Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-10-10 · Administracinė byla Nr. I-8378-535/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-10-10Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-04-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-10-10
Bylos Nr.
I-8378-535/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02935-2016-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Pareiškėjas
R. K.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
Advokatai
Rolandas Rutė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-8378-535/2016(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02935-2016-1)Procesinio sprendimo kategorija 1.16.4, 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, dalyvaujant pareiškėjai R. K., jos atstovams advokato padėjėjui Rolandui Rūtei ir Socialinio draudimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkui V. K., atsakovo atstovei Alicijai Voiciechovskai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos R. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl įsakymo dalies panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja R. K. kreipėsi į teismą su skundu (b. 1. 1–11) prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus (toliau - Vilniaus skyrius) 2016-06-22 įsakymo Nr. (2.1E)P-1116 ,,Dėl Pensijų skyriaus 3-iojo poskyrio vyriausiųjų specialisčių R. K. ir A. V. tarnybinio nusižengimo“ 1.1. ir 2.1. papunkčius.

Pareiškėja skunde paaiškina, kad Vilniaus skyrius 2016-06-22 įsakymo Nr. (2.1 E) P-1116 1.1. papunkčiu pripažino, kad ji padarė tarnybinį nusižengimą - pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 15 str. 1 d. 4 p. – netinkamai atliko pareigybės aprašymo, patvirtinto VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus 2011-12-19 įsakymu Nr. V-102, 7.1.1 p. nustatytą funkciją, t. y. 2014 m. spalio mėn. nepatikrino I. S. nuo 2014-11-01 mokamos senatvės pensijos mokėjimo pagrįstumo ir teisingumo, dėl ko buvo nustatyta 3 802,16 Eur permoka. Tarnybinės nuobaudos neskyrė, įsakymo 2.1. papunktyje nurodė, kad pasibaigė VTĮ 30 str. 1 d. nustatytas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas.

Pareiškėja nesutinka su jos atžvilgiu priimto įsakymo dalimi, mano, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas turint kitus tikslus, o ne prevencijos ar atsakomybės tikslais, t. y. tokiu būdu išprašyti susidariusią permoką padengti jos lėšomis. Priimant įsakymą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, ko pasėkoje netinkamai taikytos materialiosios teisės normos, pažeistos tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimo esminės procedūros, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamo akto dalį. Atsakovas, atlikdamas tarnybinio nusižengimo tyrimą, turėjo išankstinę nuostatą ir regimybę dėl jos kaltės, kad ji savo atliktais veiksmais yra atsakinga dėl senatvės pensijos 3 802,16 Eur permokos. Mano, kad yra neteisingai, neteisėtai ir nepagrįstai pripažinta padariusi tarnybinį nusižengimą. Procedūra atlikta pažeidžiant esmines tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūras ir nenustačius tarnybinio nusižengimo sudėties, o išvada dėl tarnybinio nusižengimo surašyta neatlikus išsamaus tyrimo, dėl ko netinkamai taikytos materialinės teisės normos, kuriomis remiantis buvo pripažinta padariusi tarnybinį nusižengimą.

Pareiškėja mano, kad atsakovas pažeidė Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977, (toliau – Taisyklės) 3 p. reikalavimus, kadangi, gavęs oficialią informaciją, tarnybinio nusižengimo tyrimą pradėjo vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo. Tarnybinio nusižengimo tyrimas turėjo būt pradėtas per 5 darbo dienas nuo VSDFV 2016-05-09 rašto Nr. (6.3) 1-2790 gavimo dienos, tačiau tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija buvo sudaryta tik atsakovo 2016-05-24 įsakymu Nr. (2.1 E) P-962. Pareiškėja remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika ir mano, kad Taisyklių 3 p. nuostatų pažeidimas būtų esminis tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrinis pažeidimas. Vien tik šiuo pagrindu skundžiamas įsakymas galėtų būti pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu bei naikintinu.

Pareiškėjos teigimu, tarnybinio patikrinimo išvadoje ir įsakyme tarnybinis nusižengimas kvalifikuotas netinkamai. Pareigybių aprašymo, patvirtinto VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus 2011-12-19 įsakymo Nr. V-102, 7.1.1 p., kuriuo grindžiamas skundžiamas įsakymas ir išvada, neegzistuoja, šio akto 7.1.1 p. nustatytos funkcijos - tikrinti mokamos senatvės pensijos mokėjimo pagrįstumą ir teisingumą - nėra. Jei atsakovas turėjo omenyje pareigybės aprašymo, patvirtinto VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus 2011-12-19 įsakymu Nr. V-102 (VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus 2013-10-15 įsakymo Nr. V-88 redakcija) 7.1. p. nustatytą funkciją - „Priima ir konsultuoja klientus dėl teisės į pensiją ir/ar kompensaciją, taip pat pensijų ir/ar kompensacijų, skyrimo, apskaičiavimo, perskaičiavimo, mokėjimo, pensijų draudimo stažo, draudžiamųjų pajamų koeficiento, duomenų kaupimo ir prognozuojamos pensijos dydžio apskaičiavimo klausimais“, tai šios funkcijos ji nepažeidė, taigi ji nėra susijusi su skundžiamame įsakyme ir išvadoje minima senatvės pensijos permoka. Mano, kad įsakyme ir išvadoje nurodytas teisės aktas (VTĮ 15 str. 1 d. 4 p.), kuriuo inkriminuojamas tarnybinis nusižengimas, yra bendro pobūdžio, todėl negali būti pagrindu pripažinti ją padariusią tarnybinį nusižengimą. Pažymi, kad pareigybės aprašymo, patvirtinto VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus 2011-12-19 įsakymu Nr. V-102 (Vilniaus skyriaus direktoriaus 2013-10-15 įsakymo Nr. V-88 redakcija) 7.1. p. taip pat yra bendro pobūdžio, orientuotas į funkciją bet ne į pareigą.

