- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-07
- Bylos Nr.
- AS-575-725-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00193-2013-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Irmantas Jarukaitis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Kategorijos
- 72.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Irmanto Jarukaičio ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Kauno tarnyba), 500 Lt turtinę žalą ir 5 000 Lt neturtinę žalą.
Pareiškėjas nurodė, jog 2010 m. vasario 8 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-3144-653/2010 apskundžiant Lietuvos advokatūros 2010 m. sausio 26 d. raštą Nr. 77. Teigė, jog persiuntus šį prašymą nagrinėti Kauno tarnybai, tik po 2011 m. liepos 25 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo ji 2011 m. rugpjūčio 10 d. priėmė sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-11-453-3291, kuriuo patenkino pareiškėjo prašymą ir skyrė teisinę pagalbą, tačiau šį sprendimą Kauno tarnyba priėmė likus 20 dienų iki 2011 m. rugsėjo 1 d., o pareiškėjas sprendimą gavo pasibaigus jo galiojimo laikui, t. y. po 2011 m. rugsėjo 1 d. Pareiškėjas paaiškino, jog kreipėsi į Kauno tarnybą su prašymais skirti jam antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-3144-653/2010, pakeisti netinkamą advokatą. Kauno tarnyba 2011 m. spalio 28 d. priėmė sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-11-P-453-4282, 2011 m. lapkričio 2 d. – sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-11-P-453-4295, 2011 m. gruodžio 15 d. – sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-12-II-453-4486, kuriais buvo pratęstas 2011 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo galiojimas, pakeisti anksčiau paskirti advokatai, tačiau juose nenurodyta, jog teisinė pagalba skiriama civilinėje byloje. Pareiškėjas teigė, jog tik 2011 m. gruodžio 28 d. buvo priimtas sprendimas Nr. TP-2-(2.2)-11-P-453-5003, kuriame buvo nurodyta, jo teisinė pagalba teikiama civilinėje byloje. Pažymėjo, kad beveik dvejus metus atsakovas tyčiojosi iš pareiškėjo, piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi, priimdavo įstatymams prieštaraujančius sprendimus, nevykdė teismų sprendimų, nereagavo į prašymus, visokiais būdais delsdavo priimti teigiamą sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyrimo civilinėje byloje. Nurodė, jog savo veiksmais atsakovas padarė pareiškėjui ir neturtinės žalos, kadangi jis priverstas egzistuoti kankinimo sąlygomis, patirti kančias, neturėjo elementarių buities patogumų, patyrė emocinę ir dvasinę depresiją, buvo nuolat psichologiškai traumuojamas, pareiškėjo galimybės buvo tyčia ribojamos daugiau negu numatyta įstatymuose. Pareiškėjas paaiškino, jog turtinė žala kilo dėl pašto išlaidų ir skundų vertimo, o neturtinė žala atsirado dėl pastovios psichologinės įtampos ir dėl pasipriešinimo pareiškėjui realizuojant savo teises.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atsiliepimu į skundą prašė administracinės bylos dalį dėl prašymų atlyginti žalą dėl to, kad 2011 m. rugpjūčio 10 d. sprendime Nr. TP-2-(2.2)-11-T-453-3291 buvo nustatytas trumpas 20 dienų suteiktos antrinės teisinės pagalbos galiojimo terminas ir jame netinkamai nurodyta teiktinos pagalbos rūšis (vietoje civilinės bylos, nurodyta administracinė byla), nutraukti, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 28 d. nutartimi pareiškėjo V. S. skundą paliko nenagrinėtą.
Teismas nustatė, jog pareiškėjas kelia turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimą dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tam pačiam atsakovui, kurie jau buvo nagrinėti administracinėje byloje Nr. I-191-414/2013. Sprendė, kad minėtoje administracinėje byloje Nr. I-191-414/2013 ir nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas atsakovo neteisėtus veiksmus grindė tais pačiais Kauno tarnybos sprendimais: 2011 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-T-453-3291, 2011 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-P-453-4282, 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-P-453-4486, 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-T-453-3291, kuriais antrinė teisinė pagalba buvo netinkamai suteikta iš esmės ne civilinėje, bet administracinėje byloje, trumpais teisinės pagalbos teikimo terminais, paskiriant netinkamą, t. y. pareiškėjo nepageidaujamą, advokatą J. L.. Dėl nurodytų priežasčių Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas nepripažino skirtos teisinės pagalbos ir netenkino pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-3144-653/10. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos nesiejo su jam paskirtų advokatų J. L., D. V. ir J. B. veiksmais ar neveikimu. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog administracinėje byloje Nr. I-191-414/2013 teismas 2013 m. sausio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes jis buvo apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, o Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis minėta administracinė byla apeliacine tvarka nėra išnagrinėta. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 4 punktu.
