Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Z., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis(duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ankščiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Z. terorizavo žmogų, grasindamas padegti bei padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ir turtui veiką, o būtent:

2018 m. gegužės 6 d., apie 22:30 val. R. Z., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, su rankoje turėtu degančiu deglu ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu degiu skysčiu atėjęs į kaimynų O. N. – B ir G. B. kiemą, esantį(duomenys neskelbtini), su deglu uždegė žolę, pildamas degų skystį ant namo betoninių laiptų, šį degų skystį padegė ir atlikdamas šiuos veiksmus grasino nukentėjusiajai O. N. – B, sakydamas, jog „išdaužys langus“, „užmuš ir jie čia negyvens“, „uždegs namus“ ir tokiu būdu terorizavo nukentėjusiąją O. N. – B, grasindamas padegti bei padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ir turtui veiką.

Kaltinamasis R. Z. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nukentėjusios O. N. – B ir jo sklypai yra gretimi, jie yra kaimynai. Nukentėjusios sklype auga medis, kuris yra stovi priešais jo langus. Kaimynė medyje prikalė kryžių su žmogaus kaukolės imitacija, ant kryžiaus yra užrašyti jo senelio ir svainio vardai. Kryžius yra gerai matomas per jo langus. 2018-05-06 jis parašė nukentėjusios sutuoktinio G. B. nukabinti tą kryžių. Jis paklausė savo sutuoktinės, bet pastaroji atsisakė nukabinti. Prašė, kad nukentėjusioji ateistų pasikalbėti su juo, bet ji nesikalbėjo. Tos dienos vakare, išgėręs alkoholio, pasiėmė pagalį, apvyniojo skuduru ir užpylęs degaus skysčio, uždegė deglą ir nuėjo į kaimynų kiemą. Kaimynų kieme jis išvadino kaimenę visokiais žodžiais, norėdamas, kad ji nuimtų kryžių nuo medžio. Visų pasakytų žodžių dėl girtumo neatsimena. Jis norėjo, kad kaimynė panaikintų burtus, nes jis yra tikintis. Jis pervedė kaimynei 100 Eur sumą ieškiniui atlyginti ir mano, kad 3000 Eur ieškinys yra per didelis. Jis gauna minimalų darbo užmokestį, augina nepilnametį vaiką. Prašo nutraukti bylą ir jį atleisti pagal laidavimą.

Kaltinamajam pilnai pripažinus kaltę ir pareiškus pageidavimą, kad kiti įrodymai byloje nebūtų tiriami, įvykdžius Baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje numatytus reikalavimus ir nekylant abejonių dėl nusikaltimo padarymo, tolimesnis įrodymų tyrimas buvo nutrauktas(BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be pačio kaltinamojo visiško prisipažino, jo kaltė yra įrodyta nukentėjusios, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolais ir foto lentelėmis, ir kita byloje surinkta medžiaga.

Nukentėjusioji O. N. -B ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-05-06 apie 22:30 val. jos sutuoktinis pamatė degančią žolę kieme ir jie kartu išėjo į kiemą. Pamatė stovintį ant laiptų kaimyną R. Z., kuris rankoje laikė pagalį, kurio galas ryškiai degė ir jis daužė į langus ir duris. Kaimynas šaukė, kad išdauž langą ir uždegs namus. Jos sutuoktinis puolė gesinti žolės, o tuo metu kaimynas su degančiu pagaliu puolė prie jos, užsimojo pagaliu, šaukdamas, kad „Dabar aš tau tuoj padarysiu“ Ji atsitraukė, kad kaimynas jos nepasiektų, ir kaimynas rankoje turėtą buteliuką išlaistė ant laiptų ir uždegė. Jos sutuoktinis iškvietė policiją. Kaimynas pasakė jos sutuoktiniui „Kvies, kvies, aš nebijau, kol atvažiuos, aš jus užmušiu“. Ji pradėjo bėgti iš kiemo ir ja nusivijo R. Z., šaukdamas „Aš tau padarysiu, užmušiu, sudeginsiu“ Atėjo V. giminaičiai ir išsivedė R. Z. Jos atžvilgiu išsakyti grasinimai jai pasirodė realūs, nes R. Z. savo veiksmais parodė, kad norėjo ją tikrai nužudyti. Kryžius prikaltas su jos artimųjų žmonių vardais. Jos nei kaimynas, nei sutuoktinis neprašė nuimti kryžių iš medžio. Nukentėjusioji pareiškė 3000 Eur ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nes taip padaryta didelė skriauda jos reputacijai, ji buvo labai išgąsdinta(b.l.38-40; 1 t.).

