Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir VĮ Turto banko atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo V. K. reikalavimas grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais pareiškime ir išsakytais pareiškėjo teismo posėdžio metu: pareiškėjo V. K. motina O. K. mirė (duomenys neskelbtini) būdama našle, jos sūnus ir pareiškėjo brolis V. K. taip pat buvo miręs – mirė (duomenys neskelbtini) . Brolis mirė nesusituokęs ir nesusilaukęs vaikų. Pareiškėjas yra vienintelis mirusios O. K. įpėdinis, kuris iki pat motinos mirties gyveno kartu su ja – motinos jam dovanotame bute, esančiame Kaišiadoryse. Po motinos mirties į notarą dėl mirusios motinos palikimo nesikreipė, nes buvo likę tik motinos asmeniniai daiktai ir baldai, kuriuos jis iš karto po motinos mirties priėmė ir rūpinosi kaip savais. 2018 m. pradžioje gavo motinai adresuotą laišką iš kredito įstaigos prašant patikslinti jos anketinius duomenis ir sužinojo, kad jo motina kredito įstaigoje laikė pinigines santaupas. Kadangi neturi jam išduoto paveldėjimo teisės liudijimo, pareiškėjas negali iš kredito įstaigos paimti motinai priklausiusių pinigų.

Pareiškėjas V. K. savo reikalavimą įrodinėja šiais teismui pateiktais įrodymais: O. K. mirties liudijimu; savo gimimo liudijimu; Gyventojų registro ir notaro pažymomis; Nekilnojamojo turto registro išrašu ir nekilnojamojo turto dovanojimo sutartimi.

Į teismo posėdį taip pat neatvyko suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas, apie posėdžio laiką ir vietą suinteresuotam asmeniui pranešta tinkamai, atstovo neatvykimo priežastys teismui nepraneštos, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą nepateiktas. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjo V. K. pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjas V. K. yra O. K. sūnus. Pareiškėjo motina mirė (duomenys neskelbtini). būdama našle. Paveldėjimo byla po O. K. mirties nebuvo pradėta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Pareiškėjas V. K. iš karto po motinos O. K. mirties priėmė palikimą savo vardu, nes turtu naudojosi ir jį prižiūrėjo, t. y. palikimą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėnesius nuo palikėjos mirties, – tačiau paveldėjimo teisės liudijimo į mirusios motinos turtą negavo. O. K. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Įvertinus visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, pripažintina, kad pareiškėjas V. K. turi teisę paveldėti (duomenys neskelbtini). mirusios motinos O. K. turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis). Ginčo dėl palikimo nėra. Duomenų, jog suinteresuoti asmenys prieštarautų, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas, nėra. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas V. K. mirusios motinos O. K. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėdamas faktiškai jos turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė motinos O. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini).) palikimą po jos mirties faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.