Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Nukentėjusysis bei mažamečio nukentėjusiojo A. M. atstovas pagal įstatymą V. M. teisme parodė, jog 2013-03-09 grįžo namo iš darbo, žmona pasakė, kad iš sūnaus Adrijaus atėmė dviratį. Tuomet jis su kitu sūnumi pradėjo ieškoti dviračio, nuėjo pas Dainavos mokyklos direktorių, kad peržiūrėtų vaizdo įrašus, nes ta vieta, kur viskas įvyko, filmuojama vaizdo kameromis, tačiau direktorius pasakė, jog kameros neveikia ir įrašo nėra. Adrijus sakė, kad kuomet dviračiu važinėjosi prie Dainavos mokyklos, vienas vaikinas jam liepė atiduoti dviratį, jį nustūmė nuo dviračio, o pats sėdęs ant dviračio nuvažiavo. Sūnus kūkčiodamas pasakojo apie įvykį, pastoviai verkė, pirmos dienos buvo sunkios dėl jo išsigandimo. Dviratis buvo mėlynas, amortizuotas, puikios būklės, kaip naujas, turi jo pirkimo dokumentus. Dviratis pirktas prieš kelis metus, bet buvo labai prižiūrimas, žiemai išardomas ir sutepamas, kad nerūdytų. Dviratis kainavo 600Lt, šiai sumai pateikė civilinį ieškinį. Taip pat prašo priteisti iš G. P. 300Lt moralinei žalai atlyginti dėl sūnui įvykio metu sukelto moralinio šoko.

V. M. pareiškimu policijai nustatyta, kad jis 2013-03-10 14 val. 15 min. kreipėsi į Dainavos PK, pareiškime nurodoma, kad 2013-03-09 apie 15 val. paskambinusi žmona R. M. pranešė, kad grįžęs iš lauko mažametis jų sūnus A. M., gim. 2003-06-27, pasakė, kad prie Kauno „Dainavos“ vidurinės mokyklos berniukas atėmė dviratį. Dviratis pirktas 2005-06-11 už 600 litų. (1t.,b.l.1).

2013-03-10 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad nustatyta ir apžiūrėta įvykio vieta: Partizanų g., prie 118-o namo, Kaune (1t.,b.l.25-27).

2013-11-13 apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta nukentėjusiojo V. M. savo iniciatyva tyrimui pateikė dviračio „Max Highlander 211“ priežiūros knygelė (1t.,156-158).

2013-08-01 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis mažametis A. M. iš jam pateiktų atpažinti šešių nuotraukų, atpažino asmenį, kurio nuotrauka Nr.5, kaip asmenį, kuris 2013-03-09 prie Kauno „Dainavos“ vidurinės mokyklos atėmė iš jo dviratį. Atpažintasis yra G. P., gim.1997-03-05 (1t.,b.l.44-48).

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, jog kaltinimai G. P. dėl plėšimo mažamečio A. M. atžvilgiu pasitvirtino ir šioje byloje nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, tai yra, kad kaltinamasis G. P. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas nepilnametis, siekdamas pagrobti svetimą turtą, pareikalavo iš mažamečio A. M., atiduoti dviratį, tačiau šiam nesutikus atiduoti dviratį, prieš nukentėjusįjį mažametį A. M. panaudojo fizinę jėgą, kuri pasireiškė A. M. nustūmimu nuo dviračio, o tuomet G. P. užsėdo ant dviračio ir juo nuvažiavo, taip kaltinamasis pagrobė svetimą, V. M. priklausantį, turtą - dviratį „Max Highlander 211“, 600 Lt vertės. Kaip matyti iš nukentėjusiojo A. M. parodymų, jam važiuojant dviračiu pro Dainavos mokyklą, G. P. nurodančiu balsu pareikalavo atiduoti dviratį, o mažamečiui nesutikus, kaltinamasis, pastarąjį tiesiog nustūmė nuo dviračio, dėl ko A. M. nukrito nuo jo, ir pats sėdęs ant šio dviračio, juo nuvažiavo. Tokias aplinkybes patvirtino ir nukentėjęs V. M.. Nors tai yra vienos šeimos nariai (sūnus ir tėvas), tačiau teismas atsižvelgia į byloje esančių įrodymų visumą bei kitas faktines aplinkybes, patvirtinančias paminėtųjų asmenų parodymus, o būtent: nukentėjusysis A. M. policijoje atpažino G. P. iš pateiktų nuotraukų, teismo posėdyje nukentėjusysis neužsikirsdamas ir neabejodamas vėlgi parodė, jog posėdžių salėje sėdintį G. P. atpažįsta kaip asmenį, kuris grubiai nustūmė nuo dviračio ir dviratį pagrobė. Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta pavogto dviračio priežiūros knygelė, kurioje įrašyti duomenys patvirtina, jog tai buvo dviratis „Max Highlander 211“. Pažymėtina, jog A. M. tėvas V. M., dėl šio įvykio kreipdamasis į policiją bei rašydamas pareiškimą, nurodė analogiškas jo parodymams aplinkybes. Ir nors pats tiesiogiai įvykio nematė, tačiau V. M. nurodytos aplinkybės tiksliai sutampa su jo mažamečio sūnaus nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Be to, A. M. parodymai yra nuoseklūs, tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu iš esmės sutapo ir tarpusavyje neprieštaravo. A. M. parodymus, kaip jau minėta, papildo bei patvirtina jo tėvo duoti parodymai. Būtinas šiame epizode G. P. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 1 d. objektyviosios pusės požymis yra pati veika, padariniai ir priežastinis ryšys. Teismo vertinimu, byloje surinkti aukščiau aptarti įrodymai visiškai patvirtina, kad G. P. padarė plėšimą. Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, jis visą kaltę neigia. Pažymėtina, kad fizinis smurtas šiuo atveju suprantamas kaip bet koks fizinis-smurtinis poveikis nukentėjusiojo kūnui, nepriklausomai, kokie sveikatos sutrikdymai buvo padaryti nukentėjusiajam. Veika kvalifikuojama kaip plėšimas ir tuo atveju, jei dėl fizinio smurto poveikio nukentėjusiajam teisiškai reikšmingų sveikatos sutrikdymų nebuvo padaryta, bet smurtininko veiksmai sukėlė fizinį skausmą. Todėl Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. sudėtis apima tyčinius smūgius arba kitokius smurto veiksmus, sukėlusius fizinį skausmą, ar kitą panaudotą smurtą, pavojingą nukentėjusiojo sveikatai. Šiuo konkrečiu atveju nukentėjęs A. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodama parodymus teisme nuosekliai teigė, kad G. P. jam pirmiausiai įsakmiu tonu liepė atiduoti dviratį, o šiam nepaklusus, jį tiesiog grubiai nustūmė nuo dviračio. Nors nukentėjęs A. M. ir nesikreipė į medikus dėl sumušimo, nėra G. P. smurtinių veiksmų panaudojimą mačiusių liudytojų, tačiau nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo parodymai, vertinant juos visų byloje ištirtų įrodymų kontekste, laikytini pakankamu fizinio skausmo sukėlimo įrodymu. Be to, akivaizdu, kad nukritimas nuo dviračio žmogui sukelia fizinį skausmą, o G. P. būdamas ir vyresniu, ir stipresniu už nukentėjusįjį, neabejotinai fiziškai tai galėjo padaryti.

Įrodymai ir teismo išvados dėl viešosios tvarkos pažeidimo (nukentėjęs J. B.).

Teisme apklausiamas G. P. dėl šio jam inkriminuojamo epizodo savo kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad dėl kaimyno B. nelabai įvykio atsimena. B. jį pastūmė. Nors kaltinamasis nuėjo į kitą gatvės pusę, bet B. pradėjo apie jo mamą šnekėti negražiai, tada ir trūko kaltinamojo kantrybė.

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 str., kaltinamojo parodymų patikrinimui balsu buvo perskaityti 2013-12-18 G. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis parodė, kad 2013 metų vasarą, tikslios dienos ir mėnesio neprisimena, tai galėjo būti pranešime apie įtarime nurodytą dieną, jis buvo pas savo draugą D. A. namuose, (duomenys neskelbtini)., numerio neprisimena. Žino, kad buvo vėlyvas vakaras apie 23 val. Būnant pas Deividą namuose jie užsimanėme valgyti ir jis nusprendė nueiti iki naktinės parduotuvės, esančios už prekybos centro „Samsonas“, netoli Deivido namų, ką nors nusipirkti. Deividas su juo nėjo, jis liko namuose prie kompiuterio. Nuėjęs iki parduotuvės, jis nusipirko maisto produktų ir ėjo atgal, link Deivido namų. Eidamas sutiko „Augį“ (jį visi taip vadina). Koks Augio tikrasis vardas, jis nežino, jam apie 40 metų, tamsių plaukų, vidutinio kūno sudėjimo apie 170 cm ūgio. Jį pažįsta, nes Augis gyvena tame pačiame kieme, kaip ir jis. Augis, praeidamas pro jį, užkalbino, po to jo pačiupo jam už bliuzono iš priekio. Augis pradėjo kalbėti kažkokias nesąmones, siūlė į „dantis“ (t.y. duoti į snukį). Klausė Augio už ką. Tuomet pro šoną ėjęs atsitiktinis nepažįstamas žmogus priėjo prie Augio ir jį nutraukė. Tada G. P. paėjo toliau, atsisėdo autobusų stotelėje ir laukė kol Augis praeis. Tuomet Augis eidamas pro šoną sugriebė G. P. už kaklo ir trenkė jį į autobusų sustojimo stiklą. Vyriškis, kuris prieš tai jį nuo jo nutraukė, buvo nuėjęs. Tuomet iš kažkur atsirado Deividas, kuris paklausė kur taip ilgai užtruko. Deividas pribėgęs Augiui trenkė, kad šis nuo jo atsitrauktų. Dabar tiksliai neprisimena, bet Deividas tikriausiai trenkė vieną kartą. Po to ir jis Augiui trenkė vieną kratą iš rankos kumščio. Augis buvo agresyviai nusiteikęs, girtas, nenorėjo niekaip nusiraminti. Po suduotų Augis nukrito ant žemės. Abu su Deividu jį laikė, liepė jam nusiraminti. Augiui šiek tiek nurimus, jie su Deividu patraukė jį nuo gatvės, kadangi jis gulėjo ant važiuojamosios dalies ir nuėjo. Ar kas nors matė šį įvykį jis nežino, nematė jokių pašalinių žmonių. Nei jis, nei Deividas jokių sužalojimų šio įvykio metu nepatyrė, jam tik skaudėjo kaklą. Savo kaltę pripažįsta tik dėl vieno suduoto smūgio. Šis kaimynas jų rajone yra žinomas, kaip girtuoklis, kuris prie visų prisigėręs kabinėjasi, šneka įvairias nesąmones, visi rajono vaikai jį žino, kaip girtuoklį (2t.,b.l.42).