Liudytojas G. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-05-06 buvo namuose ir per langą pamatė šviesą. Eidamas prie lango išgirdo bildesį virtuvės langą. Atidaręs duris, pamatė degančią žolę ir prie laiptų stovintį kaimyną R. Z.,. kuris rankoje laikė degantį fakelą. R. Z. pradėjo grasinti jo žmonai, sakydamas „Aš tave užmušiu, padegsiu namus ir jūs čia negyvensite“ ir mosikavo fakelu. Žmona jį varė iš kiemo ir R. Z. iš rankoje turėto butelio išpylė skystį ant laiptų ir jį padegė. Jis kvietė policiją o žmona varė R. Z. iš kiemo, kuris vis kartojo, kad užmuš, jie čia negyvens. Visi grasinimai buvo jo žmonos atžvilgiu. Jų kieme ant medžio yra prikaltas kryžius, ant kurio užrašyti vardai, kuriuos užrašė žmona. Kaimynas yra prašęs nuimti kryžių, bet jis nereagavo į prašymą.

Liudytoja V. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-05-06 ji ruošėsi miegoti, o jos sugyventinis buvo išėjęs pas kaimynus. Apie 22:30 val. ji pamatė einantį sugyventinį su degančiu pagaliu rankoje pas kaimynus. Ji nubėgo parsivesti R. Z.. Atbėgusi į kaimynų kiemą, rado kieme O. N. – B ir G. B.. Ji atėmė iš R. Z. degantį pagalį ir jį užgesino. Ką tuo metu sakė R. Z., ji neatsimena. Konfliktai su kaimynais prasidėjo dėl to, kad jie leido fekalinę kanalizaciją į jų kiemą ir dėl to jie buvo priversti apie tai pranešti aplinkos apsaugai, kuri skyrė baudą. Po to, kaimynai iškėlė medyje kryžių, ant kurio buvo užrašyti jos giminaičių vardai. Po kryžiaus pakabinimo, mirė jos tėvas ir ji mano, kad tėvo mirtis susijusi su kryžiaus pakabinimu, nes kaimynė užsiima užkalbėjimais, burtais, raganavimu. R. Z. prašė, kad kaimynai nuimtų kryžių, bet pastarieji nereagavo(b.l.76-78; 1 t.).

Liudytojas A. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis su šeima gyvena kartu su sesers V. šeima viename name. Tą vakarą jo sesuo paskambino jo sutuoktinei ir pasakė, kad ateitų, nes R. Z. išėjo pas kaimynus. Jis su savo žmona nuėjo pas kaimynus ir tik įėjus į kaimynų kiemą, pamatė, kad sesuo veda R. Z.. paėmusi už rankos. Jis po to R. Z. paėmė už pakarpos iš išvedė iš kaimynų kiemo. Jis nematė, kad kaimynų kieme būtų degusi žolė ar laiptai. Kai R. Z. vedė iš kiemo jo sesuo, kaimynė rėkė „Lauk iš mano kiemo valkatos, gyvuliai“, o kaimynas rankoje turėto telefonu filmavo arba fotografav. Po to sesuo jam paaiškino, kad R. Z. nuėjo pas kaimynus aiškintis dėl medyje prikalto kryžiaus(b.l.3-4; 2 t.).

Liudytoja S. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tą vakarą jai paskambino vyro sesuo ir pasakė, kad jie su vyru ateitų, nes sesers sugyventinis nuėjo pas kaimynus. Ji kartu su vyru nuėjo į kaimynų kiemą ir pamatė, kad sesuo parveda sugyventinį. Kaimynė ėjo jiems iš paskos ir rėkė. Tada jos vyras paėmė R. Z. už pakarpos ir išvedė iš kaimynų kiemo. Jie su vyru į kaimynų kiemo vidų nebuvo įėję ir degančių laiptų ar žolės nematė. Iškeltas kryžius pas kaimynus jiems kėlė neigiamas emocijas, buvo nemalonu ir nejauku į tai žiūrėti(b.l.9-10: 2 t.).j

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir foto lentelių matyti, kad buvo apžiūrėtas kiemas, esantis (duomenys neskelbtini). Šalia namo yra medis, ant kurio prikaltas medinis kryžius . Ant kryžiaus užrašyti žmonių vardai, pritvirtintos metalinės smulkios kaukolės. Ant betoninių lauko laiptų pakopų ir šalia jų matosi šlapios dėmės. Nuo 3 laiptų pakopos paimtas nuodėgulys(b.l. 19-25; 1 t.).

Iš papildomos apžiūros protokolo ir foto lentelių matyti, kad apžiūrėjus namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą, ant medžio, kuris yra namo Nr. (duomenys neskelbtini), kieme, prie tvoros iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo pusės matomas kryžius su žmonių vardais, prikalta metalo spalvos kaukolė, prikabintos dvi vištos kojos. Minėtas kryžius matomas tik iš namo(duomenys neskelbtini) kiemo pusės ir per namo (duomenys neskelbtini) miegamojo langą(b.l.28-35; 1 t.).

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

BK 145 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris terorizavo žmogų, grasindamas padegti bei padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ir turtui veiką

Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis R. Z. terorizavo nukentėjusiąją, grasindamas padegti bei padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ir turtui veiką.

