- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-12-11
- Bylos Nr.
- 1A-811-380-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-9-00151-2014-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelija Sadauskaitė (pirm.), Dalia Kursevičienė, Stasys Valužis
- Nuteistasis
- A. D., N. K.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. D. ir N. K. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 272 str. 1 d. ir nuteistas 60 parų areštu. N. K. pripažintas kaltu pagal BK 272 str. 1 d. ir nuteistas 60 parų areštu.
Iš A. D. ir N. K. solidariai priteistas 60190,47 Lt žalos atlyginimas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. D. ir N. K. nuteisti už tai, kad žvejojo uždraustu laiku, uždraustoje vietoje, draudžiamais įrankiais ir būdais ir padarė didelės žalos gyvūnijai.
(duomenys neskelbtini) upės ichtiologinio draustinio teritorijoje, laikotarpiu nuo 2014-03-13 21.00 val. iki 2014-03-14 01.00 val., bendrai veikdami A. D. ir N. K., pažeisdami 2013 m. sausio 4 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-14 patvirtintų Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 10.1. punktą, numatantį, jog draudžiama „žvejoti naudojant elektros energiją, nuodingąsias ar sprogstamąsias medžiagas, šaunamuosius ar pneumatinius ginklus (išskyrus povandeninės žūklės šautuvus), akvalangus bei kitus autonominius kvėpavimo prietaisus, žvejoti duriamuoju, užkabinamuoju (kai žuvis sugaunama kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą), smogiamuoju būdu ar naudojant ne mėgėjų žvejybos įrankius (toliau – draudžiami žvejybos būdai)“, 11.2. punktą numatantį, jog draudžiama žvejoti „draudžiamais žvejybos įrankiais ar būdais“ ir 12.4.1 punktą numatantį, jog draudžiama žvejoti nurodytais laikotarpiais „lydekas nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d.“, neturėdami teisės ten būti ir veikti, neteisėtai ir draudžiamais žvejybos įrankiais - statomais tinklais ir uždraustu laiku žvejoti lydekas, žvejojo (duomenys neskelbtini) upėje. 2014-03-13 nuo 21.00 val. iki 2014-03-14 01.00 val. A. D. ir N. K. draudžiamojoje žvejoti teritorijoje – (duomenys neskelbtini) ichtiologinio draustinio teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) upėje, vykdė neteisėtą žvejybą, t. y., naudodami 7 vnt., bendrai 210 m. ilgio, statomus tinklus, žalios spalvos guminę pripučiamą valtį ir šių įrankių bei priemonių pagalba neteisėtai sugavo 11 kg kuojų, 12 kg ešerių, 15 vnt. lydekų, 4 vnt. šapalų, 3 vnt. karšių ir 44 vnt. žiobrių ir žuvis maišuose nunešė prie automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu A. D. ir N. K., veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtai naikindami laukinės gyvūnijos išteklius padarė didelę 60190,47 Lt žalą gyvūnijai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistieji A. D. ir N. K. prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir priimti naują nuosprendį: dėl kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 272 str. 1 d., A. D. ir N. K. išteisinti kaip nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių. Teismui manant, kad nuteistųjų veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 272 str. 1 d. požymių – pakeisti nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 272 str. 1 d., padarymą skirti ne didesnę nei sankcijos vidurkis numatytą laisvės apribojimo bausmę, sumažinti žalos atlyginimui priteistą sumą. Mano, kad teismas netinkamai vertino nuteistųjų prašymą įvertinti tai, ar pareigūnai tinkamai atliko savo pareigas. