Kauno apygardos teismo nutartis

2020-12-01 · Civilinė byla Nr. e2S-1882-324/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-01
Bylos Nr.
e2S-1882-324/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09526-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Atsakovas
R. P.
Ieškovas
D. P.
Trečiasis asmuo
L. P.
Civilinė byla Nr. e2S-1882-324/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09526-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.38; 3.3.2.4; 3.3.2.5
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovui R. P. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo pilnamečiui vaikui priteisimo, trečiasis asmuo L. P.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovo 400 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki ieškovė mokysis pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne vėliau kaip iki 24 metų, išlaikymui skirtas išmokas indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti 880 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Šalys 2020 m. rugpjūčio 14 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui nustatymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi netvirtino šalių 2020 m. rugpjūčio 14 d. sudarytos taikos sutarties.

4. Teismas padarė išvadą, kad taikos sutartyje yra sąlygų, kurios nepakankamai aiškios, kad galėtų būti priverstinai vykdomos ir dėl jų nekiltų naujų ginčų. Taikos sutarties 4 punkte nurodoma, kad šalys susitaria, jog atsakovas papildomai prisidės prie pilnamečio vaiko (ieškovės) išlaikymo, nupirkdamas jai reikalingus daiktus pagal žodinį šalių susitarimą. Įvertinęs šią sutarties sąlygą teismas padarė išvadą, kad tokio turinio taikos sutarties sąlyga negali būti tvirtinama, nes nėra aiški, tokia sąlyga gali būti skirtingai suprantama ieškovės ir atsakovo. Nustačius, kad teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokią taikos sutartį negali būti išduodamas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nei prašyme dėl taikos sutarties tvirtinimo, nei taikos sutartyje nėra nurodoma, ar šalys pageidauja, kad teismas nutrauktų nagrinėjamą bylą (visą ar jos dalį), taip pat ar supranta, kad nutraukus bylą šalys dėl to paties dalyko ir tokiu pačiu pagrindu į teismą kreiptis nebegalės. Be to, ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti ir išlaikymo įsiskolinimą, tačiau apie jį nei taikos sutartyje, nei prašyme dėl taikos sutarties patvirtinimo nieko nepasisakoma.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir priimti naują nutartį – patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas nepagrįstai įvertino, jog sąlyga, kad atsakovas papildomai prisidės prie pilnamečio vaiko (ieškovės) išlaikymo, nupirkdamas jai reikalingus daiktus pagal žodinį šalių susitarimą, gali būti šalių suprantama skirtingai. Teismo vertinimas yra nepagrįstas, nes tokia taikos sutarties sąlyga yra savaime besirealizuojantis susitarimas, kuriam nereikia išduoti papildomo vykdomojo rašto. Ši sąlyga gali būti, nes ji realizuoja šalių teisę laisvai prisiimti bet kokius įsipareigojimus - net ir tuos, kurių vykdymui neįmanoma nustatyti priverstinio vykdymo ar vykdymo kontrolės. Ji nustato savanorišką atsakovo įsipareigojimą papildomai nupirkti pilnamečiui vaikui reikiamus daiktus - t. y. skirti papildomą išlaikymą pagal poreikį ir galimybes bei šalių bendrą valią, nepriklausomai nuo pagrindinio išlaikymo įsipareigojimo išlaikyti pilnametį vaiką pinigais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

8. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) nuostatose taikos sutartis apibrėžta kaip šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas. Šalių galimybė pasinaudoti taikos sutarties institutu, kaip instrumentu užbaigti kilusį jų teisminį ginčą, įtvirtinta civilinio proceso normose. CPK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta šalių teisė bet kurioje bylos stadijoje baigti bylą taikos sutartimi. Prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį, teismas išaiškina šalims šių procesinių veiksmų padarinius, o tvirtindamas taikos sutartį priima nutartį, kuria nutraukia bylą. Be to, teismas privalo patikrinti tikruosius šalių ketinimus dėl taikos sutarties sudarymo, ar šalių pateikta taikos sutartis sudaryta laisva valia, ar jos sąlygos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, ar nepažeidžia viešojo intereso (CPK 13 straipsnis, 42 straipsnio 1 ir 2 dalys, 140 straipsnio 3 dalis).

10. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sudaryti taikos sutartį yra šalių procesinė teisė, kurią lemia dispozityvumo principas. Šis principas reiškia tai, kad šalys gali disponuoti ginčo objektu, t. y. ir pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, ir procesinėmis priemonėmis. Tačiau tiek dispozityvumo principas, tiek viena jo išraiškos formų – šalių teisė baigti bylą taikos sutartimi – nėra absoliutūs, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Teismas turi teisę netvirtinti šalių taikos sutarties, kai yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, t. y., jeigu konstatuojama, kad tai prieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.

11. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje ieškovė pareikštu ieškiniu atsakovui prašė priteisti: 1) 400 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki D. P. mokysis pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų, išlaikymui skirtas išmokas indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 2) 880 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą; 3) bylinėjimosi išlaidas.

12. Pagal šalių sudarytą taikos sutartį atsakovas įsipareigojo pilnametės dukros išlaikymui iki 2021 m. rugsėjo mėn. teikti po 200 Eur per mėnesį, nuo 2021 m. rugsėjo mėn. po 150 Eur iki dukra studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų (2 punktas); kai atsakovas ilgiau kaip 1 mėnesį bus nedarbingas dėl ligos ir negaus pajamų, tuo laikotarpiu pilnamečiui vaikui išlaikymo neteiks (3 punktas); papildomai prisidėti prie pilnametės dukters išlaikymo, nupirkdamas jai reikalingus daiktus pagal žodinį šalių susitarimą (4 punktas).

13. Įvertinęs 4 punkte nurodytą sutarties sąlygą pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ji nėra aiški, gali būti skirtingai suprantama ieškovės ir atsakovo, todėl negali būti tvirtinama. Apeliacinės instancijos teismas šiai išvadai pritaria.

14. Nesutiktina su atsakovu, kad tokia taikos sutarties sąlyga realizuoja šalių teisę laisvai prisiimti bet kokius įsipareigojimus - net ir tuos, kurių vykdymui neįmanoma nustatyti priverstinio vykdymo ar vykdymo kontrolės.

15. Visų pirma, taikos sutarties 4 punkte nurodytas įsipareigojimas nėra bendras – jį ieškovės naudai prisiima tik atsakovas. Antra, šio įsipareigojimo prisiėmimo laisvė nėra besąlygiška. Ji susieta su ateityje sudarytinu šalių susitarimu. Daikto reikalingumo sąvoka yra vertinamoji (pvz., ieškovei gyvybiškai būtini daiktai bus pertekliniai atsakovo požiūriu). Tai reiškia, kad, nesant susitarimo, nėra ir atsakovo pareigos vykdyti minėtame punkte numatytą įsipareigojimą, taigi aptariama taikos sutarties sąlyga faktiškai bevertė. Trečia, apeliantas nepagrįstai remiasi deklaratyvia teise susitarti dėl sąlygų, nepriklausančių nuo galimybės jas įvykdyti. Minėta, kad taikos sutarties sąlygos turi būti aiškios, kad galėtų būti priverstinai vykdomos ir dėl jų nekiltų naujų ginčų. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą taip pat svarbu nustatyti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, nedviprasmiškos ir gali būti priverstinai vykdomos. Nustačius, kad teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos neaiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016). Tuo remiantis pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalių pasirašytoje taikos sutartyje yra nepakankamai aiškių sąlygų, jos negalėtų būti priverstinai vykdomos, dėl jų gali kiltų naujų ginčų, todėl tokia taikos sutartis negali būti tvirtinama.

16. Remiantis išdėstytais motyvais konstatuotina, kad, spręsdamas prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, pirmosios instancijos teismas procesinės teisės normas pritaikė tinkamai, todėl nutartis nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17. Pažymėtina, kad, pirmosios instancijos teismui atsisakius patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, šalys gali ją pakoreguoti ir teikti patvirtinti.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Gudynienė