Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės AB ,,Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui Dainiui Žiedui, atsakovo UAB ,,Titano ranga“ atstovui advokatui Arūnui Juodžiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui UAB ,,Titano ranga“, tretiesiems asmenims: UAB ,,Elektrikai“, Butvido TŪB ,,EMO“, UAB ,,SMI Lietuva“, AB ,,City Service“ dėl žalos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 14891,70 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2008-07-27 nutrūkus elektros energijos tiekimui, išsijungė UAB ,,Rimi Lietuva“ šaldymo įranga, dėl ko buvo sugadinta šaldytuvuose laikyta produkcija. Kadangi UAB ,,Rimi Lietuva“ turtas buvo apdraustas ieškovo, pastarasis išmokėjo 14891,70 Lt draudimo išmoką, dėl ko ieškovas įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš žalą padariusio asmens. Tokiu asmeniu ieškovas nurodo atsakovą, kuris, ieškovo teigimu, netinkamai sumontavo elektros įrangą, t.y. be gilzių ir antgalių. Kadangi suteikta 5 metų garantija, o paslėptiems statinio elementams suteikta 10 metų garantija, todėl rangovas per visą laikotarpį užtikrina, kad objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius, todėl atsako už defektus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl natūralaus nusidėvėjimo ar netinkamo naudojimo, įrangos valdytojas atsako už žalą, padarytą dėl įrangos trūkumų, ir, kadangi prievolę netinkamai vykdė verslininkas, jis atsako visais atvejais, todėl reiškia tokį ieškinį. Ieškovas nurodo, kad neturi reikalavimo teisės į pastato Gegužių g. 30, Šiauliuose, savininką ir statybos darbų užsakovą UAB „SMI Lietuva”, kadangi su šia įmone ieškovas yra sudaręs bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį ir kreditorius bei skolininkas sutampa. Garantiniu laikotarpiu pastato ir jo įrangos valdytoju turėtų būti laikomas rangovas, nes jis per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje numatytą paskirtį. Jei tretiesiems asmenims žala padaroma dėl pastato trūkumų ir pastatas yra garantinis, ieškovo nuomone, nėra būtina laikytis žalos atlyginimo ir reikalavimo sekos (nukentėjęs reikalauja žalos atlyginimo iš pastato savininko, savininkas - iš rangovo). Nukentėjęs asmuo turėtų teisę reikalauti žalos atlyginimo tiek iš pastato savininko, tiek iš rangovo. Nurodo, jog ieškovas negali reikalauti nuostolių atlyginimo iš UAB „SMI Lietuva”, kuri sutiko/perleido teisę ieškovui pagal rangos sutartį reikalauti nuostolių atlyginimo iš statybos darbų rangovo. Nurodo, jog ieškovas turi tokią pačią reikalavimo teisę į atsakovą, kokią turėtų UAB „Rimi Lietuva” ir UAB „SMI Lietuva”. Teigia, kad sugadinta produkcija buvo UAB „Rimi Lietuva” nuosavybė, bet dėl dokumentų gausos šių dokumentų neteikia. Ieškovas nurodo, jog sumontuota elektros spintos JS-206-Š įranga priskirtina prie paslėptų pastato elementų, nes elektros kabeliai yra izoliuoti, nustatyti kabelio rūšį gali tik specialių žinių turintys asmenys, o pastato savininkas ir kiti asmenys iš elektros spintos gilzių bei antgalių neišmontavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Pateikti įrodymai patvirtina, kad pastato, esančio Gegužių g. 30, Šiauliuose, savininkas yra UAB ,,SMI Lietuva“ (b. l. 4-9, t. 1), o 2008-07-27 nutrūkus elektros energijos tiekimui, išsijungė prekybos centro ,,Rimi“ šaldymo įranga. Kadangi UAB ,,Rimi Lietuva“ turtas buvo apdraustas ieškovo, pastarasis išmokėjo 14891,70 Lt draudimo išmoką kaip žalos atlyginimą (b. l. 117-125, t.2).

