Kauno apylinkės teismo nutarimas

2017-02-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-57-660/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-02-09
Bylos Nr.
A15.-57-660/2017
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-08415-2016-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Larisa Tamulionienė
Pažeidėjas
P. Ž.
Kategorijos
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A15.-57-660/2017Teisminio proceso Nr. 4-69-3-08415-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2; 2.7.4; 2.14.3; 16.9.10
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. vasario 9 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Larisa Tamulionienė,sekretoriaujant V. P.,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. Ž. (P. Ž.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje P. Ž. (P. Ž.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, neturintis galiojančių administracinių nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. Ž. 2016-11-01, apie 19.00 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė saugaus tarpo iki priekyje važiavusio ir stabdžiusio automobilio ir į jį atsitrenkė. Apgadintos dvi transporto priemonės. Su kito automobilio vairuotoja nebaigęs pildyti eismo įvykio deklaracijos, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 220 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. Ž. parodė, kad 2016-11-01, apie 19 val. vairavo automobilį ir atsitrenkė į kito automobilio galinę dalį ir jį apgadino. Sustojo, išlipo iš automobilio. Su kito automobilio vairuotoja savo automobilyje pildė eismo įvykio deklaraciją, manė, kad užpildė deklaraciją. Vairuotoja nuėjo iki savo automobilio, jis palaukęs 10 minučių, nieko nesakęs kito automobilio vairuotojai, nuvažiavo. Buvo blaivas. Automobilis apdraustas.

Liudytoja M. M. parodė, kad 2016-11-01 vairuodama automobilį Opel Insignia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su tėvais važiavo iš Kauno pilies link Šilainių. Sustojo prie pėsčiųjų perėjos ir pajuto smūgį į galinę automobilio dalį. Išlipusi iš savo automobilio pamatė, kad į jos automobilį atsitrenkė automobilis Opel Astra. Paskambino telefonu 112 ir paklausė ką daryti, jai pasakė, kad jeigu kitas vairuotojas sutinka, tai reikia užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Ji su kitu vairuotoju pradėjo pildyti eismo įvykio deklaraciją, bet jos nebaigė pildyti, nes pajuto nuo vairuotojo sklindantį alkoholio kvapą ir jam apie tai pasakė. Vairuotojas neigė vartojęs alkoholį, pradėjo keiktis, ji išsigando ir išlipo iš jo automobilio. Vairuotojas nieko nesakęs nuvažiavo iš eismo įvykio vietos, nors deklaracija nebuvo užpildyta ir jis joje nepasirašė. Jam nuvažiavus atvyko policija. Draudimas paskaičiavo dėl automobilio apgadinimo padarytą žalą – 6000 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto pažeidimo faktą ir P. Ž. kaltę įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos viso esminės padarytų pažeidimų aplinkybės (b. l. 1-2), P. Ž. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad jis dėl pažeidimų gailisi (b. l. 1), tarnybinis pranešimas (b. l. 5),

M. M. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad vairavo nuosavą automobilį Opel Insignia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jurbarko gatve link Šilainių, sustojo prie perėjos praleisti pėsčiojo, kai pajuto stiprų smūgį į automobilio galą. Po įvykio paskambino 112 ir pranešė apie įvykį, tačiau kaltininkas P. Ž. sutiko su eismo įvykio aplinkybėmis, todėl ėmė pildyti deklaraciją jo automobilyje Opel Astra. Bepildant deklaraciją pajuto nuo P. Ž. sklindantį alkoholio kvapą. Surašiusi reikalingą informaciją išlipo iš jo automobilio ir paskambino policijai. Tuo metu P. Ž. palaukė 3-5 minutes ir nieko jai nesakęs nuvažiavo (b. l. 6), P. Ž. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad vairavo sau priklausantį automobilį Opel Astra, važiavo Jurbarko g. namo. Laiku nepastebėjo sustojusio prie pėsčiųjų perėjos automobilio, staigiai stabdė, tačiau nespėjo laiku sustoti ir atsitrenkė į kito automobilio galą. Iš karto prisipažino kaltu, surašė eismo deklaraciją ir nuvažiavo namo (b. l. 7), eismo įvykio vietos deklaracijos kopija (b. l. 8), eismo įvykio vietos schema, iš kurios matyti automobilio Opel Insignia stovėjimo vieta, padaryti apgadinimai – sulankstytas galinis dangtis, galinis buferis, valstybinis numeris ir jo rėmelis (b. l. 9), registruotos transporto priemonės išrašas (b. l. 10), nuotraukos (b. l. 11-13), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, iš kurio matyti, kad P. Ž. neturi galiojančių nuobaudų (b. l. 14-19), ROIK duomenys (b. l. 20-22), pranešimo ataskaita (b. l. 23), vairuotojo pažymėjimo kopija (b. l. 24), kita bylos medžiaga.

