- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-31
- Bylos Nr.
- 2-1831-169/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01436-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Pareiškėjas
- A. B.
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi pareiškėjo A. B. prašymą dėl vykdomosios bylos Nr. 0009/09/00820/1 sustabdymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2012-05-28 teisme gautas pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų vienas egzempliorius, kuriame prašo antstolės E. Miliauskienės panaikinti 2012-05-03 patvarkymą „dėl įkeisto turto realizavimo“ Nr. 0009/09/00820/1/S2Sb-2235 dalyje dėl turto įvertinimo 280000,00 Lt sumai ir nustatyti turto – 1,5600 ha žemės sklypo, bei 1312,91 kv.m. pastato – fermos, esančių Daukšių k., Skuodo r., tikrąją vertę, motyvuojant tuo, kad tokie antstolės veiksmai, kai turtas įvertinamas didesne nei rinkos kaina, pažeidžia tiek įkeistų daiktų savininkų, tiek kreditoriaus reikalavimus, dėl ko, nustačius per didelę turto vertę, neįvyktų varžytynės, vykdomoji byla per ilgai nebūtų užbaigta, didėtų vykdymo išlaidos ir pan. Atsižvelgiant į skunde išdėstytus motyvus pareiškėjas prašo teismo nedelsiant taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti antstolės E. Miliauskienės žinioje esančią vykdomąją bylą Nr. 0009/09/00820/1 iki įsiteisės sprendimas šioje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu antstoliui skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka. CPK 144 straipsnis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. LR CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte, kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių, numatyta išieškojimo vykdymo procese sustabdymas.
Remiantis pareiškėjo pateiktais duomenimis nustatyta, kad antstolė E. Miliauskienė vykdydama vykdomąją bylą Nr. 0009/09/00820/1, užvestą pagal Mažeikių rajono apylinkės Hipotekos skyriaus 2009-09-28 išduotą nutartį Nr.13/2009/01002 dėl skolininkų V. B., K. B., A. B. įkeisto nekilnojamojo turto, t.y. žemės sklypo ir fermos, esančių Daukšių k., Skuodo r., pardavimo iš varžytynių išieškotojo AB DnB banko naudai, 2009-11-04 turto arešto aktu žemės sklypą, esantį Daukšių k. Skuodo r., įvertino 8000,00 Lt, o pastatą – fermą, esantį Daukšių k, Skuodo r., - 142000,00 Lt. Antstolei E. Miliauskienei nustačius, jog žemės sklypą ir fermą iš varžytynių tikslinga parduoti kaip vieną bendrą objektą, 2012-05-03 patvarkymu „Dėl įkeisto turto realizavimo“ nuspręsta 1,5600 ha žemės sklypą ir 1312,91 kv. m. pastatą – fermą, esančius Daukšių k., Skuodo r., išvaržyti kaip vieną objektą ir įvertinti 280000,00 Lt suma.
Paminėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra tam tikra priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (LR CPK 12 ir 178 straipsniai).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas taikyti skubos tvarka laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomąją bylą, nepateikė jokių svarių įrodymų, pagrindžiančių šių priemonių taikymo būtinumą. Pareiškėjas skunde tik nurodo, kad turtas įvertintas didesne nei rinkos kaina sužlugdytų varžytynes, dėl ko skolininkas patirtų nuostolių. Tokie pareiškėjo argumentai, nesant tai pagrindžiančių įrodymų, laikytini tik hipotetinio pobūdžio, kadangi jie neįrodo realios grėsmės sprendimo įvykdymo negalimumui, juo labiau, kad civilinis proceso kodeksas numato galimybę neįvykus pirmoms varžytynėms, paskelbti antrąsias varžytynes, kurios padidintų galimybę realizuoti areštuotą turtą (CPK 722 str.). Be to, tiek iš pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, tiek iš byloje esančio 2012-05-03 patvarkymo matyti, kad skolininkams priklausančio turto varžytynės, po atšauktų varžytynių, nėra paskelbtos, todėl skundo nagrinėjimo metu nėra pagrindo taikyti minėtų laikinųjų apsaugos priemonių.
Procesinis įstatymas numato, kad teismas, pripažinęs, jog tai reikalinga, turi teisę sustabdyti vykdymo veiksmus (CPK 510 straipsnio 2 dalis), todėl, nagrinėjamu atveju antstolei nesutikus patenkinti skundo ir skundą su vykdomąją byla perdavus teismui tolesniam jo nagrinėjimui, teismas, esant būtinumui ir reikalingumui, savo iniciatyva galės sustabdyti antstolės E. Miliauskienės veiksmus. Todėl, atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių skundo nagrinėjimo metu netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144-145, 290-292, 510 straipsniais, teismas
nutaria:
atmesti pareiškėjo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.