Ieškovas pareiškė ieškinį teisme dėl žalos atlyginimo priteisimo, kurį grindė atsakovo sutartine ir/ar deliktine atsakomybe, nes netinkamai buvo sumontuota elektros įranga. Atsakovas pateikė atsikirtimus ir nurodė, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės į atsakovą, neįrodo žalos, o kildinant atsakomybę iš delikto, žalą turi atlyginti pastato savininkas UAB ,,SMI Lietuva“, o iš sutarties kildinamai atsakomybei reikalavimo teisė priklausytų užsakovui, pastato savininkui. Nurodė, kad elektros įranga buvo tinkamai sumontuota, atlikti darbai priimti, nenustačius trūkumų, be to, yra pasibaigęs ieškinio senaties terminas dėl darbų trūkumų, kurį prašo taikyti, įrangos gedimas galėjo būti dėl jos nepriežiūros, dėl kurios atsakingas pastato savininkas. Ieškovas dėl reikalavimo teisės nebuvimo nurodo, kad ieškinys yra pareikštas atsakovui tinkamai, kadangi su pastato savininku ieškovas yra sudaręs bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį ir kreditorius bei skolininkas sutampa, todėl nekeitė atsakovo. Teismas, negavęs sutikimo iš ieškovo, tokiu atveju pastato savininką įtraukė trečiuoju asmeniu (CPK 45, 47 str., b. l. 26-27 t. 2).

Pagrįstai atsakovas teigia, kad jeigu atsakomybė kildinama iš sutartinių rangos santykių, tai reikalavimo teisė priklauso užsakovui UAB ,,SMI Lietuva“ dėl netinkamo sutarties vykdymo (CK 6.644 str., 6.695 str.). Ieškovas nurodo, kad pastato savininkas perleido reikalavimo teisę, bet tokia sutartis nepateikta, todėl ieškovas nepagrįstai reiškia ieškinį atsakovui dėl netinkamo sutarties vykdymo (CPK 178, 185 str.).

Ieškovas atsakovo atsakomybę kildina ir iš delikto. Vadovaujasi CK 6.263 str. ir nurodo, kad deliktinę atsakomybę lėmė atsakovo neteisėti veiksmai. Taikant CK 6.263 str., nurodo, kad žalą turi atlyginti atsakingas už žalą asmuo. CK 6.266 str. numato pastato savininkui atsakomybę už pastato, statinių įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar kitokių jų trūkumų. Ieškovas nurodo, kad pastato savininkas UAB ,,SMI Lietuva“, kuris su ieškovu sudaręs civilinės atsakomybės sutartį, ką įrodo pateikti dokumentai (b. l. 127-131, t. 2) ir kad skolininkas bei kreditorius sutampa, subrogacija negalima, todėl reikalavimą reiškia atsakovui, nors CK 6.126 str. 1 d. numato, kad prievolė baigiasi, kai skolininkas ir kreditorius sutampa. Teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovo teiginius, jog atsakovas yra pastato valdytojas, nes jis per visą garantinį laiką užtikrina, kad objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir tinkamas naudoti pagal sutartyje numatytą paskirtį, kadangi CK 6.266 str.2 d. numato, kad pastatų ar įrenginių savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas), o byloje nėra įrodymų, jog atsakovas viešame registre yra registruotas valdytoju ir ieškovas nepaneigė šios prezumpcijos (CPK 178 str.).