Šiuos parodymus G. P. patvirtino pilnai. Papildomai nurodė, jog sudavė vieną smūgį, negali pasakyti, į kurią vietą, neatsimena, ar į veidą smūgiavo. Jis pats buvo blaivus įvykio metu. J. B. buvo neblaivus, svyravo ir jį su A. provokavo. J. B. senai kaltinamojo nemėgo, nors pykčių su juo nėra. Kai nukrito, jį patraukė nuo gatvės. Gal J. B. toks atėjo sumuštas, jis atėjo jau svyruodamas. A.sudavė vieną smūgį, gal nukentėjęs J. B. atėjo jau susimušęs, nes buvo ne labai švarus. Nors liudytoja A. M. sakė, kad matė kaip spardėme, bet ji ne tiesą sakė. D. A. pribėgo vėliau, iki tol J. B. jį buvo prispaudęs prie stotelės stiklo, kaltinamasis tuo metu bandė išsilaisvinti, E. B. buvo už jį stipresnis, o jis tuo metu buvau „kūdas“. D. A. padėjo, nes jam pasirodė, kad kyla pavojus. Kaltas, kad vieną kartą davė atgal J. B., pažeidė viešąją tvarką. Ieškinį iš ligonių kasų pripažįsta.

Kaltinamasis D. A. savo kaltę šiame epizode pripažino iš dalies ir parodė, kad nelabai atsimenu įvykio aplinkybių, kai buvo sumuštas J. B.. Jis pats tik norėjo padėti draugui G. P..

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 str., kaltinamojo parodymų patikrinimui balsu buvo perskaityti D. A. 2013-11-20 ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis parodė, kad įtarimo esmė jam yra aiški, savo kaltę pripažįsta iš dalies (2t.,b.l.101). Priklausomybės ir psichikos ligomis jis nesirgęs, neregistruotas. Yra prisirašęs „Šeimos“ poliklinikoje. Jis gyvena kartu su savo mama, patėviu ir dviem sesėmis. Jis niekur nesimoko ir nedirba, yra baigęs devynias klases. Nebaigė 10 klasių dėl nepažangumo, pamokų nelankymo, iš mokyklos jį išmetė. Materialiai jam padeda ir jį išlaiko mama su patėviu. Kur yra jo tėtis jis nežino ir su juo nebendrauja. 2013 metų vasarą, mėnesio ir dienos jis neprisimena, apie 23 val. pas jį namuose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo jo draugas G. P.. Jie išalko ir G. nutarė nueiti iki naktinės parduotuvės nupirkti valgyti. Naktinė parduotuvė yra prie pat jo namų, perėjus per gatvę. G. išėjo vienas, o jis pasilaiko namuose. Kartu su juo nėjo, nes tingėjo. Praėjus 15-20 minučių, G.nesugrįžus į namus su maistu, jis nusprendė eiti jo ieškoti. Išėjęs į lauką ėjo link naktinės parduotuvės. Prie Baršausko g., tikslaus adreso nežino, esančio kiosko bei autobusų sustojimo pamatė Gerdą ir „Augį“ (Augis, tai yra netoliese gyvenantis vyras apie 50 metų amžiaus. Asmeniškai jo nepažįsta, tačiau dažnai jį mato vaikščiojantį rajone). Pamatė, kaip G. su tuo seniu „tampėsi“, jie vienas kitą stumdė, abu kažką rėkavo, tačiau neprisimena, ką. G. su juo tik stumdėsi, ar jam sudavė smūgius, jis nematė. Tuomet jis pribėgo prie G. su „Augiu“ ir vieną kartą „Augiui“ trenkė iš dešinės rankos kumščio į smakrą. Vyras po suduoto smūgio nukrito ant žemės, „atsikliūčino“. Tuomet jis kartu su G. jį patraukė nuo važiuojamosios dalies ant šaligatvio, kadangi Augis krisdamas nukrito ant gatvės. Paguldę jį ant žemės, jie nuėjo atgal pas jį į namus. Aplinkui žmonių jokių nebuvo ir niekas įvykio nematė. G. po įvykio einant namo jam pasakojo, kad tas vyras pats pirmas prie jo prisikabino, sakė, kad jis buvo neblaivus, pats pirmas prie G. priėjo ir kalbėjo kažkokias nesąmones, kokias ir ką konkrečiai tas vyras G. sakė, jis nežino. Ant G. veido sužalojimų jis nematė. G. jam sakė, kad tas vyras vieną kartą kumščiu sudavė jam į žandą. Po jo suduoto smūgio Augiui kraujo ant veido nebuvo. Po įvykio vyrą buvo ne kartą sutikę, tačiau jis jiems nieko nesakė. Vyrui jis trenkė todėl, kad gynė savo draugą G., kai jie stumdėsi. Jam tada pasirodė, kad G. yra reikalinga jo pagalba ir jis be jo vienas neapsigins, todėl priėjęs vyrui trenkė. Alkoholio tą dieną nei jis, nei G. nebuvo vartoję. Dėl suduoto vieno smūgio jis nuoširdžiai gailisi (2t.,b.l.101).

Šiuos parodymus D. A. patvirtino pilnai. Papildomai nurodė, jog viskas taip ir buvo, jis tik vieną kartą trenkė kumščiu į smakrą J. B., nuo jo smūgio nukentėjęs nukrito ant asfalto. Daugiau nesudavė smūgių, nesistumdė su J. B., ar G. P. sudavė smūgių, jis nematė, taip pat nematė, ar G. stūmė J. B.. Ant G. sumušimo žymių nematė. Nors liudytoja sakė, kad matė, kad žmonės spardo vieną žmogų, bet gal ji susimaišė, gal matė, kaip jis su G. P. tempia J. B. nuo gatvės. Nežino, kaip atsirado kiti nukentėjusiojo sužalojimai. E. B. buvo neblaivus, jis pats galėjo griuvinėti, pats kristi ir susižaloti. Įvykio metu galvojo, draugui reikia padėti, nes G. P. su J. B. stumdėsi, J. B. didesnis už G., tad galvojo, kad reikia gelbėti draugą.

Nors kaltinamieji G. P. ir D. A. savo kaltę pripažino tik iš dalies, tačiau jų kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu apklaustų nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kitais teisme ištirtais baudžiamojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjęs J. B. apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad 2013-08-21 grįžinėjo iš svečiu, buvo žemuosiuose Šančiuose, ėjau link namų iš Riomerio g. į Baršausko g., eidamas sutiko G. P., kuris užstojo jam kelią, ir iš karto suprato, kad bus blogai. G. P. nustūmė sakydamas, kad pagailėtų savo motinos, tuomet perbėgo į kitą pusę gatvės. Įvykio metu jis buvo neblaivus, konflikto su G. P. norėjo išvengti. Kitoje gatvės pusėje kelią pastojo D. A., nežinia, ką jie ten veikė naktį. G. P. atėjo taip pat į kitą pusę gatvės prie 87 namo, tad čia prie spaudos kiosko viskas ir vyko. Vienas stengėsi atimti rankinę, bet jie buvo trise, nors gal ir painioja aplinkybes, ne įvykio metu buvo neblaivus.

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 str., parodymų patikrinimui balsu buvo perskaityti nukentėjusiojo J. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis parodė, kad 2013-08-21 apie 23 val. 20 min. jis ėjo Baršausko gatve nuo M.Riomerio gatvės pusės. Beeidamas sutiko iš priekio ateinantį G., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) name (buto nežino). Gerdas priėjo prie jo ir nieko nesakęs bandė suduoti smūgius. Tačiau J. B. apsigynė ir perėjo į kitą gatvės pusę. Šiek tiek paėjus, jį pasivijo G. ir dar vienas iš matymo pažįstamas D. A.. J. B. netoliese matė ir daugiau jaunuolių, bet jie stovėjo toliau. Pribėgę G. ir D. iš karto puolė jį mušti. Sudavė smūgius į veidą kumščiais, o kai jis parkrito ant žemės, trumpam prarado sąmonę. Atsigavęs pajuto, kad yra tempiamas link gatvės. Kaip suprato, buvo Baršausko g., prie 77- namo, prie viešojo transporto stotelės. Matė, kad prie gatvės sustojo automobilis, iš jo išlipo keli žmonės. Tada jį mušę jaunuoliai pabėgo, o automobilis nuvažiavo. Netrukus atvažiavo policija ir greitoji pagalba. Medikai jį pristatė į LSMUL priėmimo skyrių, kur jam nustatė, kad yra sumušta galva, liemuo, žaizda dešinėje rankoje taip pat įtarė smakro lūžimą. Toliau gydėsi ambulatoriškai. Kodėl buvo užpultas, nežino. Įvykio metu jaunuoliai iš jo nieko nepaėmė. Įvykio metu jis buvo išgėręs alkoholio, tačiau įvykį prisimena, tik nuo suduotų smūgių, kaip jau minėjo buvo praradęs sąmonę (1t.,b.l.49). Šiuos parodymus teisme J. B. aptvirtino pilna apimtimi. Be to, papildomai nurodė, jog iš karto, kai susitiko su G. P., tai jie trapusavyje susistumdė, nukentėjusysis perbėgo į kitą gatvės pusę, o kitoje gatvės pusėje taip pat susistumdė. Gatvę perbėgo link namų, atsidūrė prie spaudos kiosko. Nematė, kur tada buvo G. P., bet perbėgęs jį pamatė vėl. Viskas vyko labai greitai. Kai atėjo D. A., tai viskas ir įvyko labai greitai, su abiem vienu metu vyko susistumdymas, visko smulkiai neprisimena.

