Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. Č. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus PN direktorius, atsižvelgdamas į pareiškėjo padarytą bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, pareiškėjo rašytinį pasiaiškinimą, 2017-12-04 nutarimu Nr. 28-780(l) ,,Dėl nuteistojo nubaudimo“ skyrė pareiškėjui nuobaudą – draudimą vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pasak pareiškėjo, žala kilo dėl nepagrįstai Vilniaus PN direktoriaus 2017-12-04 nutarimu Nr. 28-780(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas) paskirtos nuobaudos iš jos vykdymo kilusių pasekmių.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Nustatyta, kad pareiškėjas į Vilniaus PN atvyko 2017-03-23 (b. l. 31), Vilniaus PN direktoriaus įsakymu Nr. 7-94 „Dėl nuteistųjų skirstymo į gyvenamąsias patalpas“ pareiškėjas iš 6 būrio karantino gyvenamosios patalpos perkeltas į 6-414-04 gyvenamąją patalpą (b. l. 32), kurioje gyveno iki buvo perkeltas į gyvenamąją patalpą Nr. 2-204-08 (b. l. 36).

Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017-11-29 tarnybiniame pranešime „Dėl nuteistojo G. Č. drausmės pažeidimo“ nurodyta, kad 2017-11-29 5.00 val. būrio Nr. 6 nuteistasis G. Č. apėjimo metu I-ojo gyvenamojo korpuso 414-oje patalpoje buvo pastebėtas miegantis ne jam skirtoje miegamojoje vietoje, turėjo miegoti viršuje 4-oje vietoje, o miegojo 3-oje apačioje miegamojoje vietoje. Patikrinus paaiškėjo, kad nuteistasis savavališkai sukeitė lovų numerius (b. l. 34). Pareiškėjas Vilniaus PN 2017-11-29 teiktame pasiaiškinime prašė jam išaiškinti, kodėl pareigūnai jį naktį 5.00 val. pakėlė iš jo miegojimo vietos (b. l. 35).

Vilniaus PN direktorius 2017-12-04 nutarime Nr. 28-780(1) (b. l. 33) konstatuota, kad pareiškėjas, savavališkai sukeisdamas lovų numerius ir miegodamas ne jam skirtoje miegamojoje vietoje, pažeidė BVK 12 str. 1 d., 110 str. 1 d. 1 p., PĮVTT 73,3 p. reikalavimus, todėl pareiškėjui skirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje.

Pareiškėjas minėtą Nutarimą BVK 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl paskirtos nuobaudos, 2018-01-19 raštu Nr. 2S-229 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ nusprendė, kad nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai ir teisėtai ( b. l. 9–10).

BVK (redakcija, galiojusi Nutarimo priėmimo metu) 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai (2 dalis), nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis (3 dalis). Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.).

PĮVTT (redakcija, galiojusi nuo 2017-11-29 iki 2018-10-20) 73.7 papunktis apibrėžia, kad nuteistieji, laikydamiesi jiems nustatytų elgesio taisyklių, privalo nekeisti miegamosios vietos.

Pareiškėjas skunde teigia, kad Vilniaus PN miegamosios vietos yra sunumeruotos taip, kad visi neporiniai skaičiai yra apačioje (Nr. 1 ir Nr. 3), o poriniai skaičiai turi būti viršuje (Nr. 2 ir Nr. 4), tačiau byloje esantys įrodymai paneigia šį pareiškėjo teiginį. Remiantis I–ojo gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 414 planu, šioje patalpoje yra dvi dviaukštės lovos, kuriose miegamosios vietos sunumeruotos sekančiai: miegamosios vietos Nr. 1 ir Nr. 2 yra vienoje dviaukštėje lovoje, esančioje patalpos kairėje pusėje kairiau lango (Nr. 1 apačioje, Nr. 2 viršuje), o miegamosios vietos Nr. 3 ir Nr. 4 yra kitoje dviaukštėje lovoje, esančioje dešinėje patalpos pusėje dešiniau lango (Nr. 3 apačioje, Nr. 4 viršuje). Šis planas yra pakabintas minėtoje patalpoje, tai patvirtina fotonuotraukos (b. l. 37–39). Byloje esantis 2017-11-29 tarnybinis pranešimas patvirtina, kad pareiškėjas 2019-11-29 naktį miegojo I–ojo gyvenamojo korpuso 414 patalpoje miegamojoje vietoje Nr. 3 (apačioje) (b. l. 34), nors pagal 2017-03-27 įsakymą Nr. 7-94 jam yra paskirta miegoti miegamojoje vietoje Nr. 4 (b. l. 32), t. y. dviaukštės lovos viršuje. Minėtame tarnybiniame pranešime taip pat užfiksuota, kad pareiškėjas savavališkai sukeitė miegamųjų vietų numerius. Kaip matyti iš to, kas išdėstyta, pareiškėjas pažeidė Vilniaus PN galiojančių PĮVTT 73.7 papunktyje nustatytą taisyklę – nekeisti miegamosios vietos, t. y. pažeidė režimą (BVK 112 str. 1 d.), todėl jam paskirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl šios nuobaudos jam suvaržyta teisė laisvai disponuoti lėšomis apsiperkant pataisos įstaigos parduotuvėje, apsirūpinti maistu, vitaminais, sąsiuviniais, tušinukais, vokais, skambinimo kortelėmis, taip atimant teisę bendrauti su žmona, vaikais. Tai sukėlė pareiškėjui tam tikrus nepatogumus, kas sąlygojo neturtinės žalos atsiradimą.

BVK142 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) papeikimas; 2) pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; 3) draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes); 4) nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki dešimties parų. Pareiškėjui šiuo atveju buvo paskirta BVK 142 straipsnio 1 dalies 3 dalyje numatyta nuobauda, todėl pareiškėjo teiginys, kad dėl nuobaudos paskyrimo jam buvo apribota teisė įsigyti sąsiuvinių, tušinukų, vokų atmetami kaip nepagrįsti, nes tai yra kanceliarinės prekės, kurioms netaikomas Nutarimu paskirtas draudimas.

Pareiškėjas, teigdamas, kad dėl draudimo apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, neteko teisės įsigyti skambinimo kortelių, todėl iš jo buvo atimta teisė bendrauti su žmona, vaikais, nedetalizavo šių aplinkybių. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad pareiga pakankamai detalizuoti skundo pagrindą sudarančias faktines aplinkybes priklauso būtent pareiškėjui. Be to, teismo vertinimu, pareiškėjas teisę bendrauti galėjo įgyvendinti siųsdamas ir gaudamas neribotą kiekį laiškų arba per tą mėnesį gaudamas keturis trumpalaikius ir vieną ilgalaikį pasimatymus (BVK 80 str. 2 d. ir 3 d.).

Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pareiškėjui atliekant bausmę Vilniaus PN, šios įstaigos pareigūnai veikė pagal galiojančius teisės aktus. Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nenustatyta. Pareiškėjui kaip nuobauda skirtas draudimas vieno mėnesio laikotarpiui apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) buvo jo paties sąmoningai atliktų veiksmų – nustatyto režimo sukeičiant miegamųjų vietų numerius ir miegant ne jam skirtoje vietoje – pasekmė, todėl dėl šio laikino draudimo atsiradusių nepatogumų ar apribojimų negalima pripažinti žala. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir žalos atlyginimas. Todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo G. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.