Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2014-11-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-263-295/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-11-07Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-03-16Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-11-07
Bylos Nr.
1-263-295/2014
Teisminio proceso Nr.
1-01-2-00028-2013-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Bugelevičius
Kaltinamasis
S. P., G. G.
Advokatai
Gintaras Petukauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-263-295/2014Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00028-2013-0Procesinio sprendimo kategorija:1.2.17.6.; 1.2.14.12.; 1.2.22.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖSTEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2014 m. lapkričio 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Bugelevičius,sekretoriaujant Svetlanai Žurienei ir Laimai Avižienytei,dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui,gynėjams advokatams Gintarui Petukauskui ir Kazimirai Kanišauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)), anksčiau neteistas,

kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 202 straipsnio 1 dalyje ir 189 straipsnio 1 dalyje, bei

G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis BK 202 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. P. nuo tiksliai nenustatytos datos, bet ne vėliau kaip nuo 2011 m. balandžio 4 d., iki 2012 m. balandžio 27 d. Vilniaus mieste, pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m balandžio 4 d. įsakymu Nr. VA-29 „Dėl nuolatinių Lietuvos gyventojų, vykdančių individualią veiklą, įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro“ su pakeitimais 2007 m. liepos 10 d. (įsakymas Nr. VA-53), 2008 m. liepos 25 d. (įsakymas VA-38), 2013 m. birželio 25 d. (įsakymas Nr. VA-36) patvirtintos fizinių asmenų įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą nustatytos tvarkos reikalavimus, t.y. neįregistravęs mokesčių mokėtojų registre individualios komercinės veiklos, tyčia nepranešęs apie ją mokesčio administratoriui, nors to reikalauja minėti teisės aktai, ir siekdamas gauti valstybės neapskaitytų bei neapmokestintų pajamų, neteisėtu būdu versliškai ir stambiu mastu, naudodamasis internetinių aukcionų ir elektroninės prekybos svetaine „eBay“ bei elektroninio apmokėjimo paslaugas teikiančios įmonės „PayPal“ teikiamomis paslaugomis ir kitokiais būdais ėmėsi komercinės veiklos (prekybos), kurios metu užsakė pagaminti ir už piniginį atlygį įgijo iš kaltinamojo G. G. tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau nei 94 vienetus akmeninių kirvių šiuolaikines kopijas (padirbinius), imituojančias III-II tūkstantmečiu prieš Kr. datuojamus to paties pavadinimo archeologinius radinius, taip pat už piniginį atlygį įgijo iš įvairių asmenų kitas vertybes (dantis ir iltis, tris cigarečių dėklus, du žiedus su kaukole, diržą, sagas, sidabrinį vairuotojo ženklelį, knygą, neįvardintą kiekį sidabrinių ir varinių monetų ir kareivišką sagtį) bei šias vertybes ir ne mažiau nei 74 vienetus akmeninių kirvių šiuolaikines kopijas (padirbinius), imituojančias III-II tūkstantmečiu prieš Kr. datuojamus to paties pavadinimo archeologinius radinius, už piniginį atlygį, viršijantį patirtas įgijimo išlaidas, pardavė įvairiose valstybėse užsienyje gyvenantiems asmenims - Ch.T., C. B., R. J., D. G., H. S., S. F., Ch.M., P. W., J. H., I. L., L. B., B. O., W. R., N. B., D. B., T. B., H. B., B.C. C., D.O‘C., K.M. F., P. L., H. W., P. V., G. V., E. J., R. B., J. W., L.R. G., B. B., L. T., W. R., G. S., M. L., R. F., M. F., J. M., J. S., P. L., J. M., K.M. F., J. R., G. V. E., V.W. L., L. H., J. S., R. J., R.L. B., G. Z., C. P., F. L. ir M. W., tačiau vykdomą prekybinę veiklą ir iš jos gaunamas pajamas sąmoningai nuslėpė. Taip kaltinamasis S. P., vykdydamas komercinę veiklą (prekybą) be valstybės įgaliotos institucijos leidimo (licencijos) iš prekybinių sandorių uždirbo 30 841,11 JAV dolerių (ekvivalentu 77 805,78 litų) ir 602,33 eurų (ekvivalentu 2079,72 litų), kurie pirkėjų buvo pervesti į jo sąskaitas bankuose. Iš viso piniginėmis įplaukomis S. P. gavo neįteisintų pajamų 79 885,50 Lt sumai, kurias panaudojo žemiau nurodytų didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčių vertybių – archeologinių radinių įgijimui.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis S. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje.

Be to, kaltinamasis S. P., laikotarpiu nuo tiksliai nenustatytos datos, bet ne vėliau kaip nuo 2008 m. rugsėjo 10 d. iki 2010 m. gegužės 26 d., Vilniaus mieste, tiksliau nenustatytose vietose, iš V. Č. (V. Č.), O. S. (O. S.) ir A. T. (A. T.), kurių atžvilgiu baudžiamoji byla išnagrinėta ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis, bei kitų nenustatytų asmenų įsigijo didelės mokslinės, kultūrinės ir istorinės reikšmės turinčias vertybes – archeologinius radinius, žinodamas, kad jie gauti nusikalstamu būdu, t.y. iškasti iš įvairių vietovių Lietuvos Respublikoje ir kitose valstybėse savavališkų kasinėjimų metu, o būtent:

taip jis įgijo – keturis IX-XI amžiaus žalvarinius žiedus įvijinius, po 150 litų vertės, bendros 600 litų vertės; du IX-XI amžiaus žalvarinius žiedus įvijinius, po 250 litų vertės, bendros 500 litų vertės; IX-XII amžiaus žalvarinį žiedą įvijinį, 100 litų vertės; XV-XVII amžiaus žalvarinį žiedą signetinį, 100 litų vertės; keturis VIII-XII amžiaus žalvarinius žiedus įvijinius, po 100 litų vertės, bendros 400 litų vertės; tris XVI-XVII amžiaus žalvarinius žiedus juostinius, po 80 litų vertės, bendros 240 litų vertės; VIII-XIV amžiaus žalvarinį žiedą, 100 litų vertės; XIII-XV amžiaus žalvarinį žiedą, 300 litų vertės; XVI-XVII amžiaus žalvarinį žiedą signetinį, 100 litų vertės; VIII-XII amžiaus žalvarinį žiedą vaikišką, 100 litų vertės; VIII-XII amžiaus žalvarinį žiedą įvijinį, 120 litų vertės; XV-XVII amžiaus žalvarinį žiedą, 100 litų vertės; XII-XIV amžiaus sidabrinį žiedą, 200 litų vertės; XII-XIV amžiaus sidabrinę pentino sagtelę, 150 litų vertės; XII-XIV amžiaus žalvarinį žiedą, 150 litų vertės; XI-XIII amžiaus žalvarinį žiedą, 120 litų vertės; XV amžiaus žalvarinį žiedą signetinį su povu, 450 