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neneigė, jog žvejojo su tinklais, kuriuos atsivežė, nors galėjo nurodyti kitokias išgalvotas įvykio aplinkybes. Teigia, jog buvo nuoširdūs, nurodė objektyvias įvykio aplinkybes, nekliudė tyrimui. Vien tai, kad prašo teismo ištirti ar pareigūnų neveikimas nėra viena iš sąlygų baudžiamajai atsakomybei kilti negali būti traktuojama kaip grubus siekimas išvengti atsakomybės ir vien dėl to skirti griežtesnę bausmę. Nors prokurorė pasiūlė kiekvieną nuteistąjį nubausti 45 parų arešto bausme, tačiau teismas paskyrė 60 parų arešto bausmę, apeliantų nuomone vien dėl to, kad nuteistieji nesutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu ir prašė teisingo teismo. Prašo išanalizuoti ir nustatyti ar nuteistieji už padarytą veiką turi atsakyti pagal baudžiamuosius įsakymus. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai bei neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai matydami, kad yra daromas pažeidimas, nesiėmė priemonių juos užkardyti, neatliko jiems tiesiogiai Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymu nustatytų pareigų, t. y. minėto įstatymo 12 str. 1 d. 4 p., 7 p., 49 str. 1 d. 1 p., 3 str. 1 d. 1 p., 4 str. 1 d., 1 p. Teigia, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu apklausus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnus bei neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius, akivaizdu, kad šie pareigūnai nesiėmė savalaikių priemonių užkardant nusikaltimo darymą, laiku ir tinkamai neatliko savo pareigų, savo neveikimu siekė, kad nuteistieji pagautų kuo daugiau žuvies ir tokiu būdu padarytų kuo didesnę žalą valstybei dėl žuvų išteklių sumažinimo. Pareigūnai pripažino, kad nuteistuosius stebėjo nuo 21 val. vakaro, t. y. nuo to laiko, kai nuteistieji tik pradėjo žvejybą, o tai reiškia, kad tuo metu jie buvo padarę tik administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 87 str. Teigia, kad pareigūnai savo neveikimu skatino nusikalstamos veikos darymą. Kadangi pasyviai stebėjo nuteistųjų veiksmus, mano, kad pareigūnai nelaikė veikos tokia pavojinga, kad būtų manę, jog tikslinga sustabdyti jos darymą. Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžioji kolegija išnagrinėjusi bylą Ramanauskas prieš Lietuvą (Ramanauskas v. Lithuania, no 74420/01, judgment of 5 February 2008) savo sprendime priėmė teismų praktikai reikšmingą išaiškinimą, kad visi įrodymai gauti kurstymo veiksmais, privalo būti atmesti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją (nutartis Nr. 2A-P-6/2008) suformuota teismų praktika patvirtina, kad nustačius provokacijos faktą, visi įrodymai, gauti provokavimo metu, turi būti pripažįstami neleistinais. Valstybė turi pareigą imtis visų priemonių, kad nusikalstamos veikos nebūtų daromos ir pati nekurstyti jokių veikų darymo. Už valstybės sukurstytą veiką negali būti baudžiama ir todėl tokia veika dėl valstybės kontroliavimo bei jos indėlio ją darant negali būti laikoma tiek pavojinga, jog pateisintų baudžiamųjų sankcijų taikymą. Tokia veika BK 11 ir 12 str. prasme negali būti laikoma nusikalstama. Apeliantai teigia, kad pareigūnai žinodami, jog šioje vietoje yra daug žuvies, tuo metu draustinyje negalima buvo žvejoti ir juo labiau su tinklais, nesiėmė jokių priemonių 4 val. aiškiai suvokdami žvejojimo pasekmes. Apeliantai teigia, kad nenumatė jog pagaus tokį didelį kiekį žuvies, neturėjo tam tyčios ir poreikio tokiam žuvies kiekiui, anksčiau su tinklais nebuvo gaudę žuvies, todėl nesuvokė savo veiksmų pavojingumo apimties. Mano, kad padariniai – didelė žala kilo ne tik dėl nuteistųjų veikos, bet ir dėl to, kad pareigūnai neatliko savo tiesioginių funkcijų. Nesant objektyviojo nusikalstamos veikos požymio, jų veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties. Cituoja kasacine nutartis Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012 dėl kaltinamųjų nekaltumo įrodinėjimo ir bet kokių abejonių vertinimo kaltinamųjų naudai. Įvertinus, kad nuteistųjų padaryta veika įrodinėjama įrodymus dirbtinai sukūrus ir pareigūnams savo neveikimu paskatinus tokios žalos atsiradimą, o tuo pačiu ir nusikalstamos veikos padarymą, prašo teismo išteisinti pagal BK 272 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių. Žala žuvų ištekliams atsirado ir dėl to, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai bei neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai neveikė taip, kaip jie privalėjo šioje situacijoje veikti. Prašo teismo įvertinti tai sprendžiant žalos priteisimo klausimą. Mano, jog valstybės tarnautojai turi didesnę pareigą elgtis tinkamai, laikytis įstatymų ir ypač jiems pavestų tiesioginių funkcijų, nei eiliniai su įstatymais nesusipažinę asmenys. Jei teismas manytų, kad dalį žalos turi padengti ir nuteistieji, prašo įvertinti nuteistųjų turtinę padėtį, turimų skolinių įsipareigojimų dydį, išlaikytinių skaičių. Atlygintinos žalos dydis žalą padariusiam asmeniui negali tapti nepateisinamai didele našta, jam negali atsirasti nepriimtinų ir sunkių pasekmių (CK 6.251 str. 2 d.). Teismui priteisus tokio dydžio turtinės žalos atlyginimą, kuris sukels nuteistiesiems ir jų šeimos nariams nepriimtinus ir itin sunkius padarinius, pažeidžiant teisingumo, protingumo principus, neužtikrina nukentėjusiojo ir žalą padariusių asmenų interesų pusiausvyros. Prašo teismo įvertinti nuteistųjų turtinę padėtį ir finansines galimybes atlyginti prašomą priteisti žalą, taip pat į žalos atsiradimo aplinkybes bei priežastis. Nuteistasis N. K. vienas dirba savo šeimoje, turi išlaikyti šeimą, kurioje yra trys mažamečiai vaikai. Viena dukra turi problemų su sveikata dėl to šeima taip pat patiria išlaidų, turi vežti pas gydytojus konsultacijoms į (duomenys neskelbtini) universiteto ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikas. Moka kreditą bankui, negrąžinto kredito suma yra 106 000 Lt. Vidutinės šeimos pajamos per mėnesį yra 1000 – 2500 Lt. Jei būtų priteista visa prašoma suma, tai būtų nepakeliama našta šeimai ir tektų prarasti tiek vienintelį šeimos būstą, tiek galimybę jį išpirkti. Nuteistasis A. D. ir jo sugyventinė D. E. yra nedirbantys, moka kreditą, siekdami išlaikyti būstą abu važinėja uždarbiauti į užsienį. Augina du mažamečius vaikus. Priteista suma sukeltų nuteistajam ir jo šeimai nepriimtinus ir itin sunkius padarinius. Apeliantai teigia, jog teismas jiems paskyrė per griežtas bausmes. Nuteistieji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoširdūs, kalbėjo tiesą, netrukdė tyrimui, gailėjosi ir gailisi dėl to ką padarė, mano, jog tai lengvina jų atsakomybę ir tai turėtų būti pripažįstama jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismas gali taip pat pripažinti ir kitas aplinkybes jų atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Nustatyta tik viena nuteistųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Prašo paskirti ne areštą, o laisvės apribojimą ir švelninti laisvės apribojimo bausmės dydį. Paskyrus laisvės apribojimo bausmę, nuteistasis N. K. galės dirbti, išlaikyti šeimą. Nuteistasis A. D. galės prižiūrėti vaikus, jo sugyventinė galės dirbti užsienyje, kol jis atliks paskirtą bausmę.
Nuteistieji ir jų gynėja advokatė prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistųjų A. D. ir N. K. padarytą nusikalstamą veiką, tačiau skirdamas bausmes netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė neteisingas bausmes.
