Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėja Klavdija Kruminienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-49-64/2008 m.

Teisėja Vilma Šiukštienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.; 2.4.7.; 1.1.4.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.9.1.; 1.1.10.1.; 1.2.14.5.; 1.2.14.5.1.

2008 m. vasario 14 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. C. ir J. G. apeliacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d. ir nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams 3 mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir mokytis (LR BK 48 str. 2 d., 3 d. 1 p., 4 d., 6 d. 1, 3 p.); pagal LR BK 180 str. 2 d. ir nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams 6 mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir mokytis (LR BK 48 str. 2 d., 3 d. 1 p., 4 d., 6 d. 1, 3 p.); pagal LR BK 180 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir mokytis (LR BK 48 str. 2 d., 3 d. 1 p., 4 d., 6 d. 1, 3 p.).

Pritaikius LR BK 63 str., subendrino bausmes iš dalies sudedant prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą dvejiems metams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir mokytis (LR BK 48 str. 2 d., 3 d. 1 p., 4 d., 6 d. 1, 3 p.).

pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams 3 mėnesiams;pagal LR BK 180 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams 6 mėnesiams;pagal LR BK 180 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams 1 mėnesiui.

Pritaikius LR BK 63 str., subendrino bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. C. ir J. G. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad, veikdami sunkinančiomis aplinkybėmis - bendrininkų grupėje su A. B., 2007-02-07 apie 13.30 val., Radviliškio m., prie(duomenys neskelbtini) namo, panaudojo psichinį smurtą prieš nukentėjusįjį K. R., t.y. J. G. nukentėjusiojo paprašius mobiliojo ryšio telefono, šiam nedavus, J. G. liepė E. C. ištraukti peilį, E. C. ištraukus ir padavus peilį, J. G. laikė jį rankoje, taip jį panaudodamas, įbaugino nukentėjusįjį K. R. ir atėmė galimybę jam priešintis, t.y. pasikėsino pagrobti svetimą K. R. priklausantį turtą – piniginę su pinigais, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė, dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes K. R. pinigų piniginėje neturėjo.

Be to, E. C. ir J. G., veikdami bendrininkų grupėje su A. B. ir M. S., 2007-02-07 apie 17.30 val., automobiliu BMW 520, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu M. S., atvežusio juos į nusikaltimo vietą, esančią Radviliškio m., (duomenys neskelbtini), prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelę, kur A. B., E. C. ir J. G., išlipus iš automobilio ir turint tikslą įvykdyti plėšimą, ties (duomenys neskelbtini) namu sutiko nukentėjusįjį K. R., o einant toliau tarp prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), ir devynaukščio, esančio (duomenys neskelbtini), sutiko nukentėjusįjį K. A., J. G. pasiūlė važiuoti išgerti ir K. R. su K. A. sutikus pasivažinėti, nukentėjusieji K. R. ir K. A. gera valia įsėdo į jų automobilį BMW 520, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kur M. S. vairuojamu automobiliu BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) K. R. ir K. A. nuvežė į neapšviestą gatvės vietą, esančią Radviliškio m., Radviliškio g. prie miško, kur J. G., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, automobilyje BMW 520, valstybins Nr. (duomenys neskelbtini) griežtu tonu paklausė nukentėjusiųjų K. R. ir K. A., ar jiems nereikalinga apsauga, už tai reikalaudamas atlygio – pinigų, o nukentėjusiesiems jų neturint, iš K. R. reikalavo atiduoti megztinį, iš K. A. reikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, striukę, kepurę, šiam nedavus, J. G. panaudojo peilį – rodydamas nukentėjusiajam K. A., taip jį įbaugino ir grasino panaudoti fizinį smurtą – nuvilkti į mišką, jei šių daiktų jam neatiduos, ir taip bendrais veiksmais atimdami galimybę nukentėjusiesiems K. R. ir K. A. priešintis bei grasinant panaudoti fizinį smurtą, pagrobė svetimą K. R. priklausantį turtą: megztinį 50 Lt vertės ir K. A. priklausantį turtą: striukę 120 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną SIEMENS M50, 40 Lt vertės su „EŽIO“ SIM kortele, 1 Lt vertės ir joje buvusį papildymą 10 Lt vertės, kepurę 20 Lt vertės, tuo nukentėjusiajam K. R. padarydami 50 Lt turtinę žalą ir nukentėjusiajam K. A. padarydami 191 Lt turtinę žalą.