Nurodo, kad įvertinus VTĮ 15 str. 1 d. 4 p. normą, joje įtvirtintą elgesio taisyklės pobūdį, matyti, kad VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus 2011-12-19 įsakymu Nr. V-102 (Vilniaus skyriaus direktoriaus 2013-10-15 įsakymo Nr. V-88 redakcija) patvirtintame pareigybės aprašymo 7.1. p. nustatyta funkcija yra blanketinė norma, nukreipianti į lokaliniais teisės aktais nustatytas konkrečias pareigas dėl kurių tariamai netinkamo vykdymo ji ir turėjo būti vertinama, ar nepažeidė savo veiksmais teisės aktų reikalavimų, ar juos pažeidus yra priežastinis ryšys su nustatyta senatvės pensijos permoka, t. y. norma, kurią pažeidus galima būtų kvalifikuoti, jog ji padarė tarnybinį nusižengimą. Šiuo atveju toks teisės aktas, kuris būtų imperatyviai įpareigojęs ją elgtis atitinkamu būdu, nei išvadoje, nei įsakyme nenurodytas.

Pareiškėja teigia, kad buvo įkalbinėjama gaunamu darbo užmokesčiu sumokėti susidariusią senatvės pensijos permoką. Tai buvo atliekama tik pradėjus tarnybinio nusižengimo tyrimą. Buvo verčiama pasijausti kalta dėl to, kad susidarė senatvės pensijos permoka. Atsakovas nevertino paaiškinime nurodytos aplinkybės, kad senatvės pensijos permoka galėjo susidaryti ne dėl jos kaltės, o dėl netobulos Išmokų taikomosios sistemos programos, kuri leidžia pradėti išmokos mokėjimą, kai sprendimas yra anuliuotas. Mano, kad paaiškinime išdėstyti argumentai, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ji yra atsakinga ir kalta dėl susidariusios senatvės pensijos permokos.

Paaiškinime taip pat nurodė, kad pagal VSDF Vilniaus skyriaus Pensijų skyriaus Vidaus kontrolės tvarkos aprašo 16.1. papunktį, nuo 2014 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. liepos mėn. suformuotų sąrašų „Bylos, kurioms mokamos dvi išmokos“ duomenis, informacijos apie I. S. mokamas dvi išmokas nebuvo, todėl neturėjo galimybės sužinoti apie neteisingą mokėjimą. Atsakovas, priimdamas ginčijamą įsakymą, nepagrįstai rėmėsi vien tik jos pateiktu paaiškinimu, kuris buvo išgautas ginčytinomis aplinkybėmis. Mano, kad pensijos permokos dydis atsirado dėl netobulos VSDFV Išmokų taikomosios sistemos, kuri leidžia pradėti išmokos mokėjimą, kai sprendimas yra anuliuotas ir neužtikrina sistemos priemonėmis vykdomos paskesnės pensijų mokėjimo kontrolės, bet ne dėl jos atliktų veiksmų.

Atkreipia dėmesį, kad komisijos narių pasirašytą 2016-05-26 tarnybinį pranešimą Nr. (2.10) 11-5862 įteikė ne komisija, o viena iš komisijos narių. Pareiškėjos teigimu, tyrimo metu ir įteikiant pranešimą nebuvo išvengta komisijos narių šališkumo. Ji yra silpnesnioji šalis, ypač socialiniu aspektu, todėl viešojo administravimo subjektas, kartu atliekantis ir darbdavio funkcijas, privalėjo garantuoti komisijos ir jos narių nešališkumą. Be to, pranešime komisija iš esmės nenurodė teisės normų, kuriose būtų įtvirtinti specialūs veikimo standartai, nurodyti tik bendro pobūdžio veikimo standartai, reikšmingų faktinių jos galimai padaryto tarnybinio nusižengimo aplinkybių, t. y. nebuvo detalizuoti ir nurodyti konkretūs jos neteisėti veiksmai, priežastinio ryšio tarp atliktų veiksmų ir nustatytos pensijos permokos.

Pažymi, kad tarnybinio patikrinimo išvada kartu surašyta ir kito valstybės tarnautojo atžvilgiu. Mano, kad vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, išvada, kuria yra pripažinta padariusi tarnybinį nusižengimą, privalėjo būti surašyta jai individualiai.

Skundžiamas įsakymas taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnyje įtvirtintų nuostatų, nes atsakovas nenurodė apskundimo tvarkos.

