Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio, Boleslovo Kalainio ir Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo I. S. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinti vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. 23.50 val. iki 2018 m. rugpjūčio 17 d. 16.00 val., suėmimo laikas nuo 2018 m. vasario 22 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos (2018 m. birželio 27 d.).

Nukentėjusiojo V. V. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir nukentėjusiajam iš I. S. priteista 229,99 eurų turtinei žalai atlyginti.

A. N., kuriuos atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta vadovaujantis BK 38 straipsniu, apeliacinio skundo nepadavė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Nuteistosios I. S. apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistoji I. S. neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, jos kvalifikavimo, tačiau kelia bausmės individualizavimo klausimą, t. y. prašo sušvelninti bausmę.

5. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę.

6. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Minėtame straipsnyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1–2 dalys). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

7. Nagrinėjamu atveju, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę I. S., atsižvelgė į tai, kad ji padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis, 178 straipsnio 2 dalis), kaltės formą (tiesioginė tyčia) bei kaltininkės asmenybę: teista, teistumas neišnykęs, bausta administracine tvarka, nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d. mokėsi VšĮ (duomenys neskelbtini), nedirbanti, kad jai diagnozuotas lėtinis virusinis hepatitas C. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šis teistumas I. S. nėra pirmasis – praeityje buvo septynis kartus teista už nusikaltimus nuosavybei (1 t., b. l. 111–117), todėl daroma išvada, kad teisės pažeidimų, susijusių su turtinės naudos sau siekimu, darymas yra nuteistajai būdingo elgesio modelis siekiant greitai ir lengvai pasipelnyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad praeityje I. S. buvo taikytos ir švelnesnio pobūdžio bausmės (laisvės apribojimas, areštas, vadovaujantis BK 75 buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas), tačiau bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes ji ir vėl nusikalto, taigi ankstesnės bausmės neatgrasė jos nuo naujų nusikaltimų padarymo. I. S. yra ne kartą bausta administracine tvarka, įskaitant nedidelės vertės turto vagystes (1 t., b. l. 124–134). Be to, po kai ikiteisminio tyrimo metu jai buvo pareikšti įtarimai, ji pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, teismo, išvyko į užsienį, ir tik išdavus Europos arešto orderį ji buvo surasta ir grąžinta Lietuvai. (1 t., b. l. 166–197; 2 t., b. l. 43–44) Atsižvelgiant į tai, kad neišnykus teistumui (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b papunktis) ji padarė naują tyčinį nusikaltimą, pagrįstai apylinkės teismas pripažino, kad I. S. nepadarė tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nesiekia pasitaisyti, laikytis visuomenėje priimti bendro gyvenimo normų. Visa tai rodo, kad I. S. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Pirmosios instancijos teismas pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad I. S. prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat nustatė tris atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad ji nusikalstamą veiką padarė veikdama bendrininkų grupėje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, taip pat būdama recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9, 13 punktai). Visumos šių aplinkybių pagrindu už BK 178 straipsnio 2 dalyje nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas I. S. skyrė griežčiausią šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, jos dydį nustatydamas mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis. Taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitė laikino sulaikymo ir suėmimo laiką. Nesutikti su šiuo apylinkės teismo sprendimu ir švelninti nuteistajai paskirtą bausmę, parenkant švelnesnę BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar trumpinant paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo.

8. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nuteistoji savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo švelninti skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu jai paskirtos bausmės. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistosios prisipažinimas dėl padaryto nusikaltimo ir nuoširdus gailestis skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), be to, ši aplinkybė buvo įvertinta taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas bei jų pagrindu sumažinant nuteistajai paskirtą bausmę vienu trečdaliu, todėl nėra teisinio pagrindo dar labiau švelninti nuteistajai paskirtą bausmę ar kitaip švelninti jos teisinę padėtį vien dėl to, kad ji pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Vien tai, kad nuteistoji serga lėtiniu virusiniu hepatitu C (3 t., b. l. 12), savaime nereiškia, kad toks asmuo negali atlikti laisvės atėmimo bausmės, nes laisvės atėmimo bausmės vykdymo vietoje nuteistieji taip pat turi teisę gauti reikalingą medicinos pagalbą. Taigi tai nelaikytina išskirtine aplinkybe, kurios pagrindu būtų galima dar švelninti nuteistajai paskirtą bausmę.

9. Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant I. S. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas paskirdamas galutinę 1 metų laisvės atėmimo bausmę. I. S. paskirta bausmė yra proporcinga ir adekvati padaryto nusikaltimo pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis, 54 straipsnis), todėl nuteistosios apeliacinis skundas atmestinas, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 27 d. nuosprendis paliktinas nepakeistas. (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistosios I. S. apeliacinį skundą.