Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja V. G., sekretoriaujant L. S., dalyvaujant ieškovei A. Č., jos atstovui advokatui V. R., institucijos teikiančios išvadą Marijampolės savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovui G. P., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Č., ieškinį atsakovui R. G., institucijai teikiančiai išvadą Marijampolės savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybai, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tėvo teisių apribojimo, nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė A. Č. parodė, kad atsakovas R. G. yra A. G. tėvas. Dukra gimė gyvenant nesusituokus, tačiau nuo 2008m. birželio mėnesio atsakovas dingo iš ieškovės ir dukros gyvenimo. Visą laiką dukra nesirūpino, jai išlaikymo neteikė. Išlaikymas buvo priteistas teismo sprendimu, tačiau atsakovas išlaikymo niekada neteikė, jį mokėjo Vaikų išlaikymo fondas. Atsakovo susidomėjimas dukra atsirado tik tuomet kai jis atlikinėjo bausmę ir teikė prašymą dėl bausmės laiko sutrumpinimo, todėl reikėjo dukros gimimo liudijimo kopijos. Po bausmės atlikimo atsakovas dukra nesirūpino, jos nelankė, išlaikymo nemokėjo. Atsakovas įvairiais būdais stengiasi išvengti išlaikymo mokėjimo, nes vos tik antstolis suranda jo darbovietę, jis jau savo noro išeina iš darbo. Ieškovės nuomone, atsakovo vedamas netinkamas gyvenimo būdas, daro ir ateityje darys neigiamą įtaką dukrai. Andrėjai tėvo visiškai nepažįsta, nes jo nemačiusi 5 metai laiko. Mergaitė tėvu vadina dabartinį ieškovės draugą, kur ir padeda išlaikyti Andrėją. Ji prašo nustatyti mergaitės gyvenamąją vietą , nes tai išsprendžia daugybę teisinių problemų. Kadangi mergaitė tėvo nepažįsta, su juo nebendrauja, todėl prašo dukros gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Kadangi tėvas vengia atlikti bet kokias tėvo pareigas auklėti dukrą, nesirūpina ja, išlaikymo neteikė ir neteikia, todėl prašo apriboti tėvo valdžia Andrėjos atžvilgiu. Andrėja turi tėvo pavardę G , tačiau visada save identifikuoja tik su ieškovės pavarde Č . Be to ieškovė nurodo, kad mergaitė tuojau pradės lankyti mokyklą, todėl ji ir dukra nori, kad pavardė būtų pakeista į Č .

Atsakovas R. G. į bylos nagrinėjimą neatvyko, atsiliepimo į ieškinį neteikė. Atsakovui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, viešo paskelbimo būdu. Prašymų dėl bylos atidėjimo nėra gauta, todėl byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.

Marijampolės savivaldybės Vaikų teisių skyriaus atstovas G. P. duodama išvadą, parodė, kad ieškinį palaiko, nes su atsakovu niekada neteko bendrauti . Atsakovas nesirūpina savo dukra, jos nelanko, neišlaiko, jokių emocinių ryšių tarp atsakovo ir dukros nėra susiformavę. Atsakovas buvo kreipęsis į ieškovę , kai buvo sprendžiamas lygtinio paleidimo klausimas, tačiau ieškovė nurodė, kad su dukra nebendrauja, ryšių nepalaiko, jos neišlaiko. Be to mano, kad ir atsakovo asmenybė kelia rimtų problemų dukros ugdymui ir vystymuisi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas .

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas R. G. gim. 1987-02-18 yra A. G. gim. 2008-02-04 tėvas (b.l.10).

Nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą atsižvelgiama į kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, vaiko norus ir pažiūras, kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą (Lietuvos aukščiausiojo teismo senato 2002 06 21 nutarimas Nr.35,3,4p.), pirmenybę teikiant vaiko interesams.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad A. G. nuo gimimo gyvena su motina A. Č.. Atsakovas praėjus keliems mėnesiams po dukros gimimo, nuo 2008m. birželio su ieškove ir dukra negyvena. Atsakovas su dukra nebendrauja, jokių ryšių nepalaiko. Dėl to neabejotinai galima daryti prielaidą, kad Andrėjos emocinis ryšys yra glaudesnis su motina nei su tėvu. Iš Vaikų teisių skyriaus išvados seka, kad mergaitė gyvena aplinkoje, kurioje jai sudarytos sąlygos visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, o motina daro teigiamą įtaką mergaitės auklėjimui ir ugdymui. Remiantis išdėstytu darytina išvada, kad mergaitės gyvenamoji nustatyti su motina A. Č..

Tėvų valdžia gali būti ribojama, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams, nesirūpina vaikais (LR CK 3.180 str. 1 d.). Tėvų valdžia neterminuotai apribojama tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad susidariusi padėtis gali pasikeisti (LR CK 3.180 str. 2 d.).

Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalo sudaryti sąlygas vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus. Tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. (LR CK 3.165 str. 1 d., 2 d).

Tėvų valdžia gali būti ribojama esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, pasirenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas, ar taikomas laikinas, ar neterminuotas ribojimas. Nesant tėvų kaltės dėl CK 3.180 straipsnyje nurodytų sąlygų, vaikas gali būti atskiriamas nuo tėvų (CK 3.179 straipsnis). Teismas turi išanalizuoti pateiktus įrodymus ir nustatyti, ar yra CK 3.180 straipsnyje išvardytos sąlygos riboti tėvų valdžią. Tokias sąlygas nustačius, reikia išanalizuoti konkrečias aplinkybes, iš kurių turi būti sprendžiama, ar yra duomenų, kad ateityje padėtis gali pasikeisti ir ar tėvai galės tinkamai vykdyti tėvų pareigas (LAT 2008-05-08 civ. byla Nr. 3K-3-2069/2008).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad išlaikymo dukrai gera valia neteikė, todėl 2010-1201 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu iš jo buvo priteistas išlaikymas dukrai(b.l.12-14). Tačiau ir po išlaikymo priteisimo ir atsakovui jau atlikus laisvės atėmimo bausmę, jis išlaikymo neteikė, todėl Andrėjai išlaikymas mokamas nuo 2011 metų iš Vaikų išlaikymo fondo (b.l.15-16). Iš to seka, kad atsakovas vengia atlikti savo tėvišką pareigą, išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Atsakovas visiškai su dukra nebendrauja ir jokiais būdais ir priemonėmis neprisideda prie dukros auklėjimo, nesidomi jos gerove, vystymuisi.(b.l.23). Tai yra tarp atsakovo ir duros nėra susiformavę jokie socialiniai ryšiai, ir ieškovės aiškinimu, mergaitė net nepažįsta savo tėvo. Visa tai tik patvirtina, kad mergaitės augimas saugioje ir stabilioje aplinkoje, jos geriausi interesai bus užtikrinti tik apribojus atsakovo valdžią . Iš Vaikų teisių skyriaus duotos išvados teisme seka, kad tikslinga apriboti atsakovo kaip tėvo valdžią dukros Andrėjos atžvilgiu, kadangi jis nejaučia pareigos išlaikyti, auklėti ir prižiūrėti savo vaiką. Be to atsakovas veda netinkamą gyvenimo būdą, kadangi jis yra eilę kartų teistas ir atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmę, atsakovui ir šiuo metu Vokietijoje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas , taip pat ikiteisminis tyrimas yra pradėtas ir Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariate.(b.l.42-46). Remiantis išdėstytu , teismas yra tos nuomonės, kad atsakovas veda netinkamą gyvenimo būdą ir tuo dukrai rodo netinkamą pavyzdį, be to visiškai nesirūpina savo dukra ir nėra duomenų , kad ši padėtis ateityje gali pasikeisti , todėl atsakovo R. G. tėvo valdžia neterminuotai apribotina jo dukros A. G. atžvilgiu .

Pažymėtina, kad sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo neįgyja res judicata galios ir gali būti tėvo (motinos) valdžios apribojimas panaikinamas ar vienas tėvo (motinos) valdžios apribojimo būdas pakeistas kitu (LR CK 3.181 str.).

Pažymėtina, kad neterminuotai apribojus tėvų valdžią , tėvams sustabdomos asmeninės ir turinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas. (CK 3.180 str.3d.).

Neterminuotai apribojus tėvo valdžią , atsakovui išliktų teisė matytis su dukra. Teismas šiuo atveju atsižvelgia į mažametės Andrėjos interesus tame, kad mergaitė tėvo nepažįsta, tai yra atsakovą laiko visiškai svetimu asmeniu, kurio apsilankymas gali padaryti neigiamą poveikį dar nesusiformavusiai asmenybei vien tame, kad ji savo motinos draugą laiko savo tėvu visomis prasmėmis. Remiantis išdėstytu ieškovės reikalavimas dėl uždraudimo atsakovui matytis su dukra tenkintinas.

Vadovaujantis LR CK 3.167 str.1d. 2d.. kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė. Jeigu tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų sutikimu. Tėvui ir motinai nesutikus, vieno iš tėvų pavardė suteikiama teismo nutartimi.

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad Andrėjos gimimo liudijime yra įrašyta tėvo, tai yra atsakovo pavardė. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad mažametė A. G. visą savo gyvenimą auga tik su motina A. Č.. Atsakovas mergaitės tėvas gyvena skyrium, prie dukros išlaikymo, auklėjimo ir priežiūros neprisideda, tai yra faktiniame mergaitės gyvenime jokio vaidmens nevaidina, todėl darytina išvada, kad Andrėjai suteiktos tėvo pavardės pakeitimas į motinos pavardę atitinka jos interesus, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas.

Ieškinį tenkinus pilnai iš atsakovo R. G. priteistina 144 litai žyminio mokesčio ieškovės naudai (CPK 93 str.). Iš atsakovo priteistina 22 litai pašto išlaidų valstybei (CPK 88 str.,92 str.).

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Ieškinį tenkinti.

A. G. gim. 2008-02-04 gyvenamąją vietą nustatyti su motina A. Č. gim. 1987-06-26.

Neterminuotai apriboti R. G. gim. 1987-02-18, a.k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią dukros A. G. gim. 2008-02-04 atžvilgiu.

Uždrausti R. G. gim. 1987-02-18, a.k. (duomenys neskelbtini) matytis su dukra A. G. gim. 2008-02-04.

Pakeisti A. G. gim.2008-02-04 a.k. (duomenys neskelbtini) ,gimimo liudijime, įrašytą pavardę iš „G “ į „Č “.

Priteisti iš atsakovo R. G. gim. 1987-02-18, a.k. (duomenys neskelbtini) - gyv. Jovarų 52,Puskelniai, Marijampolės sav. 22 litus pašto išlaidų valstybės naudai.( sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą , įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo R. G. gim. 1987-02-18, a.k. (duomenys neskelbtini) - gyv. Jovarų 52,Puskelniai, Marijampolės sav. 144 litus žyminio mokesčio ieškovės A. Č. gim. 1987-06-26 naudai.

Sprendimas per 30d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį Marijampolės rajono apylinkės teismą.