Šalies argumentai

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. 1. 33–39). Paaiškina, kad VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus 2013-05-10 įsakymu Nr. P-713 R. K. nuo 2013-05-13 buvo priimta į VSDFV Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyriaus vyriausiosios specialistės pareigas, skirtas pensijų ir kompensacijų skyrimo tikrinimui, ir iki 2015-09-30 ėjo šias pareigas. R. K. inkriminuoto tarnybinio nusižengimo padarymo metu, t. y. 2014-10-31 galiojo Pensijų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės, skirtos pensijų ir kompensacijų skyrimo tikrinimo funkcijoms vykdyti, aprašymas, patvirtintas VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus 2011-12-19 įsakymu Nr. V-102, su kuriuo R. K. buvo susipažinusi 2013-05-13. Minėto pareigybės aprašymo 7 p. nustato šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijas, tarp jų funkciją - tikrinti pensijų mokėjimo teisėtumą ir pagrįstumą (7.1.1. p.). Todėl pareiškėjos argumentas, kad išvadoje ir skundžiamame įsakyme tarnybinis nusižengimas kvalifikuotas netinkamai, nepagrįstas. Skunde minimu VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus 2013-10-15 įsakymu Nr. V-88 buvo pakeistas Pensijų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės, skirtos prašymų priėmimo ir konsultavimo funkcijoms vykdyti, aprašymas, patvirtintas VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus 2011-12-19 įsakymo Nr. V-102 1.6 p., ir patvirtinta jo nauja redakcija, o Pensijų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės, skirtos pensijų ir kompensacijų skyrimo tikrinimo funkcijoms vykdyti, aprašymas, kuris patvirtintas VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus 2011-12-19 įsakymo Nr. V-102 1.7. p., pakeistas nebuvo.

Atsiliepimas

Atsakovo teigimu, VAĮ 8 str. nuostatos nebuvo pažeistos, kadangi teisės aktai nenustato pareigos teisės aktuose, susijusiuose su tarnybos santykių reguliavimu, nurodyti tokio teisės akto apskundimo tvarkos.

Mano, kad vien tik pareiškėjos bendro pobūdžio samprotavimai apie galimus tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrų pažeidimus ir subjektyvus įsitikinimas, kad jos veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties, nėra pagrindas konstatuoti, kad VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus 2016-06-22 įsakymas Nr. (2.1E) P-1116 yra nepagrįstas ir neteisėtas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo išaiškintos visos tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybės ir priežastys, patikrinta R. K. paaiškinime nurodyta su tiriamu nusižengimu susijusi informacija, surinkti bei objektyviai ir visapusiškai įvertinti visi įrodymai, patvirtinantys Pensijų skyriaus 3-iojo poskyrio (iki 2015-10-01 Naujosios Vilnios pensijų skyriaus) vyriausiosios specialistės R. K. pažeidimo padarymo faktą, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių bei valstybės tarnautojos kaltę ir priimtas pagrįstas sprendimas, kuris įformintas VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus 2016-06-22 įsakymu Nr. (2.1E) P-1116, atitinkančiu teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje keliamas ginčas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2016-06-22 įsakymo Nr. (2.1E) P-1116 dalies, kuria pareiškėja pripažinta padariusi nusižengimą ir nuobauda nepaskirta, suėjus nuobaudos skyrimo terminui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2016-05-12 gavo VSDFV 2016-05-09 raštą Nr. (6.3)I-2790 ,,Dėl I. S. valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos permokos“, kuriame išdėstė situaciją apie I. S. susidariusią senatvės pensijos permoką ir įpareigojo VSDFV Vilniaus skyrių atlikti jos tyrimą, nustatyti darbuotojus, dėl kurių kaltės susidarė I. S. senatvės pensijos nepriemoka, ir spręsti klausimą dėl materialinės atsakomybės taikymo. Nustačius šios permokos susidarymo priežastis, imtis priemonių tokiai situacijai ateityje išvengti (aptarti permokos susidarymo priežastis kolektyve, jeigu reikia, papildomai apmokyti darbuotojus dirbti su taikomąja sistema analogiškose situacijose ar pan.) (b. l. 169-170).

VSDFV Vilniaus skyriaus vedėja 2016-05-19 tarnybiniu pranešimu Nr. 11-5472 ,,Dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo“ (b. l. 133-134) kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus direktorių. Nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyriuje 2014-11-03 buvo priimtas sprendimas Nr. PE_SP1-32114 tęsti I. S. pensijos su naujo dydžio priedu už stažo metus (pensijos dydis 1 464,36 Lt) mokėjimą. Sprendimas skirti pensiją iš naujo Išmokų taikomojoje sistemoje nebuvo priimtas ir išmoka buvo anuliuota, tačiau mokėjimo terminuose Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyriaus vyresnioji specialistė A. V. klaidingai parinko etapą „Pradėtas mokėjimas“, o Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyriaus vyriausioji specialistė R. K. I. taikomojoje sistemoje galimai nepatikrino etapo mokėjimo terminuose parinkimo teisingumo. Dėl to I. S. nuo 2014-11-01 buvo pradėtos mokėti dvi išmokos.

VSDFV Vilniaus skyriaus direktorius 2016-05-24 įsakymu Nr. (2.1E)P962 sudarė komisiją galimam tarnybiniam nusižengimui tirti (b. l. 114, 115).

