- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-10-25
- Bylos Nr.
- 1-1401-1095/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-58634-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Neringa Girnytė
- Kaltinamasis
- T. C.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokuroro Evaldo Šidlausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje
T. C., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, teistas Lietuvoje ir užsienio šalyse (paskutinį kartą Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 str. 2 d., paskirta galutinė bausmė –laisvės atėmimas 1 metams, į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2017 m. liepos 31 d. iki bausmės vykdymo pradžios, 2018 m. liepos 31 d. paleistas iš Kybartų pataisos namų),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. C. 2018 m. gruodžio 11 d. apie 19.45 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), D. V. C. nuosavybės teise priklausančio buto virtuvėje, smurtavo prieš artimąjį giminaitį – tėvą S. C., t. y. tyčia metė lėkštę nukentėjusiajam į veidą, padarydamas muštinę žaizdą su aplinkine kraujosruva nosyje, sužalojimą, nežymiai sutrikdžiusį nukentėjusiojo S. C. sveikatą bei sukėlusį jam fizinį skausmą.
Kaltinamasis T. C. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena Beržų g. 35-50, Panevėžyje, kartu su mama. Tėvai yra išsiskyrę. 2018 m. gruodžio 11 d. apie 19 val. nuėjo į svečius pas savo tėvą S. C., gyvenantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Nuėjus pas tėvą, abiem būnant virtuvėje, ruošėsi valgyti, rankoje turėjo lėkštę. Tuo metu tėvas pradėjo priekaištauti, jog jis elgiasi netinkamai, nesitvarko savo gyvenimo, niekur nedirba. Supyko dėl tėvo išsakomų priekaištų ir metė lėkštę į tėvą S. C., pataikė jam į veidą, kažkur į nosį. S. C. iš nosies bėgo kraujas. Tėvas supyko ir iškvietė policiją. Dėl to, kas įvyko, labai gailisi, tėvo atsiprašė, jis jam atleido (2 t., b. l. 39–41).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo T. C. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.
Nukentėjusysis S. C. 2018 m. gruodžio 11 d. apklausoje paaiškino, kad 2018 m. gruodžio 11 d. apie 19.25 val. pas jį į svečius atėjo sūnus T. C., gyv. Panevėžyje, Beržų g. 35-50. Sūnus minėtu adresu gyvena su savo mama, tačiau ji šiuo metu išvykusi, todėl dabar T. C. ten gyvena vienas. Tautvydas paprašė jo pavalgyti. Jie nuėjo į virtuvę. Būnant virtuvėje, sūnus metė į jį lėkštę. Lėkštė buvo molinė, baltos spalvos. S. C. net nespėjo sureaguoti, iš kur sūnus tą lėkštę paėmė, bet jam atrodo, kad iš mikrobangų krosnelės. Tai įvyko apie 19.45 val. nukentėjusiojo bute Panevėžyje, (duomenys neskelbtini). Sūnus lėkštę į jį metė tyčia. Lėkšte pataikė jam į nosį ir ją prakirto. Tokiais savo veiksmais sūnus sukėlė jam fizinį skausmą. Kitų žmonių nukentėjusiojo namuose tuo metu nebuvo ir niekas nematė, kaip sūnus į jį metė lėkštę. Lėkštė nukrito ant grindų ir sudužo. Mano, kad Tautvydas serga šizofrenija, nes būna taip, kad jis kalba pats su savimi, juokiasi vienas, matosi, kad jam nėra viskas gerai su psichika. T. C. linkęs į agresiją, yra mušęs savo mamą ir sesę, prieš nukentėjusįjį smurtauja pirmą kartą. Tautvydas atsisako gydytis, nevartoja jokių vaistų. Civilinio ieškinio byloje nereikš (1 t., b. l. 51–54).
Nukentėjusysis S. C. 2019 m. kovo 15 d. papildomoje apklausoje paaiškino, kad nori papildyti kai kurias įvykio aplinkybes. Sūnus į jį metė lėkštę po to, kai nukentėjusysis jam pasakė, kad ieškotų darbo, keistų savo gyvenimą būdą. Tuomet sūnus ant jo ir užpyko. Stovėjo virtuvėje, o sūnus T. C. irgi stovėjo virtuvėje bei rankoje laikė lėkštę su maistu, todėl stipriai supykęs ir nieko nesakęs metė į nukentėjusįjį lėkštę. Lėkštę metė į jį tyčia, pataikė lėkšte į nosį. Juto stiprų fizinį skausmą, iš karto jam pradėjo bėgti kraujas. Lėkštei nukritus ant medinių grindų, ji sudužo į smulkias šukes. Sūnaus paklausė, ką jis daro, bet sūnus nieko neatsakė, tiesiog atsisėdo virtuvėje ant kedės ir sėdėjo. Tuomet iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę pareigūnai pamatė, kad jam bėga kraujas, iškvietė greitąją med. pagalbą. Atvykę medikai apžiūrėjo jo nosį, ant kurios nugarėlės buvo žaizda, tačiau ji nebuvo didelė. Pasakė, kad siūti nereikia ir taip sugis, tuomet medikai išvažiavo. Pareigūnai jį apklausė, apžiūrėjo įvykio vietą, jis parašė pareiškimą ir pareigūnai išsivežė jo sūnų. Tuomet tos sudužusios lėkštės šukes sušlavė ir išmetė į šiukšlių konteinerį. Ar ant šukių buvo kraujo, nepamena. Po to įvykio sūnus Tautvydas buvo pas jį užėjęs, atsiprašė, kad taip įvyko. Pasakė, kad sūnus kreiptųsi pagalbos į medikus, nes turi problemą su psichika. Daugiau sūnaus nematė (1 t., b. l. 55–58).