BK 272 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas medžiojo ar žvejojo uždraustu laiku, uždraustose vietose ar draudžiamais būdais, įrankiais, priemonėmis arba kitaip neteisėtai naudojo ar naikino laukinės gyvūnijos išteklius ir padarė didelės žalos gyvūnijai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 patvirtintų Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 10.1. punkte nurodyta, kad draudžiama žvejoti naudojant elektros energiją, nuodingąsias ar sprogstamąsias medžiagas, šaunamuosius ar pneumatinius ginklus (išskyrus povandeninės žūklės šautuvus), akvalangus bei kitus autonominius kvėpavimo prietaisus, žvejoti duriamuoju, užkabinamuoju (kai žuvis sugaunama kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą), smogiamuoju būdu ar naudojant ne mėgėjų žvejybos įrankius (toliau – draudžiami žvejybos būdai), 11.2. punkte numatyta, jog draudžiama žvejoti draudžiamais žvejybos įrankiais ar būdais. Liudytojai V. M., V. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad matė, kaip nuteistieji plaukiojo gumine valtimi ir statė tinklus (b. l. 169). Liudytojas H. Č. teigė, jog sulaikius A. D. ir N. K., kurie buvo sugavę daug žuvies, iš tinklų traukė žuvį (b. l. 169). Nuteistieji A. D. ir N. K. neneigė, jog žvejojo su tinklais (b. l. 168-169). Apžiūros protokole, kurio metu buvo apžiūrėtas „Acme“ CD-R kompaktinis diskas, nurodyta, kad prie A. D. ir N. K. buvo 2 dideli prekybos centro „Maxima“ maišai bei didelės talpos baltas maišas, kurį iškračius, iškrito suvyniotas tinklas, tai matyti ir byloje esančioje fotolentelėje Nr. 7 (b. l. 28-37). Įvertinus tai, teisingai nustatyta, jog nuteistieji A. D. ir N. K. žvejojo su tinklais, t. y. draudžiamais žvejybos įrankiais. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 patvirtintų Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 12.4.1. punkte numatyta, jog draudžiama žvejoti nurodytais laikotarpiais lydekas nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d. Nuteistieji A. D. ir N. K. žvejojo (duomenys neskelbtini) upėje 2014 m. kovo 13 d. nuo 21.00 val. iki 2014 m. kovo 14 d. 01.00 val. Iš apžiūros protokolo matyti, kad nuteistieji buvo pagavę 15 vnt. lydekų (b. l. 29). Be to, naudodami draudžiamus žvejybos įrankius nuteistieji neteisėtai sugavo ir 11 kg kuojų, 12 kg ešerių, 4 vnt. šapalų, 3 vnt. karšių ir 44 vnt. žiobrių. Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos viršininkas V. M. apskaičiavo žalą, padarytą žuvų ištekliams ir nustatė, kad padaryta žala yra 60 190,47 Lt (b. l. 11). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje surinktų duomenų, padarė teisingas ir motyvuotas išvadas, kad nuteistieji A. D. ir N. K. uždraustu žvejoti laiku, 2014 m. kovo 13 d. nuo 21.00 val. iki 2014 m. kovo 14 d. 01.00 val., neteisėtai žvejojo draudžiamojoje žvejoti teritorijoje – (duomenys neskelbtini) ichtiologinio draustinio teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) upėje, draudžiamais žvejybos įrankiais – statomais tinklais, neteisėtai sugavo 11 kg kuojų, 12 kg ešerių, 15 vnt. lydekų, 4 vnt. šapalų, 3 vnt. karšių ir 44 vnt. žiobrių, padarė didelę 60 190,47 Lt žalą gyvūnijai, todėl naikinti skundžiamą nuosprendį ir A. D. ir N. K. išteisinti nėra jokio teisinio pagrindo.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad pareigūnai savo neveikimu, pasyviai stebėjo nuteistųjų veiksmus, nesiėmė priemonių juos užkardyti, neatliko jiems nustatytų pareigų, todėl skatino nusikalstamos veikos darymą. Liudytojas V. M., A. Ž., V. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad buvo pastebėti asmenys, plaukiojantys gumine pripučiama valtimi. Įtarę, kad vykdoma neteisėta žvejyba, nutarė palaukti, kol minėti asmenys išlips į krantą (b. l. 169). Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams bei neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams numatyta pareiga, nustačius pažeidimus, pagal savo kompetenciją imtis priemonių užkirsti jam kelią. Tai, kad pareigūnai laukė kada nuteistieji išlips į krantą, negalima vertinti kaip pareigūnų kurstymą daryti nusikaltimą. Nors pareigūnai įtarė, kad vykdoma neteisėta žvejyba, tačiau tik asmenims išlipus į krantą galėjo patikrinti savo versiją ir sulaikyti juos. Nuteistųjų argumentas, kad nusikaltimas padarytas dėl pareigūnų kaltės yra nepagrįstas, nes iš nuteistųjų parodymų matyti, kad jie iš anksto rengėsi daryti nusikaltimą, t. y. paėmė nuteistojo A. D. sugyventinės automobilį, pasiruošė tinklus, važiavo prie (duomenys neskelbtini) upės, nors pasak N. K. žinojo, jog su tinklais negalima žvejoti ir tuo metu nebuvo galima gaudyti lydekas. Teisiamojo posėdžio metu nuteistieji teigė, kad neketino pagauti tiek daug žuvies, tačiau vien tai, jog jie į žvejybą pasiėmė net 7 vnt. tinklų, žvejyba vyko vakare ir naktį, truko apie 4 val., rodo jų tikslą pagauti kuo daugiau žuvies. Nuteistieji nurodė, jog ne kartą metė ir tikrino tinklus. Nuteistasis A. D. parodė, kad per vieną kartą ištraukė apie 10 kg žuvies (b. l. 168). Įvertinus tai, darytina išvada, jog abu nuteistieji buvo apsisprendę sugauti kuo daugiau žuvies ir sugavo, savanoriškai neatsisakė nusikalstamos veikos, pagautos žuvies nepaleido, todėl padarė didelę žalą gyvūnijai. Priimdamas A. D. ir N. K. apkaltinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Nuteistųjų apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir juos išteisinti.
Apeliaciniu skundu nuteistieji A. D. ir N. K. prašo už nusikalstamos veikos, numatytos BK 272 str. 1 d., padarymą skirti ne didesnę nei sankcijos vidurkis numatytą laisvės apribojimo bausmę. Kolegija iš dalies sutinka su apeliantų argumentais, jog pirmosios instancijos teismas jiems paskyrė aiškiai per griežtą bausmės rūšį. Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje pasakyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punktą aprašomojoje nuosprendžio dalyje motyvuodamas konkrečią bausmę, teismas turi aprašyti byloje nustatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, įvertinti kiekvienos jų reikšmę ir nurodyti, kurios ir kaip nulemia bausmės rūšį ir dydį.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės skyrimo A. D. ir N. K. klausimą, nurodė, kad atsižvelgia į jų padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, tačiau šių aplinkybių nekonkretizavo, nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad A. D. ir N. K. bausti administracine tvarka, nes nuo jų paskutinio administracinio teisės pažeidimo padarymo praėjo daugiau kaip vieneri metai. A. D. baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus 2008 metais (b. l. 53), N. K. buvo baustas paskutinį kartą taip pat 2008 metais (b. l. 76). Pirmosios instancijos teismas nevertindamas to, kad A. D. ir N. K. teisiami pirmą kartą ir skirdamas jiems už nesunkų nusikaltimą 60 parų areštą, pažeidė BK 54 str. nuostatas. Nors pirmosios instancijos teismas teisingai motyvavo sprendimą neskirti A. D. ir N. K. baudos, bet visiškai nesvarstė galimybės skirti sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę. Tokiu būdu, kolegijos nuomone, apylinkės teismas pažeidė ne tik BK nuostatas, reikalaujančias skiriant bausmę atsižvelgti į visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, bet ir BPK nuostatas, reikalaujančias motyvuoti konkrečios bausmės skyrimą. Taigi įvertinusi šioje byloje nustatytų reikšmingų bausmės skyrimui aplinkybių visumą, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas BK įtvirtintų bausmės individualizavimo nuostatų, A. D. ir N. K., kurie nesunkų nusikaltimą padarė būdami neteisti, neatsižvelgė į jų asmenybes ir paskyrė arešto bausmę. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vienu iš pagrindinių motyvų skiriant arešto bausmę nurodė, tai, kad A. D. ir N. K. savo kaltės nepripažino ir nesutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu. BK 64¹ str. nenumato galimybės skirti griežtesnę bausmę, kai asmuo nesutinka su sutrumpintu įrodymų tyrimu. Nuteistasis N. K. dirba, išlaiko šeimą, kurioje yra trys mažamečiai vaikai (b. l. 138), nuteistasis A. D. važinėja uždarbiauti į užsienį, augina du mažamečius vaikus (b. l. 133-134), todėl skundžiamas nuosprendis keistinas, A. D. ir N. K. parenkant švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Teisėjų