VSDFV Vilniaus skyrius 2016-05-26 pranešimu Nr. (2.10)11-5862 informavo pareiškėją, kad VSDFV Vilniaus skyrius VSDFV pavedimu (2016-05-09 raštas Nr. (6.3) 1-2790 „Dėl ,,I. S. valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos permokos“) ir Pensijos skyriaus vedėjos J. V. 2016-05-19 tarnybinio pranešimo Nr. 11-5472 pagrindu atliekamas tarnybinio nusižengimo tyrimas. Nurodė, kad yra duomenų, jog ji yra įtariama padariusi tarnybinį nusižengimą, t. y. pažeidė VTĮ 15 str. 1 d. 4 p. - netinkamai atliko pareigybės aprašymo, patvirtinto VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus 2011-12-19 įsakymu Nr. V-102, 7.1.1 p. nustatytą funkciją, t. y. 2014 m. spalio mėn. nepatikrino I. S. nuo 2014-11-01 mokamos senatvės pensijos mokėjimo pagrįstumo ir teisingumo, dėl ko buvo nustatyta 3 802,16 Eur pensijos permoka. Prašė dėl nurodyto tarnybinio nusižengimo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio pranešimo gavimo dienos tarnybinio nusižengimo komisijai pateikti paaiškinimą raštu (b. l. 119).

Pareiškėja 2016-05-27 paaiškinime nurodė, kad 2014-10-31 tikrindama vyresniosios specialistės A. V. pagal I. S. prašymą senatvės pensijos skyrimo iš naujo, įgijus 1 metų papildomą stažą po pensijos skyrimo, sprendimo projektą, nustatė, kad pensijos skyrimas buvo nenaudingas, ir jį anuliavo. Kadangi išmokos skyrimas buvo anuliuotas, nepatikrino išmokos mokėjimo terminuose esančių įrašų. Nurodė mananti, kad tai įvyko dėl padidėjusio darbo krūvio, tuo metu vykdė Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) kompensavimo 2014-05-15 įstatymo Nr. XII-886 nuostatas. Kadangi pagal VSDFV Vilniaus skyriaus Pensijų skyrių Vidaus kontrolės tvarkos aprašo 16.1. papunktį nuo 2014 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. liepos mėn. suformuotų sąrašų „Bylos, kurioms mokamos dvi išmokos“ duomenis, informacijos apie I. S. mokamas dvi išmokas nebuvo, todėl neturėjo galimybės sužinoti apie neteisingą mokėjimą. Nurodė apgailestaujanti, kad neturėdama savanaudiškų tikslų, tinkamai neatliko jai priklausančių funkcijų (b. l. 120).

VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus sudaryta komisija, atlikusi patikrinimą, surašė 2016-06-20 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. (2.10)11-7021 ,,Dėl Pensijų skyriaus 3-iojo poskyrio vyriausiosios specialistės R. K. ir vyriausiosios specialistės A. V. tarnybinio nusižengimo“ (b. l. 126-130), kurioje priėjo išvadą, kad Pensijų skyriaus 3-iojo poskyrio vyriausioji specialistė R. K., eidama Naujosios Vilnios pensijų skyriaus vyriausiosios specialistės pareigas ir turėdama pareigą vykdyti pareigybės aprašymo, patvirtinto VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus 2011-12-19 įsakymu Nr. V-102, 7.1.1 p. nustatytą funkciją – tikrinti pensijų mokėjimo teisėtumą ir pagrįstumą, jos neatliko, t. y. 2014-10-31 patikrinusi Naujosios Vilnios pensijų skyriaus vyresniosios specialistės A. V. parengtą I. S. senatvės pensijos skyrimo iš naujo sprendimo projektą ir nustačiusi, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-10-31 sprendimas Nr. PE_ SP1-31971 dėl senatvės pensijos skyrimo iš naujo yra nenaudingas išmokos gavėjui (šis sprendimas Išmokų taikomosios sistemos duomenų bazėje 2014-10-31 buvo anuliuotas), Išmokų taikomosios sistemos duomenų bazėje nepatikrino Naujosios Vilnios pensijų skyriaus vyresniosios specialistės A. V. į Išmokų taikomosios sistemos duomenų bazę įrašytų duomenų pagrįstumo ir teisingumo apie I. S. pensijos mokėjimą aukščiau minėto sprendimo (2014-10-31 anuliuoto) pagrindu. Komisija pasiūlė: 1) pripažinti, kad Pensijų skyriaus 3-iojo poskyrio (iki 2015-10-01 Naujosios Vilnios pensijų skyriaus) vyriausioji specialistė R. K. padarė tarnybinį nusižengimą – pažeidė VTĮ 15 str. 1 d. 4 p. – netinkamai atliko pareigybės aprašymo, patvirtinto VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus 2011-12-19 įsakymu Nr. V-102, 7.1.1 p. nustatytą funkciją, t. y. 2014 metų spalio mėnesį nepatikrino I. S. nuo 2014-11-01 mokamos senatvės pensijos mokėjimo pagrįstumo ir teisingumo, dėl ko buvo nustatyta 3802,16 Eur permoka; 2) Pensijų skyriaus 3-iojo poskyrio vyriausiajai specialistei R. K. tarnybinės nuobaudos neskirti, nes pasibaigė VTĮ 30 str. 1 d. nustatytas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas; 3) spręsti valstybės tarnautojų materialinės atsakomybės (I. S. neatlygintos pensijos permokos dalies išieškojimo) klausimą vadovaujantis VTĮ 32 str. nuostatomis ir atsižvelgiant į tai, kad nustatytos 3802,16 Eur pensijos permokos dydžiui turėjo įtakos ne tik VSDFV Vilniaus skyriaus valstybės tarnautojų veiksmai, bet ir netobula VSDFV Išmokų taikomoji sistema, kuri leidžia pradėti išmokos mokėjimą, kai sprendimas yra anuliuotas ir neužtikrina sistemos priemonėmis vykdomos paskesnės pensijų mokėjimo kontrolės.