Teisme apklausiama liudytoja A. M. parodė, kad šiuo metu dėl sveikatos būklės (yra nėščia) to įvykio aplinkybes tik tiek atsimena, jog buvo naktis, vasaros metas. Su draugu važiavome automobiliu ir kitoje gatvės pusėje pamatė, kad kažkas vyksta, jie paskambino ir informavome apie tai policiją. Matė, kad ten vienas žmogus guli ant žemės (asfalto), o kiti vaikinai jį spardė. Buvo tamsu, negalima buvo pamatyti veidų. Buvo daugiau nei vienas asmuo, galėjo būti du vaikinai, kurie spardė gulintį žmogų. Tyrimo metu ką prisiminė, tą ir papasakojo, tada geriau atsiminė įvykio aplinkybes.

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 str., parodymų patikrinimui balsu buvo perskaityti liudytojos A. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur ji parodė, kad 2013 m rugpjūčio mėnesį, tikslios dienos nebeprisimena, apie 23 val. kartu su savo draugu G. D. automobiliu važiavo K. B. g., pro prekybos centro „Molas“, link Petrašiūnų žiedo. Važiuojant jos draugas priešingoje pusėje gatvės pamatė grupelę jaunimo ir ant žemės gulintį žmogų, kurį jaunuoliai spardė. Jos draugas iškarto liepė jai iškviesti policijos pareigūnus. Ji taip ir padarė. Kadangi jie buvo priešingoje kelio pusėje, prie mušamo žmogaus nesustojo, nuvažiavo tolyn, tik iškvietė policijos pareigūnus. Kaip atrodė jaunuoliai ir kiek jų buvo, nurodyti negali, nes juos matė kelias akimirkas pravažiuodami pro šalį. Matė, kad ant žemės gulėjo žmogus (jo amžiaus nurodyt negali) ir jis buvo spardomas (1t.,b.l.57). Šiuos parodymus liudytoja patvirtino pilnai. Papildomai dar paaiškino, jog tai jie apie įvykį pranešė policijai, nes jos vyras, su kuriuo tuo metu važiavo automobiliu, yra pilietiškas žmogus, todėl visada apie įvykius praneša, jis ir pasakė, kad ji skambintų policijai, nes matėsi, kad vyksta kažkas negero ir reikia policijos pagalbos. Netoleruoja smurto, tai sukelia neigiamus jausmus.

2013-11-13 nukentėjusiojo J. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad nukentėjusiojo J. B. parodymai patikrinti vietoje (1t.,b.l.53-56).

2013-08-23 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus išvada Nr. G2226/13(02) nustatyta, nukentėjusiajam J. B. konstatuota poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimai dešinio dilbio srityje, dešinio riešo srityje, dešinėje plaštakoje, kairėje alkūnėje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2013-08-21. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti šešių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje galėjo būti padaryti nugriuvus ir atsitrenkus į kietus bukus daiktus paviršius (1t.,b.l.109).

2014-02-19 G. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad įvykio vietoje patikrinti įtariamojo G. P. parodymai. Įtariamasis G. P. nurodė, pastatą, adresu K. B. g. 87, Kaune, prie kurio jis kartu su D. A. sudavė smūgius nukentėjusiajam J. B. (2t.,b.l.44-50).

2014-02-20 D. A. parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad įvykio vietoje patikrinti įtariamojo D. A. parodymai. Įtariamasis D. A. nurodė vietą, kur sudavė Augiui (J. B.) (2t.,b.l.106-109).

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai, priežastinis ryšys, veikos padarymo vieta ir būdas, kuris, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, turi pasireikšti bent vienu iš įstatymo dispozicijoje numatytų būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.).

Nors nagrinėjamoje byloje kaltinamieji G. P. ir D. A. kaltais prisipažino tik iš dalies, teigė, kad su nukentėjusiuoju nesistumdė, jam sudavė tik po vieną smūgį, tačiau teismas jų duotus parodymus bei dalinį kaltės pripažinimą vertina kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą, išskyrus tuos įvykio momentus, kurie sutampa su kitais byloje surinktais įrodymais. Kaltinamųjų G. P. ir D. A. kaltė yra visiškai įrodyta byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištirtų aukščiau išvardintų įrodymų visuma. Kaltinamųjų kaltę dėl viešosios tvarkos pažeidimo iš dalies įrodo ir pačių kaltinamųjų parodymai, kur kaltinamieji pripažįsta, jog tarp jų ir J. B. kaltinime nurodytu laiku kilo konfliktas. Tiek nukentėjusiojo J. B., tiek kaltinamojo G. P. parodymai sutampa ir toje dalyje, jog konfliktas kilo dėl G. P. motinos, t.y. tarpusavio kalbos apie ją. Tiek G. P., tiek D. A. pripažįsta, jog J. B. mušė, tačiau ginčija, jog jie sudavė tik po vieną smūgį nukentėjusiajam, jo nestumdė, nes pats J. B. iki įvykio gal jau buvo sumuštas ar pats užsigavo būdamas neblaivus ir griuvinėdamas. Tačiau šioje dalyje jų parodymus paneigia 2013-08-23 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus išvada Nr. G2226/13(02), kurioje nurodoma, kad nukentėjusiajam J. B. konstatuota poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimai dešinio dilbio srityje, dešinio riešo srityje, dešinėje plaštakoje, kairėje alkūnėje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2013-08-21. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti šešių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje galėjo būti padaryti nugriuvus ir atsitrenkus į kietus bukus daiktus paviršius. Teismas netikėti tokia specialisto išvada neturi jokios priežasties, juo labiau, jog teisiamjojo posėdžio metu, apklausos pabaigoje D. A. taip pat patvirtino, jog matė, kaip G. P. stumdėsi su J. B. ir norėjo padėti savo draugui, nes manė, jog jam reikalinga pagalba. J. B. teigimu, iki įvykio jis nebuvo sužalotas, o specialisto išvadoje yra nurodytas konkretus sužalojimų laikas, kuris atitinka paties įvykio laiką bei konkretus sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti šešių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, skaičius. Be to, sužalojimai, kaip ir nurodoma išvadoje, nukentėjusiajam buvo padaryti kietu buku daiktu – šiuo atveju abiejų kaltinamųjų bendrai suduotais smūgiais rankomis ir kojomis, nugriuvus ar atsitrenkus į kietus bukus daiktus, t.y. susistumdžius bei nukentėjusiajam nukritus ir atsitrenkus, o šiuo konkrečiu atveju – į asfaltą (kelio ir šaligatvio dangą). Nors teismas taip pat atsižvelgia, jog įvykio metu J. B. ir buvo neblaivus, tačiau jo parodymus vertina tiek, kiek jie sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais bei juos papildo. Pažymėtina ir tai, kad paminėtąją specialisto išvadą papildo ir liudytojos A. M. parodymai, jog ji matė, kaip ant žemės (asfalto) gulintis žmogus buvo mušamas (spardomas) ne mažiau kaip vieno jaunuolio, ir apie tai pranešė telefonu policijai. Šie paminėtieji įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems, nukentėjęs bei liudytoja parodymus davė įspėti dėl melagingų parodymų davimo ir teismui prisiekę, todėl jais netikėti teismui nėra pagrindo.

Kaltinamieji G. P. ir D. A. veikė kaip bendrininkai, nes bendrais suderintais, vienas po kito einančiais ir pritariančiais vienas kito elgesiui veiksmais buvo sutrikdyta įvykio vietoje buvusių nukentėjusiojo, taip pat įvykį mačiusių pašalinių asmenų (liudytojos A. M. bei jos vyro) normali dienos eiga, pademonstruota nepagarba aplinkiniams, pažeistos viešo elgesio taisyklės. Kadangi kiekvienas kaltinamasis atliko nusikaltimo objektyviuosius požymius sudarančius veiksmų dalį, tai jie abu laikytini nusikaltimo bendravykdytojais (BK 24 str. 3 d.). Kai darant nusikalstamą veiką susitarę dalyvauja bent du vykdytojai yra laikoma, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupe (BK 25 str. 2d.).

BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba.

Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Būtinosios ginties situacija atsiranda ne tik būtent pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė (ištraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.). Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-125/2011, 2K-140/2011, 2K-7-313/2012, 2K-271/2014).

