- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-02-01
- Bylos Nr.
- A15.-53-999/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-42-3-00020-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daina Dyburienė
- Pažeidėjas
- E. K.
- Nukentėjusysis
- R. A.
- Kategorijos
- 16.9.7Nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 423 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.9.9Pirmosios instancijos teismo sprendimai (ANK 635 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, Mykolo Romerio universiteto IV kurso studentė, neteista, gyv. (duomenys neskelbtini)
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. K. 2017 m. sausio 3 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad ji 2017 m. sausio 1 d. 17.00 val. Šilalės m., M. Valančiaus 4, vairavo automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, važiuodama atbula atsitrenkė į kitą automobilį. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė bei nepranešė policijai, neužpildė eismo įvykio deklaracijos. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Žmonės nenukentėjo. Tokiais veiksmais E. K. kaltinama padariusi administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiama E. K. teismo posėdžio parodė, kad 2017 m. sausio 1 d. buvo pas draugą, po to nuėjo pas seserį R. K. paprašyti automobilio, nes jai reikėjo iš draugės pasiimti daiktus bei grįžti namo į (duomenys neskelbtini) Sesuo kaip visada davė automobilio „Peugeot 307“ raktelius. Apie 17 val. su sesei R. K. priklausančiu automobiliu „Peugeot 307“, kartu su draugu M. G., ji atvažiavo pas draugę į Šilalės m., Valančiaus gatvę pasiimti daiktų. Draugė išnešė jai daiktus, jos pakalbėjo ir ji ruošėsi važiuoti namo. Važiuodama atbuline eiga sukosi iš stovėjimo aikštelės ir pajuto, kad į kažką nestipriai atsitrenkė. Tačiau jai pasirodė, jog tiesiog automobilio ratu atsirėmė į kelio bortelį, nes smūgis buvo nestiprus. Kadangi ji nemanė, jog sukėlė eismo įvykį, todėl iš automobilio nelipo pažiūrėti ir išvažiavo namo. Po kurio laiko, jai dar bevažiuojant, iš draugės telefono paskambino policijos pareigūnas ir pasakė, jog ji atsitrenkė į kitą automobilį ir paprašė grįžti atgal. Tuomet ji sustojo šalikelėje ir apžiūrėjusi automobilį pamatė, kad išdaužtas dešinės pusės posūkio stikliukas. Jai grįžus atgal į Šilalės m., Valančiaus g. policijos pareigūnai jai surašė protokolą dėl pabėgimo iš eismo įvykio vietos. Ji sutiko su tuo, jog tikrai galėjo apgadinti aikštelėje stovėjusio „Renault Laguna“ automobilio dureles. Jai pasirodė, jog durelių įlenkimas nedidelis. Policijos pareigūnai rado stiklo šukę nuo jos automobilio. Ji tvirtino, jog tą dieną ji alkoholio nevartojo. Prieš tai buvo Naujųjų metų naktis. Ji šventė su draugais ir paskutinį kartą išgėrė šampano taurę 2017 m. sausio 1 d. apie 2.00 val. nakties. Nurodė, jog žala kitam automobiliui yra 250 €. Ji važiavo pas apgadinto automobilio savininkę tartis dėl žalos atlyginimo, tačiau buvo paprašyta 450 €. Ji tokios sumos nesutiko sumokėti. Gailisi dėl to, kas nutiko.
Nukentėjusioji R. A. teismo posėdžio metu parodė, jog yra apgadinto „Renault Laguna“ automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė. 2017 m. sausio 1 d. apie 16 val. minėtu automobiliu ji grįžo namo iš svečių. Automobilį pasistatė ir nuėjo namo. Išėjusi į balkoną pamatė prie jos automobilio stovinčius vyrus, kurie ją vadino išeiti. Jai išėjus į lauką minėti vyrai pasakė, jog ką tik į jos automobilį įpuolė automobilis, kurio valstybinio numerio skaičiai 626. Jie nurodė, jog prie minėto automobilio buvo atėjusi draugė, kuri kažką padavė ir pakalbėjusi nuėjo. Tuomet ji iškvietė policiją. Po to jie nuėjo pas mergaitę (tą draugę) ir viską išsiaiškino. Ji mano, jog negalėjo nejusti smūgio. Nurodė, jog jos draugas A. G. buvo susitikęs su E. K., nes ji dirba naktinėje pamainoje. Draudimas automobilį apžiūrėjo, tačiau dar neatsiuntė įvertinimo, pinigų neišmokėjo. Ji susitvarkė automobilį savo lėšomis, nes jai reikia važinėti į darbą.