VSDFV Vilniaus skyriaus direktorius 2016-06-22 įsakymo Nr. (2.1E) P-1116 “Dėl Pensijų skyriaus 3-iojo poskyrio vyriausiųjų specialisčių R. K. ir A. V. tarnybinio nusižengimo” 1.1. papunkčiu pripažino, kad Pensijų skyriaus 3-iojo poskyrio (iki 2015-10-01 Naujosios Vilnios pensijų skyriaus) vyriausioji specialistė R. K. padarė tarnybinį nusižengimą – pažeidė VTĮ 15 str. 1 d. 4 p. – netinkamai atliko pareigybės aprašymo, patvirtinto VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus 2011-12-19 įsakymu Nr. V-102, 7.1.1 p. nustatytą funkciją, t. y. 2014 metų spalio mėnesį nepatikrino I. S. nuo 2014-11-01 mokamos senatvės pensijos mokėjimo pagrįstumo ir teisingumo, dėl ko buvo nustatyta 3 802,16 Eur permoka; 2.1. papunkčiu neskyrė Pensijų skyriaus 3-iojo poskyrio vyriausiajai specialistei R. K. tarnybinės nuobaudos, nes pasibaigė VTĮ 30 str. 1 d. nustatytas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas (b. l. 116-117).

Pareiškėja nesutinka su tarnybine išvada ir ginčijamu įsakymu. Be kita ko, teigia, kad sudarant komisiją buvo atlikti procedūriniai pažeidimai, t. y. pažeista Taisyklių 3 p. nuostata, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba jiems gavus oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Gavus oficialią informaciją, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo.

Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo pagrindą sudarančios informacijos gavimo šaltiniai nėra detaliai reglamentuoti teisės aktuose, jų sąrašas nėra baigtinis, todėl tokios informacijos gavimo būdams paprastai taikytini įprastiniai teisėtumo standartai, jei specialiuose įstatymuose nėra nustatyta išimčių.

Kaip minėta, VSDFV Vilniaus skyriaus direktorius 2016-05-12 gavo VSDFV raštą, kuriame VSDFV paaiškino, kad nustatė, jog piliečiui I. S. susidarė pensijos permoka, todėl prašo Vilniaus skyrių atlikti tyrimą ir nustatyti darbuotojus, dėl kurių kaltės susidarė senatvės pensijos permoka ir spręsti klausimą dėl materialinės atsakomybės taikymo. Teismo vertinimu, minėtas raštas nelaikytinas oficialia informacija apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, kadangi rašte tik informuojama apie piliečiui susidariusią senatvės pensijos permoką, tačiau konkretus valstybės tarnautojas, galimai padaręs pažeidimą, nenurodytas. Teismas daro išvadą, kad oficialia informacija laikytinas VSDFV Vilniaus skyriaus vedėjos 2016-05-19 tarnybinis pranešimas Nr. 11-5472 ,,Dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo“, kuriame nurodoma, kad Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyriaus vyriausioji specialistė Regina K. I. taikomojoje sistemoje galimai nepatikrino etapo mokėjimo terminuose parinkimo teisingumo. Dėl to I. S. nuo 2014-11-01 buvo pradėtos mokėti dvi išmokos. Taigi, oficialią informaciją apie galimą nusižengimą VSDFV Vilniaus skyriaus direktorius gavo 2016-05-19, o komisiją, galimam tarnybiniam nusižengimui tirti, sudarė 2016-05-24 įsakymu Nr. (2.1E)P-962, t. y. 5 darbo dieną po oficialios informacijos gavimo. Atsižvelgus į nustatytą, darytina išvada, kad byloje esantys įrodymai leidžia tvirtinti, kad tarnybinis patikrinimas pradėtas nepažeidus Taisyklių 3 p. nuostatos.

Remiantis VTĮ 29 str.2 ir 3 d., atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, gali būti paskirta viena iš VTĮ išvardytų tarnybinių nuobaudų.

Taisyklių 14.1 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo arba valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kurią perkeltas valstybės tarnautojas, vadovas per VTĮ 30 str. 1 d. nustatytą terminą gali priimti sprendimą pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, ir skirti jam tarnybinę nuobaudą, jeigu pateiktoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą.

Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t. y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimą, ir faktus, liudijančius, kad pareiškėjo teisė arba įstatymu saugomas interesas pažeisti. Savo ruožtu atsakovas turi įrodyti faktus, patvirtinančius jo prieštaravimus skundui. Ginčo šalių nurodytos aplinkybės patvirtinamos tiesioginiais rašytiniais įrodymais, t. y. faktiniais duomenimis, betarpiškai patvirtinančiais arba paneigiančiais turinčių bylai reikšmės aplinkybių buvimą ar nebuvimą (ABTĮ 56 str., 57 str.).

