Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas R. S., išnagrinėjęs nuteistojo T. J. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. vasario 22 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal T. J. pareiškimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismas 2009-04-08 nuosprendžiu išteisino T. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. (dėl 2008-03-20 nusikalstamos veikos), pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. (dėl 2008-03-21 nusikalstamos veikos), pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. (dėl 2008-03-27 nusikalstamos veikos), pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. (dėl 2008-04-07 nusikalstamos veikos), pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. (dėl 2008-04-09 nusikalstamos veikos), pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. (dėl 2008-04-15 nusikalstamos veikos), pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. ir 253 str. 2 d. neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Lietuvos apeliacinis teismas 2010-10-22 nuosprendžiu panaikino Kauno apygardos teismo 2009-04-08 nuosprendžio dalį, kuria T. J. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. bei 253 str. 2 d., ir šioje dalyje priėmė naują apkaltinamąjį nuosprendį, t. y. T. J. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. ir paskyrė laisvės atėmimo bausmę 11 metų, pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d. ir paskyrė laisvės atėmimo bausmę 5 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir T. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 metų.

Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad T. J. neteisėtai laikė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, labai didelį kiekį – 50,875 g narkotinės medžiagos heroino bei 88,86 g narkotinės medžiagos kanapių iki 2008-04-15, 15.15 val., taip padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. Be to, T. J. neteisėtai laikė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, 7,62 mm kalibro šaunamąjį automatinį ginklą – automatą AKM Nr. 528769 ir didelį kiekį šaudmenų – 48 vienetus 7,62 mm kalibro šovinių bei 12 vienetų 5,6 mm kalibro žiedinio skėlimo šovinių iki 2008-04-15, 15.15 val., taip padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-04-09 nutartimi pakeitė Lietuvos apeliacinio teismo 2010-10-22 nuosprendžio dalį dėl T. J. 12 vienetų 5,6 mm kalibro žiedinio skėlimo šovinių laikymo ir nustatė, kad T. J. neteisėtai laikė 6 vienetus 5,6 mm kalibro žiedinio skėlimo šovinių. Kita Lietuvos apeliacinio teismo 2010-10-22 nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, išnagrinėjęs nuteistojo T. J. pareiškimą, 2012-02-22 nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Tiek jam, tiek jo broliui R. J. pavyko nustatyti konkrečius asmenis – sezoninius darbininkus, kurie jam inkriminuotų nusikaltimų laikotarpiu dirbo remontuodami automobilius garaže, kuriame jis iki nuteisimo vykdė verslą. Paaiškėjo, kad šie asmenys jo brolio sutikimu ir leidimu retkarčiais nakvodavo kambaryje, buvusiame šalia jo (T. J.) nuomojamo buto, kuriame 2008-04-15 po kušete buvo ir krepšys su narkotinėmis medžiagomis, šaunamuoju ginklu bei šaudmenimis. Sezoniniai darbininkai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausti, jie netgi nebuvo ieškomi. Tačiau sezoniniai darbininkai G. N. ir M. B. raštu patvirtino, jog jie R. J. sutikimu ne kartą yra nakvoję kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, tarp jų ir 2008 m. balandžio mėn. Kartu su jais buvo G. M., kuris su savimi nešiodavosi juodą tašę su užrašu „Capučino“ ir kurioje laikė savo daiktus, siūlydavo kitiems asmenims galimai psichotropinių medžiagų. Minėti asmenys raštu nurodė, kad G. M. paskutinį kartą šią tašę su daiktais laikė kambaryje po sofa. Ryte darbininkams išėjus į darbą, tašė buvo palikta minėtame kambaryje. Po darbo grįžus pasiimti daiktų, jiems buvo pasakyta, kad šeimininkų nėra. Neradus šeimininkų, darbai nutrūko, o G. M. kalbėjo, kad šiame name yra pasilikusi tašė ir daiktai. Šios aplinkybės galimai yra žinomos ir kitiems minėtame garaže dirbusiems darbininkams – D. S. ir G. P.. Minėtų asmenų rašytiniai paaiškinimai patvirtina narkotinių medžiagų, šaunamojo ginklo ir šaudmenų atsiradimo kambaryje šalia jo nuomojamo buto faktines aplinkybes, kurias ištyrus paaiškėtų, jog jis be jokio pagrindo save apkalbėjo ikiteisminio tyrimo metu nenorėdamas, jog įtarimai būtų pareikšti broliui R. J..