Šiuo konkrečiu atveju teismas, išanalizavęs virš byloje ištirtus įrodymus, nukentėjusiojo J. B., liudytojos A. M., abiejų kaltinamųjų parodymus, specialisto išvadą, konstatuotina, jog G. P. ir D. A. tyčia bendrais ne vieną kartą smogė nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, taip padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Nors abu kaltinamieji vienodai parodo, jog J. B. pirmasis prikibo prie G. P., kuris savo elgesiu išprovokavo konfliktinę situaciją, tačiau šie kaltinamųjų parodymai vertinti kritiškai, kadangi abu kaltinamieji yra draugai, tad parodymai yra naudingi vieno kitam, bei šioje byloje jie turi vieningą tikslą – išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl tokie parodymai laikytini gynybine pozicija ir yra atmestini. Tokią teismo poziciją patvirtina ir faktas, jog tiek abu kaltinamieji, tiek nukentėjęs nurodė, jog asmeninių pykčių tarpusavyje neturi, taigi, neturi ir priežasčių apkalbėti vieni kitus. Pažymėtina ir tai, jog konflikto pradžioje tarpusavyje konfliktavo tik G. P. ir J. B., ir nors G. P. teigimu, jis tuomet pagal amžių buvo silpnas, tačiau teismas įvertina realią situaciją, jog G. P. yra sveikas fiziškai, sportuojantis paauglys, o nukentėjęs – dėl neblaivumo svirduliuojantis, pagyvenęs asmuo. Be to, prie G. P. nusikalstamų veiksmų prisijungęs ir D. A., tik sustiprino G. P. pozicijas. O kaip ir pats apklausos metu patvirtino kaltinamasis D. A., jis ant G. P. nematė jokių sumušimo žymių. Taigi, nagrinėjamu atveju būtinosios ginties situacijos nebuvo, t.y. nebuvo realaus kėsinimosi ir gynybos, bei, kad J. B. jokių BK 28 straipsnio prasme veiksmų, kuriuos būtų galima laikyti pavojingu (pradėtu ar tiesiogiai gresiančiu) kėsinimusi, nuo kurių G. P. ir D. A. būtų reikėję gintis, neatliko.

Taip pat atmestinas gynybos teiginys, jog J. B. savo elgesiu išprovokavo konfliktą. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis ir pan. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tikisi, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Ištyrus jau aukščiau išdėstytus įrodymus, teisme nebuvo nustatyta, kad J. B. pats siekė konfliktuoti su kaltinamaisiais ar pirmasis būtų iniciavę šį konfliktą, būtų buvęs agresyvus ar savo kūno kalba (konkliudentiniais veiksmais) aiškiai būtų provokavęs abu kaltinamuosius.

Esant tokioms teismo nustatytoms bylos aplinkybėms, G. P. ir D. A. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį bei įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais bei aukščiau aptartais įrodymais.

Įrodymai ir teismo išvados dėl nukentėjusiojo M. U. apiplėšimo.

Kaltinamasis G. P. teisiamajame posėdyje dėl šios jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kalstu prisipažino iš dalies, paaiškino, jog su M. U. susimušė, tačiau nieko iš jo neplėšė. Tyrimo metu geriau atsiminė įvykio aplinkybes.

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 str., kaltinamojo parodymų patikrinimui balsu buvo perskaityti 2013-10-03 G. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis parodė, kad su Mečislovu susipažino 2013 m. vasarą, kartu su juo keletą kartų žaidė krepšinį. 2013-08-31 kartu su D. A. (jo draugas) buvo prie baro „Trys Mergelės“, esančio M.Riomerio g., Kaune. Kartu netoli jų, šalia sėdėjo grupelė jaunimo, apie 10 žmonių, tačiau jų vardų jis nežino. Tarp jų buvo keletas čigonų, kurie jam yra žinomi, tik iš matymo. Nuo to jaunimo jis su Deividu sėdėjo šiek tiek toliau. Netoliese jų, dar kitoje vietoje sėdėjo ir M. su draugu, kurio jis nežino, matė jį pirmą kartą. Jie dviese sėdėjo ir gėrė alų, rėkavo, juokėsi, kalbėjo nesąmones. T. M. su draugu pradėjo per atstumą kabinėtis prie jo su Deividu, sakydamas: „ko čia žiūrit, asilai“ ir pan. Su Deividu nieko nesakė ir kalbėjo toliau tarpusavyje. T. M. priėjo prie jų su Deividu, rankose laikydamas „kastetą“ ir su juo užsimojo jam trenkti. Nuo šio smūgio jis atsitraukė. T. M. dar kartą užsimojęs bandė jam trenkti. Nuo šio smūgio jis vėl išsisuko, tačiau tuomet iš dešinės rankos kumščio Mečislovui trenkė į veidą. Tuo metu, kada Mečislovui trenkė, G. P. laikėsi jam už marškinėlių. Nuo suduoto smūgio M. krito ant žemės, o jis krito ant jo. Jam gulint ant žemės, dar vieną kartą iš kumščio sudavė Mečislovui į veidą. D. A. ir su Mečislovu buvęs draugas stovėjo šalia ir žiūrėjo, jie nesikišo į konfliktą. Kiti buvę jaunuoliai, sėdėję toliau, taip pat į konfliktą nesikišo, visi atsisėdę žiūrėjo ir niekas nieko nesakė. Iš Mečislovo jis jokios rankinės neėmė. Ar M. išvis turėjo rankinę, pasakyti negali, kadangi buvo tamsu ir jis nematė, kad jis būtų ką nors turėjęs. Kas iš jo galėjo paimti rankinę, jis nežino. Po antro suduoto smūgio jis atsistojo ir su Deividu nuėjo namo. Kada jis nueidinėjo su Deividu, M. sėdėjo atsisėdęs ant žemės. M. pats pirmas pradėjo kabinėtis prie jo ir išprovokavo konfliktą (2t.,b.l.38). Papildomos apklausos metu 2014-02-19 įtariamasis G. P. parodė, kad prisimena ir tvirtina savo ankstesnius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Papildomai parodo, kad telefono numerio Nr. +37064543477 jis nežino, juo niekados nesinaudojo ir nežino, kam jis priklauso. Iš pateiktos SMS žinutės, gautos iš numerio Nr. +37064543477 jis mato, kad tai rašė, ne jis, kas ją prašė jis nežino. Po įvykio jam skambino kažkoks M. dėdė iš kokio numerio. Jis jam neprisistatė, tačiau paskambinęs liepė grąžinti iš M. pavogtus daiktus. Tam dėdei atsakė, kad jokių daiktų iš M. jis neėmė ir nežino, kur jie yra. Kas paėmė Mečislovo daiktus, jis nežino, gal muštynių metu jis juos kur nors pametė ir kiti radę juos paėmė. Kas per asmuo yra „Saša“, jis nežino, tokio nepažįsta (2t.,b.l.43).

Šiuos teisme perskaitytus parodymus G. P. patvirtino pilnai, papildomai paaiškino, jog viskas taip ir buvo, apie M. U. turimus pinigus nieko nežinojo, jam sudavė du kartus kumščiu į veidą. Neneigia buvęs įvykio vietoje su D. A., bet D. A. nemušė M. U., tik jis M. U. mušė, o M. U. daiktų neėmė. Susitikimai su U. buvo, M. U. sakė, kad kaltinamasis jam pasakytų, kas ėmė daiktus. Nežinojo, ką pasakyti dėl daiktų M. U., todėl pasakė, kad daiktai pas čigoną. Neigia sakęs, kad pasą pardavė. Ne jis rašė tas SMS žinutes, šis telefono numeris nieko nesako, nes numeris nėra jo. Galvoja, kad čigonai paėmė pasą, jis pats nerašė žinučių, čia gal pats čigonas rašė. Įvykio metu nematė, kad D. A. muštų M. U.. M. U. su draugu girti buvo, todėl patys susižalojo, jis tik du smūgius sudavė, o daiktų neėmė.Su M. U. vieną kartą PC „Mole“ buvo susitikęs.

Kaltinamasis D. A. teisiamajame posėdyje dėl šios jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kalstu prisipažino iš dalies, ir paaiškino, jog dėl M. U. nelabai atsimena, atsimenu, kad jis pametė kastetą. Nelabai atsimenu įvykio aplinkybių, prisiminė geriau aplinkybes, kai pasakojo policijai.