kolegijos nuomone, ši švelnesnė negu teismo paskirtoji arešto bausmė pakankamai užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį – sulaikyti nuteistuosius nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai juos nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nustatant skiriamos A. D. ir N. K. laisvės apribojimo bausmės dydį atsižvelgiama į tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgiama į nuteistųjų padarytą žalą, kuri vertinama 60190,47 Lt, pasiruošimą daryti nusikaltimą, požiūrį į daromą nusikalstamą veiką, nes nuteistųjų apeliacinio skundo argumentai rodo, kad ne tik nesigaili dėl padarytos žalos, bet dėl to dar kaltina juos sulaikiusius pareigūnus. Todėl A. D. ir N. K. skirtina laisvės apribojimo bausmė didesnė už BK 48 str. 2 d. numatytą šios bausmės vidurkį, atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo laiką, siekiant apriboti galimybę daryti naujus nusikaltimus, skirtinas įpareigojimas tam tikru laiku būti namuose (BK 48 str. 6 d. 1 p.).
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamentas pareiškė 60 190,47 Lt civilinį ieškinį (b. l. 21-22). Pirmosios instancijos teismas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento civilinį ieškinį tenkino visiškai ir priteisė solidariai iš A. D. ir N. K. 60 190,47 Lt žalos atlyginimo. Apeliaciniame skunde prašoma sumažinti žalos atlyginimui priteistą sumą, įvertinti nuteistųjų turtinę padėtį, turimų skolinių įsipareigojimų dydį, išlaikytinių skaičių. Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos viršininkas V. M. žalą apskaičiavo vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. D1-44 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. D1-280 „Dėl padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo, padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinių įkainių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. 320 „Dėl hidrobiontams padarytos žalos skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ pakeitimo“. Be to, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 21 d. įsakyme Nr. D1-280 nurodyta, kad padarytai žalai ichtiologiniame draustinyje taikomas trigubas padarytos žalos žuvims skaičiuoti bazinis įkainis. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2014 m. sausio 3 d. rašte Nr. (9-1)-D8-49, nurodyta, kad žala 2014 m. indeksuojama koeficientu 1,091 (b. l. 11, 21-22). Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad A. D. ir N. K. uždraustu žvejoti laiku, neteisėtai žvejojo draudžiamojoje žvejoti teritorijoje, draudžiamais žvejybos įrankiais, neteisėtai sugavo daug žuvies, padarė didelę 60 190,47 Lt žalą gyvūnijai.
Apeliaciniame skunde nuteistieji teigia, kad tokio dydžio turtinės žalos atlyginimas sukels nuteistiesiems ir jų šeimos nariams sunkius padarinius. Nuteistasis N. K. vienas dirba savo šeimoje, turi išlaikyti šeimą, kurioje yra trys mažamečiai vaikai, viena dukra turi sveikatos problemų dėl to šeima taip pat patiria išlaidų. Moka kreditą bankui, negrąžinto kredito suma yra 106 000 Lt. Vidutinės šeimos pajamos per mėnesį yra 1000 – 2500 Lt. Nuteistasis A. D. ir jo sugyventinė D. E. yra nedirbantys, moka kreditą. Siekdami išlaikyti būstą abu važinėja uždarbiauti į užsienį. Augina du mažamečius vaikus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.282 str. 3 d. numatyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. D. ir N. K. nusikaltimą padarė tyčia, tuo tyčia padarydami žalą žuvų ištekliams. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo mažinti priteistos turtinės žalos dydžio, apeliacinio skundo nurodytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu,
nusprendžia:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendį pakeisti:
A. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 1 dalį paskirti laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, įpareigoti visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.
N. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 1 dalį paskirti laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, įpareigoti visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.