Asmenų rašytiniai paaiškinimai buvo pateikti ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2011-04-19 nagrinėjant jo kasacinį skundą bei prijungti prie bylos. Tačiau bylą nagrinėjant kasacine tvarka, jokie nauji įrodymai negalėjo būti tiriami. Todėl anksčiau aptarti faktiniai duomenys nebuvo ištirti nei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nei nagrinėjant jo kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Neištyrus aplinkybių, kaip ir kokiu būdu narkotinės medžiagos, šaunamasis ginklas ir šaudmenys pateko į kambarį, esantį šalia nuomoto buto, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neturėjo galimybės padaryti objektyvią išvadą apie tai, ar jis galėjo turėti savo žinioje ir laikyti kratos metu surastus daiktus. Pasitvirtinus anksčiau minėtiems duomenims, proceso dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių rezultatai patvirtintų, kad nusikalstamas veikas, dėl kurių jis yra nuteistas, faktiškai padarė visiškai kitas asmuo.

Pasak T. J., visiškai nepagrįstas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012-02-22 nutarime nurodytas teiginys, kad jo parodymai nuolat keitėsi byloje. Jis, kartą pakeitęs parodymus, nurodė ir jų keitimo priežastį. Nutarime atlikta jo parodymų analizė yra niekuo nesusijusi su pareiškime dėl proceso pradėjimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nurodytomis aplinkybėmis ir prašymu apklausti konkrečius asmenis apie aplinkybes, kurios teismui nebuvo žinomos. Taip pat nutarime be pagrindo teigiama, kad baudžiamojoje byloje buvo ištirtos jo keltos versijos dėl kambaryje gyvenusių asmenų. Priešingai, byloje nėra jokių duomenų apie konkrečius asmenis, gyvenusius ar nakvojusius kambaryje, kur kratos metu buvo surasti neteisėti daiktai. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro argumentas, kad anksčiau minėti asmenys nebuvo nurodyti iki bylos nagrinėjimo apeliaciniame procese, neturi jokio ryšio su jo pareiškimo argumentais. Jis buvo įsitikinęs savo teisumu ir pirmosios instancijos teismo priimto išteisinamojo nuosprendžio pagrįstumu. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu ir kol byla buvo nagrinėjama teisme jis buvo ilgą laiką suimtas, todėl neturėjo galimybių savarankiškai pateikti teismui savo nekaltumą patvirtinančių įrodymų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. J. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012-02-22 nutarimas atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal nuteistojo T. J. pareiškimą yra teisėtas ir pagrįstas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 444 str. 1 d., naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios: įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis, netikrumas; įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Taigi aplinkybės, išvardintos Lietuvos Respublikos BPK 444 str. 1 d. 1-3 punktuose, nustatomos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, tuo tarpu kitokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, nurodytos 4 punkte, nustatomos atliekant tyrimą Lietuvos Respublikos BPK 446 ir 447 str. nustatyta tvarka. Kitokiomis aplinkybėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos BPK 444 str. 1 d. 4 p., pripažįstamos tik tokios, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį. Aplinkybės, kurios priimant nuosprendį buvo žinomos, negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis.

Nuteistasis T. J. prašymą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių grindžia tuo, kad buvo padarytos neteisingos išvados dėl to, jog jis laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, šaunamąjį ginklą ir didelį kiekį šaudmenų. Nuteistasis teigia, kad krepšys su minėtais daiktais, buvęs kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, priklausė kitam asmeniui, tai įrodo sezoninių darbuotojų G. N. ir M. B. rašytiniai patvirtinimai. Taigi, nuteistasis nesutinka su įrodymų vertinimu ir pateikia savo kai kurių aplinkybių vertinimą. Tačiau iš pateiktos bylos medžiagos matyti, kad T. J. advokatas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjant nuteistojo kasacinį skundą pateikė minėtų asmenų rašytinius patvirtinimus, kurie buvo prijungti prie bylos medžiagos (t. 7, b.l. 90-93). Pastarąją aplinkybę nurodė ir nuteistasis skunde dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012-02-22 nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių panaikinimo. Tai patvirtina, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui buvo žinomos G. N. ir M. B. rašytiniuose patvirtinimuose nurodytos aplinkybės, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog jos yra naujai paaiškėjusios Lietuvos Respublikos BPK 444 str. 1 d. 4 p. prasme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka patikrino Lietuvos apeliacinio teismo 2010-10-22 apkaltinamąjį nuosprendį T. J. atžvilgiu ir konstatavo, kad nebuvo pažeistos Lietuvos Respublikos BPK nuostatos, susijusios su įrodinėjimo procesu ir įrodymų vertinimu. Kasacinės instancijos teismas nenustatė, jog nagrinėjamu atveju nebuvo įvertintos kokios nors šiai bylai reikšmingos aplinkybės, dėl ko būtų padarytas esminis procesinis pažeidimas. Priešingai, padaryta išvada, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje visi įrodymai, kuriais grindžiamos išvados, išanalizuoti, tarpusavyje palyginti ir įvertinti, nuteistojo gynybos versija, kad jis nelaikė nei narkotinių medžiagų, nei šaunamojo ginklo ir šaudmenų bei nežinojo apie jų buvimą bute iki kratos atlikimo, motyvuotai atmesta.