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 str., kaltinamojo parodymų patikrinimui balsu buvo perskaityti D. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis parodė, kad 2013 metų vasarą, mėnesio ir dienos jis neprisimena, buvo naktis, tamsu, kelinta valanda neprisimena. Kartu su savo draugu G. P. atėjo prie baro „Trys mergelės“. Jis su G. prie baro atėjo dviese. Ten buvo susirinkusi jaunimo grupė apie 7 žmonės, toliau nuo šios grupelės sėdėjo „Mečis“ su draugu, kurį matė pirmą kartą, jo nepažįsta. Su „Mečiu“ kažkada žaidė krepšinį ir šiaip keletą kartų yra jį matęs rajone. Jį rajone vadina „Mečiu“, koks jo tikrasis vardas, jis nežino. Atėję kartu su G., jie atsisėdo ant bortelių, nuo visų atskirai, maždaug 5 metrus atstumu nuo „Mečiaus“ su draugu. Kartu su G. atsisėdę rūkė ir kalbėjo. Tuomet prie jų priėjo „Mečis“ ir kažką pradėjo kalbėti, t.y. kalbėjo kažkokias nesąmones, mokino gyventi, kalbėjo, kaip tėvas, pamokslavo. Jiems su G. jo kalbos atsibodo ir jie norėjo eiti namo, liepė eiti ir „Mečiui“ namo, tačiau jis puolė prie G. sakydamas „einam vienas ant vieno“ (šį pasakymą jis suprato, kad „Mečis norėjo eiti su G.muštis). Tuomet „Mečis“ pirmas trenkė G., tačiau nepataikė, tuomet jie pradėjo abu stumdytis, įvyko grumtynės abu vienas kitam sudavė smūgius, tačiau, kiek smūgių buvo suduota G., o kiek „Mečiui“ jis to pasakyti negali, nežino. Grumtynių metu iš „Mečio“ iškrito ant žemės kastetas. Kur iki tol jis jį laikė, nematė. Kastetą pamatė, tik tada, kai jis nukrito ant žemės. Jis priėjęs kastetą nuo žemės paėmė ir metė jį nuo ten esančio kalno į krūmus. Tačiau kastetą paėmė G., kuris su „Mečiu“ vis dar mušėsi. Kada G. mušėsi su „Mečiu“, D. A. stovėjo nuo jų toliau, kokiu atstumu pasakyti negali, kadangi jie mušėsi ne vienoje vietoje, o skirtingose, grumtynių metu jie vis paeidavo į vieną ar kitą pusę. „Mečio“ draugas tuo metu, kada jie mušėsi sėdėjo ant suoliuko. Grumtynių metu jis prie „Mečio“ ir Gerdo, tačiau į jų konfliktą nesikišo, nieko jiems nesakė, stovėjo ir žiūrėjo. G. grumtynių metu „Mečį“ „pakirto“, tai yra laimėjo kovą, G. jam sudavė smūgį, nuo kurio „Mečis“ nukrito ant žemės ir gulėjo. Nei ant vieno iš jų veido po grumtynių kraujo jis nematė. Gerdas, tik vėliau jam sakė, kad jam muštynių metu buvo prakirsta lūpa. Ar „Mečis“ muštynių metu su savimi turėjo rankinę, jis nežino, nematė, nekreipė į tai dėmesio. Toliau nuo muštynių vietos sėdėję septyni asmenys priėję nebuvo, jie tik iš toli kažką rėkavo, tačiau ką neprisimena. Po muštynių jis su G. nuėjo, pasivaikščiojo po rajoną apie 20 minučių ir nuėjo namo. Po muštynių G. su savimi nieko neturėjo jokios rankinės ar kitų daiktų. Jeigu būtų, ką nors turėjęs būtų jam parodęs. Dėl viso šio įvykio jis mano, kad kaltas pats „Mečis“ kadangi jis pirmas prie G. prisikabino ir jis pirmas G. pasiūlė eiti muštis. Šio įvykio metu jis tikrai „Mečio“ nemušė, kodėl atpažinimo metu „Mečis“ atpažino jį ir sako, kad jis jį mušė, nežino, nes jis tikrai jo nemušė. Taip pat nematė antro asmens, kuris būtų pribėgęs prie jo su G., kada jie mušėsi. Tas asmuo tikrai nebuvo. Iš vis jokio kito asmens nematė, išskyrus G.. Nori pasakyti, kad „Mečis“, įvykio dieną buvo neblaivus, jis tai suprato iš jo kalbos ir judesių. Matė, kaip „Mečio“ draugas turėjo alaus „bambalį“, kurie jie kartu gėrė, dalinosi (2t.,b.l.104).

Šiuos teisme perskaitytus parodymus D. A. patvirtino pilnai, papildomai paiškino, M. U. buvo priėjęs prie jų, pradėjo kabintis. Kasteto jis nematė, gal G. P. buvo per muštynes Mečys užsimojęs kastetu, gal nuo rankos nukrito, kai užsimojo. Kastetą pamatė, kai tas daiktas nukrito ant žemės, jį pakėlė ir išmetė į krūmus, mano, kad G. jo nepaėmė. M.jokių daiktų nematė. Jokių su M. U. pykčių neturėjo. Kodėl M. U. atpažino jį kaip mušusį asmenį, jis nežino. Taip gavosi, kad leido pasimušti M. ir G. Rankinės Mečislovo nematė, jo daiktų neėmė. Buvo daugiau asmenų, kurie stebėjo šias muštynes, per pora metrų. M. nesakė, kur dirbo ir neminėjo, kad jis turi pinigų, taip pat nesakė, jis to nežinojo.

Nors kaltinamieji G. P. ir D. A. teisme savo kaltę pripažino tik iš dalies, tačiau jų kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu apklaustų nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kitais teisme ištirtais baudžiamojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis M. U. teisme parodė, kad kaltinamuosius žino iš matymo, jokių pykčių ir skolų neturi. Įvykio dieną su sesers vyru G. P. ėjo iš ligoninės, buvo vakaras, mažai važiavo transporto, sutiko G. P. ir D. A.. Su kaltinamaisiais bendravo, kai G. P. pasakė, kad nukentėjęs yra pasikėlęs. Ge. sakė, kad nukentėjęs ne vietinis, tuomet viskas ir prasidėjo, G. P. trenkė jam, jis trenkiau atgal, ir nukentėjusiam iš už nugaros taip pat trenkė, tuomet jis neteko sąmonės, tik balsus girdėjo, o atsipeikėjęs pamatė, kad nėra rankinės ir jo daiktų. Parodymus policijai davė teisingus, tačiau juos atsiminė geriau tyrimo metu.

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 str., parodymų patikrinimui balsu buvo perskaityti M. U. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis parodė, kad 2013-08-31 apie 23 val. jis su G. P., sesers S. P. vyru, užėjo į naktinę parduotuvę, esančią Kaune, M.Riomerio g., kur G. P. nusipirko alaus. Po to jie ketino eiti į namus, esančius Baršausko g. Kaune. Tačiau prie naktinės parduotuvės susitiko iš matymo pažįstamą vaikiną, vardu Gerdas, apie 16 metų amžiaus, nors pats Gerdas jam yra sakęs, kad nuo 22 val. turi būti namuose, nes jį tikrina policija. Su Gerdu buvo kompanija - apie 10 vaikinų ir merginų, nuo 13 iki 25 metų amžiaus, kurių M. U. nepažįsta. Jie pasiūlė eiti kartu iki buvusio baro „Trys mergelės“ (dabartinio pavadinimo jis nežino). Jie G. P. sutiko. Visi kartu nuėjo, visi bendravo apie 30 min., gal 1 val. laiko. Alkoholinių gėrimų kartu nevartojo. Tada nei iš šio, nei iš to, Gerdas pradėjo kibti sakydamas „ką, čia pasikėlęs“, po to iš karto sudavė ne mažiau 5 smūgių kumščiais į galvos sritį. M. U. puolė gintis, todėl jie abu susimušė. Tada atbėgo kiti asmenys, M. U. pajuto smūgius iš nugaros. Tada jis susiėmė rankomis už galvos ir nematė, kas jį mušė, tik juto smūgius į galvą, nugarą. Kai ji pargriovė ant žemės, juto spyrius į įvairias kūno vietas. Sumušę visi pabėgo, o jis liko gulėti ant žemės. Tada prie jo priėjo sesers vyras G. P. ir jį pakėlė. Atsikėlęs pasigedo ant peties kabėjusios juodos spalvos medžiaginės rankinės, kurioje buvo jo vardu išduotas LR piliečio pasas, kompiuterio „Dell“ garantinis lapas, du raktai, ausinukas 7 Lt vertės. Taip pat sportinių kelnių kišenėje nebuvo mobilaus ryšio telefono „Samsung“, kuris pirktas prieš 1,5 metų, 100 litų vertės (IMEI nežino), telefone buvo „Ežio“ atminties kortelė. Minėtų daiktų pamesti negalėjo, tačiau kas juos pavogė iš minėtų asmenų nurodyti negali (1t.,b.l.60-61).Papildomos apklausos metu 2013-09-30 nukentėjusysis M. U. patvirtino ankstesnius savo parodymus. Be to papildė, kad 2013-08-31, kai iš jo buvo atimtas mobilaus ryšio telefonas „Samsung“, kuriame buvo įdėta SIM „Ežio“ kortelė, kurios abonento Nr. 862818250. Po įvykio sekančią dieną, t.y. 2013-09-01, jis nuvažiavo prie krepšinio aikštelės, esančios prie „Dainavos“ mokyklos. Ten iš žaidžiančio krepšinį vaikino, gavo G. telefono numerį - 864543477. Dabar jau negali konkrečiai pasakyti iš ko gavo, nes tą žmogų pažinojo tik iš matymo, todėl nežino nei jo vardo, nei pavardės, taip pat nežino, kur jis gyvena. Gavęs G. telefono numerį, jam paskambino ir, pasakė grąžinti jo daiktus, nes priešingu atveju jis kreipsis į policijos įstaigą. Iš pradžių G. telefonu sakė, kad nieko apie jokius daiktus nežino, o vėliau pokalbio eigoje pasakė, kad daiktus vis dėl to grąžins. Po to jie dar susirašinėjo SMS žinutėmis. Daugiau su G. juo nebendravo, jo nematė. G. atpažinti jis galėtų. Įvykio dieną su savimi jis turėjo „kastetą“, tačiau jo išsitraukęs nebuvo. „Kastetas“ buvo pas jį rankinėje, kuri buvo užsegta. Su „kastetu“ jis nei G., nei kitam vaikinui suduoti nebandė (1t.,b.l.62). Papildomos apklausos metu 2013-12-17 nukentėjusysis M. U. patvirtino ankstesnius savo parodymus. Be to papildė, kad 2013-12-13 asmens parodymo atpažinti metu jis atpažino asmenį, kuris 2013-08-31 jį užpuolė ir sumušė. Atpažino iš kūno sudėjimo, veido bruožų ir iš šviesių garbanotų plaukų. Šis asmuo buvo kartu su G. įvykio metu. Kiek prisimena, visą konfliktą pradėjo G., t.y. jis pirmas trenkė M. U., o jis bandė gintis. Tuomet pajuto smūgį iš nugaros, kurį jam trenkė jo atpažintas asmuo. Atpažintą asmenį jis įvykio dieną buvo gerai įsidėmėjęs, todėl jį ir atpažino. Po įvykio atpažintą asmenį jis yra ne kartą matęs, atsitiktinai sutikęs gatvėje. Įvykio dieną jį mušė šie du asmenys, tačiau nurodyti, kuris, kiek smūgių jam sudavė, pasakyti negali, kadangi po suduotų pirmų smūgių jis nukrito ant žemės ir nuo smūgių dengėsi veidą, todėl ir nematė kuris ir kiek jam sudavė. Kada jį mušė, sesers vyras G. atitraukė nuo jo tuos vaikinus, kurie jį mušė. Apie tai jam pasakojo G.. O jis pats neprisimena, tikriausiai buvo praradęs trumpam sąmonę, todėl ir neprisimena. Sėdėdamas ant žemės ir jau atsigavęs, jis iškarto pasigedo savo rankinės. Kartu su G. visur aplinkui jos ieškojo, tačiau nerado. Nori pasakyti, kad be G. ir jo draugo, niekas daugiau jos paimti negalėjo, kadangi daugiau niekas prie jo nebuvo priėjęs, tik jie du. Kiti asmenys, kurių buvo apie dešimt, stovėjo nuo įvykio vietos toliau apie 5 metrus. Visi tie dešimt asmenų į konfliktą nesikišo, jie tik stovėjo ir žiūrėjo. Nei vieno iš tų dešimt asmenų jis nepažįsta, matė pirmą kartą. Rankinė, kuri iš jo buvo pavogta, 15 litų vertės, telefone buvusios „Ežio“ kortelė, 5 litų vertės (1t.,b.l.63).