Be to, E. C. ir J. G., veikdami bendrininkų grupėje su A. B. ir M. S., 2007-02-07 apie 18 val., automobiliu BMW 520, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo M. S., kuris atvežė į nusikaltimo vietą, esančią Radviliškio m., (duomenys neskelbtini), prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelę, kur A. B., E. C. ir J. G., išlipus iš automobilio ir turint tikslą įvykdyti plėšimą, ties (duomenys neskelbtini) namu sutiko nukentėjusiuosius Ž. J. ir A. K., J. G. paprašė Ž. J. ir A. K. mobiliojo ryšio telefono paskambinti bei Ž. J. kepurės, o jiems nedavus, J. G. pasiūlė važiuoti išgerti Ž. J. su A. K., o šiems gera valia sutikus ir įsėdus į M. S. vairuojamą automobilį BMW 520, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kur M. S. nukentėjusiuosius Ž. J. ir A. K. nuvežė į neapšviestą gatvės vietą, esančią (duomenys neskelbtini), prie automobilių turgaus pardavimo aikštelės vartų, kur J. G., tęsdamas nusikalstamą veiką, automobilyje BMW 520, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) griežtu tonu paklausė Ž. J. ir A. K., ar jiems nereikia „stogo“ – apsaugos, M. S. pareikalavus už apsaugą atlygio – pinigų ar rūbų, J. G. griežtu tonu pagrasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą – sumušti, reikalavo iškraustyti kišenes, nukentėjusiajam A. K. ištraukus iš savo striukės kišenės mobiliojo ryšio telefoną, J. G. jį pagrobė, reikalaudamas iš A. K. atiduoti striukę, iš Ž. J. kepurę, šiems nedavus, grasino panaudoti fizinį smurtą, t.y. J. G. liepė M. S. „traukti pušką“, ir taip bendrais veiksmais atimdami galimybę nukentėjusiesiems Ž. J. ir A. K. priešintis, pagrobė svetimą, Ž. J. priklausantį turtą: kepurę 18 Lt vertės, ir A. K. priklausantį turtą: striukę 70 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 3220, 200 Lt vertės, tuo nukentėjusiajam Ž. J. padarydami 18 Lt turtinę žalą ir nukentėjusiajam A. K. padarydami 270 Lt turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. C. prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007-11-26 nuosprendžio dalį – panaikinti įpareigojimą būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. Mano, kad jam neteisingai paskirta bausmė, nes jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra pas jo tėvus (duomenys neskelbtini), o šiuo metu mokosi Šiaulių profesinio rengimo centre, kur jam suteiktas bendrabutis. Atostogų, švenčių dienomis ir kiekvieną penktadienį po paskaitų jis vyksta pas tėvus, ten jiems padeda atlikti namų ūkio darbus. Nepažeisdamas teismo nuosprendžiu skirto įpareigojimo būti namuose, turės kiekvieną dieną būti bendrabutyje, t.y. nebegalės grįžti su nakvyne nei savaitgaliais, nei švenčių ar atostogų metu. Taip pat nurodo, kad policijos pareigūnai dažnai tikrins kaip jis laikosi šio įpareigojimo, tuo atvykę naktį prikels bendrabučio budintįjį ir niekuo nekaltus apelianto kambario draugus. Mano, kad policininkų važinėjimo jam nebebus suteiktas bendrabutis. Mano, kad atsižvelgus į šias aplinkybes ir į tai, kad šis nusikaltimas jo gyvenime yra atsitiktinis, teismas neturėjo skirti jam apribojimo būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. G. prašo sumažinti, jo manymu, jam paskirtos per griežtos bausmės laiką ir bausmės vykdymą atidėti. Nurodo, kad prisipažino padaręs nusikaltimą, tyrimui netrukdė, peiliu negrasino, nusikaltimą padarė būdamas jaunas, prieš savo valią, nes buvo įkalbėtas ir įtrauktas į nusikaltimą, apie nusikaltimą jis nieko nežino, todėl mano, kad bausmė jam mažintina LR BK 62 str. 1 d., kur numatyta, kad teismas už kiekvieną nusikaltimą, gali skirti lengvesnę bausmę negu numato įstatymas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavę nuteistųjų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų E. C. ir J. G. apeliaciniai skundai atmestini. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų. Kolegijos nuomone, sprendžiant apeliantų kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė, pagrįstai pripažino E. C. ir J. G. kaltais dėl padarytų dviejų plėšimų ir pasikėsinimo padaryti plėšimą, ko neginčija ir patys nuteistieji.