III.
Pareiškėjas V. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį ir priimti teisingą nutartį.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad panaši byla tarp tų pačių šalių ir dėl tų pačių aplinkybių jau buvo nagrinėta. Teigia, jog bylų panašumas nedaro jų vienodų, todėl, kad nuolat apskundžiami nauji pažeidimų faktai. Paaiškina, kad administracinėje byloje Nr. 1-191-414/2013 pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl atsakovo įpareigojimo pateikti atsiprašymą dėl Kauno tarnybos tarnautojų įvykdyto pareiškėjo įstatymais garantuotų teisių pažeidimo ir jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, taip pat prašė teismo nustatyti, kad dėl atsakovo 2011 m. rugpjūčio 10 d., 2011 m. spalio 28 d., 2011 m. lapkričio 2 d., 2011 m. lapkričio 15 d. netinkamai priimtų sprendimų buvo iškreiptas Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. sprendimas byloje Nr. 1-1236-428/2010 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 25 d. nutartis byloje Nr. A575-2394/2011, ir tokiu būdu buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir sudarytos neįveikiamos kliūtys, neleidžiančios siekti teisingumo civiliniame procese, vykdomame Vilniaus miesto 3-iajame apylinkės teisme, byloje, kurioje yra skundžiamas Lietuvos advokatūros 2010 m. sausio 26 d. raštas Nr. 77. Pareiškėjas teigia, jog nagrinėjamoje byloje skundžiamas Kauno tarnybos 2011 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas Nr. TP-2-(2.2)-11-N-453-3291, tačiau teismas atsisakė atnaujinti terminą jam apskųsti. Pabrėžia, jog teismas ignoravo nurodytus faktus, nesivadovavo protingumo ir teisėtumo principais, pasirinktinai taikydamas įstatymus ir ignoruodamas teisės aktus, garantuojančius žmonių teisę į teisingumą, buvo pažeista pareiškėjo konstitucinė teisė į teisinę gynybą, pirmosios instancijos teismas nagrinėjo bylą, nesuprasdamas, kokia yra ginčo esmė, kadangi pareiškėjo dokumentai byloje nebuvo išversti į lietuvių kalbą.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atsiliepime nurodo, jog palaiko savo poziciją, motyvus bei argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo V. S. skundą Kauno apygardos administraciniam teismui. Mano, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Pareiškėjas V. S. atskiruoju skundu ginčija Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį, kuria teismas pareiškėjo V. S. skundą paliko nenagrinėtą ABTĮ 103 straipsnio 4 punkto pagrindu.
ABTĮ 103 straipsnio 4 punkte nustatyta, jog teismas skundą (prašymą) palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties administracinio ginčo. Administracinių teismų praktikoje tapačiais skundai gali būti pripažinti, tik kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir faktinis skundo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-110/2012).
Administracinės bylos Nr. 1-191-414/2013 bei nagrinėjamos bylos šalys iš esmės sutampa (pareiškėjas ir atsakovas tie patys, administracinėje byloje Nr. 1-191-414/2013 papildomai trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtrauktas J. L.). Abiejose bylose pareiškėjas kėlė reikalavimus tam pačiam atsakovui, t. y. Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.