Liudytoja R. K. teisme paaiškino, jog automobilis „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jai. 2017 m. sausio 1 d. jos sesuo E. K. atėjo pas ją į namus paprašyti automobilio. Ji visada duoda automobilį sesei, nes jų šeima turi tik vieną transporto priemonę, be to, sesuo gyvena kaime. Sesuo jai tikrai neatrodė išgėrusi. Ji kaip visada davė automobilio raktelius. Po eismo įvykio sesuo jai paskambino ir pasakė kas nutiko. Mama su sese E. K. buvo nuvykusios pas „Renault Laguna“ savininkę, norėjo tartis, tačiau tuomet tas žmogus pasakė, jog dokumentai perduoti draudimui ir laukia, kol gaus atsakymą. Kitą dieną tas žmogus paskambino jos mamai ir pasakė, jog draudimas paskaičiavo 250 € žalą, tačiau jam mažai. Pasakė atvykti sumokėti dar 200 €. Mama pasitarė su advokate, kuri pasakė, jog jos neprivalo mokėti daugiau negu draudimo nustatyta suma, todėl ir nemokėjo.
E. K. kaltė dėl automobilio „Renault Laguna”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimo, be jos pačios prisipažinimo, įrodyta R. A. paaiškinimu ir kitais byloje ištirtais įrodymais. A. G., R. A. draugas, rašytiniame paaiškinime (b. l. 6) nurodė, jog 2017 m. sausio 1 d. pas jį atėjo žmogus ir pasakė, kad į jo draugei R. A. priklausantį automobilį įpuolė „Peugeot 307” automobilis ir nuvažiavo. Liudytojas M. K. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2017 m. sausio 1 d. apie 16.30 val. eidamas Šilalės m., Valančiaus gatve pastebėjo, kaip šviesios spalvos “Peugeot” automobilis važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į prie Valančiaus g. esančio namo stovėjusį automobilį, jį apgadino ir nesustojęs nuvažiavo. Kas vairavo Peugeot automobilį nematė, nes buvo tamsu. Kadangi jis pažinojo žmogų, į kurio automobilį atsitrenkė, todėl jis nuėjo ir viską jam papasakojo (b. l. 11). Iš transporto priemonės techninės apžiūros aktų matyti, jog apgadintos „Renault Laguna“ automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės dešinės pusės durelės, ir „Peugeot 307“ automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinė lempa (b. l. 12, 13). Iš fotolentelių nustatyta, kad 2017 m. sausio 1 d. 17.00 val. eismo įvykio vieta Šilalė, M. Valančiaus g. 4. Fotolentelėse užfiksuoti abiejų automobilių apgadinimai, kurie atitinka apgadinimus nurodytus transporto priemonės techninės apžiūros aktuose (b. l. 15-18). Tauragės apskrities VPK Šilalės r. PK vyriausioji patrulė D. P. tarnybiniame pranešime nurodė, jog patikrinus E. K. alkoholio kiekio matuokliu, jai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,58 promilės (b. l. 4).
Motyvuojamoji dalis
Iš aptartų įrodymų nustatyta, kad 2017 m. sausio 1 d. 17.00 val. Šilalės m., M. Valančiaus g. 4, E. K. vairavo automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, važiuodama atbula neįsitikino, kad tai daryti saugu atsitrenkė į kitą automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nurodyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Nustatyta, kad E. K. vairuojamas automobilis apgadinto nukentėjusiosios R. A. automobilį. Eismo įvykis buvo, nes buvo apgadintas svetimas automobilis, todėl dėl šio autoįvykio E. K. pagrįstai traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį. Atsirasti atsakomybei pagal šį straipsnį subjektyvinės pusės - tyčios nereikia, atsakomybė kyla ir dėl neatsargumo. KET 9 punkto reikalavimai įpareigoja vairuotoją prieš pradedant važiuoti laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat vairuotojas siekdamas išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, įsitikinti, kad tai daryti saugu. E. K. šių KET 9 punkto reikalavimų neįvykdė, nes važiuodama atbuline eiga nebuvo pakankamai atidi, neįsitikino, kad nesukels pavojaus kitų asmenų turtui, nes neįvertino atstumo tarp jos automobilio ir jai už galo stovėjusio automobilio, atsirėmė į automobilio „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šoną ir jį apgadino. R. A. automobilio apgadinimas padarytas švelniausia kaltės forma - nerūpestingumu, nes E. K. važiuodama atbuline eiga nenumatė, kad kliudys gale stovėjusį automobilį ir dėl šio veiksmo atsiras automobilio apgadinimas, tačiau laikydamasi, minėto KET 9 punkto reikalavimų, galėjo ir turėjo tai numatyti. Todėl tokia E. K. veika dėl R. A. automobilio apgadinimo, esant neblaiviai, teisingai kvalifikuota pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį.