Dėl peilio panaudojimo

Nuteistieji savo apeliaciniuose skunduose neginčija jų veikų kvalifikavimo, tačiau nuteistasis J. G. teigia, kad jis peiliu negrasino. Šis nuteistojo J. G. teiginys yra paneigtas kitų nuteistųjų bei nukentėjusiųjų K. R. ir K. A. parodymais ne tiki ikiteisminio tyrimo metu, bet ir teisme duotais parodymais, kuriuose jie patvirtino aplinkybę, kad būtent J. G. grasino peiliu. Taip pat apie tai, kad demonstravo peilį nukentėjusiesiems pats nuteistasis J. G. parodė ir ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus (b.l. 241-243, 248-250 t. 1, b.l. 4-6, t. 2), tačiau teismo metu pakeitė parodymus, teigdamas, kad peilį turėjo kišenėje, jo nukentėjusiesiems nedemonstravo, o parodymų pakeitimą paaiškino, jog yra pasimetęs (b.l. 203-204, t. 2), tačiau vėliau nuteistasis teisme pripažino, jog peilį laikė rankoje, norėdamas nukentėjusiesiems padaryti įspūdį (b.l. 226, t. 2). Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistieji, veikdami bendrininkų grupėje, grasindami panaudoti fizinį smurtą, panaudodami peilį – nors demonstruodami jį, atėmė nukentėjusiesiems K. R. ir K. A. galimybę priešintis.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje išnagrinėtus įrodymus, konstatuoja, kad J. G. nusikaltimo metu panaudojo peilį ir padarė išvadą, kad šis įrankis yra peilis LR BK 180 str. 2 d. prasme. Peilis yra įrankis, skirtas ką nors pjauti. Pagal savo paskirtį peiliai gali būti skirstomi į įvairias klasifikacines grupes: koviniai, ūkinės paskirties, buitinės paskirties ir pan. Bet kokio peilio panaudojimas pagrobiant svetimą turtą kvalifikuojamas pagal LR BK 180 str. 2 d. Tokia įstatymo leidėjo pozicija yra suprantama: panaudojant bet kokios paskirties peilį (ar kitą BK 180 str. 2 d. nurodytą įrankį) lengviau palaužiamas nukentėjusiojo pasipriešinimas, jam gali būti padaryti sunkesni kūno sužalojimai, nusikaltimo darymo metu „tvirčiau“ jaučiasi kaltininkas (Baudžiamoji byla Nr. 2K-355/2005). Nusikaltimo padaryme panaudotas peilis, kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktas ir apžiūrėtas (b.l. 80, t. 2, 204-210, t. 1), atitinka visas peiliams būdingas savybes: juo galima pjauti, durti, riekti ar kitaip sužaloti asmenį. Pagal LR BK 180 str. 2 d. kaltininko veiksmai kvalifikuojami ne tik tuomet, kai peilis ar kitas žmogui žaloti pritaikytas daiktas yra tinkamas naudoti pagal paskirtį, tiesiogiai jis panaudojamas, bet ir tuomet, kai turimu įrankiu grasinama žodžiu, gestais, akivaizdžiu demonstravimu, užuominomis panaudoti peilį ar kitą specialiai žmogui žaloti pritaikytą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato nutarimas Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 18 punktas). Iš byloje esančių nuteistųjų ir nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad nuteistasis J. G. turėtu peiliu ne tik grasino, bet ir realiai jį demonstravo, taip padidindamas nukentėjusiųjų K. R. ir K. A. baimę. Kolegijos nuomone, teismas pagrįstai padarė išvadą, kad tiek pasikėsinime apiplėšti nukentėjusįjį K. R., tiek ir plėšime nukentėjusiųjų K. R. ir K. A. atžvilgiu panaudojus peilį, todėl jo veika pagal BK 180 str. 2 d. kvalifikuota teisingai ir perkvalifikuoti jo veiką pagal kitą Baudžiamojo kodekso straipsnį pagrindo nėra.

Dėl tęstinės nusikalstamos veikos

Nuteistojo E. C. gynėja adv. I.Petkienė teigė, kad jo ginamojo padaryta veika yra tęstinė. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė motyvus, kodėl nuteistųjų nusikalstamos veikos nelaikytinos tęstine veika. Baudžiamosios teisės teorijoje tęstiniu nusikaltimu laikoma veika, kuri susideda iš tapačių veiksmų, esant bendrai tyčiai ir siekiant bendro rezultato, t.y. turi būti padaryti keli veiksmai, kurių kiekvienas turi atitikti to paties Baudžiamojo kodekso straipsnio dispozicijoje aprašytą veikos požymį, tuos veiksmus turi sieti vieninga kaltininko tyčia, visi jie turi būti nukreipti į tą pačią baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę ir nusikalstamos veikos turi būti padarytos iš vieno šaltinio. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistieji padarė du plėšimus ir pasikėsino padaryti vieną plėšimą, kurios pagal savo pobūdį yra panašios, tačiau jų veikos buvo nukreiptos į skirtingus objektus, t.y. į skirtingų nukentėjusiųjų turtą: mobiliojo ryšio telefonus, drabužius, nusikalstamas veikas, nors ir padarė automobilyje, priklausančiame vienam iš nuteistųjų, tačiau skirtingose įvykio vietose, be to, nuteistieji nukentėjusiuosius pasirinko atsitiktinai. Plėšimus nuteistieji taip pat įvykdė skirtingais būdais: vieną kartą panaudodami peilį, o kitą kartą grasindami panaudoti šaunamąjį ginklą, kurio nuteistųjų teigimu neturėjo. Visi nurodyti požymiai nuteistųjų įvykdytus veiksmus charakterizuoja kaip atskirus savarankiškus nusikaltimus. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad nuteistieji padarė atskiras, savarankiškas nusikalstamas veikas, kurios teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d., 180 str. 2 d. bei 180 str. 1 d. kaip atskiri nusikaltimai. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, nuosprendis dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo kaip vienos tęstinės veikos nekeistinas.

Dėl paskirtos bausmės

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti LR BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, minėto įstatymo nuostatų nepažeidė.

Dėl nuteistojo E. C. skundo

Nuteistasis E. C. apeliaciniu skundu prašo panaikinti jam paskirto laisvės apribojimo įpareigojimą: nustatytu laiku būti namuose ir nurodo, kad šis įpareigojimas pažeidžia ne tik jo teises savaitgaliais, atostogų ir švenčių dienomis nebūti nustatytu laiku namuose – Šiaulių profesinio rengimo centro bendrabutyje, bet ir jo kambario draugų bei bendrabučio budinčiojo teises, nes policijos pareigūnai jį tikrins nakties metu, t.y. nuo 22 val. iki 7 val. Taip pat kaip jo teisių pažeidimą, apeliantas nurodo, kad jis dėl tokio policijos pareigūnų tikrinimo naktimis kitais mokslo metais gali negauti bendrabučio.