litų vertės; XV amžiaus žalvarinį žiedą signetinį su drakonu, 450 Lt vertės; du XI-XIII amžiaus žalvarinius žiedus, po 150 litų vertės, bendros 300 litų vertės; XII-XIII amžiaus žalvarinį žiedą, 100 litų vertės; XII-XIV amžiaus žalvarinį žiedą, 100 litų vertės; du XII-XIII amžiaus žalvarinius žiedus, po 100 litų vertės, bendros 200 litų vertės; du XII-XIII amžiaus žalvarinius žiedus, po 120 litų vertės, bendros 240 litų vertės; du XII-XIII amžiaus žalvarinius žiedus, po 100 litų vertės, bendros 200 litų vertės; ne vėlesnį nei XVII a. vidurio tauro ragą, 500 litų vertės; VII-X amžiaus žalvarinį kryžinį smeigtuką su sidabro plokštele, 700 litų vertės; VII-X amžiaus žalvarinį kabutį-skirstiklį su sidabro plokštele, 400 litų vertės; V amžiaus žalvarinę sidabruotą diržo sagtį, 800 litų vertės; X amžiaus žalvarinį kabutį-skirstiklį, 600 litų vertės; XVI amžiaus žalvarinę sagtelę, 150 litų vertės; VI-VIII amžiaus žalvarinę dekoro plokštelę, 200 litų vertės; du VI-VIII amžiaus žalvarinių dekoro plokštelių fragmentus, bendros 100 litų vertės; septynis X-XI amžiaus žalvarinius diržo sagties apkalus ir jų fragmentus, po 15 litų vertės, bendros 105 litų vertės; X-XI amžiaus žalvarinius šešis diržo apkalus su grandimis, vieną apkalo fragmentą su grandimi ir dvi grandis, bendros 300 litų vertės; keturias X-XI amžiaus žalvarines diržo grandis su apkalais, bendros 300 litų vertės; dvylika X-XI amžiaus žalvarinių diržo kuto įvijų, bendros 100 litų vertės; trys X-XI amžiaus žalvarinius diržo kuto galo apkalus, bendros 150 litų vertės; septynis X-XII amžiaus žalvarinius apskritus apkalus, po 30 litų vertės, bendros 210 litų vertės; du X-XII amžiaus žalvarinius apkalus, po 50 litų vertės, bendros 100 litų vertės; keturis X-XII amžiaus žalvarinius apskritus apkalus, po 75 litų vertės, bendros 300 litų vertės; X-XII amžiaus žalvarinę apyrankę zoomorfiniais galais, 600 litų vertės; IX-XII amžiaus žalvarinę juostinę apyrankę, 600 litų vertės; IX-XII amžiaus žalvarinę apyrankę zoomorfiniais galais, 500 litų vertės; XII-XIV amžiaus žalvarinę pasaginę segę aguoniniais galais, 400 litų vertės; XI-XIII amžiaus žalvarinį žiedą užkeistais galais, 100 litų vertės; XV-XVI amžiaus žalvarinę diržo sagtį, 300 litų vertės; du XII-XIII amžiaus žalvarinius zoomorfinius kabučius, po 300 litų vertės, bendros 600 litų vertės; X-XI amžiaus žalvarinį apskritą kabutį, 350 litų vertės; X-XI amžiaus žalvarinį pusmėnulio formos kabutį, 350 litų vertės; X-XI amžiaus žalvarinį kabutį su ąsele, 350 litų vertės; VIII-X amžiaus žalvarinę antkaklę, 500 litų vertės; X-XII amžiaus žalvarinę antkaklę, 500 litų vertės; VII-VI amžiaus prieš Kr. žalvarinį įmovinį kirvį, 3000 litų vertės; XII-X amžiaus prieš Kr. žalvarinį atkraštinį kirvį, 6000 litų vertės; XII-X amžiaus prieš Kr. žalvarinį atkraštinį kirvį, 5000 litų vertės; XII-X amžiaus prieš Kr. žalvarinio atkraštinio kirvio ruošinį, 15000 litų vertės; VII-VI amžiaus prieš Kr. žalvarinį įtveriamą pjautuvą, 4500 litų vertės; du VII-VI amžiaus prieš Kr. žalvarinius pjautuvus, po 4500 litų vertės, bendros 9000 litų vertės; VII-X amžiaus žalvarinę apyrankę, 400 litų vertės; penkis I tūkstantmečio keramikos fragmentus, po 5 litus vertės, bendros 25 litų vertės; VII-V tūkstantmečio prieš Kr. titnaginį dirbinį, 15 litų vertės; du IV-II tūkstantmečio prieš Kr. titnaginius gremžtukus, po 15 litų vertės, bendros 30 litų vertės; IV-II tūkstantmečio prieš Kr. titnaginę skalbytinio galo nuoskalą, 15 litų vertės; dvidešimt keturias IV-II tūkstantmečio prieš Kr. titnagines nuoskalas, po 1 litą vertės, bendros 24 litų vertės; IV-II tūkstantmečio prieš Kr. žolėdžio gyvulio dantį, 1 lito vertės; aštuoniolika X-XII amžiaus žalvarinio apgalvio fragmentų, bendros 300 litų vertės; X-XII amžiaus žalvarinio apgalvio fragmentų, bendros 300 litų vertės; tris VII-VIII amžiaus žalvarines apyrankes, po 300 litų vertės, bendros 900 litų vertės; VIII-XI amžiaus žalvarinį įvijinį žiedą, 150 litų vertės; X-XI amžiaus žalvarinį žvangutį, 50 litų vertės; XI-XII amžiaus žalvarinį įvijinį žiedą, 250 litų vertės; XIV-XV amžiaus žalvarinę segę, 200 litų vertės; VIII-X amžiaus žalvarinę įviją, 200 litų vertės; V-VI amžiaus žalvarinę lankinės segės kojelę, 150 litų vertės; IX-XI amžiaus žalvarinį kabutį nuo smeigtuko, 150 litų vertės; X-XIV amžiaus žalvarinio sidabruoto žiedo dalį, 150 litų vertės; VII-VIII amžiaus žalvarinę apyrankę, 150 litų vertės; IX-XII amžiaus geležinį peilį su žalvarine viela apvyniotu kotu, 250 litų vertės; du VIII-XII amžiaus žalvarinės grandinėlės fragmentus, bendros 150 litų vertės; dvi XV-XVII amžiaus žalvarines dvinares sagtis, po 150 litų vertės, bendros 300 litų vertės; XII-XIV amžiaus žalvarinį branktelį-apkalėlį, 150 litų vertės; VII-VIII amžiaus žalvarinę apyrankę, 150 litų vertės; XV amžiaus žalvarinį žiedą, 150 litų vertės; X-XII amžiaus žalvarinį svarelį, 250 litų vertės; X-XII amžiaus žalvarinį svarelį, 200 litų vertės; X-XII amžiaus žalvarinį peilio makšų galo apkalą, 200 litų vertės; devyniasdešimt keturias X amžiaus žalvarines skardeles ir jų fragmentus nuo skaros, bendros 350 litų vertės; trylika VIII-X amžiaus žalvarinių apgalvių plokštelių, po 15 litų vertės, bendros 195 litų vertės; šešis VIII-X amžiaus žalvarinių papuošalų fragmentus, bendros 100 litų vertės; keturiasdešimt septynis X-XI amžiaus žalvarinius galvos papuošalų fragmentus, bendros 250 litų vertės; XI amžiaus sidabrinę galimai kaklo apvarą iš monetų ir karoliukų, bendros 500 litų vertės; du XIII-XIV amžiaus sidabro lydinius (ilguosius), po 4000 litų vertės, bendros 8000 litų vertės; XVII-XVIII amžiaus kaklo apvaros dalį iš dviejų monetų, 50 litų vertės; 1620-1629 metų Prūsijos 1 ½ grašio nominalo monetą, 20 litų vertės; penkiasdešimt vieną XV amžiaus – 1905 metų sidabrinę monetą ir monetų fragmentus, bendros 30 litų vertės; trisdešimt aštuonias 1587 – 1697 metų žemos prabos sidabrines grašių monetas ir jų klastotes, po 1 litą vertės, bendros 38 litų vertės; XVII-XVIII amžiaus žemos prabos sidabro žetoną, 8 litų vertės; XIV-XV amžiaus geležinę sagtį, 150 litų vertės; dvi VIII-XI amžiaus geležines sagtis, po 150 litų vertės, bendros 300 litų vertės; XIV-XV amžiaus geležinę sagtį, 150 litų vertės; dvi XIV-XV amžiaus geležines sagtis, po 50 litų vertės, bendros 100 litų vertės; XI-XIII amžiaus geležinę sagtį, 50 litų vertės; XV-XVI amžiaus geležinę sagtį, 40 litų vertės; XV-XVI amžiaus geležinę sagtį, 140 litų vertės; XIV-XVI amžiaus geležinę sagtį, 50 litų vertės; XIV-XV amžiaus geležinę sagtį, 50 litų vertės; XIV-XV amžiaus geležinę sagtį, 90 litų vertės; VII-XII amžiaus geležinę sagtį, 50 litų vertės; VI-IX amžiaus geležinę sagtį, 40 litų vertės; dvi VII-XII amžiaus geležines sagtis, po 100 litų vertės, bendros 200 litų vertės; tris VII-XII amžiaus geležines sagtis, po 150 litų vertės, bendros 450 litų vertės; VII-XII amžiaus geležinę sagtį, 50 litų vertės; dvi VII-XII amžiaus geležines sagtis, po 150 litų vertės, bendros 300 litų vertės; VII-XII amžiaus geležinę sagtį, 100 litų vertės; IX-XIII amžiaus geležinę sagtį, 150 litų vertės; IX-XIII amžiaus geležinę sagtį, 100 litų vertės; IX-XIII amžiaus geležinę sagtį, 150 litų vertės; V-VIII amžiaus geležinę sagtį, 150 litų vertės; VII-XII amžiaus geležinę sagtį, 100 litų vertės; VII-XII amžiaus geležinę sagtį, 100 litų vertės; VII-XII amžiaus geležinę sagtį, 80 litų vertės; V-VII amžiaus geležinę sagtį, 50 litų vertės; V-VII amžiaus geležinę sagtį, 100 litų vertės; V-VII amžiaus geležinę sagtį, 55 litų vertės; V-VII amžiaus geležinę sagtį, 200 litų vertės; V-VII amžiaus geležinę sagtį, 150 litų vertės; V-VI amžiaus geležinę sagtį, 150 litų vertės; V-VI amžiaus geležinę sagtį, 250 litų vertės; V-VI amžiaus geležinę sagtį, 100 litų vertės; V-VI amžiaus geležinę sagtį, 100 litų vertės; IV-VI amžiaus geležinę sagtį, 100 litų vertės; V-VII amžiaus geležinę sagtį, 100 litų vertės; IV-VII amžiaus geležinę sagtį, 40 litų vertės; V-VII amžiaus geležinę sagtį, 150 litų vertės; V-VIII amžiaus geležinę sagtį, 550 litų vertės; IV-VIII amžiaus geležinę sagtį, 60 litų vertės; dvi VII-IX amžiaus geležines sagtis, po 60 litų vertės, bendros 120 litų vertės; VII-IX amžiaus geležinę sagtį, 100 litų vertės; dvi VII-IX amžiaus geležines sagtis, po 60 litų vertės, bendros 120 litų vertės; IV-VI amžiaus geležinę sagtį, 60 litų vertės; IX-XIII amžiaus geležinę sagtį, 100 litų vertės; X-XIII amžiaus geležinę sagtį, 50 litų vertės; IX-XII amžiaus geležinę sagtį, 60 litų vertės; IX-XII amžiaus geležinę sagtį, 100 litų vertės; IX-XII amžiaus geležinę sagtį, 60 litų vertės; XIV-XV amžiaus geležinę sagtį, 100 litų vertės; VII-XI amžiaus geležinį peilį, 150 litų vertės; VI-XIII amžiaus geležinį peilį, 100 litų vertės; VI-X amžiaus geležinį peilį, 100 litų vertės; VIII-XIII amžiaus geležinį peilį, 100 litų vertės; VIII-XIII amžiaus geležinį peilį, 150 litų vertės; du VII-XI amžiaus geležinius peilius, po 150 litų vertės, bendros 300 litų vertės; VII-XII amžiaus geležinį peilį, 150 litų vertės; VI-VIII amžiaus geležinį peilį, 80 litų vertės; VIII-XIII amžiaus geležinį peilį, 100 litų vertės; VI-XII amžiaus geležinį peilį, 100 litų vertės; VII-XI amžiaus geležinį peilį, 200 litų vertės; VI-VIII amžiaus geležinį peilį, 100 litų vertės; VI-XIII amžiaus geležinį peilį, 100 litų vertės; VI-XI amžiaus geležinį peilį, 200 litų vertės; VI-XII amžiaus geležinį peilį, 50 litų vertės; VI-VIII amžiaus geležinį peilį, 80 litų vertės; VII-XI amžiaus geležinį peilį, 200 litų vertės; VII-XI amžiaus geležinį peilį, 150 litų vertės; X-XIII amžiaus geležinį skustuką, 150 litų vertės; IX-XI amžiaus geležinį skustuką, 150 litų vertės; X-XI amžiaus geležinį skustuką, 150 litų vertės; VI-IX amžiaus geležinį peilį, 150 litų vertės; XVI-XVII amžiaus geležinį peilį, 100 litų vertės; XVII-XVIII amžiaus geležinį peilį, 150 litų vertės; du XVI-XVIII amžiaus geležinius peiliukus, po 150 litų vertės, bendros 300 litų vertės; VI-VII amžiaus geležinį kovos peilį, 550 litų vertės; XII-XVI amžiaus geležinį kaltą, 250 litų vertės; VI-VIII amžiaus geležinę ylą-smeigtuką, 250 litų vertės; XVI-XVIII amžiaus geležinį raktą, 120 litų vertės; XIV-XV amžiaus geležinį stilių, 150 litų vertės; XVI-XVIII amžiaus geležinį specialios paskirties įrankį, 120 litų vertės; VII-X amžiaus žalvarinę diržo sagtį, 110 litų vertės; tris VII-X amžiaus žalvarines diržo sagtis, po 80 litų vertės, bendros 240 litų vertės; dvi V-VII amžiaus žalvarines diržo sagtis, po 80 litų vertės, bendros 160 litų vertės; IX-XII amžiaus žalvarinę diržo sagtį, 80 litų vertės; VIII-XI amžiaus žalvarinę diržo sagtį, 100 litų vertės; XV-XVI amžiaus žalvarinę diržo sagtį, 150 litų vertės; XIV-XV amžiaus žalvarinę diržo sagtį, 80 litų vertės; XVI-XVII amžiaus žalvarinę diržo sagtį, 80 litų vertės; XV-XVI amžiaus žalvarinę diržo sagtį, 80 litų vertės; XVI-XVII amžiaus žalvarinę diržo sagtį, 50 litų vertės; XI-XIII amžiaus žalvarinę diržo sagtį, 80 litų vertės; XV-XVI amžiaus žalvarinę diržo sagtį, 80 litų vertės; XVII-XVIII amžiaus žalvarinę diržo sagtį, 200 litų vertės; XI-XIII amžiaus žalvarinę diržo sagtį, 80 litų vertės; XV-XVI amžiaus žalvarinę diržo sagtį, 100 litų vertės; XVII-XVIII amžiaus žalvarinę diržo sagtį, 80 litų vertės; XIV-XV amžiaus žalvarinę sagtelę, 20 litų vertės; XVIII-XIX amžiaus žalvarinę diržo sagtį, 100 litų vertės; XIII-XV amžiaus žalvarinę sagtelę, 80 litų vertės; XI-XIII amžiaus žalvarinę širdies formos diržo sagtį, 100 litų vertės; XI-XIII amžiaus žalvarinę širdies formos diržo sagtį, 150 litų vertės; V-VI amžiaus žalvarinę diržo sagtį, 80 litų vertės; XVIII amžiaus žalvarinę diržo sagtį, 125 litų vertės; X-XIII amžiaus žalvarinę diržo sagtį, 100 litų vertės; tris X-XIII amžiaus žalvarines diržo sagtis, po 150 litų vertės, bendros 450 litų vertės; IX-XIII amžiaus žalvarinę diržo sagtį, 120 litų vertės; X-XII amžiaus žalvarinę diržo sagtį, 80 litų vertės; X-XIII amžiaus žalvarinę sagtelę, 80 litų vertės; XV-XVI amžiaus žalvarinę knygos sagtelę, 80 litų vertės; dvi XII-XIII amžiaus žalvarines diržo sagtis, po 90 litų vertės, bendros 180 litų vertės; dvi XIV-XV amžiaus žalvarines sagteles, po 80 litų vertės, bendros 160 litų vertės; dvi XII-XIII amžiaus žalvarines diržo sagtis, po 80 litų vertės, bendros 160 litų vertės; X-XIII amžiaus žalvarinę diržo sagtį, 150 litų vertės; XVIII-XIX amžiaus žalvarinę diržo sagtį, 80 litų vertės; keturias X-XIII amžiaus žalvarines diržo sagtis, po 80 litų vertės, bendros 