- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-15
- Bylos Nr.
- e2-2076-1119/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00470-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Žulpė
- Ieškovas
- Ž. M.
- Atsakovas
- V. M., A. L.
- Advokatai
- Irina Petkienė
- Kategorijos
- 2.3.3.4Tėvystės nustatymas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. M. (buv. T.) ieškinį atsakovams A. L. ir V. M. dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė Ž. M. ieškiniu (b. l. 1-2), kurį teismo posėdyje patikslino ir palaikė, prašo nustatyti, kad A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), nėra M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas; nustatyti, kad V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) yra M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas; pakeisti nepilnamečio vaiko M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę iš „L.“ į „M.“; priteisti ieškovei ir valstybei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad dukra M. L. gimė ieškovei ir A. L. gyvenant nesusituokus. Tuo metu jie gyveno kartu, todėl nei vienam nekilo abejonės, kad mergaitės tėvas yra A. L.. Jis pripažino tėvystę. Kartu gyveno iki 2021 metų pavasario. Vaikui paaugus A. L. kilo abejonės dėl tėvystės. Jis 2021-04-26 UAB „Purepto LT“ atliko tėvystės nustatymo genetinį tyrimą. Jis gavo atsakymą, kuriame nurodyta, jog ištyrus pateiktus DNR mėginius biologinė tėvystė tirtam vaikui atmesta. Ieškovė iki nėštumo turėjo trumpalaikius intymius santykius su atsakovu V. M. ir suprato, kad M. L. yra jo duktė. Apie tai ieškovė informavo V. M.. V. M. sutiko, kad yra mergaitės tėvas, netrukus jie apsigyveno kartu ir gyvena iki šiol. V. M. ieškovę ir dukrą materialiai išlaiko, mergaitę laiko savo dukra, ieškovę skatina kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Nuginčijus A. L. tėvystę, V. M. tėvu gali būti pripažintas tik teismo sprendimu. Dukrai liepos mėnesį sueis penkeri metai. V. M. ji vadina tėčiu, prie jo prisirišo. Jo tėvai šiltai bendrauja su M. L., pripažįsta ją vaikaite. Su A. L. M. L. nebendrauja nuo praeitų metų pavasario, jį vis rečiau prisimena, nepasigenda, tačiau vadina tėčiu. Teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad patikslina ieškinį ir papildomu reikalavimu prašo pakeisti vaiko pavardę į „M.“. Su A. L. gyveno apie 1 m., jis išvažiuodavo 2-3 mėnesiams, grįždavo 2-3 savaitėms. Su V. M. bendravo kaip draugai, kartu negyveno, turėjo lytinių santykių. Dukra pažįsta V. M. kaip tėtį. Santykiai yra geri, V. M. jais rūpinasi, gyvena kartu, kartu švenčia šventes. V. M. nesidarė DNR testo. Nekyla abejonių, kad vaikas yra jo dukra.
3. Atsakovas A. L. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylą nagrinėjant teisme nedalyvavo, procesiniai dokumentai ir šaukimas į teismo posėdį įteikti tinkamai. Atsakovas patvirtino, kad šaukimą į teismo posėdį gavo, nurodė, kad dalyvauti posėdyje negali, neprašė atidėti bylos nagrinėjimą (b. l. 35).
Atsiliepimas
4. Atsakovas V. M. atsiliepimu su ieškiniu sutiko, paaiškino, kad pripažįsta, jog intymiai bendravo su ieškove ir ieškovė nuo jo pastojo. Kai jis sužinojo, kad M. L. yra jo duktė, iš karto ją pripažino. Dukra žino, kad jis yra jos tėtis. Jis ją išlaiko ir auklėja. Atsakovo A. L. dukra jau neprisimena (b. l. 19). Bylą nagrinėjant teisme atsakovas prašė ieškinį tenkinti, įskaitant reikalavimą dėl vaiko pavardės pakeitimo. Papildomai paaiškino, kad su ieškove pažįstami 10 m., bendravo, turėjo lytinių santykių. Ieškovė nepranešė, kai gimė dukra. Ieškovė pranešė po to, kai pykosi su atsakovu A. L. ir A. L. pasidarė DNR testą. Atsakovui V. M. nebuvo abejonių, kad vaikas yra jo. Dukra laiko ir vadina jį tėčiu. Dukra panaši į jį veido bruožais. Atsakovas V. M. gyvena su ieškove, susituokė.