Pažymėtina, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, sudaro skundo (prašymo) pagrindą, o pareiškėjo materialinis-teisinis reikalavimas atsakovui sudaro skundo (prašymo) dalyką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-323/2009). Spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, teismas vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių. Todėl vien tik lingvistiniai reikalavimo suformulavimo skirtumai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ginčas yra ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-52/2012). Nauju skundo dalyku nelaikytinas kitokios nei anksčiau reikalauta pinigų sumos nurodymas, pavyzdžiui, skirtingas žalos įvertinimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad nors pareiškėjas, prašydamas priteisti neturtinės žalos atlyginimą, anksčiau inicijuotose administracinėse bylose nurodė skirtingą neturtinės žalos įvertinimą nei nagrinėjamoje byloje, tai iš esmės neturi teisinės reikšmės konstatuojant administracinių ginčų tapatumo faktą. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad priešingas aiškinimas sudarytų galimybę pareiškėjui piktnaudžiauti teise kreiptis į teismą, kiekvieną kartą remiantis iš esmės tais pačiais argumentais, tačiau prašant atlyginti skirtingo dydžio neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-214/2010).
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog ta aplinkybė, kad administracinėje byloje Nr. 1-191-414/2013 pareiškėjas žalą vertino kita suma (1 000 Lt turtinė ir 2 000 Lt neturtinė žala) nei nagrinėjamoje byloje (500 Lt turtinė ir 5 000 Lt neturtinė), neužkerta kelio konstatuoti administracinių ginčų tapatumo faktą.
Tiek nagrinėjamoje byloje, tiek ir administracinėje byloje Nr. 1-191-414/2013 pareiškėjas atsakovo neteisėtus veiksmus siejo su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-3144-653/2010 apskundžiant Lietuvos advokatūros 2010 m. sausio 26 d. raštą Nr. 77. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas aplinkybes, kuriomis nagrinėjamoje byloje jis grindžia neteisėtus Kauno tarnybos veiksmus, nurodė ir administracinėje byloje Nr. 1-191-414/2013. Pareiškėjas abiejose bylose atsakovo neteisėtus veiksmus grindė tais pačiais Kauno tarnybos sprendimais, t. y. 2011 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-T-453-3291, 2011 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-P-453-4282, 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-P-453-4295, 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-P-453-4486, 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-T-453-3291, kuriais, pareiškėjo teigimu, antrinė teisinė pagalba buvo netinkamai suteikta iš esmės ne civilinėje, bet administracinėje byloje, trumpais teisinės pagalbos teikimo terminais, kliūčių sudarymu nagrinėjant bylą Vilniaus miesto 3-iajame apylinkės teisme, pareiškėjo nepageidaujamo advokato J. L. paskyrimu atstovauti pareiškėjui.
Įvertinus tai, kas pirmiau nurodyta, darytina išvada, jog nagrinėjamos bylos bei administracinės bylos Nr. 1-191-414/2013 šalys, skundo dalykas ir faktinis skundo pagrindas yra tapatūs. Taigi abiejose bylose nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties administracinio ginčo.
Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-191-414/2013 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, šis teismo sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka, todėl nėra įsiteisėjęs. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis minėta administracinė byla apeliacine tvarka nėra išnagrinėta.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas pirmiau išdėstyta, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ABTĮ 103 straipsnio 4 punktu ir pareiškėjo V. S. skundą paliko nenagrinėtą, kadangi pareiškėjas kėlė žalos atlyginimo klausimą dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tam pačiam atsakovui, kurie jau buvo nagrinėti administracinėje byloje Nr. I-191-414/2013.
Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjo bylą, nesuprasdamas, kokia yra ginčo esmė, kadangi pareiškėjo dokumentai byloje nebuvo išversti į lietuvių kalbą. ABTĮ 9 straipsnio 2 dalis numato, kad dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami teismui išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti. Be to, ši nuostata reiškia, kad teismas negali remtis į lietuvių kalbą neišverstais, kaip to reikalauja ABTĮ 9 straipsnio 2 dalis, dokumentais. Įrodymų, kurie yra neišversti į lietuvių kalbą, tyrimas bei vertinimas pažeidžia ABTĮ 9 straipsnyje įtvirtintas proceso kalbos taisykles ir negali būti laikomas objektyviu bei visapusišku (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1380/2010). Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui buvo užkirstas kelias teikti įrodymus. Be to, ta aplinkybė, kad nagrinėjamoje byloje yra pareiškėjo teiktų dokumentų, neišverstų į lietuvių kalbą, nepanaikina nustatyto fakto, jog šioje byloje ir administracinėje byloje Nr. I-191-414/2013 nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties administracinio ginčo.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti. Skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.