Negali būti įrodymo šaltinis tik asmens pareiškimas ar atsakovo paaiškinimas, adresuotas teismui, nors jame ir yra tam tikrų žinių apie kurią nors bylai turinčią reikšmės aplinkybę (t. y. pareiškėjas skunde ir atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytas aplinkybes turi pagrįsti rašytiniais įrodymais bei, esant būtinybei, nurodyti ABTĮ 57 str. – neįrodinėtinos aplinkybės ir faktai).

Pareiškėja, nesutikdama su atsakovo skundžiamu įsakymu, teigia, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, tarnybinis patikrinimas atliktas šališkai, išvados neatitinka faktinių aplinkybių. Pareiškėja neginčija tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyto fakto, kad I. S. susidarė pensijos permoka. Teigia, kad dėl permokos susidarymo jos kaltės nėra, tai atsitiko dėl netobulos Išmokų taikomosios sistemos programos, kuri leidžia pradėti išmokos mokėjimą, kai sprendimas yra anuliuotas, taip pat teigia, kad jai nepagrįstai inkriminuotas pareigybės aprašyme, patvirtintame VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus 2011-12-19 įsakymu Nr. V-102, 7.1.1 p. nustatytos funkcijos pažeidimas.

Kaip minėta, ginčijamame įsakyme pagal išvadoje nustatytas faktines aplinkybes konstatuota, jog pareiškėja, būdama Pensijų skyriaus 3-iojo poskyrio (iki 2015-10-01 Naujosios Vilnios pensijų skyriaus) vyriausiąja specialiste, pažeidė VTĮ 15 str. 1 d. 4 p., t. y. netinkamai atliko pareigybės aprašymo, patvirtinto VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus 2011-12-19 įsakymu Nr. V-102, 7.1.1 p. nustatytą funkciją.

VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus 2016-06-22 įsakymo Nr. (2.1E)P-1116 1.1 ir 2.1 p. pagrįstumą patvirtina bylos rašytiniai įrodymai (b. l. 126-130), t. y. 2016-06-20 tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje Nr. (2.10)11-702 fiksuotos faktinės aplinkybės ir priimtos išvados bei tarnybinio pranešimo pagrindu atliktas tyrimas.

Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje, remiantis rašytiniais įrodymais ir teisės aktų nuostatoms, aptarti pareiškėjos – Pensijų skyriaus vyriausiosios specialistės pareigybės aprašymo, kaip valstybės tarnautojos funkcijų neatlikimo faktas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija, vadovaudamasi Taisyklių nuostatomis ir atlikusi tarnybinio nusižengimo tyrimą, pagrįstai nustatė, jog pareiškėja – Pensijų skyriaus (iki 2015-10-01 Naujosios Vilnios pensijų skyriaus) vyriausioji specialistė tinkamai neatliko funkcijų, kurios nustatytos pareigybės aprašymo, patvirtinto VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus 2011-12-19 įsakymo Nr. V-102, 7.1.1 p. nustatytų reikalavimų – nepatikrino pensijų mokėjimo teisėtumo ir pagrįstumo (2014 m. spalio mėn. nepatikrino I. S. nuo 2014-11-01 mokamos senatvės pensijos mokėjimo pagrįstumo ir teisėtumo, dėl ko buvo nustatyta 3 802,16 Eur permoka).

Pareiškėja - VSDFV Vilniaus skyriaus vyriausioji specialistė 2016-05-27 paaiškinimu (b. l. 120) bei teismo posėdyje išdėstytais argumentais nepaneigė tarnybinio patikrinimo išvadoje ir ginčijamame įsakyme jos atžvilgiu aptartų pažeidimų.