5. Išvadą teikianti institucijos atstovas nagrinėjant bylą teisme nedalyvavo. Institucija pateikė prašymą nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant, nurodė, kad visiškai palaiko pateiktą išvadą, kurioje nurodė, kad neprieštarauja ieškinio reikalavimams (b. l. 31-32, 36).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatytos aplinkybės.
6. Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašo Nr. 251 matyti, kad M. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu įrašytas atsakovas A. L., motina – ieškovė Ž. T. (el. b. medž. 5 l.). Pateiktoje UAB „Purepro LT“ 2021-04-26 pranešimo kopijoje sakoma, kad ištyrus A. L. ir M. L. DNR mėginius, biologinė tėvystė tirtam vaikui atmesta (el. b. medž. 9 l.). (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašas Nr. 18 patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas V. M. susituokė (el. b. medž. 38 l.).
Dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, vaiko pavardės keitimo
7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.149 straipsnio 1 dalį, duomenis gimimo liudijime apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Ieškiniui dėl tėvystės nuginčijimo pareiškimo yra nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo tos dienos, kai asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (CK 3.152 str. 1 d.).
8. Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.
9. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.).
10. Bylos medžiaga patvirtina, kad A. L. yra nurodytas kaip M. L. tėvas vaiko gimimo įraše. Tėvystės nustatymas šioje byloje galimas tik nuginčijus A. A. tėvystę teismine tvarka. Pateiktas UAB „Purepro LT“ 2021-04-26 pranešimas ir jame nurodyti DNR mėginių tyrimo rezultatai patvirtina, kad atsakovas A. L. nėra M. L. biologinis tėvas. Byloje negauta duomenų, paneigiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad biologinis vaiko tėvas yra atsakovas V. M.. Ieškovė ir atsakovas V. M. su tokia aplinkybe sutinka. Ieškovė ir atsakovas V. M. nurodė, kad vaikas tėvu laiko V. M., jie gyvena kartu kaip šeima. Atsakovas A. L. prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimų ir ieškinyje nurodytų aplinkybių nereiškė, nors procesiniai dokumentai jam buvo įteikti tinkamai. Tai, kad atsakovas A. L., žinodamas apie vykstantį teismo procesą dėl jo tėvystės vaikui nuginčijimo, elgėsi pasyviai, neteikė atsiliepimo, paaiškinimų, taip pat patvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes apie nutrūkusį A. L. ryšį su M. L.. Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad institucijos vertinimu, nuginčijus atsakovo A. L. tėvystę M. L. ir nustačius atsakovo V. M. tėvystę, nepilnametės interesai nebus pažeisti.
11. Todėl atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, į tai, kad atsakovas A. L. su nepilnamečiu vaiku M. L. nebendrauja, ja nesirūpina, emocinis ryšys tarp jų yra nutrūkęs, į tai, kad atsakovas V. M. gyvena su ieškove ir nepilnamete M. L. kaip šeima, vaikas jį laiko tėvu, siekiant užtikrinti vaiko teisę žinoti savo kilmę ir biologinį tėvą, teismas sprendžia, ieškinio reikalavimai dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo yra visiškai pagrįsti, todėl tenkintini (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 270 str.). Vaiko gimimą įregistravusiai civilinės būklės aktų įrašų įstaigai – Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui pateiktinas sprendimas pakeisti duomenis apie vaiko tėvą vaiko gimimo įraše.
12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.167 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vaiko pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministras. Vaiko vardas ir pavardė keičiami vadovaujantis Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklėse nustatytais pagrindais ir tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 (TAR, 2016-12-28, Nr. 2016-29704). Pagal šių taisyklių 13. punktą jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardė registruojant tėvystės pripažinimą, tėvystės (motinystės) nustatymą ir tėvystės (motinystės) nuginčijimą keičiama teisingumo ministro tvirtinamų civilinės būklės aktų registravimo taisyklių nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 1R-334 „Dėl Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir Civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo“ (TAR, 2016-12-28, Nr. 2016-29705) 60. punkte nurodyta, kad registruojant tėvystės (motinystės) nustatymą ar nuginčijimą, paliekama vaiko turima pavardė ir tautybė, jei teismo spendime dėl tėvystės (motinystės) nustatymo ar nuginčijimo nenurodyta kitaip.