Šiuos teisme perskaitytus parodymus M. U. patvirtino pilnai, papildomai paaiškino, kad G. P. žadėjo gražinti daiktus. Žala daug didesnė, ne viską išvardino, iš viso patyrė 600 Lt turtinę žalą, kurią G. turėtų atlyginti, civilinio ieškinio nepareiškė. Įvykio metu buvo šiek tiek išgėręs alaus, nebuvo girtas, neblaivumas įtakos atsiminti aplinkybėms neturėjo. Jis gyvena Pakruojo rajone, būnu pas sesę Kaune, dar bendrabutyje. Mokosi Kaune, todėl gyvena pas sesę. G. P. sakė, kad turi būti namuose vakarais, nes jį tikrina policija, tai sakė, kai žaidėme krepšinį. Su G. P. susipažino dieną prieš įvykį. Žinojo tik tiek apie jį ir dar vardą, konfliktų prieš įvykį nebuvo, pažintis nauja. Viskas buvo nukreipta į nukentėjusįjį, G. žinojo, kad jis užsidirbęs pinigų, tai minėjo sesės vyras tą pačią dieną pokalbio metu. G. P. sakė jam, kad jis pasikėlęs ir nevietinis. Muštynių metu jo daiktai buvo per petį ir per liemenį permestoje rankinėje. Jis niekur nebėgo, rankinę saugojo prie savęs, jos negalėjau pamesti. Įvykio metu su juo taip blogai pasielgė G., kiti asmenys buvo per 5-7 metrus. G. norėjo savo galią parodyti. Kad nukentėjusįjį gintų kitas kaltinamasis, tai to įvykio metu nebuvo, atsimenu tik, kai jį pakėlė. Vienas kaltinamasis negynė jo nuo kito kaltinamojo. G. P. pradėjo pirmas konfliktą, spėjo kitą kaltinamajį pamatyti, kuris taip pat nukentėjusįjį mušė. Smūgį į nugarą sudavė D. A., nukentėjęs atsisukęs jį pamatė. D. A. sudavė ir daugiau smūgių. Rankinę buvo ant kūno užsidėjęs ant kairio peties per liemenį, reikėjo nuimti per galvą, nuslysti rankinė negalėjo, jis pats jos nenusiėmė, tikrai tuo yra įsitikinęs. Daiktų nėra atgavęs, rankinės paėmimo paties fakto neatsimena, ji dingo įvykio metu, mano, kad G. rankinę paėmė. Derybų su A. nevedė dėl daiktų grąžinimo. Įvykio metu kažkuriuo momentu prarado sąmonę, rankomis užsidengė veidą nuo smūgių. G. P. pradėjo konfliktą, D. A. visai nebuvo matęs iki įvykio. Su G. po įvykio bendravau SMS, dar buvo su juo susitikęs, siūlė gražiuoju susitikti. Daugiau niekas negalėjo paimti jo rankinės, tik abu kaltinamieji. Mano, kad G. paėmė rankinę, nes jis nukentėjusįjį puolė, žinojo, kad turi pinigų, nes sesers vyras jam minėjo, kad dirbo Anglijoje. Piniginės nerodė, rankinės turinio taip pat nelabai rodė. Kastetą turėjo, bet jo nebuvo išsitraukęs konflikto metu, buvo jį išsitraukęs prieš įvykį ir vėl pasidėjo į rankinę. Išsitraukė kastetą šiaip, tik pokalbio metu su panele, kurios nepažįsta. Iš kur G. žino apie kastetą, nenumano, bet vėliau pas Gerdą atsidūrė visi jo daiktai. Kai buvo išsitraukęs kasteta, tuomet abu kaltinamieji galėjo jį matyti. P. kalbėjo su kitais ten buvusiais vaikinais, mano, kad visus ten esančius pažinojo.

Liudytojas G. P. teisme paliudijo, jog G. P. pažįsta, nes žaidė krepšinį draugiškai. Su juo pora kartų žaidė, asmeninių pykčių, ar skolų negražintų neturiu. Kito kaltinamojo nepažįsta. Įvykio dieną su M. U., kuris yra žmonos brolis, ėjo iš parduotuvės, sutikome G. P. su draugais, nuėjo iki restorano „Trys mergelės“ pasėdėti, buvo alaus nusipirkęs. M. U. nuėjo gal 10 metrų į šoną ir susimušė. Kas ten dalyvavo, jis nežino, buvo grupelė jaunuolių, kai nubėjau prie M. U., tai gulėjo be sąmonės, per sumaištį dingo M. U. rankinė, kurios nedaro, kažkas rankinę buvo paėmęs. Įvykio aplinkybes atsiminiau, geriau gal kaip davė parodymus pareigūnams.

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 str., parodymų patikrinimui balsu buvo perskaityti G. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis parodė, kad M. U. yra jo žmonos brolis. 2013-08-31 apie 23 val. kartu su Mečislovu nuėjo į naktinę alkoholinių gėrimų parduotuvę, esančią M. Riomerio g., Kaune, tikslaus adreso nežino. Užėjęs į parduotuvę, jis nusipirko alaus. Išėjus iš parduotuvės, kitoje gatvės pusėje jie susitiko Mečislovo pažįstamus. Jų buvo apie 10. Keturi iš nurodytų vaikinų buvo, tamsaus gymio, vadinami „Čigonais“, mano, kad visi 4 tamsaus gymio vaikinai buvo nepilnamečiai apie 15 metų amžiaus. Taip pat buvo trys merginos apie 17 metų amžiaus, visos merginos buvo tamsiaplaukės, vidutinio kūno sudėjimo. Kartu su jai buvo dar trys vaikinai, vienas iš jų iš matymo jam pažįstamas, vardu G., kuriam apie 17 metų, jis šviesių plaukų, vidutinio kūno sudėjimo, bei dar du vaikinai, kurių vienas buvo šviesiaplaukis, o kitas tamsiaplaukis, apie 20 m. amžiaus. Visi šie išvardinti vaikinai ir merginos jam nėra matyti. Pažinojo iš matymo tik G., kurio kitų duomenų nežino, žino tik vardą. Priėjus prie jaunuolių grupės, G. M. pasiūlė eiti iki „Trijų mergelių“ baro, esančio prie Panemunės pėsčiųjų tilto. M. su G. buvo pažįstami. Tuomet visi kartu nuėjo iki nurodyto baro. Jau būnant prie „Trijų mergelių“ visi susėdę ant šalia esančių suoliukų, kalbėjosi. Besikalbant, M. su dviem vaikinais, t.y. su G.ir su tamsiaplaukiu, apie 20 metų vaikinu, nuėjo į šoną apie 5-10 m. Kodėl jie ten nuėjo, jis nežino, nes kalbėjosi su kitais vaikinais. Po kelių minučių, sėdėdamas ant suoliuko išgirdo triukšmą, atsistojęs nuo suoliuko nubėgo link M.. Bėgdamas nukrito ir susilaužė ranką, tačiau atsistojęs atbėgo prie M. ir nutraukė nuo jo Gerdą, kuris jį mušė, t.y. M. gulėjo ant žemės, o G. jį spardė. Kiek jis galėjo suduoti smūgių, nežino. Tamsiaplaukis vaikinas, apie 20 m., taip pat mušė M., t.y. jį spardė. Tačiau jam pribėgus, tamsiaplaukis atsitraukė nuo M.. Išskyrus juos, G. su tamsiaplaukiu nuėjo toliau ir atsistoję stovėjo. Kiti likę, kaip sėdėjo, taip ir liko sėdėti ant suoliuko prie baro, jie nesikišo. Pasilenkęs prie Mečislovo jis pamatė, kad šis yra be sąmonės. Iš pradžių bandė jį kelti, tačiau jam nepavyko, kadangi buvo lūžusi ranka. Po kelėtos minučių M. atsigavo. Kažkuris, tiksliai neprisimena, kas iš likusių vaikinų, atėjo jam padėti pakelti Mečislovą nuo žemės. Kada M. atsikėlė, jis nebeturėjo savo rankinės su joje buvusiais asmeniniais daiktais, aplinkui visur gerai apieškojo, tačiau nerado. G. su tamsiaplaukiu vaikinu buvo jau nuėję, kur jis nežino. Neradę rankinės jie su M. nuėjo namo. Kitą dieną M. parašė policijoje pareiškimą. M.po įvykio sekančią dieną, susiradęs per pažįstamus G. telefoną jam parašė, kad grąžintų daiktus. Gerdas parašė, kad jo pasas parduotas turguje ir nurodė kitus telefono numerius, kuriais reikėtų ieškoti daiktų, tačiau jie to nedarė. Telefone pas jo sesers vyrą A. K. likę išsaugoti susirašinėjimai su Gerdu. Pateiks telefoną apžiūrai. Kodėl įvykio dieną tarp Mečislovo ir Gerdo su tamsiaplaukiu kilo konfliktas, jis nežino, nes M. jam nieko nesakė (1t.,b.l.71).

