Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims P. B., valstybės įmonei Turto bankui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjos I. L. reikalavimas grindžiamas argumentais, išdėstytais pareiškime. Pareiškėjos tėvas V. B. mirė (duomenys neskelbtini), turėjo du vaikus, pareiškėją I. L. ir P. B.. Dėl V. B. palikimo į notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, tačiau po tėvo mirties pareiškėja likusiu tėvo nekilnojamuoju turtu: žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), naudojosi ir jį valdė kaip savo, taip pat paėmė tėvo asmeninius daiktus, dokumentus, sumokėjo tėvo skolas. Šie veiksmai patvirtina, kad pareiškėja I. L. priėmė savo tėvo V. B. palikimą faktiškai jį pradėdama valdyti. P. B. pretenzijų dėl palikimo priėmimo neturi.

Pareiškėja I. L. savo reikalavimą įrodinėja šiais teismui pateiktais įrodymais: V. B. mirties ir ištuokos liudijimais; Gyventojų registro tarnybos ir Nekilnojamojo turto registro išrašais; Kaišiadorių rajono 1-ojo notaro biuro notaro liudijimu; žemės sklypo planu; Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ įstatais; UAB „Tele2“ sąskaita; lėšų pervedimo nurodymu; sodo namelio ir žemės sklypo fotonuotraukomis; „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialo raštu; Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, fotografijomis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja I. L., gim. (duomenys neskelbtini), yra V. B., mirusio (duomenys neskelbtini), duktė. V. B. taip pat turėjo ir sūnų P. B., gim. (duomenys neskelbtini). V. B. vardu registruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Iš Kaišiadorių rajono 1-ojo notaro biuro notaro liudijimo matyti, kad po V. B. mirties į notarą dėl jos palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nebuvo pradėta. I. L. 2016 m. rugpjūčio 22 d. apmokėjo tėvui V. B. UAB „Tele2“ siųstą sąskaitą. Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 16 d. pažymoje nurodoma, kad V. B. sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tvarko ir prižiūri V. B. duktė I. L., taip pat ji vykdo įsipareigojimus sodininkų bendrijai ir moka bendrijos mokesčius už V. B. priklausiusį sodo žemės sklypą.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Pareiškėja I. L. iš karto po tėvo V. B. mirties priėmė palikimą savo vardu, nes turtu naudojosi, tvarkė ir jį prižiūrėjo (prižiūrėjo tėvo žemės sklypą ir sodo namelį, naudojosi asmeniniais tėvo daiktais, sumokėjo tėvo skolas), t. y. palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėnesius nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusios sutuoktinės turtą negavo. V. B. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Įvertinus visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, pripažintina, kad I. L. turėjo teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo V. B. turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ginčo dėl palikimo nėra. Duomenų, jog suinteresuoti asmenys prieštarautų, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas, nėra. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja I. L. mirusio tėvo V. B. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėdamas faktiškai jos turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) priėmė tėvo V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini)) palikimą po jo mirties faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.