13. Ieškovė bylą nagrinėjant teisme prašė pakeisti nepilnamečio vaiko pavardę iš „L.“ į „M.“, atsakovas V. M. reikalavimą palaikė. Įvertinus tai, kad vaikas yra mažametis (4 m. amžiaus), yra susiformavęs emocinis ryšys su atsakovu V. M., todėl teismo nuomone vaiko pavardės pakeitimas į jo biologinio tėvo turimą pavardę nesukels vaikui neigiamų padarinių. Priešingai, tikėtina, kad tai padės palaikyti ir stiprinti vaiko ir atsakovo V. M. bendrumo jausmą, užtikrins vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog reikalavimas atitinka nepilnamečio vaiko interesus, todėl reikalavimas tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
14. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.).
15. Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021-10-28 sprendimu buvo 50 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo (b. l. 11-13).
16. Ieškovė sumokėjo 85 Eur žyminio mokesčio dalį už reiškiamus reikalavimus. Liko nesumokėta 85 Eur žyminio mokesčio dalis.
17. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą dydis yra 375,60 Eur (b. l. 24-26). Pusę šios sumos – 187,80 Eur valstybei privalės atlyginti ieškovė.
18. Kadangi ieškinys tenkintas visiškai, iš atsakovų ieškovei lygiomis dalimis priteistina jos sumokėta žyminio mokesčio dalis – 85 Eur (po 42,50 Eur iš kiekvieno atsakovo) ir ieškovei tenkanti išlaidų už antrinę teisinę pagalbą dalis, t. y. 187,80 Eur (po 93,90 Eur iš kiekvieno atsakovo), iš viso po 136,40 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo.
19. Iš atsakovų valstybei lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių sumokėjimo ieškovė yra atleista, t. y. 85 Eur žyminio mokesčio (po 42,50 Eur iš kiekvieno atsakovo) ir 187,80 Eur išlaidų už antrinę teisinę pagalbą (po 93,90 Eur iš kiekvieno atsakovo).
20. Valstybė byloje taip pat patyrė 23,04 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Jos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 11,52 Eur (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 399 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti, kad A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), nėra M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), vaikas.
Nustatyti, kad V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) yra M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) yra V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) vaikas.
Pakeisti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. 251 nepilnamečio vaiko M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tėvą - vietoje nurodyto tėvo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), nurodyti tėvą V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) bei pakeisti nepilnamečio vaiko pavardę iš „L.“ į „M.“.
Priteisti iš atsakovo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 136,40 Eur (šimtas trisdešimt šeši eurai 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 136,40 Eur (šimtas trisdešimt šeši eurai 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 42,50 Eur (keturiasdešimt du eurai 50 ct) žyminį mokestį (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5660), 11,52 Eur (vienuolika eurų 52 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662) ir 93,90 Eur (devyniasdešimt trys eurai 90 ct) ieškovei suteiktos teisinės pagalbos išlaidų, jas pervedant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini) - AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini) - AB „Citadele“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini) - AB DNB banke, Nr. (duomenys neskelbtini) - AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini) – AB Šiaulių banke, Nr. (duomenys neskelbtini) - Danske Bank A/S Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini) - Nordea banke, Nr. (duomenys neskelbtini) – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti iš atsakovo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 42,50 Eur (keturiasdešimt du eurai 50 ct) žyminį mokestį (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5660), 11,52 Eur (vienuolika eurų 52 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662) ir 93,90 Eur (devyniasdešimt trys eurai 90 ct) ieškovei suteiktos teisinės pagalbos išlaidų, jas pervedant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini) - AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini) - AB „Citadele“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini) - AB DNB banke, Nr. (duomenys neskelbtini) - AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini) – AB Šiaulių banke, Nr. (duomenys neskelbtini) - Danske Bank A/S Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini) - Nordea banke, Nr. (duomenys neskelbtini) – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nuginčyti tėvystę ir nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir pakeistų duomenis.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą Šiaulių rūmus.