Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė, sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei, dalyvaujant ieškovui L. J. C. ir jo atstovei advokatei R. M., atsakovei I. Z. ir jos atstovui advokatui V. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. J. C. ieškinį atsakovei I. Z. dėl skolos priteisimo ir atsakovės I. Z. priešieškinį dėl paskolos sandorio pripažinimo tariamu ir negaliojančiu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas visiškai.

Ieškovas teigia, jog jis su atsakove sudarė paskolos sandorį, abiems sandorio šalims pasirašant 2012 m. balandžio 10 d. paskolos raštelį. Ieškovas teismui pateikė skolos lapą (b.l. 52), datuotą 2012 m. balandžio 10 d., kuriame nurodyta, jog L. C., dalyvaujant S. Š., paskolina I. Z. trisdešimt tūkstančių litų. I. Z. skolą pasižada grąžinti iki 2012 m. spalio 1 d.. Skolos lapo tekste nurodyta, jog I. Z. pinigus trisdešimt tūkstančių litų gavo, visa tai patvirtina savo parašu. Skolos lapas pasirašytas I. Z., L. C. ir S. Š..

Atsakovė I. Z. pateikė rašytinius įrodymus, jog ji 2012 m. balandžio 2 d. iš Vilniaus išskrido į Barseloną, o iš Barselonos į Vilnių parskrido 2012 m. balandžio 13 d. (b.l. 60-61, 62-63), taip pat rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog I. Z. C. P. banke 2012 m. balandžio 3-10 dienomis atliko finansines operacijas (b.l. 36-41).

Liudytojas S. Š. parodė, kad pernai metų balandžio pabaigoje, antroje pusėje, nuo ryto garaže remontavo ieškovo mašiną. Atnešė raktelius į kambarį apie 12-13 val. ir matė ant stalo nemažai pinigų kupiūromis po 200 Lt. Pinigai buvo išskleisti. Kambaryje buvo C. ir atsakovė. Ieškovas paprašė pabūti liudininku dėl finansinių reikalų, pasakė, kad skolina pinigus, ir S. Š. parašė savo vardą, pavardę, pasirašė ir išėjo, teksto prieš tai neskaitė. Neklausė, kiek skolina pinigų. Nematė, kada atvyko Z.. 2012 m. gruodžio 13 d. paaiškinimas ne jo rašytas, čia net parašas ne jo. Jis rašė tik paaiškinimą, kad Z. su sūnumi ir draugais neteisėtai išgavo jo parašą. Jam einant Vytauto gatve, sustojo baltas automobilis Volvo, iššoko dviese, įsodino jį gale. Automobilyje buvo atsakovė. Vairavo plikas vyras. Nusivežė iš centro pas Z. į namus ir išgavo paaiškinimą. Jie kažkam paskambino ir atsakovė bei dar du asmenys jam diktavo, ką rašyti. Jis rašė, nes jam grasino. Jis dėl to į policiją nesikreipė, yra jai abejingas, sodinamas į automobilį, pagalbos nesišaukė, nors praeivių buvo.

Liudytojas R. Z. parodė, kad jo motinos ir ieškovo santykiai blogėjo. Mama dirbo užsienyje. Ieškovas paprašė, kai mama buvo grįžusi, kad jis atneštų popieriaus lapą su mamos parašu, sakė, kad nori susitaikyti, kad mamai nori gero, kažką jai padovanos, siūlė jam už tai 3000 Lt. Jų santykiai buvo šeimyniški, liudytojas ieškovu pasitikėjo. Mamai nunešė popieriaus lapą ir tušinuką, pasakė, kad reikia perrašyti motorolerį, kad ji pasirašytų. Tai buvo spalio pabaigoje. Popieriaus lapą su parašu nuvežė ieškovui. Po kiek laiko, tą pačią dieną ieškovas atvyko su tuo lapu, grasino, norėjo sustabdyti mamą, kad ji neišvyktų į užsienį. Liudytojas prekiavo motociklais, motoroleriais, automobiliais, mama dažnai pasirašydavo ant tuščių popieriaus lapų, kad jis galėtų įregistruoti transporto priemones. Mamai būtų buvę mažesni mokesčiai, mažesnis draudimas. Jis pradėjo pirkti transporto priemones nuo 1500 Lt iki 10000 Lt. Kiek jis turėdavo nupirkęs automobilių, tiek mama pasirašinėdavo. Šiam verslui jis užsidirbo per pusantrų-dvejus metus, už parduotus automobilius gautus pinigus investavo į verslą.