Nors, teismo nuomone, ieškinys pareikštas ne tam atsakovui, o ieškovas nesutiko pakeisti atsakovo, bet teismas pasisako dėl ieškovo procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose išdėstytų pagrindų ir motyvų dėl civilinės atsakomybės taikymo. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2007 m. kovo 29 d. sudarė Maksimalios garantuotos kainos statybos darbų rangos sutartį Nr. 6/07 su užsakovu UAB „Litneta“ (dabar UAB ,,SMI Lietuva“), pagal kurią atsakovas įsipareigojo užsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame Gegužių g. 30, Šiauliuose, atlikti prekybos centro statybos darbus, kurie apėmė lauko bei vidaus elektros montavimo darbus (b. l. 53-79, t.1). Elektros montavimo darbams atsakovas sudarė subrangos sutartį 2007 m. liepos 30 d. Nr. 83/7-su UAB „Elektrikai“ (b. l. 80-86, t .1). UAB ,,Elektrikai“ 2007-07-30 subrangos sutartimi Nr. 07/0012 su Butvido TŪB ,,EMO“ susitarė, kad pastarieji atliks elektromontažo darbus Prekybos centre, esančiame Gegužių g. 30, Šiauliuose (b. l. 140-146, t. 1). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad elektros montavimo darbus atliko Butvido TŪB ,,EMO“ (b. l. 147-166, t. 1).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo, kaip subrangovas atliko aliuminio kabelio į elektros skydą ir elektros skydo JS-206-Š sumontavimo darbus, o užsakovo techninės priežiūros vadovas juos priėmė, pastabų nepareiškė. Tai matyti iš atliktų darbų suvestinio akto už 2007 m. spalio mėnesį 4.7.3 punkto, atliktų darbų akto už 2007 m. spalio mėnesį 4 skyriaus 21-24 p., atliktų darbų suvestinio akto už 2007 m. lapkričio mėnesį 4.7.2 p., atliktų darbų akto už 2007 m. lapkričio mėnesį 1 skyriaus 22 p. (b. l. 88-107, t.1).

Ieškovas ieškinį grindžia 2008-11-11 aktu, kuriame fiksuota, kad gedimas įvyko dėl grubaus Elektros įrenginių įrengimo taisyklių pažeidimo (b. l. 65, t .2) ir teigia, kad atsakovas netinkamai atliko montavimo darbus ir nurodė, kad taip buvo pažeista Ūkio ministro 2007-01-31 įsakymu Nr. 4-40 numatyta tvarka, kurios 360.3 p. numatyta, kad daugiavielių gyslos yra prijungiant lituojamos arba naudojami specialūs varžtiniai antgaliai. Atsakovas ir tretieji asmenys nurodo, kad projekte tokio reikalavimo nebuvo.

Iš šių atliktų darbų aktų matyti, kad subrangovo atlikti ir užsakovo priimti perduoti darbai, susiję su elektros kabelio prijungimu prie įvadinio kirtiklio el. spintoje JS-206-Š, buvo be trūkumų, nes aktuose nėra jokių pastabų ar prierašų, kad darbai turi trūkumų, kad juos reikia pataisyti ir pan. (b. l. 88-107, t.1).

Byloje nustatyta, jog buvo pasirašyti darbų priėmimo-perdavimo aktai, kurie patvirtina, kad pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti. Civilinio kodekso 6.662, 6.694 str. numatyta užsakovui pareiga apžiūrėti ir priimti atliktus darbus ir tai jis turi daryti rūpestingai, apžiūrėti, ar perduodami darbai neturi akivaizdžių trūkumų. Civilinio kodekso 6.662 str. 2 d., 3 d. numato, kad užsakovas, priimdamas atliktą darbą bei pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau, o užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai).

Ieškovas teigia, kad tai buvo paslėpti elementai, kurių trūkumai išryškėjo vėliau, o atsakovas nurodo, kad priimant darbus, jei būtų tai kaip trūkumas, tai būtų matyti akivaizdžiai. Byloje yra pateiktos nuotraukos, kurios patvirtina atsakovo poziciją. Nuotrauka, esanti t.1, b. l.56, t. 2 b. l. 142 įrodo, kokia buvo būklė įvykio metu, iš kurios matyti, kad iš trijų įvadų yra nudegęs tik vienas ir iš visų trįjų įvadų matyti jų pajungimas ir aliuminiai laidai. Po gedimo pašalinimo t. 2 b. l. 143 matyti, kad visiems trims įvadams uždėti antgaliai, skirtumas akivaizdžiai matomas, todėl tvirtinti, kad buvo paslėpti elementai, o trūkumai (kaip teigia ieškovas) išryškėjo vėliau, nėra pagrindo ir ieškovo teiginiai nepagrįsti (CPK 178, 185 str.).

