- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-01-16
- Bylos Nr.
- 1-169-827/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10921-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Nukentėjusysis
- R. K.
- Advokatai
- Tatjana Benetė
- Kategorijos
- 1.2.4.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, registruotas darbo biržoje, gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas:
2014-07-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d., 140 str. 2 d. (4 epizodai) 1 metams laisvės apribojimo, įpareigojant jį gydytis nuo alkoholizmo, nekeisti gyvenamosios vietos, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs;2016-01-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 80 parų arešto, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 80 parų arešto bausme. BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies pagrindu dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti ir nustatytu 90 parų arešto bausmę. BK 64¹ straipsnio pagrindu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę 60 parų arešto bausmę, ją atliekant areštinėje. Į bausmės laiką įskaityta laikino sulaikymo laikas nuo 2015-04-22 14:30 val. iki 2015-04-24 12:45 (dvi paros), nuo 2015-07-10 22:05 val. iki 2015-07-11 13:11 val. (viena para), bausmė atlikta, teistumas neišnykęs;
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte padarymu, ir teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. 2016-03-06 apie 11:00 val. namuose, esančiuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,62 promilės alkoholio), sukėlė konfliktą, kurio metu trenkė vieną kartą kumščiu kartu gyvenančiai sugyventinei I. P. į nosį, taip padarydamas I. P. nosies kaulų lūžį, taip nesunkiai sutrikdė I. P. sveikatą, nes dėl nosies kaulų lūžio I. P. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. A. K. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 130 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Kaltinamasis A. K. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino, dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad įvykio dieną jis gėrė su savo brolio žmona, su nukentėjusiosios kompanija negėrė. Grįžusi nukentėjusioji pradėjo muštis. Jis Ingridai pasakė, kad paimtų alų ir nesimuštų. Mama ją priėmė gyventi, tačiau ji girta pradėjo kovoti su motina, Brolio dukra pradėjo šaukti, kad muša močiutę. Nukentėjusioji savo elgesiu išvedė jį iš kantrybės ir jis neišlaikęs trenkė jai vieną kartą. Atvažiavo policija. Kai tėvas numirė motina pakvietė I. pas save, tačiau prašė, kad ji negertų, bet I. gėrė. Šiuo metu kartu su I. nebegyvena, nes kai atlikinėjo parų bausmę, motina ją išvarė, sakė, kad girtuoklės nereikia. Įvykio dieną viskas gavosi taip, kad kaltinamasis neištvėrė ir vieną kartą jai trenkė. Tuo metu jis buvo labai prisigėręs. Trenkė jai į nosį kumščiu. Tuo metu jis buvo antrame aukšte, su brolio žmona gėrė alų, atėjusi I. pradėjo bartis. Ji iš pavydo pradėjo muštis, brolio žmoną stūmė nuo laiptų, kaltinamasis tada neiškentė, dar brolio dukra šaukė, kad močiutę muša. Kai I. trenkė, ji stovėjo, po smūgio irgi stovėjo, buvo kraujo, jis bėgo iš nosies. Tada kvietė policiją, atvažiavo greitoji pagalba. Tą dieną alkoholinių gėrimų su Ingrida kaltinamasis nevartojo, vartojo juos su brolio žmona. Po smūgio dar išgėrė tris alaus. Nukentėjusioji taip pat buvo labai girta, ji gėrė iš vakaro taip pat ir tą dieną gėrė, jai kaltinamasis buvo palikęs ne vieną alaus bambalį. Kai prisigeria su sugyventine dažnai kildavo konfliktai, kai negeria, konfliktų nebūna. Prisigėrusi I. pradeda pykti. Šiuo metu kaltinamasis registruotas darbo biržoje, padeda motinai ūkyje. Su nukentėjusiąją susitaikė, atsiprašė jos, buvo kartu į teismą atėję šaukimų. Dėl sužalojimo jaučiasi kaltas, nenorėjo.
Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino kaltu padaręs kaltinamajame akte nurodytus veiksmus, paaiškino aplinkybes, kaltinimas pareikštas dėl veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalyje 3 punkte padarymo, kuri yra apysunkis nusikaltimas (BK 12 straipsnis), veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, prokuroras, kaltinamasis ir jo gynėjas sutiko, kad kiti įrodymai byloje nebūtų tariami, todėl byla, vadovaujantis BK 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2016-03-06 11 val. 38 min. registruotas pranešimas Bendrajame pagalbos centre apie tai, kad pranešėją sumušė neblaivus sugyventinis, pranešėjos pavardė P. (b. l. 4).