Šiuos teisme perskaitytus parodymus G. P. patvirtino pilnai, papildomai paiškino, kad įvykio metu buvo truputį išgėręs, susilaužė ranką. Vieta, kur viskas vyko, vieta yra apšviesta, kur buvo kalbėtis, taip pat buvo šiek tiek apšviesta lempomis. Parodymai jo paties, niekas jų neįtakojo. M. U. sako, kad jį mušė abu kaltinamieji, o jis tik sako, kad jie nuėjo į šoną, neatsimena kiek jų nuėjo į šoną. Tyrimo metu viska pasakojo teisingai. Kad M. dirba Anglijoje ir jis užsidirbęs pinigų, tokia šneka buvo. Šiaip tokia kalba apie darbą užsienyje išėjo iš kalbos, nežino, ar G. girdėjo. Tą vakarą jis buvo išgėręs 5 skardines po pusę litro alaus. Nežino, kodėl M. U. buvo sumuštas, nuo ko prasidėjo konfliktas, taip pat nežino. U. visą laiką su savimi turėjo rankinę, kuri buvo permesta per kairį petį, kabėjo ant klubo. Kai jis prabudo, pasigedo rankinės, kiek buvo asmenų - neatsimena. U. gal pusę skardinės išgėrė alaus, nusipirkę buvo 5-6 skardines, norėjo neštis namo. Pokalbio apie kastetą neatsimena. Kai nuėjo vaikinų skirti, jų buvo daugiau nei vienas asmuo, kiek jų buvo - nežino.

Liudytojas Ž. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamųjų nepažįstu, jokių reikalų nesu turėjęs. Jis nusipirko gal vogtą telefoną, nežinojo, kad jis vogtas, pirko 2013-09-01, ėjo link stoties, kai priėjo čigonas ir pasiūlė, jis atsisakė, bet čigonas prisikabino ir pigiai pasiūlė, todėl už 25 Lt nusipirko. Matėsi, kad čigonas ne lietuvis, būdinga išvaizda Romų tautybei. Naudojosi telefonu 3-4 mėn., o per draugės gimtadienį pametė. Tyrimo metu davė teisingus parodymus. Sakė, kad naudojosi telefonu kelias savaites, bet jį turėjau 3-4 mėn., įtarė, kad gali būti vogtas, asmenį sunkiai atpažintų, iš kurio pirkau telefoną. Teismo salėje nėra to asmens, iš kurio pirko telefoną.

Įrodymai ir teismo išvados dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui ir viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimo (BK 286 str., 290 str.).

Kaltinamasis G. P. teisme dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui neprisipažino kaltu, o dėl viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimo kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, jog įvykio metu ėjo su A. ir M., sutiko pareigūnus. Pareigūnai jį užpuolė, negražiai kalbėjo, jis pareigūnams pasakė, kad patys yra „gaidžiai“, tuomet jį nuvežė į komisariatą palaikė ir paleido. Kai pareigūnai jį sulaikinėjo, tai jis muistėsi, pareigūnai jam užlaužė rankas, tačiau jų nespardė ir nemušė, tik vadino „gaižiais“, bet tai buvo atsakas. Kaltę pripažįsta, kad pavadino pareigūnus šiuo žodžiu. Duoti parodymai teisingi tyrimo metu, greičiausiai tada atsiminė savo veiksmus geriau.

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 str., parodymų patikrinimui balsu buvo perskaityti G. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis parodė, kad dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui neprisipažįsta, o dėl valstybės tarnautojo įžeidimo prisipažįsta iš dalies. Iš dalies prisipažįsta todėl, kad jis kažkaip išvadino pareigūnus, kaip neprisimena. Kiek prisimena, nevadino pareigūnų „gaidžiais“ ir „pyderais“. 2013-07-26 apie 17-18 val. K. B. g. susitiko D. A. ir I. M.. Jis pasiūlė jiems nuvažiuoti iki Kauno autobusų stoties, nes norėjo turguje nusipirkti batus. Atvažiavę į turgų pamatė, kad jis jau nedirba. Prie parduotuvės „Ekspress Market“ susitiko nepažįstamą vyriškį, kurio paprašė, kad jis jiems nupirktų 3 butelius alaus, nes visi sugalvojo išgerti. Jie visą laiką buvo trise. Nupirktą alų išgėrė. Iš pradžių jis nepaminėjo, kad kartu su jais buvo į turgų atvažiavusios ir vėliau kartu vaikštinėjo I. K. ir I. K.. Jos kartu gėrė alkoholinius gėrimus su jais. Po to nusprendė važiuoti namo ir ėjo link stotelės. Beeinant pamatė atvažiuojančius policijos pareigūnus. Kažkas iš jų iš karto pradėjo bėgti, kuris nežino. Dėl to ir jis nubėgo į tarpuvartę. Nuo policijos pareigūnų bėgo, nes nenorėjo, kad jį sulaikytų, nes buvo išgėręs. Policijos pareigūnai jį pasivijo prie kažkokio statomo objekto. Ten jį sulaikė kažkoks nepažįstamas vyriškis, kuris jį pagavo ir laikė. Netrukus policijos pareigūnai pribėgo ir uždėjo jam antrankius. Jis policijos pareigūnų rankomis nestumdė, nespyrė jiems. Kai policijos pareigūnai jį sulaikė, sulaikant pareigūnai jam įspyrė į šoną ir lūpą. Jis ant jų supyko ir išvadino juos kažkokiais žodžiais, kokių neprisimena (2t.,b.l.24-25).

Teisme perskaičius šiuos parodymus, G. P. papildomai paaiškino, jog neatsimena, ar šie parodymai teisingi, gali būti, kad pareigūnai jam spyrė. Įvykio metu buvo neblaivus, jei būtų blaivus, gal kitaip būtų pasielgęs, gal nebėgtų, bet įgavo drąsos bėgti, nes buvo neblaivus. Žino, kad pareigūnų negalima taip vadinti. Vienas pareigūnas prispaudė galvą, o kitas užlaužė ranką, jie matė, kad muistausi, nes tikėjausi išrūkti. Pripažįsta, kad jam nustatytas 1,40 promilės girtumas, pora valandų po įvykio. Su tokiu girtumu nelabai gali atsiminti įvykio aplinkybių, tai galėjo turėti įtakos jo atminčiai.

Nors kaltinamasis G. P. teisme savo kaltę viename epizode pripažino tik iš dalies ir kitame epizode ją neigė, tačiau jo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu apklaustų nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, kitais teisme ištirtais baudžiamojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis R. A. teisme parodė, jog su kaltinamuoju pykčių nėra. Jis dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės mobilaus būrio kinologų grupės patruliu, yra sulaikęs kaltinamuosius ne vieną kartą, todėl nori, kad jo parodymai būtų pagarsinti, nes kiekvieno įvykio negali tiksliai prisiminti.

Nukentėjusysis N. B. teisme parodė, jog su kaltinamaisiais pykčių neturi, žino juos iš tarnybinių reikalų, o D. A. yra ne vieną kartą sulaikęs, todėl ne visai atsimena, koks čia įvykis, o tyrimo metu aplinkybes atsiminė visas.