320 litų vertės; dvi X-XIII amžiaus žalvarines diržo sagtis, po 100 litų vertės, bendros 200 litų vertės; XV-XVI amžiaus žalvarinę sagtelę, 80 litų vertės; X-XIII amžiaus žalvarinę sagtelę, 50 litų vertės; XII-XIII amžiaus žalvarinę diržo sagtį, 50 litų vertės; XV-XVI amžiaus žalvarinę diržo sagtį, 100 litų vertės; XIII-XV amžiaus žalvarinę diržo sagtį, 80 litų vertės; XV-XVI amžiaus žalvarinę diržo sagtį, 80 litų vertės; XVII-XVIII amžiaus žalvarinę diržo sagtį, 80 litų vertės; VIII-IX amžiaus žalvarinę diržo sagtį, 150 litų vertės; XV-XVI amžiaus žalvarinę diržo sagtį, 150 litų vertės; X-XII amžiaus žalvarinę sagtelę, 100 litų vertės; X-XII amžiaus žalvarinę diržo sagtį, 100 litų vertės; dvi IX-XI amžiaus žalvarines diržo sagtis, po 300 litų vertės, bendros 600 litų vertės; VI-VII amžiaus žalvarinę ir sidabrinę sagtelę, 100 litų vertės; X-XI amžiaus žalvarinę diržo sagtį, 550 litų vertės; IX-XII amžiaus žalvarinę diržo sagtį, 180 litų vertės; du IX-XII amžiaus žalvarinius diržo galo apkalus, po 25 litus vertės, bendros 50 litų vertės; du IX-XII amžiaus žalvarinius diržo sagties apkalus, po 25 litus vertės, bendros 50 litų vertės; dvi IX-XII amžiaus žalvarines diržo apkalo skardeles, bendros 50 litų vertės; IX-XII amžiaus žalvarinę diržo apkalo skardelę, 25 litų vertės; dvi IX-XII amžiaus žalvarines kamanų diržo apkalo skardeles, po 80 litų vertės, bendros 160 litų vertės; du IX-XII amžiaus žalvarinius apkalus iš sulenktos skardelės, po 50 litų vertės, bendros 100 litų vertės; du IX-XII amžiaus žalvarinius apkalus iš sulenktos skardelės, po 25 litus vertės, bendros 50 litų vertės; IX-XII amžiaus žalvarinę grandį-skirstiklį, 25 litų vertės; IX-XII amžiaus žalvarinį ažūrinį skirstiklį su trimis apkalėliais, 50 litų vertės; du VI-VIII amžiaus žalvarinius pentino dirželių skirstiklius su trimis apkalėliais, po 25 litus vertės, bendros 50 litų vertės; septynis IX-XII amžiaus žalvarinius dekoratyvinius apkalus, bendros 530 litų vertės; tris XII-XIV amžiaus žalvarines diržo sagtis, po 100 litų vertės, bendros 300 litų vertės; XIV-XVI amžiaus žalvarinę diržo sagtį, 100 litų vertės; IX-XII amžiaus žalvarinę diržo sagtį, 100 litų vertės; XIV-XVI amžiaus žalvarinę sagtelę, 100 litų vertės; XVI-XVII amžiaus žalvarinę sagtelę, 90 litų vertės; XV-XVI amžiaus žalvarinę kapšelio sagtelę, 100 litų vertės; IX-XII amžiaus žalvarinę sagtelę, 80 litų vertės; XVI-XVII amžiaus žalvarinę sagtį, 80 litų vertės; XIV-XVI amžiaus žalvarinę sagtį, 100 litų vertės; XVI-XVII amžiaus žalvarinę kapšelio sagtelę, 80 litų vertės; XVI-XVII amžiaus žalvarinę sagtelę, 90 litų vertės; XVI-XVII amžiaus žalvarinę sagtį, 100 litų vertės; XVI-XVII amžiaus žalvarinę sagtelę, 100 litų vertės; XV-XVI amžiaus žalvarinę kapšelio sagtelę, 100 litų vertės; XVI-XVII amžiaus žalvarinę sagtelę, 80 litų vertės; XII-XIV amžiaus žalvarinę sagtelę, 100 litų vertės; dvi XVI-XVII amžiaus žalvarines sagteles, po 100 litų vertės, bendros 200 litų vertės; XV-XVI amžiaus žalvarinę kapšelio sagtelę, 100 litų vertės; XVI-XVII amžiaus žalvarinę sagtelę, 80 litų vertės; dvi XVI-XVII amžiaus žalvarines diržo sagtis, po 100 litų vertės, bendros 200 litų vertės; XVII amžiaus žalvarinę sagtelę, 100 litų vertės; XVII amžiaus žalvarinę sagtelę, 200 litų vertės; XVII amžiaus sidabrinę sagtelę, 200 litų vertės; XVII amžiaus žalvarinę sagtelę, 200 litų vertės; penkias XVII amžiaus žalvarines sagteles, po 50 litų vertės, bendros 250 litų vertės; XIV-XVI amžiaus žalvarinę sagtelę, 100 litų vertės; X-XIV amžiaus kauri kriauklę, 9 litų vertės; septynis XVI-XVII amžiaus geležinius vinis, po 2 litų vertės, bendros 14 litų vertės; septynis XI amžiaus geležinius apkalo kutus su skirstikliais ir žvangučiais, po 20 litų vertės, bendros 140 litų vertės; XII-XV amžiaus švininį verstuką, 150 litų vertės; II-IV amžiaus gintarinį karolį, 25 litų vertės; du VIII-XI amžiaus mėlyno stiklo karolius, po 5 litus vertės, bendros 10 litų vertės; du VIII-XI amžiaus žalvarinius trijų narelių karolius, po 10 litų vertės, bendros 20 litų vertės; XI-XIII amžiaus geležinę grandį su grandine, 80 litų vertės; V-XIII amžiaus geležinę ylą, 90 litų vertės; dvi VIII-XIII amžiaus geležines ylas, po 110 litų vertės, bendros 220 litų vertės; septynias VIII-XIII amžiaus geležines ylas, po 90 litų vertės, bendros 630 litų vertės; dvi VIII-XIII amžiaus geležines ylas, po 100 litų vertės, bendros 200 litų vertės; VIII-XIII amžiaus geležinės ylos ruošinį, 90 litų vertės; X-XII amžiaus geležinę smeigtuko adatą, 10 litų vertės; IX-XIII amžiaus geležinį skiltuvą, 80 litų vertės; du IX-XIV amžiaus geležinius skiltuvus, po 80 litų vertės, bendros 160 litų vertės; II-III amžiaus žalvarinį apskritą kabutį, 550 litų vertės; du II-III amžiaus žalvarinius Berlock tipo kabučius, po 50 litų vertės, bendros 100 litų vertės; XV-XVI amžiaus žalvarinės apvaros dalis iš penkių žvangučių ir kryželio, bendros 250 litų vertės; dvidešimt penkias XIV-XV amžiaus žalvarines dekoro plokšteles iš skardos, po 10 litų vertės, bendros 250 litų vertės; keturias IX-XII amžiaus kauri kriaukles, po 6 litus vertės, bendros 24 litų vertės; dvi VI-VIII amžiaus žalvarinius piltuvėlio formos apkalus, po 50 litų vertės, bendros 100 litų vertės; keturis XIV-XV amžiaus žalvarinius kapšelio krašto apkalus, po 25 litų vertės, bendros 100 litų vertės; XV-XVI amžiaus žalvarinį kapšelio krašto apkalą, 25 litų vertės; XV-XVI amžiaus žalvarinį kapšelio apkalą, 50 litų vertės; keturis XV-XVII amžiaus žalvarinius kapšelio apkalus, po 50 litų vertės, bendros 200 litų vertės; XIV-XV amžiaus žalvarinį kapšelio apkalą, 50 litų vertės; XV-XVI amžiaus žalvarinį kapšelio apkalą, 50 litų vertės; XIV-XV amžiaus žalvarinį kapšelio apkalą, 25 litų vertės; XV-XVI amžiaus žalvarinį kapšelio apkalą, 25 litų vertės; XIV-XVI amžiaus žalvarinį kapšelio apkalą, 25 litų vertės; du XIV-XV amžiaus žalvarinius apkalus, po 80 litų vertės, bendros 160 litų vertės; XVI-XVII amžiaus žalvarinį apkalą, 80 litų vertės; tris XI-XIII amžiaus žalvarinius kapšelio apkalus, po 25 litus vertės, bendros 75 litų vertės; XII-XIV amžiaus žalvarinį apkalą, 20 litų vertės; du XIV-XV amžiaus žalvarinius apkalus, po 20 litų vertės, bendros 40 litų vertės; dvidešimt aštuonias VII-XII amžiaus žalvarines įvijas ir jų dalis, po 1 litą vertės, bendros 28 litų vertės; septynias VII-XII amžiaus žalvarines įvijas ir jų dalis nuo galvos papuošalo, po 3 litus vertės, bendros 21 lito vertės; tris XIV-XV amžiaus keramikos fragmentus, po 1 litą vertės, bendros 3 litų vertės; VIII-XII amžiaus žalvarinį įvijinį žiedą, 150 litų vertės; XI-XV amžiaus žalvarinę pasaginę segę, 100 litų vertės; VIII-XV amžiaus žalvarinės pasaginės segės liežuvėlį, 20 litų vertės; du X-XV amžiaus žalvarinius žvangučius išlūžusiomis dalimis, po 25 litus vertės, bendros 50 litų vertės; dvi VIII-XIII amžiaus žalvarinių pasaginių segių dalis, po 100 litų vertės, bendros 200 litų vertės; VIII-XI amžiaus žalvarinės apyrankės pusę, 200 litų vertės; VIII-XI amžiaus žalvarinės apyrankės lankelio dalį, 100 litų vertės; IX-XI amžiaus žalvarinės apyrankės lankelio dalį, 20 litų vertės; tris VIII-XI amžiaus žalvarinės vaikiškos apyrankės fragmentus, bendros 250 litų vertės; VIII-XI amžiaus žalvarinės apyrankės lankelio dalį, 25 litų vertės; VIII-XI amžiaus žalvarinės įvijinės apyrankės lankelio dalį, 25 litų vertės; keturias VIII-X amžiaus žalvarines apgalvio plokštelių dalis, bendros 50 litų vertės; VIII-XI amžiaus žalvarinės apyrankės lankelio dalį, 25 litų vertės; VIII-X amžiaus žalvarinės apyrankės lankelio dalį, 50 litų vertės; VIII-XI amžiaus žalvarinės apyrankės lankelio dalį, 100 litų vertės; V-VIII amžiaus žalvarinės apyrankės pusę, 50 litų vertės; dvi VIII-XI amžiaus žalvarinės įvijinės apyrankės lankelio dalis, bendros 10 litų vertės; VIII-XI amžiaus žalvarinės apyrankės lankelio dalį, 80 litų vertės; dvi VIII-XI amžiaus žalvarinių apyrankių lankelių dalis, po 25 litus vertės, bendros 50 litų vertės; VIII-XI amžiaus žalvarinę tūtelę iš spirale susuktos juostelės, 10 litų vertės; VIII-XI amžiaus žalvarinės apyrankės lankelio pusę, 100 litų vertės; X-XIV amžiaus žalvarinio žvangučio dalį, 10 litų vertės; keturis VIII-XI amžiaus žalvarinės antkaklės fragmentus, bendros 50 litų vertės; VIII-XI amžiaus žalvarinės antkaklės dalį, 50 litų vertės; VIII-XI amžiaus žalvarinės antkaklės dalį, 25 litų vertės; du IX-XI amžiaus žalvarinių antkaklių fragmentus, po 10 litų vertės, bendros 20 litų vertės; IX-XI amžiaus žalvarinės antkaklės fragmentą, 100 litų vertės; XI-XIII amžiaus žalvarinės karolinės antkaklės fragmentą, 10 litų vertės; VIII-XI amžiaus žalvarinės antkaklės fragmentą, 10 litų vertės; VIII-XI amžiaus žalvarinės antkaklės lankelio dalį, 10 litų vertės; penkias VIII-X amžiaus žalvarinių apyrankių dalis, bendros 10 litų vertės; vienuolika X-XIII amžiaus žalvarinių apyrankių dalių, bendros 11 litų vertės; IX-XIII amžiaus žalvarinės pasaginės sagės lankelį, 15 litų vertės; tris IX-XIII amžiaus žalvarinių susilydžiusių dirbinių fragmentus, bendros 5 litų vertės; X-XIII amžiaus geležines žąslų dalis, 50 litų vertės; X-XIII amžiaus akmeninio galąstuvo dalį, 50 litų vertės; XV-XVII amžiaus akmeninį galąstuvą, 50 litų vertės; XIV-XVI amžiaus akmeninį galąstuvą, 150 litų vertės; XVII-XVIII amžiaus geležinio peilio kriaunų pusę, 50 litų vertės; XVII-XVIII amžiaus kaulinę sagą, 10 litų vertės; tris IX-XI amžiaus keramikinius puodo fragmentus, bendros 50 litų vertės; X-XI amžiaus žalvarinės antkaklės dalis, bendros 10 litų vertės; XIV-XV amžiaus žalvarinę dekoro plokštelę, 20 litų vertės; V-VI amžiaus žalvarinę sagtį, 550 litų vertės; V-VI amžiaus žalvarinę sagtį, 50 litų vertės; XVI-XVII amžiaus geležinį kovinį kirtiklį, 1500 litų vertės; VII-VIII amžiaus žalvarinį kryžinį smeigtuką su buoželėmis galuose, plokštumos dengtos sidabro plokštelėmis, 450 litų vertės; XI-XII amžiaus geležinį pentiną, 400 litų vertės; X-XII amžiaus geležinę dirbinio dalį, 30 litų vertės; II amžiaus geležinę laiptelinę segę, 350 litų vertės; X-XIII amžiaus žalvarinį kalavijo makštų galo apkalą, 550 litų vertės; XII-XIV amžiaus geležinę pasaginę segę, 200 litų vertės; XII-XIII amžiaus žalvarinę apyrankę zoomorfiniais galais, 250 litų vertės; XII-XIV amžiaus žalvarinę pasaginę segę, įsegtą į originalų audinį, 450 litų vertės; IX-X amžiaus geležinį pentiną, 400 litų vertės; VII-VIII amžiaus žalvarinį smeigtuką ramentine galvute su vilnone virvute, 450 litų vertės; X-XII amžiaus žalvarinį diržo galo apkalą, 25 litų vertės; XIV-XV amžiaus žalvarinę pasaginę segę zoomirfiniais galais, 500 litų vertės; dvylika XI-XII amžiaus skraistės su žalvarinėmis grandelėmis fragmentų, bendros 750 litų vertės; keturis VII-XI amžiaus geležinius kirvius, po 400 litų vertės, bendros 1600 litų vertės; VII-XI amžiaus geležinį kovos kirvį, 1000 litų vertės; du VII-XI amžiaus geležinius kirvius, po 500 litų vertės, bendros 1000 litų vertės; V-VII amžiaus geležinį kirvį, 400 litų vertės; IX-XIII amžiaus geležinį kirvį, 700 litų vertės; IX-XIII amžiaus geležinį kirvį, 500 litų vertės; XI-XIII amžiaus geležinį kovos kirvį, 1000 litų vertės; IX-XIII amžiaus geležinį kirvį, 400 litų vertės; XI-XIV amžiaus geležinį kirvį, 300 litų vertės; IX-XIII amžiaus geležinį kirvį, 700 litų vertės; XIII-XV amžiaus geležinį kirvį, 400 litų vertės; XIII-XV amžiaus geležinį kirvį, 600 litų vertės; XIII-XIV amžiaus geležinį kirvį, 400 litų vertės; XV-XVII amžiaus geležinį kirvį, 700 litų vertės; XV-XVII amžiaus geležinį kirvį, 400 litų vertės; XIV-XV amžiaus geležinį kirvį, 300 litų vertės; du XI-XII amžiaus geležinius miniatiūrinius kirvukus, po 100 litų vertės, bendros 200 litų vertės; V-VI amžiaus geležinį ietigalį, 750 litų vertės; V-VIII amžiaus geležinį ietigalį, 600 litų vertės; VI-IX amžiaus geležinį ietigalį, 700 litų vertės; du VII-VIII amžiaus geležinius ietigalius, po 300 litų vertės, bendros 600 litų vertės; X-XII amžiaus geležinį ietigalį, 700 litų vertės; VI-VIII amžiaus geležinį ietigalį, 650 litų vertės; XI-XIII amžiaus geležinį ietigalį, 200 litų vertės; IV-VI amžiaus geležinę diržo sagtį, 100 litų vertės; dvi IV-IX amžiaus geležines diržo sagtis, po 100 litų vertės, bendros 200 litų vertės; IX-XI amžiaus geležinę diržo sagtį, 100 litų vertės; IX-XIII amžiaus geležinę stačiakampę detalę, 20 litų vertės; IX-XI amžiaus geležinį dalgį, 150 litų vertės; penkis V-XI amžiaus geležinius peilius, po 50 litų vertės, bendros 250 litų vertės; VIII-XI amžiaus geležinį kovos peilį, 300 litų vertės; VII-IX amžiaus geležinį platųjį kovos peilį, 400 litų vertės; XII-XIV amžiaus geležinių balnakilpių porą, bendros 500 litų vertės; VI-XIII amžiaus geležinį pjautuvą, 200 litų vertės; VI-VIII amžiaus geležinį kaplį, 150 litų vertės; XV-XVII amžiaus geležinį grąžtą, 150 litų vertės; VII-XI amžiaus geležinius dvinarius žąslus, 800 litų vertės; tris XI-XIII amžiaus geležinio dviašmenio kalavijo fragmentus, 500 litų vertės; VIII-VII amžiaus prieš Kr. žalvarinį kalaviją, 10000 litų vertės; I-V amžiaus geležinį lazdelinį smeigtuką, 200 litų vertės; I-XII amžiaus žalvarinį lazdelinį smeigtuką, 150 litų vertės; II-IV amžiaus žalvarinį smeigtuką, 150 litų vertės; du II-III amžiaus žalvarinius smeigtukus, po 200 litų vertės, bendros 400 litų vertės; V-VIII amžiaus žalvarinį smeigtuką, 400 litų vertės; V-VIII amžiaus žalvarinį smeigtuką, 200 litų vertės; VIII-IX amžiaus žalvarinį smeigtuką, 400 litų vertės; VIII-XI amžiaus žalvarinį smeigtuką, 400 litų vertės; VIII-X amžiaus žalvarinį smeigtuką nulaužta adata, 400 litų vertės; VI-VIII amžiaus žalvarinį smeigtuką, 200 litų vertės; II-III amžiaus žalvarinio rozetinio smeigtuko galvutę, 250 litų vertės; II-III amžiaus žalvarinio smeigtuko galvutę, 350 litų vertės; II-III amžiaus žalvarinio smeigtuko galvutę, 350 litų vertės; VIII-X amžiaus žalvarinį krūtinės papuošalą, 1500 litų vertės; dvidešimt tris II-IV amžiaus keramikos šukes, bendros 23 litų vertės; IV-VI amžiaus geležinį ietigalį, 750 litų vertės; tris XVII-XVIII amžiaus žalvarines žiedines seges, po 30 litų vertės, bendros 90 litų vertės; dvi XVII-XVIII amžiaus žalvarines žiedines seges, po 55 litų vertės, bendros 110 litų vertės; XVII-XIX amžiaus sidabrinę žiedinę segę, 100 litų vertės; XVII-XVIII amžiaus sidabrinę žiedinę segę, 100 litų vertės; XVII-XVIII amžiaus žalvarinę žiedinę segę, 30 litų vertės; XVII-XVIII amžiaus žalvarinę žiedinę segę, 50 litų vertės; XVII-XVIII amžiaus žalvarinę žiedinę segę, 80 litų vertės; dvi XVIII antros pusės – XIX amžiaus žalvarines seges, po 40 litų vertės, bendros 80 litų vertės; dvi XVIII antros pusės – XIX amžiaus žalvarines seges, po 50 litų vertės, bendros 100 litų vertės; dvi XVII-XVIII amžiaus žalvarines seges, po 60 litų vertės, bendros 120 litų vertės; XVII-XVIII amžiaus žalvarinę segę, 40 litų vertės; dvi XIV-XV amžiaus žalvarines žiedines seges, po 150 litų vertės, bendros 300 litų vertės; XIV-XV amžiaus žalvarinę žiedinę segę, 225 litų vertės; XIV-XV amžiaus žalvarinę žiedinę segę, 125 litų vertės; XIV-XV amžiaus žalvarinę žiedinę segę, 100 litų vertės; XIII-XV amžiaus žalvarinę žiedinę segę, 300 litų vertės; dvi XV amžiaus žalvarines žiedines seges, po 200 litų vertės, bendros 400 litų vertės; XIV-XV amžiaus žalvarinę žiedinę segę, 200 litų vertės; XV-XVII amžiaus žalvarinę žiedinę segę, 200 litų vertės; XIV amžiaus pabaigos – XV amžiaus žalvarinę žiedinę segę, 200 litų vertės; tris XIV amžiaus pabaigos – XV amžiaus žalvarines žiedines seges, po 100 litų vertės, bendros 300 litų vertės; XIV amžiaus pabaigos – XV amžiaus žalvarinę žiedinę segę, 250 litų vertės; tris XV-XVI amžiaus pradžios žalvarines apskritas seges, po 250 litų vertės, bendros 750 litų vertės; dvi XV-XVI amžiaus žalvarines žvaigždines seges, po 250 litų vertės, bendros 500 litų vertės; XV-XVI amžiaus žalvarinę segę, 200 litų vertės; II-IV amžiaus žalvarinę segę, 200 litų vertės; XIV-XVI amžiaus žalvarinę papuošalo dalį, 20 litų vertės; XVI-XVII amžiaus žalvarinį apkalą, 50 litų vertės; XVI-XVII amžiaus žalvarinę dirbinio dalį, 50 litų vertės; dvi XIV amžiaus pabaigos – XV amžiaus pirmos pusės žalvarines seges, po 200 litų vertės, bendros 400 litų vertės; XIV amžiaus pabaigos – XV amžiaus pirmos pusės žalvarinę segę, 150 litų vertės; du XVI-XVII amžiaus žalvarinius kryžiukus, po 100 litų vertės, bendros 200 litų vertės; du XVII-XVIII amžiaus žalvarinius kryžiukus, po 100 litų vertės, bendros 200 litų vertės; XVIII amžiaus žalvarinį kryžiuką, 150 litų vertės; XVII-XVIII amžiaus žalvarinį kryžiuką, 150 litų vertės; vienuolika I tūkstantmečio prieš Kr. pabaigos keramikos fragmentų, bendros 11 litų vertės; XIV-XVI amžiaus elnio ragą su kaukolės skliauto dalimi, 10 litų vertės; du XIV-XVI amžiaus rago fragmentus, po 10 litų vertės, bendros 20 litų vertės; IX-XIII amžiaus žalvarinį apgalvį, galvos vainikas sulūžęs, 1600 litų vertės; VI-X amžiaus geležinį pjautuvą, 400 litų vertės; III-IV amžiaus žalvarinio smeigtuko galvutę, 300 litų vertės; keturis VII-XII amžiaus žalvarinius dirbinių fragmentus, po 1 litą vertės, bendros 4 litų vertės; VII-XII amžiaus žalvarinį grandinėlės fragmentą, 10 litų vertės; II-III amžiaus žalvarinę segę profiliuota kojele, 600 litų vertės; II-III amžiaus žalvarinę segę profiliuota kojele, 500 litų vertės; V-VI amžiaus žalvarinę lankinę segę, 500 litų vertės; dvi II-III amžiaus žalvarines laiptelines seges, po 500 litų vertės, bendros 1000 litų vertės; VII-VIII amžiaus žalvarinę lankinę segę, 1000 litų vertės; IX-XII amžiaus žalvarinę keturkampę segę, 1800 litų vertės; VIII-IX amžiaus žalvarinę lankinę segę, 2800 litų vertės; penkis X-XI amžiaus žalvarinės lankinės segės fragmentus, bendros 800 litų vertės; X-XI amžiaus žalvarinę lankinę segę, 800 litų vertės; dvi XVII-XVIII amžiaus žalvarines žiedines seges, po 50 litų vertės, bendros 100 litų vertės; dvi X-XIII amžiaus žalvarines pasagines seges, po 400 litų vertės, bendros 800 litų vertės; XIII-XIV amžiaus žalvarinę pasaginę segę, 200 litų vertės; XIII-XIV amžiaus žalvarinę pasaginę segę, 350 litų vertės; tris VIII-X amžiaus žalvarines pasagines seges, po 400 litų vertės, bendros 1200 litų vertės; X-XIII amžiaus žalvarinę pasaginę segę, 500 litų vertės; tris XV-XVI amžiaus žalvarines pasagines seges, po 150 litų vertės, bendros 450 litų vertės; X-XIII amžiaus žalvarinę pasaginę segę, 450 litų vertės; X-XIII amžiaus žalvarinę pasaginę segę, 400 litų vertės; XII-XIV amžiaus žalvarinę pasaginę segę, 300 litų vertės; XI-XIII amžiaus žalvarinę pasaginę segę, 400 litų vertės; XV-XVI amžiaus žalvarinę pasaginę segę, 250 litų vertės; X-XIII amžiaus žalvarinę pasaginę segę, 400 litų vertės; XII-XIV amžiaus žalvarinę pasaginę segę, 650 litų vertės; XII-XIV amžiaus žalvarinę pasaginę segę, 300 litų vertės; XII-XIII amžiaus žalvarinę pasaginę segę, 400 litų vertės; XII-XIII amžiaus žalvarinę pasaginę segę, 300 litų vertės; XII-XIV amžiaus žalvarinę pasaginę segę, 400 litų vertės; XII-XIV amžiaus žalvarinę pasaginę segę, 450 litų vertės; XII-XIV amžiaus žalvarinę pasaginę segę, 300 litų vertės; XV-XVI amžiaus žalvarinę pasaginę segę, 250 litų vertės; XIV amžiaus pabaigos – XV amžiaus žalvarinę pasaginę segę, 250 litų vertės; IX-XIII amžiaus žalvarinę pasaginę segę, 850 litų vertės; dvi IX-XIII amžiaus žalvarines pasagines seges, po 400 litų vertės, bendros 800 litų vertės; IX-XIII amžiaus žalvarinę pasaginę segę, 800 litų vertės; IX-XIII amžiaus žalvarinę pasaginę segę, 600 litų vertės; IX-XIII amžiaus žalvarinę pasaginę segę, 500 litų vertės; XIV-XV amžiaus žalvarinę pasaginę segę, 200 litų vertės; XIV-XV amžiaus žalvarinę pasaginę segę, 250 litų vertės; XV-XVI amžiaus žalvarinę pasaginę segę, 350 litų vertės; tris XV-XVI amžiaus žalvarines pasagines seges, po 200 litų vertės, bendros 600 litų vertės; XV-XVI amžiaus žalvarinę pasaginę segę, 150 litų vertės; XV-XVI amžiaus žalvarinę pasaginę segę, 250 litų vertės; IX-XIII amžiaus žalvarinę pasaginę segę, 950 litų vertės; IX-XIII amžiaus žalvarinę pasaginę segę, 550 litų vertės; XIV-XV amžiaus žalvarinę pasaginę segę, 400 litų vertės; XIV-XV amžiaus žalvarinę pasaginę segę, 300 litų vertės; XIV-XV amžiaus žalvarinę pasaginę segę, 200 litų vertės; IX-XIII amžiaus žalvarinę pasaginę segę, 400 litų vertės; IX-XIII amžiaus žalvarinę pasaginę segę, 350 litų vertės; XI-XIV amžiaus žalvarinę pasaginę segę, 400 litų vertės; dvi XIII-XIV amžiaus žalvarines pasagines seges, po 200 litų vertės, bendros 400 litų vertės; XIV amžiaus pabaigos – XV amžiaus žalvarinę pasaginę segę, 700 litų vertės; XIV amžiaus pabaigos – XV amžiaus žalvarinę pasaginę segę, 100 litų vertės; XIV-XV amžiaus žalvarinį žiedą rombo formos akute, 250 litų vertės; XVI-XVII amžiaus žalvarinį juostinį žiedą, 30 litų vertės; IX-XI amžiaus žalvarinį įvijinį žiedą, 100 litų vertės; VIII-XII amžiaus žalvarinę vaikišką įvijinę apyrankę, 100 litų vertės; VII-IX amžiaus žalvarinę vaikišką juostinę apyrankę, 150 litų vertės; VIII-XII amžiaus žalvarinę juostinę apyrankę, 250 litų vertės; VIII-XII amžiaus žalvarinę juostinę apyrankę, 100 litų vertės; XVIII-XIX amžiaus žalvarines šukas, 20 litų vertės; IX-XII amžiaus žalvarinę įvijinį apyrankę, sulaužytą į dvi dalis, 250 litų vertės; dvi II-III amžiaus žalvarines seges, po 350 litų vertės, bendros 700 litų vertės; VIII-IX amžiaus sidabrinės lankinės segės dalį, 400 litų vertės; tris VIII-IX amžiaus žalvarinės juostinės apyrankės dalis, bendros 10 litų vertės; tris VIII-XIII amžiaus žalvarinių juostinių apyrankių fragmentus, po 10 litų vertės, bendros 30 litų vertės; XI-XIII amžiaus žalvarinės apyrankės zoomorfiniais galais dalis, 120 litų vertės; du VIII-XII amžiaus keramikos fragmentus, po 1 litą vertės, bendros 2 litų vertės; VII-XIII amžiaus keramikinį verstuką, 80 litų vertės; IV tūkstantmečio prieš Kr. titnaginę nuoskalą, 1 lito vertės; aštuonias XV-XVI amžiaus žalvarines tuščiavidures sagas, po 10 litų vertės, bendros 80 litų vertės; dvi XV-XVI amžiaus alavines pilnavidures sagas, po 10 litų vertės, bendros 20 litų vertės; IX-XII amžiaus žalvarinės antkaklės fragmentą, 10 litų vertės; IX-XIII amžiaus žalvarinę įviją, 15 litų vertės; V-VIII amžiaus geležinę sagtį, 25 litų vertės; XVI-XVII amžiaus geležinį apkalą, 10 litų vertės; XII-XIV amžiaus žalvarinį apkalą, 10 litų vertės; septynis XIV-XIX amžiaus žalvarinių dirbinių fragmentus, po 1 litą vertės, bendros 7 litų vertės; du VI-XIII amžiaus kaulų fragmentai, po 1 litą vertės, bendros 2 litų vertės; II tūkstantmečio prieš Kr. geležinę karodavusio metalo dalį, be vertės; X-XII amžiaus žalvarinę antkaklę, 3000 litų vertės; tris X-XII amžiaus žalvarines antkakles, po 2500 litų vertės, bendros 7500 litų vertės; X-XII amžiaus žalvarinę antkaklę, po 1500 litų vertės; VII-X amžiaus žalvarinę antkaklę, po 2000 litų vertės; VIII-XII amžiaus žalvarinę antkaklę su kabučiais, 3500 litų vertės; VII-XII amžiaus žalvarinę antkaklę su kabučiais, 3500 litų vertės; VII-XII amžiaus žalvarinę antkaklę, 2000 litų vertės; VII-IX amžiaus žalvarinę antkaklę, 3500 litų vertės; VII-IX amžiaus žalvarinę antkaklę, 2500 litų vertės; IX-XII amžiaus žalvarinę antkaklę, 1500 litų vertės; IX-XII amžiaus žalvarinę antkaklę, 2500 litų vertės; X-XII amžiaus žalvarinę ir sidabrinę antkaklę, 3500 litų vertės; X-XII amžiaus žalvarinį kaklo-krūtinės papuošalą iš laikiklio ir šešių eilių grandinėlių, 5000 litų vertės; X-XII amžiaus žalvarinį kaklo-krūtinės papuošalą iš laikiklio su grandimis ir šešių eilių grandinėlių, 4000 litų vertės; X-XII amžiaus žalvarinį galvos papuošalą su žvangučiais, 1000 litų vertės; XII-XIII amžiaus žalvarinį galvos papuošalą su žvangučiais ir kabučiais, 1500 litų vertės; X-XII amžiaus žalvarinį galvos papuošalą su apvalių šukų formos kabučiu, 2000 litų vertės; X-XII amžiaus žalvarinį galvos papuošalą su ovalių šukų formos kabučiu, 1500 litų vertės; X-XII amžiaus žalvarinį ir augalinio pluošto apgalvį su kabučiais ir žvangučiais, 5000 litų vertės; VI-IX amžiaus žalvarinį apgalvį iš aštuonių plokštelių ir įvijų tarpuose, 3000 litų vertės; V-XI amžiaus žalvarinį apgalvį iš devynių plokštelių ir įvijų tarpuose, 2000 litų vertės; tris VII-VIII amžiaus žalvarines rankogalines apyrankes, po 1000 litų vertės, bendros 3000 litų vertės; dvi VIII-XII amžiaus žalvarines masyvias apyrankes, po 700 litų vertės, bendros 1400 litų vertės; tris X-XII amžiaus žalvarines apyrankes zoomorfiniais galais, po 600 litų vertės, bendros 1800 litų vertės; penkias X-XII amžiaus žalvarines apyrankes zoomorfiniais galais, po 500 litų vertės, bendros 2500 litų vertės; X-XII amžiaus žalvarinę apyrankę zoomorfiniais galais, 550 litų vertės; X-XII amžiaus žalvarinę apyrankę zoomorfiniais galais, 450 litų vertės; dvi X-XII amžiaus žalvarines apyrankes zoomorfiniais galais, po 350 litų vertės, bendros 700 litų vertės; dvi X-XII amžiaus žalvarines apyrankes zoomorfiniais galais, po 400 litų vertės, bendros 800 litų vertės; VIII-XII amžiaus žalvarinę