Liudytojas L. K. parodė, kad jis iš ieškovo pirko žemės sklypą su nebaigtu statyti namu (duomenys neskelbtini) kaime, dėl pirkimo susitarė 2012 m. sausio pabaigoje, atrodo, kad liudytojo tėtis ieškovui sumokėjo 25000 Lt, vėliau likusius 15000 Lt sumokėjo pats liudytojas. Jokių pinigų sumokėjimą patvirtinančių raštelių nesurašė, nes pasitikėjo ieškovu. Kai tėtis mokėjo pinigus, matė, tačiau pinigų neskaičiavo. Pats dirba įmonėje „Elektroniniai sprendimai“, uždirba per mėnesį 500 Lt. Yra paveldėjęs tėvo įmonę, jo pinigus, be to, jį išlaiko mama.

Atsakovė priešieškiniu prašė sandorį pripažinti tariamu, sudarytu tik dėl akių, nesiekiant sukurti teisinių pasekmių, todėl negaliojančiu, t.y. jį ginčijo CK 1.86 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau taip pat nurodė, jog paskolos sutartis sudaryta pagaule, atsakovei nežinant, apgaulingai gavus popieriaus lapą su atsakovės parašu, įrašius melagingą informaciją apie ieškovo tariamai duotus ir atsakovės tariamai gautus 30000 Lt, taip pat įrašant liudytojo, tariamai patvirtinusio paskolos davimą ir gavimą, duomenis. Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas teigė, kad sandoris, kuriuo savo reikalavimą priteisti 30000 Lt skolą grindžia ieškovas, sudarytas nesant atsakovės tikrosios valios paskolos sandoriui sudaryti ir teisiniams padariniams sukurti, dėl ieškovo nesąžiningų veiksmų suklastojant paskolos raštelį ir apgaule išgaunant atsakovės parašą. Taigi, atsakovė ginčija paskolos sandorį CK 1.91 straipsnyje numatytu pagrindu kaip sudarytą dėl apgaulės.

CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais. Pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas.

Byloje surinktų įrodymų viseto pagrindu teismas sprendžia, jog ieškovas panaudojo apgaulę, išviliodamas iš atsakovės sūnaus tuščią popieriaus lapą su atsakovės parašu. Kaip patvirtina atsakovės pateikti duomenys, 2012 m. balandžio 10 d., kuria datuotas paskolos lapas, atsakovė buvo Ispanijoje. Ieškovas teisme iškėlė versiją, jog suklydo, paskolos rašte įrašydamas sandorio datą, tačiau to jis nenurodė nei teikdamas teismui kreditoriaus pareiškimą, nei vėliau teikdamas ieškinį. Tik atsakovei pateikus rašytinius įrodymus, jog ji nuo 2012 m. balandžio 2 d. iki 2012 m. balandžio 13 d. buvo išvykusi iš Lietuvos, ieškovas paaiškino suklydęs dėl įrašytos datos. Ieškovas paaiškino, jog S. Š. atsitiktinai pasirašė paskolos lapą, jis nebuvo specialiai kviestas sandorio sudarymo faktui patvirtinti, atėjo į kambarį tik atnešti remontuoto automobilio raktelius ir paprašytas pasirašė jau ant surašyto sandorio teksto, tačiau jau pačioje paskolos lapo teksto pradžioje yra nurodyta, kad L. C., dalyvaujant S. Š. paskolina pinigus I. Z.. Liudytoju apklaustas S. Š. teisme teigė analogiškai ieškovui, tačiau nei ieškovas, nei liudytojas nesugebėjo logiškai paaiškinti, kokiu būdu S. Š. pavardė buvo įrašyta pačiame paskolos sutarties tekste kaip asmens, kuriam dalyvaujant, sudaromas sandoris. Liudytojo S. Š. parodymai išvis nenuoseklūs ir nelogiški – byloje yra atsakovės pateiktas 2012 m. gruodžio 13 d. jo paaiškinimas, jog 2012 m. balandžio 13 d. L. C. jį apgavo, kad jis padėtų parašą ant jo paties suklastoto skolos lapo, nurodo, jog savo akimis matė, kaip ieškovas pildo tuščią lapą, kurio apačioje buvo I. Z. parašas, be to, nurodo, jog jokių pinigų ieškovas atsakovei neskolino ir liudytojas tame nedalyvavo (b.l. 30). Teismo posėdyje liudytojas S. Š. išvis neigė rašęs tokį paaiškinimą, teismui parodė, kad šis paaiškinimas rašytas ne jo ranka, jame yra ne jo parašas. Tuo tarpu ieškovo kartu su atsiliepimu į priešieškinį pateiktame S. Š. rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog 2012 m. gruodžio 13 d. parašytas jo pareiškimas yra išgautas jėga ir neteisėtai, taip pat nurodoma, kad liudytojas matė, kaip 2012 m. balandžio 10 d. L. C. perdavė I. Z. 30000 Lt (b.l. 46). Taigi, liudytojas ir teigia, ir neigia surašęs 2012 m. gruodžio 13 d. pareiškimą, jis analogiškai ieškinyje nurodytoms aplinkybėms tvirtina matęs, kaip 2012 m. balandžio 10 d. atsakovei ieškovas perdavė pinigus, nors, kaip jau nustatyta byloje, tą dieną atsakovės Lietuvoje nebuvo. Liudytojo S. Š. teisme duoti parodymai apie jo rašytinio paaiškinimo išgavimo jėga aplinkybes vertintini itin kritiškai, nes nėra jokių jo nurodytas aplinkybes apie jo pagrobimą dienos metu Prienų miesto centre ir priverstinį nuvežimą pas atsakovę, prievarta ar grasinimais išgautą raštišką paaiškinimą patvirtinančių duomenų, pats liudytojas nesugebėjo logiškai paaiškinti, kodėl jis dėl jo atžvilgiu galimai padarytos nusikalstamos veikos nesikreipė į teisėsaugos institucijas. Todėl teismas atmeta liudytojo S. Š. parodymus kaip visiškai nepatikimus ir jais nesiremia.

Tai, jog atsakovė pasirašė ant tuščio popieriaus lapo, patvirtino ir ji pati, ir liudytoju apklaustas jos sūnus R. Z., kuris nurodė atsakovei pasakęs, jog nori jos vardu įregistruoti motorolerį, o atsakovės parašą ant tuščio lapo tokiu būdu išgavęs, paprašytas ieškovo, šiam nurodžius, jog nori susitaikyti su atsakove, sustabdyti ją nuo išvykimo į užsienį. Atsakovė paaiškino, tą patvirtino ir liudytojas R. Z., jog ji dažnai sūnaus prašoma pasirašydavo ant tuščių popieriaus lapų, kad jai išvykus iš Lietuvos į Ispaniją dirbti, tuo metu nepilnametis sūnus jos vardu galėtų įregistruoti perkamas transporto priemones, kuriomis prekiavo. Tą aplinkybę, jog dar mokykloje besimokydamas, turėdamas ribotą civilinį veiksnumą, R. Z. vertėsi transporto priemonių prekyba, patvirtino ir pats ieškovas. Todėl teismas tiki atsakovės ir liudytojo R. Z. parodymais apie tuščio popieriaus lapo su I. Z. parašu perdavimo ieškovui aplinkybes, juo labiau, kad iš paskolos lapo teksto matyti, jog surašius teksto dalį apie pinigų paskolinimą ir perdavimą, po žodžių, baigiamų dvitaškiu „Aš I. Z. pinigus trisdešimt tūkstančių litų gavau:“ iki atsakovės parašo likusi tuščia lapo dalis užpildyta įrašant visiškai bereikalingą tekstą: „Visa tai patvirtinu savo parašu“.

Ieškovas nurodė, jog sandorio sudarymo metu namuose turėjo pakankamai grynųjų pinigų, nes tų metų sausio pabaigoje buvo pardavęs sodo namą su žemės sklypu ir už juos buvo gavęs 25000 Lt, tą teismo posėdyje patvirtino jo pakviestas liudytojas L. K., iš esmės buvus sodo namo ir sklypo pardavimo sandorį už 20000 Lt patvirtino ir pati atsakovė, tačiau ieškovas negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl, jis, parduodamas nekilnojamuosius daiktus ir už juos gaudamas grynuosius pinigus, nesudarė jokios rašytinės sutarties, nors tokio sandorio sudarymui CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas privalomai nustato netgi notarinę formą, o skolindamas pinigus savo ilgametei gyvenimo draugei jis surašė paskolos raštelį. Rašytinių įrodymų, jog 2012 m. balandžio 10 d. ieškovas realiai turėjo ne mažiau kaip 30000 Lt grynaisiais, jis nepateikė, kaip ir jokių rašytinių įrodymų, kad iš K. gavo nurodytą sumą pinigų. Nelogiški ir ieškovo teiginiai, jog užsienyje dirbančiai ir, kaip jis pats parodė, už jį kur kas daugiau uždirbančiai atsakovei reikėjo iš jo skolintis tokią didelę pinigų sumą, juo labiau, kad pats ieškovas parodė, kad automobilių prekyba vertėsi ne atsakovė, o jos sūnus, kuris neprekiavo prabangiais automobiliais. Pats R. Z., taip pat ir atsakovė teisme parodė, jog R. Z. pirkdavo ir parduodavo iki 10000 Lt vertės transporto priemones, į savo internetinį verslą investuodavo savo uždirbtus pinigus, motina juo pasitikėjo, dažnai pasirašydavo ant tuščio popieriaus lapo, kad jis galėtų jos vardu įregistruoti transporto priemones. Ieškovas savo teiginių, jog atsakovė uždirbamus pinigus iššvaistydavo rūbams, niekuo nepagrindė.

Taigi, vertinant įrodymų byloje visetą, nesant patikimų įrodymų, jog atsakovė savo valia sudarė paskolos sutartį su ieškovu, siekdama tokios sutarties teisinių padarinių, teismas pripažįsta esant labiau tikėtina, jog atsakovė nesudarė paskolos sandorio su ieškovu ir iš jo 30000 Lt nesiskolino, kad ieškovas surašė paskolos raštelį, siekdamas tokiu būdu atsakovę priversti nenutraukti su juo artimų santykių. Visuma aplinkybių leidžia vertinti ieškovo veiksmus, pasinaudojant nepilnamečiu atsakovės sūnumi ir apgaule gaunant tuščią popieriaus lapą su atsakovės parašu, kaip nesąžiningus. Todėl toks sandoris pagal atsakovės priešieškinį pripažintinas CK 1.91 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negaliojančiu.

Pripažinus negaliojančia paskolos sutartį, pagal kurią preziumuojama, kad atsakovė gavo 30000 Lt pasiskolintą pinigų sumą, nors faktiškai to ir nebuvo, nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį, priteisti jam iš atsakovės pagal šią sutartį ieškovo teigimu negrąžintą 30000 Lt paskolą. Todėl ieškinys atmestinas.

Ieškinį atmetus, o priešieškinį tenkinus visiškai, atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). I. Z. už priešieškinį sumokėjo 143 Lt žyminio mokesčio (b.l. 31), o už rašytinių įrodymų vertimo paslaugas sumokėjo 40,00 Lt (b.l. 64), kurios priteistinas iš ieškovo. Taip pat iš ieškovo valstybės naudai priteistinos 160,00 Lt išlaidos už atsakovei pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-13-T-3088-3623 suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (b.l. 58-59, 78) (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Iš ieškovo taip pat valstybei priteistinos 34,05 Lt pašto išlaidos, susidariusios siunčiant procesinius dokumentus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285, 286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priešieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš ieškovo L. J. C. atsakovei I. Z. 143,00 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt tris litus 00 ct) žyminio mokesčio išlaidų ir 40,00 Lt (keturiasdešimt litų 00 ct) už vertimo paslaugas.

Priteisti iš ieškovo valstybei 34,05 Lt (trisdešimt keturis litus 05 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, ir 160,00 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt litų 00 ct) išlaidų už atsakovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, įmokos paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.