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 str., parodymų patikrinimui balsu buvo perskaityti R. A. ir N. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie iš esmės yra analogiško turinio parodymai, juose nukentėjusieji parodė, kad jie abu dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Mobilaus būrio Kinologų grupės patruliais. 2013-07-26 apie 21 val. 36 min. dirbant kartu iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad galimai apvogtas kioskas, esantis Vytauto pr. 18, Kaune. Jiems atvykus į nurodytą vietą, juos pasitiko du saugos tarnybos „Jungtis“ apsaugos darbuotojai, kurie nurodė kioską, į kurį buvo galimai įsibrauta. Šis kioskas yra UAB „Stotis“ teritorijoje, kurioje stovi prekybiniai kioskeliai. Ši teritorija yra vientisa, sujungta pastatais, į kurią įvažiavimas yra iš Vytauto pr. pusės. Įvažiavimo vartai yra rakinami. Atvykus policijos pareigūnams, šiuos vartus atrakino apsaugos darbuotojai. Savo tarnybinį automobilį palikę Vytauto pr., pareigūnai nuėjo apžiūrėti kioską, į kurį galimai buvo įsibrauta. Pamatė, kad į vidų įstumtas šio kiosko aptarnavimo langelis, kuris tuo metu buvo užstatytas (pritvirtintas iš vidaus) permatomu plastiku. Kaip paaiškino apsaugos darbuotojas, šio kiosko lango stiklas buvo išdaužtas dar prieš dieną, todėl laikinai buvo užsandarintas plastiku. Prie kiosko lauke ant žemės buvo padėta nepradaryta skardinė (su kokiu produktu, neprisimena). Tada apsaugos darbuotojai pasiliko prie šio kiosko, o pareigūnai sugrįžo prie tarnybinio automobilio. Iš jo pasiėmė tarnybinį šunį, su kuriuo apėjo teritorijos pasienį iš vidaus, ieškodami pėdsakų, taip pat vietą, pro kurią galėjo pasišalinti įtariamieji. Šuo pėdsakais juos nuvedė link Šiaulių gatvės, kur iš tolo pamatė grupę jaunuolių. Kiek jų tiksliai buvo, nežiūrėjo, kadangi nenorėjo, kad jie jį pamatytų. Pamatę, kad jaunuoliai iš Šiaulių gatvės eina link Vytauto prospekto, skubiai sugrįžo iki tarnybinio automobilio, uždarė šunį į automobilio galą ir laukė, kol ši grupelė prieis iki jų. Tada jau matė, kad yra keturi vaikinai ir dvi merginos. Šie vaikinai yra žinomi, kaip nepilnamečiai, linkę nusikalsti, tai - I. M., G. P. ir D. A.. Ketvirtojo (mažiausio) vaikino, nepažino. Jaunuoliams praeinat, N. B. I. M. suėmė už rankos, kadangi norėjo su juo pasikalbėti apie kioską. I. M. sustojus, kiti vaikinai pradėjo bėgti. R. A. juos nusivijo. Tada N. B. I. M. liepė skubiai sėstis į automobilį ir kartu su I. M. nuvažiavo link pabėgusių vaikinų. Šiaulių gatvėje jis pamatė, kad R. A. vejasi G. P.. Tada nepažįstamas praeivis G. P. užstojo kelią, norėdamas jį sulaikyti, tačiau jie abu nukrito ant žemės. Tuomet R. A. pribėgo ir G. P. sulaikė, o minimas praeivis kažkur nuėjo. Pareigūnai nespėjo juo pasidomėti ir nustatyti kas jis toks, kadangi visas dėmesys buvo sutelktas į G. P.. G. P. sulaikant, šis neprisileido pareigūnų, aktyviais veiksmais priešinosi, t.y. sugniaužtais kumščiais smūgiavo pareigūnams į įvairias kūno vietas, tuo pačiu spardėsi kojomis. Kažkiek smūgių pavyko išvengti, tačiau stengiantis G. P. sugriebti, jis kumščiu trenkė N. B. į krūtinę. N. B. G. P. įspyrė į kairės kojos blauzdą bei į kairės kojos šlaunikaulį. G. P. visiškai neklausė policijos pareigūnų reikalavimų, nors jam buvo sakoma nesipriešinti, nusiraminti bei nesikolioti. G. P. jų atžvilgiu plūdosi įvairiais necenzūriniais bei įžeidžiančiais žodžiais, vadindamas pareigūnus „pyderais“, „gaidžiais“, „eik nachui“, sakydamas, kad pareigūnus jis „išpis“, kadangi jo mama advokatė. Galiausiai sulaikius G. P., besiplūstantis tais pačiais žodžiais jis buvo nuvestas į tarnybinį policijos automobilį. G. P. buvo uždėti antrankiai. Tada pareigūnai sugrįžo vėl į Vytauto prospektą. Sulaikytuosius paliko automobilyje ir nuėjo ieškoti kitų vaikinų. Įėjus į kiemus, esančius tarp Šiaulių g. ir Vytauto pr., išgirdo garsus, kaip kažkas laksto stogais. Tada ant vieno apleisto pastato stogo, galimai garažo, pamatė D. A.. Pareikalavus, kad D. A. tuoj pat nuliptų nuo šio stogo, kažką murmėdamas jis nulipo ir priėjo prie pareigūnų. Tuomet D. A. buvo sulaikytas ir nuvestas į tarnybinį automobilį. Šis kiemas, kurio stogais bėgiojo D. A., yra arba spaustuvės teritorija arba šalia jos teritorijos, tiksliai nežino. Tuomet buvo iškviestas dar vienas policijos ekipažas, kuris su vaikinais buvusias merginas taip pat pristatė į Centro PK, kadangi buvo manoma, kad jos galimai gali ką nors papasakoti apie pasikėsinimą apvogti kioską. Centro PK merginos pasivadino I. K., gim.1992m., ir I. K., gim.1998m. Pastaroji papasakojo, kad sulaikyti vaikinai ėjo vogti į parduotuvę „Expres Market“, esančią prie Stoties. Šio įvykio metu pareigūnai sužaloti nebuvo, todėl į teismo med. ekspertizę jie nesikreipė. Buvo sukeltas tik fizinis skausmas. Taip pat jie buvo įžeisti, kadangi G. P. rodė visišką nepagarbą policijos pareigūnams, jų atžvilgiu vartojo keiksmažodžius bei įžeidžiančius žodžius. Pareigūnai prašė pripažinti juos nukentėjusiaisiais šiame ikiteisminiame tyrime dėl moralinės žalos (1t.,b.l.76-77,78,81).

Teisme papildomai nukentėjęs R. A. paaiškino, jog šie asmenys ne pirmą kartą sulaikomi, nes buvo anksčiau pas juos buvo rasti daiktai, kurie pavogti iš senyvo amžiaus žmonių, kurie nesikreipdavo į policiją. Teisėti reikalavimai G. P. buvo išsakyti, sakė kaltinamajam: „stok, policija“, tačiau šis nepakluso sustoti, tuomet paprašė praeivio, kad juos sulaikytų, tas žmogus nugriuvo kartu su kaltinamuoju. Sulaikomas G. P. pradėjo spardytis ir rankomis mojuoti. Norėjom nustatyti asmens tapatybe, pakalbėti dėl plėšimo, buvo įtarimų. Įvykio metu vilkėjo tarnybinę uniformą ir buvome su tarnybiniu automobiliu. Buvo dviese su kolega N. B.. Kai kaltinamasis pradėjo spardytis ir mosikuoti, uždėjo antrankius, dviese su kolega pasiguldė ant žemės ir uždėjo antrankius, nes reikėjo apsiginti nuo smūgių.

Teisme papildomai nukentėjęs R. B. paaiškino, kad kaltinamasis daug keikėsi, buvo daug necenzūrinių žodžių, išsakytų pareigūnų atžvilgiu.

2013-07-26 Centro PK gautas Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės mobilaus būrio Kinologų grupės patrulio N. B. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2013-07-26 dirbdamas kartu su patruliu R. A. (radijo šaukinys 402) apie 21 val. 36 min. iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad apvogtas prekybos kioskas, esantis Vytauto pr. 18, Kaunas. Nuvykus minėtu adresu, rado išmuštą kiosko langą. Nuo įvykio vietos panaudojus tarnybinį šunį vardu Grizlis-Čipas ir sekus pėdsakais netoliese aptiko grupę jaunuolių, tarp jų buvo kelios merginos. Jaunuoliai pamatę pareigūnus pradėjo bėgti link Šiaulių g. ir Kaunakiemio g. Vienas iš jų buvo sulaikytas - I. M., gim.1998m., o kiti trys jaunuoliai nubėgo toliau. Kitas jaunuolis - G. P., gim.1997m., bėgdamas Šiaulių g. pargriuvo, todėl pareigūnai pribėgę bandė jį sulaikyti. Tačiau G. P. pradėjo aktyviais veiksmais vengti sulaikymo - spardytis kojomis, muštis rankomis. Jis sudavė kelis smūgius pareigūnams, tuo sukeldamas jiems fizinį skausmą. Tada pareigūnai, panaudoję kovinius imtynių veiksmus, uždėjo G. P. antrankius ir pasodino į policijos tarnybinį automobilį. G. P. nevykdė jų teisėtų reikalavimų ir pasipriešino policijos pareigūnams, tačiau pristatinėjant jį į policijos komisariatą, jis nuolat juos keikė ir įžeidinėjo žodžiais „mentai“, „pyderai“, gaidžiai“. Trečiąjį jaunuolį - D. A. jie sulaikė netoli Šiaulių g., apleistuose griuvėsiuose. Visi jaunuoliai buvo sulaikyti ir pristatyti į Centro PK (1t.,b.l.5).

2013-07-26 Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad nustatyta ir apžiūrėta įvykio vieta yra adresu: Šiaulių g., prie 30-o namo, Kaunas (1t.,b.l.28-30).

Pagal BK 290 straipsnį atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Šia teisės norma saugoma normali pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veikla, autoritetas, taip pat jo asmeninė ir profesinė garbė bei orumas. Minėtame straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Įžeidimas reiškia, kad kaltininkas prieš pareigas vykdantį nukentėjusįjį atlieka nepadorius veiksmus, išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui tiek aplinkinių, tiek ir jo paties akyse. Šio nusikaltimo sudėtis – formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento. Įstatyme nėra numatyta aplinkybių, kurioms esant valstybės tarnautojų ar kitas viešojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų įžeidinėjimas galėtų būti pateisinamas. Įžeidimas padaromas kaip atsakas į teisėtai pavestų pareigų vykdymą, būtent tokia situacija ir užfiksuota nagrinėjamoje byloje.

Pagal BK 230 str. 1 d. valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 2 str. 3 d., policijos pareigūnas yra Lietuvos Respublikos pilietis, priimtas statutiniu valstybės tarnautoju į policijos įstaigą ir turintis viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims, todėl Kauno apskrities VPK VP Patrulių rinktinės Mobilaus būrio patruliai N. B. ir R. A., kurie buvo įžeisti einantys savo pareigas, teisingai įvardintini kaip viešojo administravimo funkcijas atliekantys pareigūnai.