iš Ūkio ministro priimto 2007-01-31 Įsakymo Nr. 4-40 ,,Dėl elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių, Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių, Elektros įrenginių relinės apsaugos ir automatikos įrengimo taisyklių ir Skirstyklų ir pastočių elektros įrenginių įrengimo taisyklių patvirtinimo“ 2 punkto matyti, kad nustatyta, jog atliekant darbus pagal projektus, kuriems prašymai dėl statinio projektavimo sąlygų sąvado išdavimo pateikti iki šio įsakymo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2007 m. liepos 1 d., šiuo įsakymu patvirtintų taisyklių reikalavimų taikymas yra neprivalomas. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog sąlygų sąvadas buvo išduotas dar iki įsigaliojant minėtam įsakymui, nes statybos leidimas jau buvo išduotas 2007-02-28, todėl įsakyme nurodyti reikalavimai nėra privalomi atsakovui ir netaikytini (b. l. 151, t. 2).

Ieškovo atstovas nurodė, kad jeigu negali būti taikomos 2007 m. priimtos taisyklės, tada prašo vadovautis statybos metu galiojančiomis kitomis taisyklėmis, kurias, ieškovo teigimu, pažeidė atsakovas. Ieškovo atstovas paaiškino, kad Elektros įrenginių įrengimo taisyklių 3.4.12 p., kurios buvo atspausdintos 2000-12-28 „Valstybės žiniose“, nurodyta, kad naudojami specialūs antgaliai, kad negali būti aliumininių laidų ir kabelio gyslų, nes šis metalas turi savybę oksiduotis. Jo teigimu, tokios įrangos sumontavimas buvo tas pažeidimas, dėl kurio padarytą žalą privalo atlyginti rangovas. Ieškovo atstovas nurodo, kad minėtų taisyklių 3 skyrius reglamentuoja, kad turi būti specialūs antgaliai.

Iš minėtų taisyklių matyti, kad 3 skyriaus 3.4, 3.4.12 p., kuriuo vadovaujasi ieškovas, nustato, jog taisyklės taikomos elektros įrenginių antrinėms grandinėms (relinės, signalizacijos, valdymo, signalizacijos, kontrolės), o teismo posėdžio metu trečiasis asmuo UAB ,,Elektrikai“ atstovas paaiškino, kad teisės aktas gali būti taikomas valdymo, o ne jėgos grandinei, elektros spinta yra jėgos spinta, į ją ateina iš pagrindinio paskirstymo skydo kabelis, juo užmaitinami visi šaldymo įrenginiai, kompresoriai ir visa kita įranga (b. l. 107 t. 2). Taigi, 3 skyriaus taisyklių punkto reikalavimai šiuo atveju netaikomi, nes reglamentuoja antrinių grandinių įrengimą. 2008-11-11 akte fiksuota, kad gedimas įvyko dėl grubaus Elektros įrenginių įrengimo taisyklių pažeidimo (b. l. 65, t .2). AB ,,City Service“ 2009-03-12 rašte ieškovui nurodoma, jog 2008-11-11 objekte buvo atliktas galutinis patikrinimas, kurio metu dalyvavo atsakingų įmonių atstovai, tarp kurių nurodomas ir UAB ,,NCC titanas“, (dabar UAB ,,Titano ranga“), tačiau pateiktame akte atsakovo atstovo nepasirašytas (b. l. 65, t. 2 b. l. 12, t. 1). Atkreiptinas dėmesys, kad aktas surašytas praėjus daugiau kaip 3 mėnesiams, o akte nėra nurodyta, kaip buvo nustatyta, kad grubiai buvo pažeistos ieškovo minimos taisyklės, nes teisme apklaustas liudytoju A. K. patvirtino, kad buvo kviestas į susitikimą, kur buvo sprendžiamas klausimas dėl elektros įrangos gedimo, tačiau gedimo priežastis nebuvo nustatinėjama, nes skydas buvo tvarkingas ir apie gedimą sprendė iš nuotraukų (b. l. 108 t.2). Teisme tretysis asmuo, šalinęs gedimą, paaiškino, kad demontavo sugedusį kirtiklį, sumontavo kitokios konstrukcijos kirtiklį, t. y. su plokštelėmis, todėl su kilpiniais antgaliais jį priveržė ir, kadangi keitė kirtiklį kitokiu, nebuvo įmanoma sumontuoti taip, kaip buvo sumontuota priimant darbus, nors abu prijungimai patikimi, o reikalavimo montuojant pajungti per antgalius nebuvo (b. l. 108, 109 t. 2, nuotraukos b. l. 142 ir 143 t. 2).