E. K. akcentuoja tai, kad ji nesuprato sukėlusi eismo įvykį, todėl ir nuvažiavo. Iš tikrųjų, tiriant tokio pobūdžio nusižengimus, svarbu išsiaiškinti, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo juto automobilio susidūrimą su kitu objektu, ar suprato, kad galėjo kažką apgadinti, padaryti žalą kažkam.
Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Įrodinėjant šį administracinį nusižengimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles, ir kad žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia, todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo.
Teisminio nagrinėjimo metu E. K. tvirtino, jog važiuodama atbuline eiga juto, jog į kažką atsitrenkė, tačiau kadangi smūgis buvo nestiprus jai pasirodė, kad su automobilio padanga atsitrenkė į kelio bortelį. Iš byloje esančių eismo įvykio vietos schemos (b. l. 3), bei vaizdo lentelių (b. l. 15-18) matyti, kad R. A. automobilis apgadintas nežymiai, t. y. nestipriai įlenktos dešinės pusės priekinės durelės. E. K. neslėpė, kad vairavo automobilį Šilalės m., Valančiaus g. esančioje aikštelėje, neneigė kaltės dėl eismo įvykio. Paskambinus policijos pareigūnui ji iš karto tuo pačiu automobiliu „Peugeot 307“ grįžo į įvykio vietą ir patvirtino pareigūnams, jog ji tikrai galėjo apgadinti R. A. automobilį. Po eismo įvykio E. K. kartu su mama vyko pas nukentėjusiąją susitarti dėl žalos atlyginimo, tačiau kadangi buvo paprašyta 200 eurų daugiau nei nustatė žalos dydį draudimas, t. y. 250 eurų, žalos ji neatlygino. E. K. vienodai ir nuosekliai laikėsi savo parodymų, sutiko su tuo, jog važiuodama atbuline eiga galėjo nežymiai užkliudyti kitą automobilį. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad E. K. išvažiuodama iš aikštelės nemanė kažką sugadinusi, t. y. sukėlusi eismo įvykį – sąžiningai klydo dėl savo veiksmų esmės, vadinasi, nebuvo pagrindo susiformuoti suvokimui, kad jos pasišalinimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams. E. K. davė teismui parodymus, kurie neprieštarauja nustatytoms aplinkybėms, bylos medžiagai, savo parodymuose ji yra nuoširdi, todėl netikėti E. K. parodymais teismas neturi pagrindo. Ji nevengia administracinės atsakomybės. Kita vertus, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl visos abejonės dėl E. K. kaltės (tyčios), padarius nusižengimą numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, aiškintinos traukiamos administracinėn atsakomybėn E. K. naudai. Nors E. K. veiksmai, kad ji nesustojo ir nuvažiavo iš įvykio vietos, formaliai atitinka ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog jos veiksmuose nebuvo tyčios pasišalinant iš įvykio vietos, nes ji nepastebėjo, kad kliudė kitą automobilį ir nesiekė išvengti atsakomybės už savo veiksmus, todėl jos veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje sudėties. Atsižvelgiant į tai, administracinio nusižengimo byla E. K. dėl šio nusižengimo nutrauktina, nesant administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į nusižengimų pobūdį, pažeidėjos asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. E. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kadangi E. K. nedirba, studijuoja Mykolo Romerio universitete, pažeidimą padarė švelniausia kaltės forma, t. y. nerūpestingumu, administracine tvarka anksčiau nebausta, todėl jai skirtina minimali ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta bauda su teisės vairuoti atėmimu trejiems metams. Už nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, skirtina nuobauda be transporto priemonės konfiskavimo. Automobilio „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo teismas šiuo atveju netaiko atsižvelgęs į tai, kad transporto priemonės konfiskavimas už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą nėra privalomas (ANK 423 straipsnio 5 dalis). Be to, nustatyta, jog automobilis priklauso ne pačiai pažeidėjai, o jos sesei R. K..
Rezoliucinė dalis
nutaria:
E. K. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir paskirti 1200 € (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Nutraukti administracinio nusižengimo bylą E. K. atžvilgiu pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, nesant jos veikoje administracinio nusižengimo požymių.
Bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą 1001, paskirtis ROIK: 17064375532, ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Nesumokėjus baudos laiku, nutarimas skirti baudą bus pateikiamas vykdyti priverstine tvarka.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo įstatymų nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.