto, vėliau leido, vėliau neleido jai atsigerti vandens, vėliau leido, taip tyčiojosi iš jos. Vėliau sugyventinis paėmė jos telefoną „Samsung“ ir numetė už lovos, priėjęs prie jos pradėjo ją spardyti abejomis kojomis, sudavė ne mažiau penkių kartų. Kai sugyventinis ją spardė, pataikė jai į karės rankos mažąjį pirštą. Jai sėdint svetainėje ant lovos, sugyventinis stovėjo virš jos su kumščiais ir vėl ją įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, grasino, kad užmuš, sumuš, vėliau paėmė už kairės rankos riešo ir spaudė. Ji prašė paleisti, sakė, kad jai skauda, tačiau sugyventinis pasakė: „aha tau skauda, tu nežinai, kaip tau dar skaudės“. Vėliau ji nuėjo į koridorių ir užsidėjo sportbačius, tačiau sugyventinis pamatė ir liepė nusiauti. Vėliau, kai sugyventinis buvo svetainėje, ji paėmė savo telefoną ir su šlepetėmis be striukės pabėgo į lauką, kur iškvietė policiją ir laukė pareigūnų. Jos sugyventinis ankščiau piktnaudžiavo alkoholiu, tačiau paskutiniu metu, kai vartojo vaistus ((duomenys neskelbtini)) ne taip dažnai vartojo alkoholį. A. R. turėjo priklausomybę nuo (duomenys neskelbtini), todėl vartoja dar vaistus nuo priklausomybės „(duomenys neskelbtini)“. Mano, kad sugyventinis yra toks agresyvus, kadangi kartu su alkoholiu vartojo išrašytus psichotropinius vaistus. Dažniausiai konfliktai šeimoje būna, kai sugyventinis pavartojęs alkoholio su vaistais. Anksčiau policiją dėl smurto artimoje aplinkoje yra kvietusi, tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. A. R. iš kalėjimo grįžo 2023 m. rugsėjo 8 d., kalėjime buvo dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio. Kai grįžo iš kalėjimo, sugyventiniui atsirado dar priklausomybė nuo (duomenys neskelbtini), kadangi sėdėdamas kalėjime, kiek jai yra žinoma, šis vartojo „fentanilį“. Kai sugyventinis yra išgėręs alkoholio ir vaistų, ji šio bijo, kadangi tampa neadekvatus, agresyvus. A. R. savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą, dėl įvykio prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, skausmą vertina 7/10 balų. Visų įvykio aplinkybių ir eigos nepamena, kadangi yra susijaudinusi.

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji J. Š. parodė, kad po įvykio su A. susitaikė, šis jos atsiprašė ir ji jam atleido. Ji laikosi parodymų, duotų pirmosios apklausos metu, t.y. kad sugyventinio spyriai jai į šlaunis ir sėdmenis bei riešų spaudimas sukėlė fizinį skausmą. Išsigandusi ji pabėgo iš buto ir iškvietė policijos pareigūnus. Šios apklausos metu nori nurodyti, kad labai išsigando savo sugyventinio veiksmų prieš ją, kadangi matė, jog šis yra neblaivus, taip pat žino, kad pastarasis vartoja stiprius raminamuosius, todėl mano, kad sumaišęs šiuos stiprius vaistus su alkoholiu, sugyventinis pradėjo elgtis neadekvačiai. Kiek žino, A. stiprius raminamuosius vartoja dėl savo nervinės sistemos, panikos atakų. Dėl A. suduotų spyrių ir riešų spaudimo ji patyrė tik fizinį skausmą, sužalojimai nebuvo padaryti, todėl nesikreipė nei į medikus, nei į teismo medicinos ekspertus. Kadangi su A. susitaikė, civilinio ieškinio šiame ikiteisminiame tyrime reikšti nepageidauja.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka apibrėžta BK 248 straipsnio 2 dalyje, kurioje tokiems priskiriamas, be kita ko, asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė).