Atlikti darbai buvo priimti, nenustačius trūkumų, teisme nustatyta, jog nebuvo pažeistos Elektros įrenginių įrengimo taisyklės, todėl ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, montuojant elektros įrangą (CK 178 str.).

Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, nes reikalavimas kildinamas iš atliktų darbo trūkumų. CK 1.125 str. 10 d. numato, kad reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų taikomi kodekso 6 knygoje nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai. CK 6.667 str. numato sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Nors atsakovo atliktų darbų trūkumų teismas nenustatė ir reikalavimo teisės į atsakovą bei įtakos tam neturi, bet teismas pasisako, kad 1 metų ieškinio senaties terminą ieškovas yra praleidęs, nes ieškovas buvo informuotas 2009-03-12, o į teismą kreipėsi 2011-07-22.

Atsakovas atsikerta, kad ieškovas neįrodo ir padarytos žalos. Padarytai žalai pagrįsti ieškovas pateikė 2008-07-29 prekių nurašymo aktą dėl draudiminio įvykio – broko - 18344,70 Lt sumai (b. l. 13-29, t. 1). Dar 2008-07-27 buvo surašytas aktas, kuriame nurodė, kad sudegė įvadinis elektros kirtiklis, dėl ko išsijungė visų šaldymo įrenginių apšvietimas, atsijungė šaldymo įranga, todėl komisija visas netinkamas prekes išėmė, suskaičiavo, užfiksavo aktu ir perdavė utilizavimui (b. l. 32, t. 1). Atkreiptinas dėmesys, kad aktas, minimas 2008-07-27 akte, nepateiktas, pateiktas aktas, surašytas 2008-07-29 (b. l. 13, t.1), kur fiksuotas brokas, o utilizavimui surašytas važtaraštis – 2008-03-30, o akte minima, kad 2008-07-27. Ieškovas ieškinį grindžia įrodymais, kurie patvirtina kitas aplinkybes, nei teigia ieškovas, todėl teismas laiko, kad ieškovas neįrodo padarytos žalos (CPK 178 str.).

Deliktinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais. Jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą Civilinio kodekso 6.246-6.249 straipsniuose (neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys). Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Pareiga įrodyti visas šias sąlygas tenka žalos atlyginimo reikalaujančiam asmeniui. Nesant bent vienos iš jų, teisė į žalos atlyginimą eliminuojama.