Iš 2016-03-03 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad patrulis A. J. jame nurodė, jog 2016-03-06 apie 11 val. 38 min. iš VPK Operatyvaus valdymo skyriaus gautas pranešimas, jog Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sugyventinis sumušė sugyventinę. Atvykus į vietą nustatyta, kad policiją kvietė I. P., gyv. Skersinės g. 58, Vilniuje. Taip pat nustatyta, kad 2016-03-06 apie 11 val. I. P. sumušė jos sugyventinis A. K.. Ant I. P. veido matėsi mėlynės, galimai sulaužyta nosis, taip pat ant veido buvo kraujo. Kambaryje ant grindų matėsi kraujo dėmės. Abu buvo neblaivūs, nes nuo jų sklido stiprus alkoholio kvapas, I. P. buvo išsigandusi, verkė. I. P. paaiškino, kad smurtas pasireiškė smūgiu ranka į veidą. Smurtu įtariamas asmuo paaiškino, kad I. P. pradėjo kabinėtis prie jo motinos J. K. ir ją gindamas sudavė kelis smūgius sugyventinei į veidą (b. l. 6-7).
Apklausta kaip nukentėjusioji I. P. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad su A. K. ji gyvena apie 6 metus, šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su A. ir jo motina. Su A. K. tvarko bendrą ūkį. Su juo konfliktų kyla, yra pradėta ir kitų ikiteisminių tyrimų. 2016-03-05 A. K. gėrė su savo brolio sugyventine I. M., kitą rytą jie vėl gėrė kartu nuo pat ryto. Ji juos abu apie 08:00 val. pamatė prie parduotuvės. Po poros valandų ji grįžo namo, jie jau buvo namuose. I. P. buvo nusipirkusi alaus ir išgėrusi. Grįžus namo jai niekas durų neatidarė, ji paskambino A., jis atidarė duris. Ji užlipo į antrą aukštą ir pamatė, kad pas juos sėdi I., ją norėjo išvaryti, pradėjo rėkti, iš apačios A. mama užstojo I.. Iš pradžių A. nieko nesakė. Ji supylusi norėjo I. išprašyti iš namų, nuvesti į pirmą aukštą, ji buvo labai girta. Tuo metu A. jai trenkė vieną kartą ranka į nosį, iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Ji iškvietė greitąją, atvyko pareigūnai ir greitoji. Dėl smūgio juto fizinį skausmą, tuo metu, kai A. jai trenkė, Inesa jau buvo apačioje (b. l. 10).
Apklausta kaip liudytoja I. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad I. yra A. sugyventinė. 2016-03-05 ji ir A. matė, kaip I. geria su kažkokiais benamiais ir su vienu iš jų bučiavosi, A. supyko, nuėjo mano ir pasakė, kad jos neįleistų namo. Kitą dieną atėjo I., A. mama nenorėjo jos įleisti, varė lauk, bet po to, kad nerėktų lauke, įleido į vidų. Ji ėmė rėkti, keiktis, jo mamai kaišiojo į veidą špygas, bet netrenkė. A. pamanė turbūt, kad trenkė ir todėl trenkė I. į nosį kumščiu. I. iškvietė policiją. I. ir liudytoją stūmė nuo laiptų, tačiau ši nenukrito. Konfliktas buvo dėl to, kad I. jau buvo girta (b. l. 13).
Iš 2016-04-11 apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant specialistui J. M. P. buvo apžiūrėta I. P. asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė Nr. 2016/18731, CD Nr. 538. Apžiūros metu specialistas pateikė išvadą, jog I. P. 2016-03-06 Respublikinėje Vilniaus universiteto ligoninėje buvo nustatytas nosies kaulų lūžis, kuris galėjo būti padarytas paveikus kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes nosies kaulų lūžio gijimas užtrunka ir sveikata sutrikdoma ilgiau nei dešimties dienų laikotarpiui (b. l. 15-16).
Iš alkotesterio kvito matyti, jog 2016-03-06 12:26 val. A. K. buvo nustatytas 2,62 promilių girtumas (b. l. 38).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. K. kaltė padarius kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką įrodyta byloje ištirtais įrodymais, t. y. kaltinamojo prisipažinimu ir paaiškinimais, nukentėjusiosios I. P. paaiškinimais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat liudytojas I. M. paaiškinimais, specialisto išvada, alkotesterio kvitu ir kitais byloje esančiais įrodymais. Kaltinamasis paaiškino, kad tiek jis, tiek nukentėjusioji I. P. buvo neblaivūs, nors gėrė ne kartu. I. P. tuo metu buvo jo sugyventinė. Ji grįžo neblaivi namo ir pradėjo konfliktuoti dėl to, kad jis namuose vartojo alkoholinius gėrimus su brolio sugyventine. Norėjo brolio sugyventinę išvyti namo, be to, stumdė jo motiną. Kaltinamasis supykęs trenkė jai vieną kartą kumščiu į nosį. Po smūgio I. liko stovėti, iš nosies bėgo kraujas. I. P. taip pat nurodė, kad ji buvo vartojusi alkoholio, grįžo namo ir pamatė namuose I. M., ją norėjo išvyti namo, norėjo ją nuvesti laiptai į apačią. Tuo metu A. jai vieną kartą trenkė į nosį. I. M. taip pat patvirtino, kad A. K. trenkė kumščiu I. į nosį. Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad atvykus į vietą ant nukentėjusiosios I. P. veido matėsi mėlynė, taip pat kraujo, jo taip pat buvo prilašėję kambaryje ant grindų. Apžiūrėjus I. P. medicininius dokumentus teismo medicinos specialistas nustatė, kad jai nustatytas nosies kaulų lūžis, kuris galėjo būti padarytas kietu buku daiktu, prieš kreipiantis pagalbos. Nosies kaulų lūžis atitinka nesukaus masto sveikatos sutrikdymą. Remiantis šiais įrodymais, darytina išvada, kad 2016 m. kovo 6 d. apie 11 val. namuose, esančiuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), A. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio konfliktavo su nukentėjusiąją I. P.. Konflikto metu A. K. trenkė vieną kartą kumščiu sugyventinei I. P. į veidą – nosį, dėl ko I. P. buvo padarytas nosies kaulų lūžis, dėl kurio I. P. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. I. P. ir kaltinamasis veikos padarymo metu gyveno kartu, tvarkė bendrą ūkį, t. y. buvo sugyventinai, todėl vertintina, kad nesunkus sveikatos sužalojimas padarytas šeimos nario – sugyventinės atžvilgiu. Atsižvelgiant į visa tai darytina išvada, kad kaltinamojo A. K. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Bausmės skyrimas
A. K. vadovaujantis LR BPK 140 str. tvarka buvo laikinai sulaikytas buvo nuo 2016-03-06 12.04 val. iki 2016-03-08 11.20 val. (b. l. 20, 29).
BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.
Kaltinamasis A. K. yra teistas du kartus dėl smurtinių veiksmų nukentėjusiosios I. P. atžvilgiu, t. y. dėl analogiškų nusikalstamų veikų padarymo, be to, šioje byloje nagrinėjamą nusikaltimą padarė dar neatlikęs bausmės pagal antrąjį nuosprendį. Pažymėtina, kad šiuo nuosprendžiu konstatuojama, jog kaltinamasis nukentėjusiąją I. P. sužalojo jau 7 kartą. Kaltinamasis administracine tvarka baustas, tačiau nuobaudos negalioja, nedirba, registruotas darbo biržoje, duomenų apie gydymąsi psichiatrijos ligoninėse ar buvimą priklausomybės ligų įskaitose nepateikta.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tokia aplinkybė pripažintina sunkinančia, kadangi iš bylos duomenų matyti, jog kaltinamasis veikos padarymo metu buvo vartojęs alkoholio, neblaivus, tuoj po nusikaltimo padarymo jam nustatytas 2,62 promilių girtumas, taip pat pats kaltinamasis nurodė, jog pavartojus alkoholio visada kyla konfliktai su nukentėjusiąją I. P., dėl ko jis nesusivaldo.
Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, vieną sunkinančią atsakomybę aplinkybę ir vieną lengvinančią aplinkybę, į tai, kad kaltinamasis teisiamas trečią kartą už tokio paties nusikaltimo padarymą prieš tą patį nukentėjusįjį, tą pačią nukentėjusiąją sužaloja jau 7 kartą, šį nusikaltimą padarė neatlikęs bausmę pagal antrąjį nuosprendį. Visos šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nenori keisti savo elgesio, nesiima jokių priemonių dėl to, kad valdytų savo elgesį, reagavimą į stresines situacijas ir mokytųsi ir ugdytų gebėjimus bendrauti konstruktyviai, konfliktus spręstų ne smurtu, civilizuotu bendravimu. Įvertinus visa tai, taip pat atsižvelgiant į tai, kad BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, manytina, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti apsiekti paskyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs kaltinime numatytą veiką, dėl to nuoširdžiai gailėjosi, gyvena su senyvo amžiaus motina, kuriai reikalinga pagalba, taip pat įvertinus ir tai, kad šiuo atveju kaltinamasis ir nukentėjusioji I. P. šiuo metu negyvena kartu, taigi pagrindo konfliktams tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios ateityje daugiau neturėtų būtu, darytina išvada, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir yra pagrindo taikant BK 75 straipsnio nuostatas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.
Teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš kaltinamojo A. K. (pažymoje nurodyta A. K., tačiau ikiteisminio tyrimo numeris nurodytas šios baudžiamosios bylos, t. y. Nr. 01-1-10921-16, todėl vardo ir pavardės nesutapimas vertintinas kaip rašymo apsirikimas) 112,91 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro advokato užmokestis. Iš bylos medžiagos matyti, kad gynėjo dalyvavimas šioje byloje A. K. atžvilgiu pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. dėl to, kad kaltinamasis nemoka proceso kalbos. Kadangi gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinus, šių išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo yra nesuderinamas su jo teise į gynybą ir valstybės pareiga garantuoti gynėją asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių, pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš A. K. antrinės teisinės pagalbos išlaidas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas:
nusprendžia:
A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir paskirti jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti A. K. nuteistu 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.
Remiantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu C papunkčiu į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką 2016-03-06 12.04 val. iki 2016-03-08 11.20 val., t. y. 2 dienas.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo, jei nuteistasis sutinka, bei paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72² straipsnyje, t. y. dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Bausmės pradžią pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl 112,91 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. K..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.