Anksčiau nurodyti ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. R. žodinio konflikto su savo sugyventine metu, tyčia abejomis kojomis spyrė jai į šlaunis ne mažiau kaip 4 kartus, konfliktui tęsiantis spyrė ne mažiau kaip 5 kartus J. Š. į įvairias kūno vietas, po ko rankomis suėmęs už jos rankų riešų spaudė, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Jo kaltė visiškai įrodyta anksčiau aptartais įrodymais. Kaltinamasis pripažino, kad 2023 m. spalio 26 d. vakare namie būdamas neblaivus konflikto su sugyventine J. Š. metu dėl jo vartojamo alkoholio kelis kartus spyrė jai į sėdmenis, po to suėmęs jai už rankų riešų ir suspaudęs liepė atstoti nuo jo ir atstūmė sugyventinę nuo savęs, dar vėliau suėmęs ranka už sprando vėl paprašė nuo jo atstoti, nurodė spyręs nestipriai. Nukentėjusioji patvirtino analogiškas įvykio aplinkybes – tai yra nurodė, kad namie pavartojęs alkoholio sugyventinis tapo agresyvus, pradėjo su ja konfliktą, kurio metu ne mažiau 4 kartų abiem kojomis spyrė jai į šlaunis, tyčiojosi iš jos neleisdamas praeiti, vėl kelis kartus (ne mažiau 5 kartus) spardė ją abiem kojomis, pataikydamas į kairės rankos mažąjį rankos pirštą, grasindamas jai sumušti, suėmęs spaudė už kairės rankos riešo, ji prašė paleisti, sakydama, kad skauda. Nukentėjusioji nuosekliai nurodė dėl tokių kaltinamojo veiksmų jautusi fizinį skausmą. Nors kaltinamasis nurodė, kad jis nesiekė jai sukelti fizinio skausmo, spaudė ir spyrė nestipriai, teismas vertina, kad dėl neblaivumo jis galėjo nesuvokti savo smurtinių veiksmų intensyvumo. Nukentėjusiosios paaiškinimai pareigūnams ir apklausos metu buvo vienodi ir nuoseklūs. Nukentėjusioji tiek apklausos metu, tiek policijos pareigūnams nurodė, kad sugyventinis jai spyrė 9 kartus, spaudė rankos riešą (-us), dėl tokių sugyventinio veiksmų ji jautė fizinį skausmą, kurį įvertino 7/10 balų. Nukentėjusioji ir kaltinamasis apklausos metu nurodė, kad jie gyvena kartu. J. Š. nurodė, jog jų bendras gyvenimas trunka jau 3 metus. Minėtos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad jų statusas atitinka BPK 248 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą šeimos narių (partnerių) sąvoką.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo A. R. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas prieš sugyventinę sukėlė jai fizinį skausmą.

Bausmės skyrimas

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. A. R. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme, prašė leisti atlikti arešto bausmę dalimis ar poilsio dienomis, kadangi jis dirba.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į A. R. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nusikaltimas smurtinis, padarytas prieš faktinį šeimos narį), į tyčinės kaltės formą ir rūšį, į tai, kad nusikaltimas baigtas, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

A. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p. ir 13 p.). Kaltinamasis yra brandaus amžiaus, praeityje teistas devynis kartus, tame tarpe vieną kartą už analogišką nusikaltimą, baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, narkotinių medžiagų vartojimą, vagystę, nusižengimus policijos pareigūnų atžvilgiu. Duomenų, kad būtų gydytas psichiatrinėse gydymo įstaigose ar priklausomybių ligų centruose, byloje nėra, nors kaltinamasis nurodo turėjęs priklausomybę alkoholiui ir nuo jos buvęs gydytas. Jis dirba, duomenų apie išlaikytinius nėra. Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuris sunkių pasekmių nesukėlė.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą vieną iš griežčiausių bausmių – areštą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas, už smurto naudojimą šeimos narių atžvilgiu teisiamas jau antrą kartą, jo atžvilgiu taikytos švelnesnės bausmės įtakos jo elgesiui nepadarė, laiko, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skiriant su laisvės atėmimu susijusią bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas vidurkiui, numatytam BK 49 straipsnio 3 dalyje. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu. Išaiškintina kaltinamajam, kad arešto bausmės atlikimo dalimis ar poilsio dienomis, kaip jis prašo, nenumato galiojančios nei Baudžiamojo kodekso, nei Baudžiamojo proceso kodekso, bei Bausmių vykdymo kodekso nuostatos.

Kadangi nusikalstama veika padaryta prieš šeimos narį, tai ne pirmas smurto artimoje aplinkoje atvejis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, kartu su bausme tikslinga kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per vienerius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

A. R. 2023 m. spalio 26 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su J. Š. paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina. A. R. buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. spalio 26 d. 20.05 val. iki 2023 m. spalio 27 d. 14.32 val. (vieną parą), šis terminas įskaitytinas į bausmės laiką (BPK 140 str. 13 d.).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. R. (A. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu A. R. (A. R.) skirti 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, įskaityti į bausmę laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. spalio 26 d. 20.05 val. iki 2023 m. spalio 27 d. 14.32 val. (1 parą).

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio arešto bausmės pradėjimo vykdyti pagal įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, A. R. (A. R.) kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 1 (vienerius) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su J. Š., palikti galioti, pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

1. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo atvykti į bausmės atlikimo vietą (šiuo atveju į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą, adresu Technikos g. 34, 51334 Kaunas, tel. 8-663-60132, el. p. ina.dikciene@kaunoti.lt), atlikti arešto bausmės. Atvykti privaloma darbo dieną, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 08.00 iki 16.00 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinus telefonu, su savimi turint asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki pirmiau nurodyto termino pabaigos apie tai telefonu ar el. paštu pranešti bausmės atlikimo vietos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai, pateikti neatvykimo priežastis pateisinančius dokumentus ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.