Atsakovas nurodo, kad gedimas galėjo įvykti dėl elektros spintos nepriežiūros. STR 01.12.07:2004 reglamentuoja gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų ir kitų statinių, techninės priežiūros reikalavimus. STR 31 p. numatyta, kad statinyje esančių elektros tiekimo ir ryšių linijų, vamzdynų ir kitų komunikacijų priežiūrą vykdo ir už ją atsako juos eksploatuojantys fiziniai ar juridiniai asmenys. Statinio naudojimas ir priežiūra prasideda, užbaigus jo statybą ir (ar) nustatyta tvarka pripažinus statinį tinkamu naudoti (32 p.). Apžiūrų metu atskleidus deformacijų, defektų ar grubių statinio naudojimo ir priežiūros taisyklių pažeidimų, dėl kurių kyla pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, atsakingas už apžiūrą asmuo privalo nedelsdamas apie tai informuoti statinio savininką (bendraturčius) arba jį (juos) atstovaujančius asmenis. Minėtas reglamentas įpareigoja statinio savininką (naudotoją) vykdyti statinio priežiūros techninę priežiūrą nuo jo pripažinimo tinkamu naudoti momento. Statinio savininkas (naudotojas) privalo atlikti periodines apžiūras, pastebėtus trūkumus/defektus fiksuoti Statinio techninės priežiūros žurnale, imtis neatidėliotinų priemonių šiems trūkumams/defektams pašalinti ir taip užtikrinti neigiamų pasekmių išvengimą bei visus nustatytus ir pašalintus statinio ir jo inžinerinės įrangos trūkumų/defektų, tokių darbų atlikimą fiksuoti aktais. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pastato savininkas UAB ,,SMI Lietuva“ su AB ,,City service“ 2007-11-13 yra sudaręs sutartį. Pastarasis teikia pastato – prekybos centro ūkio valdymo paslaugas. Tačiau trečiasis asmuo AB ,,City service“ nurodo, kad už šaldymo kompresorinės įrangos bei elektros spintos tinkamą eksploatavimą ir priežiūrą yra atsakingas UAB ,,Baltic Master“, bet ne jis, o jo ribos pasibaigia iki elektros įrenginių spintos (b. l. 53, t.2, b. l. 107, t.2). UAB ,,Rimi Lietuva“ pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad sutarties su UAB ,,Baltic Master“ dėl elektros spintos neturi, nes darbai buvo atlikti pastato savininko (b. l. 139, t. 2).Taigi, iš šiuose dokumentuose nurodytos informacijos matyti, kad nei vienas, nei kitas juridinis asmuo teigia nesą atsakingi už elektros spintos priežiūrą, o įrodymų, kad priežiūra būtų tinkama, nėra. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Iš įrodymų visumos teismas sprendžia, jog ieškovas neturi reikalavimo teisės į atsakovą, kad nėra sąlygų civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškinys atmestinas (CPK 178, 185 str.). Dėl kitų ieškovo reikalavimų teismas plačiau nepasisako, nes nepriteistinas žalos atlyginimas, todėl ir reikalavimas dėl palūkanų priteisimo atmestinas (CPK 185 str.).

Nors ieškinys ir atmetamas, bet atsakovui iš ieškovo priteistina dalis bylinėjimosi išlaidų, nes tai reglamentuoja Civilinio proceso kodekso 98 str. 2 d., kurioje nurodyta, jog šalies išlaidos priteisimos ne didesnės, kaip numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsakovo atstovas pateikė teismui rašytinius įrodymus, jog atsakovas turėjo 9538,33 Lt bylinėjimosi išlaidų (b. l. 18-24, 85 t.2). Teismas, atsižvelgdamas į minėtas rekomendacijas, į šios bylos sudėtingumą, laiko sąnaudas, nes advokatas vyko iš kito miesto, iš ieškovo atsakovui priteisia 6000 Lt bylinėjimosi išlaidų (CK 1.5 str., CPK 93, 98 str.). Iš ieškovo priteistinos valstybei 36,60 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos ir trečiojo asmens UAB ,,Elektrikai“ patirtos bylinėjimosi išlaidos 756,25 Lt (b. l. 1-12,17, t. 2, CPK 88 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 - 270 str., teismas

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo AB ,,Lietuvos draudimas“ atsakovui UAB ,,Titano ranga“ 6000 Lt (šešių tūkstančių litų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo AB ,,Lietuvos draudimas“ trečiajam asmeniui UAB ,,Elektrikai“ 756,25 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt šešis litus, 25 centus) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo AB ,,Lietuvos draudimas“ 36,60 Lt (trisdešimt šešis litus, 60 centų) bylinėjimosi išlaidas valstybei (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.