Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alfredo Vilbiko, Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. ir jo gynėjo advokato Žilvino Astrausko apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu buvo subendrinta su Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dviem) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Bausmė paskirti atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2016 m. vasario 9 d. iki 2016 m. vasario 10 d. ir nuo 2016 m. vasario 26 d. 16.20 val. iki 2016 m. vasario 27 d. 11.56 val.

Nuosprendžiu priteista iš A. R. nukentėjusiojo A. K. naudai 500 Eur (penki šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendžiu priteista iš A. R. Kauno teritorinės ligonių kasai 1081,59 Eur žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

A. R. nuteistas už tai, 2016 m. spalio 25 d., laikotarpyje nuo 8 val. iki 16.50 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, A. K. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu tyčia sudavė ranka nukentėjusiajam A. K. du kartus į veidą, nuo ko A. K. nugriuvo, bei A. K. gulint ant žemės tyčia spyrė jam tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, taip iš viso ranka ir koja suduodamas ne mažiau kaip šešis smūgius į įvairias kūno vietas, padarė A. K. daugybines muštines žaizdas veide, galvoje, plėštinę - traiškytą kairės ausies žaizdą, kairės pusės VII, VIII, IX, X, XI šonkaulių lūžimą su oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėje kairėje pusėje ir poodyje, nosikaulių, kairės kojos vidinio kulkšnelio ir šeivikaulio lūžimus, tuo tyčia nesunkiai sutrikdė A. K. sveikatą, nes dėl plėštinės - traiškytos kairės ausies žaizdos, kairės pusės VII, VIII, IX, X, XI šonkaulių lūžimų su oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėje kairėje pusėje ir poodyje, nosikaulių, kairės kojos vidinio kulkšnelio ir šeivikaulio lūžimų, jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. R. ir jo gynėjas advokatas Žilvinas Astrauskas prašo pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendį ir sušvelninti A. R. paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, atidėti, paskiriant nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis A. R. ir jo gynėjas advokatas Žilvinas Astrauskas prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras Laurynas Butvidas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgusi į tai, jog nuteistasis ir jo gynėjas advokatas apeliaciniame skunde nesutinka tik su A. R. paskirta bausme, o kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir A. R. veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę. Tinkamai įvertinta kaltininko asmenybė yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.Patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija nenustatė, kad skiriant nuteistajam A. R. bausmę, būtų netinkamai pritaikytos baudžiamojo įstatymo normos. A. R. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 138 straipsnio 1dalis, 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, nusikalto anksčiau būdamas teistas ir praėjus tik vienam mėnesiui po apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, baustas administracine tvarka, nusikalto turėdamas galiojančias administracines nuobaudas, byloje pateikti duomenys ir apie jo teistumus užsienio valstybėse (1 t., 118-128, 151-154 b. l.), kas, kolegijos nuomone, rodo, kad A. R. išvadų iš savo elgesio nedaro, nesitaiso, o priešingai, toliau pažeidinėja įstatymus. Nors BK 138 straipsnio 1 sankcijoje numatytos ir švelnesnės negu laisvės atėmimas bausmės, teisėjų kolegija sprendžia, kad, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik A. R. už jo padarytą nusikaltimą paskyrus griežčiausią minėto straipsnio dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Iš bylos matyti, kad, nors ankstesniu nuosprendžiu A. R. buvo atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, akivaizdu, kad tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė – jis toliau pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus, daro naujus administracinius teisės pažeidimus (1 t., 153 b. l.), girtauja (naują nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio), seniūnija jį charakterizuoja neigiamai, kaip girtaujantį asmenį, keliantį problemas motinai (1 t., 168 b. l.). Teismas, nustatydamas skirtinos bausmės dydį, atsižvelgė į A. R. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. į tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir iš dalies atlygino žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikė tai, kad nusikalstamą veiką A. R. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ir būdamas neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, t. y. būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).Prašydami skirti švelnesnę bausmę, nuteistasis A. R. ir jo gynėjas skunde nurodo, kad teismas nevertino tos aplinkybės, jog nusikalstamą veiką A. R. padarė suklydęs dėl galimai nukentėjusiojo padarytų neteisėtų veiksmų – kaltinamojo pinigų vagystės iš kambaryje buvusios A. R. striukės, ir dėl to staiga labai susijaudinus, ir to nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pažymėtina, kad baudžiamosios teisės teorijoje neteisėtais veiksmais yra laikomi bet kokie prieš kaltininką ar kitą asmenį nukreipti priešingi teisei veiksmai, kurie gali reikštis kėsinimusi į jų gyvybę ir sveikatą, turtą, įvairaus pobūdžio smurtu, kankinimu, tyčiojimusi, įžeidimu, šantažu, bei kitokiais tyčiniais, teisės aktų reikalavimams bei įprastoms moralės nuostatoms prieštaraujančiais veiksmais. O asmens didelio susijaudinimo būsena pasireiškia tuo, kad dėl neteisėtų kito asmens veiksmų didelį susijaudinimą patyręs kaltininkas panaudoja prieš jį įvairaus pobūdžio smurtinius veiksmus, t. y. įvykdo nusikalstamą veiką, tačiau pati susiklosčiusi situacija lemia, jog kaltininkui sukelta ypatinga emocinė būsena yra pripažįstama lengvinančia aplinkybe. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatyta nei didelio susijaudinimo būsena, nei neteisėti nukentėjusiojo veiksmai. Iš paties kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų matyti, kad apie galimai pavogtus pinigus ir, kad tai galėjo padaryti A. K., nuteistasis tik manė - prieš įvykį buvo vartojamas alkoholis ir nei nuteistasis, nei nukentėjusysis tikslių aplinkybių apie likusius pinigus po alkoholio įsigijimo nurodyti negalėjo. A. R. pasigedo galimai trūkstamų pinigų po to, kai pabudo, prikėlė kitame kambaryje miegojusį nukentėjusįjį A. K., o šiam pasakius, kad jis pinigų neėmė, nukentėjusįjį sumušė suduodamas daug smūgių, kurių kiekis neduoda pagrindo manyti, jog kaltinamasis buvo susijaudinęs ar streso būsenoje, o priešingai, rodo kaltinamojo negailestingumą ir įniršį (1 t., 95-101, 33-34, 56, 59-60, 196 b. l.). Paminėtų aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog šiuo atveju nėra pagrindo taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir nepadarė.Kolegija sprendžia, kad apeliantui paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, kai BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų, kuri, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinta vienu trečdaliu, nėra aiškiai per griežta. Kadangi nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, A. R. padarė jam Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu (1 t., 137-150 b. l.) paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teismas nauju ir ankstesniu nuosprendžiais paskirtas bausmes pagrįstai bendrino vadovaudamasis BK 64 straipsnio taisyklėmis ir prie neatliktos bausmės, paskirtos Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu, pridėjo dalį nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės. Galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams – taip pat nėra per griežta, ją švelninti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės paskyrimo.Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-565-139/2016).Nors A. R. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimu už nesunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau, kaip minėta, jis iki šio nuosprendžio priėmimo buvo teistas, vėl nusikalto neišnykus teistumui, praėjus vos vienam mėnesiui po apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kas patvirtina, kad ankstesniu nuosprendžiu jam taikytos BK 75 straipsnio nuostatos teigiamo poveikio nepadarė, nes jis toliau pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus, o tai rodo, kad A. R. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo nesupranta, kritiškai savo elgesio nevertina. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. R. Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu buvo nuteistas net už 11 tyčinių nusikalstamų veikų, taip pat, kaip jau buvo minėta, yra teistas ir užsienio valstybėse bei ne kartą baustas administracine tvarka, naują administracinį teisės pažeidimą padarė jau ir po 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija mano, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Keisti skundžiamą nuosprendį, atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes, nuteistojo asmenybę, jo polinkį į alkoholį, konstatuoja, jog nėra pagrindo manyti, kad jis nuteistasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, o tuo pačiu bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis). Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę apeliantui, pažeidė baudžiamojo įstatymo reikalavimus ir paskyrė per griežtą bausmę, A. R. paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis) ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) ir yra teisinga.Dėl nuteistojo skundo argumento, jog dėl kardomos priemonės paskyrimo – asmens dokumento paėmimo - jis negalėjo niekur įsidarbinti ir todėl neatlygino visos nusikalstamais veiksmais padarytos žalos, pažymėtina, kad prokurorės 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimu paskyrus A. R. kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą (1 t., 113 - 114 b. l.), A. R. buvo išduota pažyma apie šios kardomosios priemonės paskyrimą, kurioje buvo nurodytas paimtas dokumentas (1 t., 116 b. l.), be to, A. R. turėjo teisę prašyti pareigūnų jo asmens dokumento patvirtintos kopijos ir taip neprarasti galimybės įsidarbinti. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas – A. R. nesutrukdė registruotis darbo biržoje (1 t., 193 b. l.), todėl šis nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad jokių naujų, reikšmingų, išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį apygardos teismas nenustatė. Nuteistojo pateikti dokumentai apie motinos sveikatą neduoda pagrindo manyti, kad nuteistojo motinai būtina slauga ir, išskyrus nuteistąjį, nėra kam ja pasirūpinti. Anaiptol, iš byloje esančios Raseinių rajono savivaldybės administracijos charakteristikos matyti, kad nuteistojo motina ne kartą kreipėsi į seniūniją dėl problemų su sūnumi, susijusiu su jo girtavimu, dėl ko motina nesutinka, kad nuteistasis net deklaruotų gyvenamąją vietą jos bute (1 t., 168 b. l.). Todėl šis apeliacinio skundo argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl bausmės atlikimo metu nutrūkstančių socialinių ryšių, prarandamos galimybės dirbti ir kuo greičiau atlyginti žalą, bei siekio būti doru piliečiu taip pat nesudaro pagrindo švelninti nuteistojo teisinę padėtį. Pažymėtina, kad pastarasis turėjo numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas nusikaltimą, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius, juolab, kad jis ne pirmą kartą pažeidžia įstatymus, nepaiso visuomenės elgesio bei bendrabūvio taisyklių. Kitų išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos veikos pobūdžiu ar nuteistojo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliktinas galioti nepakeistas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. R. ir jo gynėjo advokato Žilvino Astrausko apeliacinį skundą atmesti.