T. J., apklausiamas tiek pirmojoje instancijoje, tiek apeliacinėje instancijoje, parodė, jog jis su žmona kambaryje, kur buvo kratos metu rastos narkotinės medžiagos, šaunamasis ginklas ir šaudmenys, negyveno, asmeninių daiktų nelaikė, turėjo savo atskirą kambarį, kaip atsirado minėti daiktai tame kambaryje nežinantis, į minėtą kambarį ateidavo brolis, brolio pažįstami (t. 5, b.l. 100, t. 6, b.l. 114-115). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs T. J. parodymus visų byloje surinktų įrodymų kontekste, ištyręs naujai gautus duomenis, nuosprendyje atmetė tokius nuteistojo parodymus kaip nepagrįstus, detaliai pateikdamas nuteistojo parodymų atmetimo motyvus. Taip pat buvo atmesti liudytojo R. J. parodymai, kad be jo minėtu kambariu naudojosi ir kiti asmenys – samdomi darbininkai, kaip nenuoseklūs, kadangi R. J. pirmą kartą apie tai nurodė tik apklaustas pirmosios instancijos teisme, ikiteisminio tyrimo metu R. J. aiškino, jog jis tik pats naudojosi šiuo kambariu, ateidavo pernakvoti. R. J. nei apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, nei ir pirmosios instancijos teisme negalėjo įvardinti ir šių darbininkų pavardžių, painiojosi nurodydamas jų vardus. Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad R. J. taip pat nesugebėjo įtikinamai paaiškinti, kodėl jis nurodė apie kitus asmenis, nakvojusius kambaryje, tik pirmosios instancijos teisme ir tuo metu neminėjo apie šių asmenų pasiūlymą užsiimti nusikalstama veika, apie tai papasakojo tik apeliacinės instancijos teisme, nuo jo pirmos jo apklausos praėjus daugiau negu dvejiems metams. Atsižvelgiant į tai, pritartina Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, kad byloje, kurioje T. J. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. ir 253 str. 2 d., buvo įvertinta tiek nuteistojo, tiek liudytojo R. J. nurodyta versija, jog kambariu, kuriame rastos narkotinės medžiagos, šaunamasis ginklas ir šaudmenys, naudojosi ir kiti asmenys. Kadangi ši versija buvo atmesta, todėl byloje nebuvo pagrindo nustatinėti konkrečius asmenis, gyvenusius ar nakvojusius kambaryje, kur kratos metu buvo surasti neteisėti daiktai. Duomenų, kad skunde nurodyti asmenys – D. S. ir G. P. – žinotų šiai bylai reikšmingų aplinkybių, nėra. Pats nuteistasis pateikia tik savo subjektyvią nuomonę dėl minėtų asmenų žinojimo reikšmingų aplinkybių. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 str., įrodymų vertinimas priimant nuosprendį ar nutartį yra teismo kompetencija. Todėl kitų asmenų pateikta sava įrodymų vertinimo versija nėra nauja aplinkybė. Tai, kad bylos aplinkybių tyrimo rezultatai ir teismo priimtas sprendimas netenkino nuteistojo, negali būti pripažinta pagrindu pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Taigi, nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis Lietuvos Respublikos BPK 444 str. 1 d. 4 p. prasme, nes šios aplinkybės buvo žinomos teismams nagrinėjant bylą. Tuo tarpu kitų naujai paaiškėjusių aplinkybių, išvardintų Lietuvos Respublikos BPK 444 str. 1 d. 1-3 punktuose, nenustatyta.

Remiantis tuo, kas nustatyta, naikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012-02-22 nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nuteistojo T. J. skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

T. J. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. vasario 22 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal T. J. pareiškimą atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos BPK 439-440 str. nustatyta tvarka gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.