Nusižengimo tyrimo išvadoje aprašytas atvejis yra pagrįstas byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, kurie patvirtina įsakyme nurodyto pareiškėjos pareigybės aprašymo 7.1.1 p. pažeidimą, t. y. pagal išvadoje išdėstytus faktus ir aplinkybes, I. S. prašymus dėl pensijos skyrimo ir permokos mokėjimo, VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimus dėl senatvės pensijos skyrimo I. S., sprendimais dėl I. S. senatvės pensijos permokos nustatymo ir permokos išieškojimo (b. l. 54-59, 62-64, 161-168), Išmokų taikomosios sistemos duomenimis (b. l. 70-113, 135-159), Pensijų skyriaus 3-iojo poskyrio vyriausiosios specialistės R. K. (iki 2015-10-01 Naujosios Vilniaus pensijų skyriaus vyriausioji specialistė) 2016-05-27 paaiškinimu dėl pateiktų įtarimų, padarius tarnybinį nusižengimą, kuriame ji nurodė, kad 2014-10-31, tikrindama vyresniosios specialistės A. V. pagal I. S. prašymą dėl pensijos skyrimo iš naujo, įgijus 1 metų papildomą stažą po pensijos skyrimo, sprendimo projektą, nustatė, kad pensijos skyrimas buvo nenaudingas ir sprendimą anuliavo, tačiau nepatikrino Išmokų taikomojoje sistemoje įrašų apie mokėjimą, nes išmokos skyrimas buvo anuliuotas, tai įvyko dėl padidėjusio darbo krūvio, pagal kiekvieną mėnesį nuo 2014 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. liepos mėn. suformuotus „bylos, kurioms mokamos dvi išmokos“ sąrašų (vidaus kontrolės priemonė) duomenis, informacijos apie I. S. mokamas dvi išmokas nebuvo, todėl nebuvo galimybės sužinoti apie neteisingą I. S. pensijos mokėjimą (b. l. 120), VSDFV 2016-06-17 raštu Nr. (14.5E) I-3631 (atsakymu į VSDFV Vilniaus skyriaus paklausimą (2016-06-03 raštas Nr. (2.13E) 3E-9615), kuriuo buvo prašoma paaiškinti, dėl kokių priežasčių Išmokų taikomosios sistemos priemonėmis du kartus per mėnesį formuojamuose korektūrų sąrašuose („bylų, kurioms mokama ne viena išmoka“) informacija apie tai, kad I. S. mokama ne viena išmoka, atsirado tik 2015-07-30), kuriame paaiškino, kad šiuo metu negalima nustatyti, kokie parametrai buvo parinkti formuojant korektūrų sąrašus („bylų, kurioms mokama ne viena išmoka“), ir nurodė, kad 2015 metų liepos mėnesį Išmokų taikomosios sistemos programinė įranga, skirta sąrašų „bylų, kurioms mokamos dvi išmokos“ formavimui, buvo pakeista taip, kad sąrašai būtų formuojami ne pagal parinktus parametrus, o visai aibei išmokų gavėjų, atkreipė dėmesį į tai, kad VSDFV Vilniaus skyriaus specialistas, kuris nuo 2014 metų administravo I. S. išmokų duomenis, galėjo ir turėjo pastebėti, kad šiam asmeniui yra mokama ne viena išmoka, nes jis kelis kartus skaičiavo pensijos nepriemokas ir dėl to turėjo peržiūrėti informaciją apie I. S. mokamas ir išmokėtas išmokas (b. l. 65).

Teismas daro išvadą, kad komisija, įvertinusi nustatytų faktų ir aplinkybių visumą, pagrįstai priėjo prie išvados, kad Pensijų skyriaus 3-iojo poskyrio vyriausioji specialistė R. K., eidama Naujosios Vilnios pensijų skyriaus vyriausiosios specialistės pareigas ir turėdama pareigą vykdyti pareigybės aprašymo, patvirtinto VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus 2011-12-19 įsakymu Nr. V-102, 7.1.1 p. nustatytą funkciją – tikrinti pensijų mokėjimo teisėtumą ir pagrįstumą, jos neatliko, t. y. 2014-10-31 patikrinusi Naujosios Vilnios pensijų skyriaus vyresniosios specialistės A. V. parengtą I. S. senatvės pensijos skyrimo iš naujo sprendimo projektą ir nustačiusi, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-10-31 sprendimas Nr. PE_ SP1-31971 dėl senatvės pensijos skyrimo iš naujo yra nenaudingas išmokos gavėjui (šis sprendimas Išmokų taikomosios sistemos duomenų bazėje 2014-10-31 buvo anuliuotas), Išmokų taikomosios sistemos duomenų bazėje nepatikrino Naujosios Vilnios pensijų skyriaus vyresniosios specialistės A. V. į Išmokų taikomosios sistemos duomenų bazę įrašytų duomenų pagrįstumo ir teisingumo apie I. S. pensijos mokėjimą aukščiau minėto sprendimo (2014-10-31 anuliuoto) pagrindu ir pasiūlė pripažinti, kad Pensijų skyriaus 3-iojo poskyrio (iki 2015-10-01 Naujosios Vilnios pensijų skyriaus) vyriausioji specialistė R. K. padarė tarnybinį nusižengimą – pažeidė VTĮ 15 str. 1 d. 4 p. – netinkamai atliko pareigybės aprašymo, patvirtinto VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus 2011-12-19 įsakymu Nr. V-102, 7.1.1 p. nustatytą funkciją, tarnybinės nuobaudos neskirti, nes pasibaigė VTĮ 30 str. 1 d. nustatytas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas.

Teismas atmeta pareiškėjos argumentus, kad išvada dėl pareigų neatlikimo priimta remiantis tik jos paaiškinimu, kuriame ji pripažino tinkamai neatlikusi savo funkcijų. Kaip minėta, komisija išvadą surašė remdamasi anksčiau minėtų įrodymų visuma.

Teismas nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad pažeidimą įtakojo Išmokų taikomosios programos trūkumai. Kaip 2016-06-17 rašte nurodė VSDFV, Vilniaus skyriaus specialistas, kuris nuo 2014 metų administravo I. S. išmokų duomenis, galėjo ir turėjo pastebėti, kad šiam asmeniui yra mokama ne viena išmoka, nes jis kelis kartus skaičiavo pensijos nepriemokas ir dėl to turėjo peržiūrėti informaciją apie I. S. mokamas ir išmokėtas išmokas. Darytina išvada, kad ir esant tam tikriems Išmokų taikomosios programos trūkumams, pareiškėja, turėjo galimybę ir privalėjo, skaičiuodama pensijos nepriemoką, peržiūrėti informaciją apie I. S. mokamas ir išmokėtas išmokas.