P. Ž. kaltę dėl aptariamo pažeidimo patvirtina ne tik byloje esantys aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai, bet ir tiesiogiai pažeidimą mačiusios liudytoja teismo posėdyje apklaustos M. M. parodymai, kurie nuo pat administracinio teisės pažeidimo tyrimo pradžios yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys nei tarpusavyje, nei pirminiam jos paaiškinimui (b. l. 6), nei kitiems byloje esantiems duomenims. Iš minėtos liudytojos parodymų nustatyta, kad vairuodama automobilį ji sustojo prie pėsčiųjų perėjos ir pajuto smūgį į automobilio galą. Su kito automobilio vairuotoju P. Ž. pradėjo pildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau ji nebaigė pildyti, nes pajuto nuo P. Ž. sklindantį alkoholio kvapą ir apie tai jam pasakė. P. Ž. neigė vartojęs alkoholį, pradėjo keiktis, todėl ji išsigandusi išlipo iš jo automobilio, o jis nieko nesakęs, nuvažiavo iš eismo įvykio vietos.

Teismui nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių, kad M. M. su P. Ž. sietų konfliktiški, priešiški asmeninio pobūdžio santykiai, todėl teismas neturi pagrindo abejoti liudytojos parodymais ir vertina juos kaip patikimus P. Ž. kaltės įrodymus.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad P. Ž. vairavo automobilį, nesilaikė saugaus tarpo iki priekyje važiavusio ir stabdžiusio automobilio, ir į jį atsitrenkė. Apgadintos dvi transporto priemonės. Su kito automobilio vairuotoja nebaigęs pildyti eismo įvykio deklaracijos, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, tai yra padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau ir ANKPĮĮTĮ) 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau ir ANK) įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. To paties įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad įsigaliojus ANK, netenka galios ATPK su visais pakeitimais ir papildymais. Tačiau ANKPĮĮTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 28 iki 57 eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Iš ANK 423 straipsnio matyti, kad KET pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą, užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę tik tuo atveju, jei nurodyti veiksmai padaryti asmens, neturinčio teisės vairuoti transporto priemones (ANK 423 str. 1 d.) arba neblaivaus (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo (ANK 423 str. 2 d.). Taigi, kiti ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyti KET pažeidimų atvejai, kuriais apgadinama kitiems asmenims priklausanti transporto priemonė, ANK dekriminalizuoti, todėl teisena už eismo įvykio metu padarytą svetimo turto sugadinimą negalima ir nutrauktina (ANK 591 str. 1 d. 6 p.).

ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcija numato baudą nuo 868 iki 1158 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų. ANK 426 straipsnio 2 dalyje (iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad eismo įvykio metu dėl M. M. automobilio apgadinimo buvo padaryta 6000 Eur žala, t. y. padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius - BBND) numatyta atsakomybė už pažeidimą - bauda nuo 850 iki 1500 eurų (asmenims, turintiems teisę vairuoti transporto priemones), taip pat gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų. Šiuo atveju ANK numato švelnesnę atsakomybę, nes nebegalima skirti administracinio arešto, taip pat specialiosios teisės atėmimas nėra privalomas. Todėl veika perkvalifikuojama iš ATPK 130 straipsnio 1 dalies į ANK 426 straipsnio 2 dalį. ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų, to paties straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

P. Ž. neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis dėl pažeidimo gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, P. Ž. skirtina nuobauda, numatyta ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose su papildoma administracinio poveikio priemone - teisės vairuoti transporto priemones atėmimu be transporto priemonės konfiskavimo (ANK 25 str., 28 str., 34 str. 2 d., 3 d.). Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą su administracinio poveikio priemone, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 28 straipsniu, 34 straipsniu, 426 straipsnio 1 dalimi, 426 straipsnio 7 dalimi, 591 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

P. Ž. (P. Ž.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Administracinio nusižengimo teiseną P. Ž. (P. Ž.) atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį nutraukti, kadangi panaikintas administracinę atsakomybę nustatantis aktas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 16062955220.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 d., 2 d.).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Larisa Tamulionienė