Kaltinamojo R. Z. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo R. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), Kaltinamojo R. Z. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui(BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamojo R. Z. gynėjas advokatas Romanas Lupeika pateikė J. Š. prašymą, kuriais prašoma atleisti kaltinamąjį R. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti. J. Š. sutinka būti kaltinamojo R. Z. laiduotoja. Ji prašyme bei bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad R. Z. yra įmonės (duomenys neskelbtini) darbuotojas. Ji yra tiesioginė R. Z. vadovė įmonėje. Jie kasdien susitinka darbe. Ji neteistas, bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus 4 ir kasos aparatų eksploatavimo tvarkos bei cheminių medžiagų apskaitos tvarkos taisyklių pažeidimus. Teismas mano, kad J. Š. padaryti administraciniai nusižengimai nesudaro pagrindo abejoti jos galimybe daryti teigiamą įtaką kito asmens elgesiui.

(duomenys neskelbtini) pateikė pažymą, kad įmonė registruota nuo 1998 metų ir įmonės direktorė yra J. Š.. J. Š. savo prašyme ir teismo posėdžio metu nurodė, kad R. Z. (duomenys neskelbtini) dirba seniai, Jis yra pareigingas, atsakingas, stropus, drausmingas, nekonfliktiškas, mandagus ir sąžiningas darbuotojas. Drausminių nuobaudų neturi.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad laiduotojas J. Š. yra vertas teismo pasitikėjimo. Ji dažnai bendraudama su kaltinamuoju gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Byloje nustatyta, kad R. Z. pirmą kartą padarė nusikaltimą, kuris priskirtinas tyčinių apysunkių nusikaltimų kategorijai. Jis neteistas, nebaustas administracine tvarka. Kaltinamasis jau dvylika metų dirba toje pačioje įmonėje, vadovo charakterizuojamas teigiamai. R. Z. prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai dėl jo padarymo gailisi. Šie duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų, o jo padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio. Esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, yra pagrindas atleisti R. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, jį perduodant laiduotojo J. Š. atsakomybei, laidavimo terminą nustatant vieneriems (1) metams ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 40 straipsnyje reglamentuotas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagrindas numatytas šio kodekso VI skyriuje, todėl R. Z. gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, kurių paskirtis padėti sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į nuo nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, BK 71 straipsnis). Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (gaunamą darbo užmokestį) jam skirtina 10 MGL dydžio (500 Eur) įmoka į minėtą fondą, ją sumokant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje nukentėjusioji O. N. – Bytautienė pareiškė 3000 Eur ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje ir teismo posėdžio metu nukentėjusi nurodo, kad įvykio metu ir po įvykio ji patyrė didelį stresą, išgąstį, ir dabar jaučia didelį nerimą ir mano, kad ateityje susilauks grasinimų ir bus tyčia bauginama. Nukentėjusiajai liko pastovi baimė ir nerimas, gilus skausmas ir ji yra įbauginta. Atsakovo elgesys prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms ir bendražmogiškos moralės reikalavimams.

Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies ir nurodo, kad jis pervedė nukentėjusiajai 100 Eur, tačiau nesutinka su prašoma suma, kadangi ji yra aiškiai per didelė. Byloje nėra pateikta įrodymų apie nukentėjusios patirtą žalą. Pačios nukentėjusios provokuojantis elgesys prieš kaltinamojo šeimą privertė kaltinamąjį atlikti tokius veiksmus.

Spręsdamas neturtinės žalos nukentėjusiajam atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio nuostatomis, kurios nustato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai. Priteistinas žalos atlyginimo dydis nustatomas įvertinus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų visumą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju, yra padarytos žalos pasekmės. Sveikatos sužalojimo pasekmės vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams ir pan. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai sveikatos sutrikdymo nebuvo padaryta. Nusikalstama veika nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala – ji patyrė didelį stresą, negatyvius išgyvenimus, nėra pateikta objektyvių duomenų apie galimus neigiamus patirtų sužalojimų padarinius ateityje. Teismas, atsižvelgdamas į formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio byloje, kaltinamojo turtinę padėtį: kaltinamasis dirba, gauna minimalias pajamas, pačios nukentėjusios provokuojantis elgesys, jos veiksmai kaltinamojo šeimos atžvilgiu įtakojo tokius kaltinamojo nusikalstamus veiksmus ir sprendžia, kad prašoma priteisti žala yra per didelė ir ji mažintina iki 300 eurų(CK 6.250 straipsnis, BPK 115 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303 - 307 straipsniais teismas

nusprendė:

R. Z., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo J. Š., a.k(duomenys neskelbtini) gyvenančios Vienkiemio g. 5, Padvarių k., Kretingos r. sav., atsakomybei be užstato, nustatant vienerių (1) metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti jog, jeigu asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti J. Š., kad laiduotojas, turi teisę atsisakyti laidavimo, šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Paskirti R. Z. baudžiamojo poveikio priemonę 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatyti, jog nurodyta įmoka turi būti sumokėta per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT884010051004670332 (Luminor Bank AS) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Nukentėjusiosios O. N. – B. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo R. Z., a.k(duomenys neskelbtini) 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusios naudai.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams.