- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-30
- Bylos Nr.
- ATP-353-337/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00959-2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Pažeidėjas
- A. M.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiamu nutarimu A. M. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir paskyrė jam 1158 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Paskirtos baudos mokėjimą išdėstė 10 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant pažeidėją kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 30 dienos sumokėti po 115,8 Eur. Skundžiamu nutarimu A. M. nubaustas už tai, kad 2015-03-30 apie 17.43 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,45 promilių girtumas, sukdamas į kairę išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir kliudė joje sustojusį automobilį. Eismo įvykio metu apgadinti 2 automobiliai. Tokiais savo veiksmais A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 p., 14 p. ir 108 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. M. prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti arba grąžinti ją iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Cituoja skundžiamą nutarimą, ATPK 248 str., 257 str. ir 283 str. nuostatas bei tvirtina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo išklausyti jo paaiškinimai, o skundžiamame nutarime visiškai nepagrįstai įrašyta, kad jis prisipažino padaręs inkriminuotą pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi. Be to, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą neįvertino visų byloje esančių duomenų, net nekvietė ir teismo posėdžio metu neapklausė nukentėjusiojo asmens, o tai rodo išankstinį teismo nusistatymą ir poziciją šioje byloje. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad jo kaltė padarius eismo įvykį praktiškai yra pagrįsta tik policijos pareigūno surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu, o teismas nesiaiškino administracinio teisės pažeidimo protokole netiksliai nurodytų aplinkybių, jog jis įvykio metu sukdamas į kairę išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, nors tokių aplinkybių nenurodė nei jis, nei nukentėjusysis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras, prašo skundžiamą apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą ir A. M. apeliacinio skundo netenkinti. Mano, kad apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, o skirta nuobauda yra individualizuota tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Vadovaujantis ATPK 248 str., 257 str., 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Be to, pagal ATPK 272 str. 1 d. administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, be kitų teisių, turi teisę duoti paaiškinimus ir ši teisė neturėtų būti varžoma.
Papildomai pažymėtina, jog teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ str. 2 d.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus.
Apygardos teismas, išanalizavęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad apylinkės teismas A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje nesilaikė ATPK 248 str. įtvirtintų administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos uždavinių visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinti visas bylos aplinkybes, jog ji būtų išspręsta tiksliai pagal įstatymą. Nagrinėjamu atveju A. M. tvirtina, jog atvykus į bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme jam nebuvo suteikta galimybė duoti paaiškinimus, skundžiamame nutarime visiškai nepagrįstai nurodyta, jog jis prisipažįsta padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, o apylinkės teismas, pripažindamas jį kaltu dėl inkriminuoto pažeidimo, neištyrė byloje esančių įrodymų.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų laiku ir vietoje buvo apgadinti T. N. ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. automobiliai. Bylos tyrimo metu buvo paimti šių asmenų paaiškinimai, kuriuose jie abu nurodė, kad sukdamas į kairę A. M. kliudė T. N. automobilį (19, 20 b. l.). Skundžiamame nutarime įrašyta, jog į bylos nagrinėjimą atvykęs A. M. prisipažino padaręs pažeidimą, nuoširdžiai gailėjosi ir patvirtino tyrimo metu rašytame paaiškinime nurodytas aplinkybes (28 b. l.). Tačiau apeliaciniu skundu A. M. tvirtina priešingai – nepripažįsta pažeidimo bei tvirtina, kad atvykus į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme jam nebuvo leidžiama paaiškinti įvykio aplinkybių ir išdėstyti savo argumentų. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant šią administracinio teisės pažeidimo bylą teismo posėdžio protokolas nebuvo rašomas, o administracinėn atsakomybėn traukiamas A. M. apeliaciniu skundu neigia teismo posėdyje pripažinęs kaltę padarius inkriminuotą pažeidimą, sprendžia, jog nėra jokių galimybių paneigti apelianto tvirtinimus, kad viena iš esminių jo teisių, t. y. teisė duoti paaiškinimus, buvo apribota. Kartu tai rodo, jog apylinkės teismas išsamiau nenagrinėjo byloje esačių aplinkybių ir neišklausė A. M. paaiškinimų dėl eismo įvykio bei jam suformuluoto kaltinimo (A. M. tvirtinimu, jam surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta aplinkybė, kad įvykio metu jis, sukdamas į kairę pusę, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, tačiau tokia aplinkybė kitose byloje esančiuose dokumentuose užfiksuota nėra), kas galimai būtų lėmę ir būtiną kitų asmenų (nukentėjusiojo bei policijos pareigūnų) dalyvavimą nagrinėjant šią administracinio teisės pažeidimo bylą.
Taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas esmingai apribojo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę duoti paaiškinimus, o kartu tokiu būdu nesurinko visų įrodymų, visapusiškai neištyrė bei neįvertino visų bylai svarbių aplinkybių, taip pažeisdamas ATPK 248, 256, 257, 284 str. nuostatas ir tiesioginio nagrinėjimo teisme principą. Šie proceso teisės pažeidimai laikytini esminiais, dėl kurių skundžiamas nutarimas yra naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutarimą panaikinti ir A. M. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teisme.
Ši nutartis neskundžiama.