Apelianto prašymas yra nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas nustatytas aplinkybes, kurias nurodė skundžiamame nuosprendyje, vadovaudamasis LR BK 54 str. 3 d. įtvirtinta nuostata, parinko tokią bausmės rūšį, kuria, teismo nuomone, bus pasiekti LR BK 41 str. išvardinti bausmės tikslai: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Už nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 180 str. 1 ir 2 dalyse, įstatymo leidėjas numatė gana griežtas bausmes: areštą arba laisvės atėmimą. Nuteistajam E. C. paskirta bausmė, kuri nenumatyta 180 str. 1 ir 2 dalių sankcijose. Tai įrodo, kad teismas, patikėjo, jog apeliantas ateityje nebedarys naujų nusikaltimo, o paskirdamas laisvės apribojimo bausmę, parinko įpareigojimą, kuris padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ir atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, t.y. nakties metu būti gyvenamojoje vietoje, nors nusikalstamas veikas nuteistasis padarė dienos metu.

Nuteistojo skunde nurodytas motyvas, kad teismo paskirtu įpareigojimu nustatytu metu būti namuose pažeidžia ne tik jo teises, yra nepagrįstas. Byloje nėra duomenų, kad jau yra pažeistos jo ar jo kambario draugų teisės, nes nuosprendis, kuriuo E. C. paskirtas laisvės apribojimas bei paskirtas įpareigojimas nustatytu laiku būti namuose, neįsiteisėjęs ir paskirtoji bausmė dar nevykdoma. Be to, pažymima, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą atlieka pataisos inspekcija, todėl klausimus, susijusius su išvykimais savaitgaliais, švenčių ar atostogų metu, nuteistasis nustatyta LR Bausmių vykdymo kodekso tvarka, turi spręsti su bausmę vykdančios institucijos pareigūnais nuosprendžio vykdymo metu.

Dėl nuteistojo J. G. skundo

Nuteistasis J. G. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, t.y taikyti LR BK 62 str. 1 d. ir jam paskirtos bausmės vykdymą atidėti, nes jis prisipažino padaręs nusikaltimą, tyrimui netrukdė, ir į nusikaltimą buvo įtrauktas.

Nuteistojo nurodyta aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. G. nusikaltimus padarė būdamas pilnametis, todėl tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad J. G. būtų įtrauktas į nusikaltimą prieš savo valią, bet, priešingai, iš kitų nuteistųjų nuoseklių parodymų matyti, kad pasiūlymui įvykdyti plėšimus – užvaldyti svetimus mobiliojo ryšio telefonus, o po to juos pardavus, gautus pinigus pasidalinti, nuteistasis pritarė, be to, tiek iš nuteistųjų , tiek ir iš nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad būtent J. G. buvo aktyviausias nusikaltimų dalyvis – jis bendraudavo su nukentėjusiaisiais, jiems grasindavo peiliu ar griežtu tonu reikalaudavo atiduoti daiktus, nesiskųsti policijai. Šios aplinkybės rodo, kad J. G. nusikaltimuose dalyvavo savo noru, suprato darantis plėšimus ir kokias pasekmes sukelia jo veiksmai, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog jis į nusikaltimus buvo įtrauktas kitų nuteistųjų.

Taip pat nuteistasis J. G. nurodo, kad jis tyrimui netrukdė ir tai turėtų būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė – padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką ar joje dalyvavusius asmenis pripažįstama tuomet, kai kaltininkas gera valia aktyviais veiksmais padeda išsiaiškinti visas jam žinomas nusikalstamos veikos detales, surinkti daiktinius įrodymus, nurodo nusikalstamos veikos liudytojus ir t.t. Iš bylos medžiagos matyti, jog J. G. neigė peilio naudojimą, dėl ko buvo atliekamos papildomos kitų nuteistųjų apklausos, tikslinami nukentėjusiųjų parodymai, o vertinant J. G. parodymus sąryšyje su kitų byloje dalyvaujančių asmenų parodymais, matyti, jog nuteistojo J. G. parodymai atitinkamose detalėse dėl nusikaltimų pradžios, iniciatyvos, peilio panaudojimo nesutampa su kitų asmenų parodymais. Be to, iš pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo medžiagos matyti, jog bylos nagrinėjimas nebuvo pradėtas, nes J. G. neatvyko į teismo posėdį, dėl ko teismo 2007-06-26 nutartimi buvo vesdinamas į teismo posėdį. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad po nuosprendžio paskelbimo, nuteistasis bandė išvykti už Lietuvos Respublikos ribų, dėl ko buvo padaryta išvada, jog nuteistasis iki nuosprendžio įsiteisėjimo pažeidė jam paskirtos kardomosios priemonės sąlygas, jog slėpėsi nuo teismo. Šios aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, jog tokie nuteistojo veiksmai negali būti pripažinti jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe – jog padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką.