Teismas sutinka su atsakovo atsiliepime išdėstytu paaiškinimu, kad pažeidimas buvo atliktas 2014 m. spalio mėn., kai pareiškėja užėmė vyriausiosios specialistės pareigas Naujosios Vilnios pensijų skyriuje ir tuo metu jos funkcijos buvo reglamentuotos pareigybės aprašymo, patvirtinto VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus 2011-12-19 įsakymu Nr. V-102, kurio 7.1.1 p. pareiškėjai buvo priskirta funkcija tikrinti pensijų mokėjimo teisėtumą ir pagrįstumą (b. l. 122-124). Taigi pareiškėjos argumentai dėl netinkamo nusižengimo kvalifikavimo atmestini.

Pareiškėjos argumentų dėl atsakovo siekio išskaičiuoti iš pareiškėjos susidariusią senatvės pensijos nepriemoką, teismas šioje byloje nevertina, pažymi, kad nagrinėjamu atveju tarnybinės atsakomybės taikymas yra pagrįstas objektyviai nustatytu pažeidimu, ir tai savaime negali būti laikoma atsakovo, kurio pareiga užtikrinti institucijos efektyvų funkcionavimą, tendencingu elgesiu.

Teismas atkreipia dėmesį, kad priimant įsakymą buvo atsižvelgta į išvadoje pateiktą pasiūlymą spręsti Pensijų skyriaus 3-iojo poskyrio vyriausiosios specialistės R. K. materialinės atsakomybės (I. S. neatlygintos pensijos permokos dalies išieškojimo) klausimą, vadovaujantis VTĮ 32 str. nuostatomis ir atsižvelgiant į tai, kad nustatytos 3 802,16 Eur pensijos permokos dydžiui turėjo įtakos ne tik VSDFV Vilniaus skyriaus valstybės tarnautojų veiksmai, bet ir netobula VSDFV Išmokų taikomoji sistema, kuri leidžia pradėti išmokos mokėjimą, kai sprendimas yra anuliuotas ir neužtikrina sistemos priemonėmis vykdomos paskesnės pensijų mokėjimo kontrolės ir susidariusi senatvės pensijos nepriemoka iš pareiškėjos darbo užmokesčio nebuvo išskaityta.

Pareiškėja skunde nurodo, kad pranešimas apie tarnybinį nusižengimą buvo neišsamus, nes nebuvo nurodyta teisės akto norma, kurią ji galimai pažeidė.

Pranešimo apie tarnybinį patikrinimą turinys patvirtina, kad jame buvo nurodytas VTĮ ir Pareigybės aprašymo, patvirtinto VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus 2011-12-19 įsakymu Nr. V-102, 7.1.1 p. pažeidimas ir nurodyta, kad pažeidimas padarytas nepatikrinus I. S. nuo 2014-11-01 mokamos senatvės pensijos mokėjimo pagrįstumo ir teisingumo, dėl ko buvo nustatyta pensijos nepriemoka. Pranešime nurodytas nusižengimo laikas, vieta ir aplinkybės. Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėja pasinaudojo savo teise ir siekė, kad būtų patikslintas pranešimas jai neaiškios dalies apimtyje, kad ji dėl to teikė prašymą atsakovui ir, kad tokia teisė jai buvo apribota. Pranešimu apie tarnybinį nusižengimą pareiškėjai buvo pateikta tuo metu turėta informacija apie galimą tarnybinį nusižengimą, todėl 2016-05-26 pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. (2.10)11-5862 surašytas tinkamai ir teisingai, jis atitinka teisės aktų reikalavimus. Esant šioms aplinkybėms, įsakymas dėl tarnybinio nusižengimo negali būti pripažintas neteisėtu, nes vėliau išvadoje buvo pateiktas nusižengimo kvalifikavimas ir nurodytos teisės normos, kurias pažeidė pareiškėja.

Dėl pareiškėjos teiginių, kad pranešimas jai buvo įteiktas ne visos komisijos, o vieno iš jų narių, o išvada surašyta ir kito valstybės tarnautojo atžvilgiu, pažymėtina, kad Taisyklėse pareiškėjos nurodomos aplinkybės nėra reglamentuotos, todėl pranešimo įteikimas vieno iš komisijos nario ir išvados surašymas kelių valstybės tarnautojų atžvilgiu nelaikytinas Taisyklių pažeidimu.

Teismo vertinimu, ginčijamo įsakymo trūkumas, susijęs su jo apskundimo tvarkos neišaiškinimu, nelaikytinas esminiu, nes ši aplinkybė nesutrukdė pareiškėjai pasinaudoti teismine gynyba.

Teismas, remdamasis byloje esančių įrodymų visuma ir aptartais argumentais, daro išvadą, kad VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus 2016-06-22 įsakymo Nr. (2.1E)P-1116 ,,Dėl Pensijų skyriaus 3-iojo poskyrio vyriausiųjų specialisčių R. K. ir A. V. tarnybinio nusižengimo” 1.1. ir 2.1. papunkčiai yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 p., 132 str.,

nusprendė:

Pareiškėjos R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič