- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-22
- Bylos Nr.
- 2S-1272-159/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eugenija Morkūnienė (pirm.), Algirdas Gailiūnas, Audrius Saulėnas
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- V. J.
- Išvadą teikia
- Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba
- Kategorijos
- 75.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2S-1272-159/2008
Teisėja Liucija Paulauskaitė Procesinio sprendimo kategorija
NUTARTIS
2008 m. gruodžio 22 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Algirdo Gailiūno, Audriaus Saulėno, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. J. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-810-83/2008 pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui V. J., institucija, teikianti išvadą byloje, Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. J. 2008-10-15 pateikė teismui ieškinį. Juo prašė:
l. Nutraukti santuoką su V. J., įregistruotą Kretingos rajono civilinės metrikacijos skyriuje 2005-09-23, įrašo Nr. 219, dėl jo kaltės. Po santuokos nutraukimo A. J. palikti mergautinę G. pavardę.
2. Nustatyti vaikų E. J., a. k. (duomenys neskelbtini), J. J., a. k. (duomenys neskelbtini), J. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina A. J., a. k. (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
3. Pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo 2004-01-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-212-03/2004 m. patvirtintą sutarties dalį, jog tėvo V. J. vaikų E., J. ir J. naudai skiriamo išlaikymo dydis bus po 150 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ir nustatyti, kad tėvo dalis vaikų išlaikymo prievolėje sudaro 2/3 ir E. J., gimusio (duomenys neskelbtini), J. J., gim. (duomenys neskelbtini), J. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui tėvas V. J., a. k. (duomenys neskelbtini), privalo mokėti po 500 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnų pilnametystės.
4. Iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad A. J. ir V. J. pirmą kartą susituokė 1994-09-18, santuoka buvo nutraukta Palangos miesto apylinkės teismo 2004-01-21 sprendimu. 2005-09-23 jie vėl susituokė, tačiau pragyvenus mėnesį, santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Normaliam materialiniam vaikų gyvenimo lygiui būtina 750 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį, o ieškovės reguliarios pajamos siekia tik 388 Lt. Dėl to būtina nustatyti, kad tėvo dalis vaikų išlaikymo prievolėje sudarytų 2/3 (500 Lt), o motinos 1/3 (250 Lt) kiekvienam vaikui per mėnesį (b. l. 7–9).
Palangos miesto apylinkės teismas 2008-10-16 nutartimi atsisakė priimti A. J. ieškinį atsakovui V. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems pakeitimo bei grąžino ieškovei sumokėtą žyminį mokestį. Nurodė, kad ieškovė A. J. nurodo, kad atsakovas V. J. gyvena (duomenys neskelbtini), todėl ieškinys teismingas Kretingos rajono apylinkės teismui (b. l. 5).
Šalies argumentai
Ieškovė A. J. 2008-10-21 pateikė teismui atskirtąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2008-10-16 nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą spręsti Palangos miesto apylinkės teismui iš naujo. Nurodo, kad pagal CPK 30 str. 4 d. ieškinys dėl išlaikymo priteisimo gali būti pareiškiamas taip pat pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Be to, pagal CPK 381 str. 1 d. ieškinys dėl santuokos nutraukimo pareiškiamas apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą, o jeigu ieškovas turi kartu su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų, ieškinys dėl santuokos nutraukimo gali būti pareiškiamas taip pat apylinkės teismui pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Ieškovės vaikai gyvena su ja ir CPK 30 str. 12 d. nurodyta, kad teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui (b. l. 32).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamas šios teisės įgyvendinimo sąlygas.
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkama teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismų kompetencijai priskiriamų bylų paskirstymas teismams vadinamas teismingumu. Jeigu ieškinys tam tikram teismui neteismingas, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teritorinio teismingumo taisyklės reguliuoja tos pačios grandies – apylinkės arba apygardos – teismų kompetenciją. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį, alternatyvųjį, išimtinį, sutartinį ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą. Taigi viena iš teritorinio teismingumo rūšių – alternatyvusis teismingumas, kurio taisyklės numato galimybę nagrinėti bylą dviejuose ar daugiau tos pačios grandies bendrosios kompetencijos teismų. CPK ir kiti įstatymai nustato atvejus, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Teismingumas ieškovo pasirinkimu nustatytas bylose, kuriose ginamos itin reikšmingos ieškovo teisės ir interesai, todėl ieškovui numatytos lengvatos, kad jis ekonomiškiau ir lengviau galėtų įgyvendinti savo teisę kreiptis teisminės gynybos.
Teisėjas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina, ar ieškinys teismingas tam teismui. Tai reiškia, kad teisėjas turi įvertinti civilinės bylos teismingumo požiūriu reikšmingas aplinkybes.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovė A. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems pakeitimo. Teismas skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti ieškovės ieškinį nurodė, kad atsakovas V. J. gyvena (duomenys neskelbtini), todėl ieškinys teismingas Kretingos rajono apylinkės teismui (CPK 29 str.).
Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi CPK 29 str. numatyta bendra teismingumo taisyklė, o CPK 30 str., CPK 381 str. 1d. nustatytas teismingumo ieškovo pasirinkimu sąrašas. Apeliantė pagrįstai teigia, jog teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso atsakovui.
Pagal CPK 30 str. 4d. ieškinys dėl išlaikymo priteisimo ir dėl tėvystės nustatymo gali būti pareiškiamas taip pat pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Palengvinant kreipimosi į teismą tvarką, siekiama užtikrinti mažiau socialiai apsaugotų asmenų interesus. Ši taisyklė taikoma pareiškiant ieškinius dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams (CK 3.194 str.), taip pat ir dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str.). Teismingumas pagal ieškovo pasirinkimą šeimos bylose yra numatytas ir kitose CPK normose – bylose dėl santuokos nutraukimo, jeigu ieškovas turi su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų (CPK 381 str. 1d.). Nagrinėjamu atveju ieškinį teismui teikiantis asmuo gyvena (duomenys neskelbtini), bei augina tris nepilnamečius vaikus. Vadovaujantis minėtomis įstatymo normomis, A. J. savo nuožiūra ieškinį galėjo paduoti savo nuolatinės gyvenamosios vietos teritorijoje veikiančiam bendrosios kompetencijos teismui arba atsakovo gyvenamosios vietos teritorijoje veikiančiam bendrosios kompetencijos teismui. Ieškovė pasirinko pirmąjį variantą ir toks pasirinkimas atitinka įstatymo reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį dėl teismingumo taisyklių pažeidimo.
Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m spalio 16 d. nutartį panaikinti ir ieškovės A. J. ieškinio dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems pakeitimo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti Palangos miesto apylinkės teismui.