Nuteistasis prašo taikyti LR BK 62 str. 1 d. ir skirti jam švelnesnę bausmę negu numatyta įstatyme. Šis nuteistojo prašymas netenkintinas. Skiriant švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pirmiausia turi būti atsižvelgiama į tokią baudžiamosios bylos aplinkybių visumą, kuri mažina kaltininko asmenybės pavojingumą ir (ar) padarytos veikos pavojingumą, rodo veikos atsitiktinį ar situacinį pobūdį. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, J. G. anksčiau teistas už analogišką nusikalstamą veiką, nors teistumas išnykęs, tačiau ši aplinkybė rodo, jog J. G. yra linkęs pažeidinėti teisės normas, skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl dviejų sunkių ir vienos apysunkės nusikalstamos veikos padarymo, iš ankstesnio teistumo išvadų nepadarė. LR BK 62 str. taikytinas esant visoms LR BK 62 str. 1 d. nurodytoms sąlygoms, t.y. nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas J. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tačiau pagal LR BK 62 str. 1 d. iš asmens reikalaujama ne tik prisipažinti padarius nusikalstamą veiką, bet ir savo noru atvykti arba pranešti apie ją. Ši aplinkybė suprantama, kai asmuo savanoriškai atvyksta į valstybės instituciją ir praneša apie savo nusikalstamą veiką, t.y. jis praneša apie veiką, kurią jis betarpiškai padarė, o jei veika padaryta bendrininkų grupėje – tai ir apie bendrininkų padarytas veikas. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. G. apie padarytas nusikalstamas veikas parodė būdamas sulaikytas dėl jų padarymo, tai įrodo, kad ne jis savo noru pranešė apie padarytas veikas. Teismas nenustatė, kad nuteistojo J. G. veiksmuose yra savanoriškas pranešimas apie padarytą veiką, todėl nėra pagrindo nuteistajam taikyti LR BK 62 str. 1 d. ir skirti jam švelnesnę bausmę, negu numatyta LR BK 180 str. 1 ir 2 dalyse.

Taip pat nuteistasis skundu prašo taikyti jam bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau šis nuteistojo prašymas netenkintinas. LR BK 75 str. 1 d. numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių metų iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad J. G. pripažintas kaltu dėl dviejų sunkių nusikaltimų padarymą ir jam negali būti taikytas LR BK 75 str. nuostatos. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad už anksčiau padarytą analogišką nusikaltimą, J. G. buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau kaip ir buvo konstatuota, apeliantas iš to teistumo išvadų nepadarė, todėl apeliacinės instancijos teismas, pritardamas apylinkės teismo padarytai išvadai, konstatuoja, jog nėra sąlygų J. G. taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.

Apylinkės teismas, nustatydamas J. G. skirtinos bausmės dydį už padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgė į apelianto atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kitas skundžiamame nuosprendyje nurodytas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, todėl jam už padarytas nusikalstamas veikas – du įvykdytus plėšimus ir pasikėsinimą įvykdyti plėšimą nustatė bausmės dydžius, kurie yra labai artimi LR BK 180 str. 1 bei 2 dalių sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumui, kai LR BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimas iki šešerių metų, o LR BK 180 str. 2 d. – iki septynerių metų (Lietuvos Respublikos 2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706, įsigal. 2003-07-25 (Žin. 2003, Nr. 74-3423), redakcija), todėl nėra pagrindo jam dar labiau sumažinti paskirtų bausmių. J. G. subendrinus bausmes LR BK 63 str. taisyklėmis – iš dalies bausmes sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, nuteistajam subendrinta bausmė taipogi yra švelnesnė nei LR BK 180 str. 1 ir 2 d. sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai.

Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti nuteistųjų apeliacinių skundų ir keisti nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų E. C. ir J. G. apeliacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio atmesti.