Liudytoja D. P. parodė, kad dirba Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių kuopos 1-ojo būrio vyr. patrule. 2018 m. gruodžio 11 d. dirbo ekipaže „1708“ kartu su vyr. patruliu M. M., kai apie 19.49 val. iš budėtojų gavo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kur pranešėją sumušė sūnus. Nuvykus nurodytu adresu, buto duris atidarė vyriškis, kuris nurodė esąs S. C.. Vyriškiui ant nosies matėsi kraujuojanti žaizda. Paklausus, kas nutiko, S. C. paaiškino, kad pas jį į svečius atėjo sūnus T. C., kuris paėmęs iš mikrobangų krosnelės lėkštę, metė jam į veidą ir sužalojo nosį. Įėjus į butą, ant grindų buvo matyti sudužusios lėkštės šukės. Kambaryje buvo jaunuolis, kuris nurodė esąs T. C.. Jaunuolis elgėsi ramiai, konflikto priežasčių neaiškino, sakė, kad jis yra kaltas dėl tėvo sužalojimo. Daugiau bute nieko nebuvo. Abiems vyriškiams buvo patikrintas girtumas. Kiek pamena, T. C. buvo išgėręs ir jam buvo nustatytas girtumas. Koks konkrečiai girtumas buvo nustatytas, dabar neprisimena. Tėvas buvo blaivus. Taip pat į įvykio vietą atvyko greitosios pagalbos medikai, kurie apžiūrėjo S. C., suteikė jam pagalbą ir išvyko. Kadangi S. C. nurodė, kad rašys pareiškimą, nes jam buvo sukeltas fizinis skausmas, todėl į įvykio vietą iškvietė operatyvinę grupę, o T. C. pristatė į laikino sulaikymo patalpas (1 t., b. l. 71–74).
Asmens blaivumo teste nurodyta, kad 2018 m. gruodžio 11 d. 20.19 val. T. C., gim. 1990 m. gegužės 10 d., nustatytas 0,69 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 28).
2018 m. gruodžio 11 d. gautas S. C. protokolas-pareiškimas, kad 2018 m. gruodžio 11 d. apie 19.45 val. Panevėžio m., (duomenys neskelbtini), virtuvėje, sūnus T. C. tyčia metė į jį lėkštę ir pataikė į nosį bei ją prakirto. Tokiais savo veiksmais sukėlė pareiškėjui fizinį skausmą. Jis taip pasielgė be jokios priežasties. Kitų žmonių bute tuo metu nebuvo. Prašo nubausti T. C. įstatymų numatyta tvarka (1 t., b. l. 13–15).
2018 m. gruodžio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokole su priedais nurodyta, kad įvykio vieta yra butas, esantis Panevėžyje, (duomenys neskelbtini). Įėjus į butą, patenkama į koridorių. Koridoriaus dešinėje pusėje yra įėjimas į virtuvę, kurio tarpduryje bei pačioje virtuvėje ant grindų yra baltos spalvos šukės, maisto likučiai ir pakelis su užrašu ,,medžiotojų karštai rūkytos dešrelės“. Įvykio vietos apžiūros metu minėti daiktai nufotografuojami (1 t., b. l. 18–24).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus teismo medicinos ekspertės J. Ž. 2018 m. gruodžio 13 d. specialisto išvadoje Nr. G 1640/2018 (05) nurodyta, jog S. C. padaryta muštinė žaizda su aplinkine poodine kraujosruva nosyje, paveikus kietu buku daiktu, vieno smūgio pasekoje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Sužalojimuose nėra požymių, pagal kuriuos būtų galima nustatyti konkretų žalojantį daiktą ar įrankį. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją visumoje, negalima atmesti galimybės, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs. Nustatytų sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 48).
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulės D. P. 2018 m. gruodžio 11 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad 2018 m. gruodžio 11 d. apie 19.49 val. iš budėtojo gautas pranešimas, kad Panevėžio m., (duomenys neskelbtini), pareiškėją sumušė sūnus. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė S. C., kuris paaiškino, jog kilus konfliktui, sūnus T. C. metė lėkštę jam į veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Aplinka, kurioje įvyko smurtas, netvarkinga: sudužę indai, išmėtyti daiktai. Ant nukentėjusiojo veido, nosies srityje, matėsi kraujuojanti žaizda. Atvykę medikai, suteikė nukentėjusiajam pirmąją med. pagalbą. Smurtu įtariamas asmuo T. C. pristatytas į laikino sulaikymo patalpas, esančias Senamiesčio g. 100, Panevėžyje. Jam nustatytas 0,69 prom. girtumas. Smurtu įtariamas asmuo T. C. įvykio vietoje nieko neaiškino. Nukentėjusysis blaivus (1 t., b. l. 26–27).
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus 2019 m. rugpjūčio 13 d.–2019 m. rugpjūčio 26 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, jog: 1. objektyvių medicininių duomenų, kad T. C. praeityje nustatytas lėtinis ar laikinas psichikos sutrikimas, nėra; vaikystėje nustatytas hyperkinezinis sindromas; 2. T. C. įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2018 m. gruodžio 11 d., nustatomas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, kuris netrukdė suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; 3. T. C. pranešimo apie įtarimą įteikimo ir jo apklausos įtariamuoju (2018 m. gruodžio 12 d.), kardomosios priemonės skyrimo (2018 m. gruodžio 13 d.) metu nustatomas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, kuris netrukdė suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; 4. T. C. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas; 5. T. C. dėl psichikos sveikatos būklės gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, būti apklausiamas teismo posėdyje (1 t., b. l. 164–168).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo T. C. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai, nes kaltinamasis T. C. smurtavo (tyčia metė lėkštę nukentėjusiajam į veidą, padarydamas muštinę žaizdą su aplinkine kraujosruva nosyje) prieš artimąjį giminaitį – tėvą S. C. (BK 248 straipsnio 1 dalis), taip jam padarydamas sužalojimą, nežymiai sutrikdžiusį nukentėjusiojo sveikatą bei sukėlusį jam fizinį skausmą.
Kaltinamojo T. C. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas pažymi, kad iš bylos duomenų matyti, kad T. C. yra daug kartų teistas Lietuvoje ir užsienio šalyse. T. C. paskutinį kartą Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 189 str. 2 d., t. y. už tyčinės nusikalstamos veikos padarymą, 2018 m. liepos 31 d. paleistas iš Kybartų pataisos namų atlikęs skirtą laisvės atėmimo bausmę. Kadangi naują tyčinį nusikaltimą T. C. padarė neišnykus ankstesniam teistumui už tyčinį nusikaltimą, laikytina, jog šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu, kaip tai suprantama pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, o tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (2 t., b. l. 45–47). Nukentėjusysis yra pareiškęs, kad civilinio ieškinio nereiškia. Todėl yra visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje, būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti.
Skirdamas bausmę T. C., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas), padaryto nusikaltimo motyvus, tikslus, pasekmes (nukentėjusiajam nežymiai sutrikdyta sveikata ir sukeltas fizinis skausmas, smurtauta dėl menkavertės priežasties), kaltinamojo asmenybę (anksčiau teistas tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka, 2018 m. liepos 31 d. paleistas iš įkalinimo įstaigos, tačiau tik nuo 2019 m. spalio 7 d. registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nusikalstamos veikos padarymo metu T. C. ekspertų buvo nustatytas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, tačiau jis netrukdė suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti), į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokuroro siūlomą bausmę – 45 parų areštą. Dėl to, kad baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skirtina bausmė mažinama vienu trečdaliu, t. y. iki 30 parų arešto (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, jog asmuo smurtinį nusikaltimą padarė prieš savo artimąjį giminaitį, t. y. tėvą, kaltinamajam paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 3 dalis, 72² straipsnis).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas T. C. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. gruodžio 11 d. 20.00 val. iki 2018 m. gruodžio 13 d. 16.20 val. (2 paros) (2 t., b. l. 22–24).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina (2 t., b. l. 42–44).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421–422 straipsniais,
nusprendžia:
T. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi ir 72² straipsniu, kartu su bausme T. C. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti T. C. laikiname sulaikyme išbūtą laiką – 2 (dvi) paras, prilyginant jas 2 (dviem) arešto paroms, ir laikyti, kad T. C. yra neatlikęs 28 (dvidešimt aštuonių) parų arešto bausmės.
Išaiškinti T. C., kad jis ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas po teismo baudžiamojo įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Šiaulių tardymo izoliatorių. Jeigu T. C. dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėtų per nurodytą terminą atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių, jis pravalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. T. C. per 7 (septynias) dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga kreipsis į teritorinį policijos padalinį dėl jo paieškos paskelbimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti, kad T. C., nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio (mažesnę ar didesnę) bausmę, negu paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.