vaikišką apyrankę, 150 litų vertės; penkias VIII-X amžiaus žalvarines juostines apyrankes, po 200 litų vertės, bendros 1000 litų vertės; dvi VII-XI amžiaus žalvarines įvijines apyrankes, po 500 litų vertės, bendros 1000 litų vertės; VII-XI amžiaus žalvarinę įvijinę apyrankę, 300 litų vertės; tris IV-V amžiaus žalvarinius žiedelinius antsmilkinius, po 200 litų vertės, bendros 600 litų vertės; X-XIII amžiaus žalvarinės antkalės su zoomorfiniu galų fragmentą, 8000 litų vertės; II-V amžiaus geležinį kirvį, 400 litų vertės; V-X amžiaus geležinį kirvį, 650 litų vertės; V-X amžiaus geležinį kirvį, 350 litų vertės; V-X amžiaus geležinį kirvį, 550 litų vertės; du V-VIII amžiaus geležinius kirvius, po 600 litų vertės, bendros 1200 litų vertės; V-X amžiaus geležinį kirvį, 600 litų vertės; VII-VIII amžiaus geležinį kirvį, 650 litų vertės; IX-XI amžiaus geležinį kirvį, 600 litų vertės; V-XI amžiaus geležinį kirvį, 700 litų vertės; penkis V-XI amžiaus geležinius kirvius, po 600 litų vertės, bendros 3000 litų vertės; V-VII amžiaus geležinį kirvį, 700 litų vertės; V-VII amžiaus geležinį kirvį, 800 litų vertės; V-IX amžiaus geležinį kirvį, 800 litų vertės; V-IX amžiaus geležinį kirvį, 600 litų vertės; V-VII amžiaus geležinį kirvį profiliuota pentimi, 2100 litų vertės; X-XI amžiaus geležinį kirvį profiliuota pentimi, 3100 litų vertės; XI-XIII amžiaus geležinį kirvį, 600 litų vertės; XI-XIII amžiaus geležinį kirvį, 700 litų vertės; du XI-XIII amžiaus geležinius kirvius, po 650 litų vertės, bendros 1300 litų vertės; XII-XIV amžiaus geležinį kirvį, 650 litų vertės; X-XIII amžiaus geležinį kirvį, 650 litų vertės; X-XIII amžiaus geležinį kirvį, 700 litų vertės; du X-XIII amžiaus geležinius kirvius, po 700 litų vertės, bendros 1400 litų vertės; X-XI amžiaus geležinį kirvį, 700 litų vertės; XV-XVI amžiaus geležinį kirvį, 450 litų vertės; XVI-XVII amžiaus geležinį kirvį, 700 litų vertės; VI-IX amžiaus geležinį ietigalį, 700 litų vertės; V-X amžiaus geležinį ietigalį, 700 litų vertės; tris V-VII amžiaus geležinius ietigalius, po 600 litų vertės, bendros 1800 litų vertės; V-VI amžiaus geležinį ietigalį, 600 litų vertės; IX-XII amžiaus geležinio dviašmenio kalavijo keturias dalis, bendros 3000 litų vertės; XIV-XV amžiaus geležinį pentiną, 550 litų vertės; X-XII amžiaus geležinę ir žalvarinę kalavijo rankeną, 650 litų vertės; XVIII-XIX amžiaus žalvarinį antspaudą su inicialais „K B“, 150 litų vertės; XII-XIV amžiaus žalvarinę pasaginę segę, 150 litų vertės; XI-XII amžiaus žalvarinį zoomorfinį kabutį su grandinėle, 200 litų vertės; II-III amžiaus žalvarinę su emaliu apskritą segę, 18000 litų vertės; II-III amžiaus žalvarinę akinę segę, 350 litų vertės; XI-XIII amžiaus žalvarinį simbolinį raktą, 150 litų vertės; III-XII amžiaus žalvarinę smeigtuko adatą, 10 litų vertės; XII-XIV amžiaus žalvarinę segę, 100 litų vertės; IX-XII amžiaus geležinius trinarius žąslus, 500 litų vertės; VI-VII amžiaus geležinius dvinarius žąslus, 500 litų vertės; VIII-XII amžiaus geležinius trinarius žąslus, 600 litų vertės; VI-VIII amžiaus geležinius trinarius žąslus, 500 litų vertės; V-VII amžiaus geležinį skydo umbą, 950 litų vertės; tris XII-XIV amžiaus geležinius ietigalius, po 400 litų vertės, bendros 1200 litų vertės; X-XI amžiaus geležinį ietigalį ornamentuota įmova, 3500 litų vertės; V-VII amžiaus geležinį ietigalį, 650 litų vertės; du V-VII amžiaus geležinius ietigalius, po 750 litų vertės, bendros 1500 litų vertės; du VII-X amžiaus geležinius ietigalius, po 550 litų vertės, bendros 1100 litų vertės; V-VII amžiaus geležinį ietigalį kampuota įmova, 1550 litų vertės; du VII-X amžiaus geležinius ietigalius, po 700 litų vertės, bendros 1400 litų vertės; VII-X amžiaus geležinį ietigalį, 650 litų vertės; XIV-XV amžiaus geležinį ietigalį, 650 litų vertės; XI-XII amžiaus geležinį ietigalį, 650 litų vertės; X-XIII amžiaus geležinį ietigalį, 550 litų vertės; du IX-X amžiaus geležinius ornamentuotus ietigalius, po 1000 litų vertės, bendros 2000 litų vertės; IX-X amžiaus geležinį ietigalį, 900 litų vertės; X-XIII amžiaus geležinį ietigalį, 800 litų vertės; V-VII amžiaus geležinį ietigalį, 650 litų vertės; XV-XIX amžiaus geležinį dirbinį, perdirbtą į durtuvą, 50 litų vertės; XI-XIII amžiaus geležinį strėlės antgalio ruošinį, 50 litų vertės; XIV-XV amžiaus geležinį strėlės antgalį, 150 litų vertės; XIV-XVI amžiaus geležinį arbaleto strėlės antgalį, 150 litų vertės; dvylika XIV-XV amžiaus geležinių arbaleto strėlių antgalių, po 200 litų vertės, bendros 2400 litų vertės; V-VII amžiaus geležinį skydo umbą, 750 litų vertės; X-XII amžiaus žalvarinę antkaklę su kabučiais, 1100 litų vertės; X-XI amžiaus žalvarinį pentiną, 250 litų vertės; IX-X amžiaus žalvarinį pentiną, 250 litų vertės; X-XII amžiaus žalvarinį žiedo ruošinį, 200 litų vertės; V-VI amžiaus žalvarinį smeigtuką, 300 litų vertės; III-IV amžiaus žalvarinį smeigtuką, 300 litų vertės; dvidešimt dvi XI-XII amžiaus žalvarinio apgalvio dalis – skardines plokšteles ir įvijas, bendros 250 litų vertės; XI-XII amžiaus žalvarinę diržo sagtį su apkalais ir vienuolika grandžių, bendros 250 litų vertės; X-XII amžiaus galvos vainiką iš medinio apvytu vilnos siūlu lankelio, sulaužyto į septynis fragmentus, ir aštuoniasdešimt vieno žalvarinio cilindrėlio, bendros 1500 litų vertės; X-XII amžiaus apgalvio dalį iš vytos karnos virvės, žalvarinių trijų plokštelių ir dvidešimt šešių įvijų, bendros 500 litų vertės; IX-XI amžiaus geležinį žeberklinį ietigalį, 350 litų vertės; VIII-IX amžiaus geležinį ietigalį, 450 litų vertės; V-X amžiaus geležinį kaplį, 500 litų vertės; X-XII amžiaus žalvarinį kaklo-krūtinės papuošalą iš laikiklio ir keturių eilių grandinėlių, su kabučiu, 4000 litų vertės; X-XII amžiaus žalvarinį krūtinės-galvos papuošalą iš trijų grandinėlių, su ovalių šukų formos kabučiu, 2000 litų vertės; dvidešimt tris X-XII žalvarinius karolius, bendros 250 litų vertės; X-XII amžiaus žalvarinę apyrankę, 600 litų vertės; tris X-XII amžiaus žalvarines juostines apyrankes, po 600 litų vertės, bendros 1800 litų vertės; XIII-XIV amžiaus keramikinį verpstuką-pasvarą, 200 litų vertės; tris XI-XIII amžiaus žalvarinius kalavijų makštų galo apkalus, po 600 litų vertės, bendros 1800 litų vertės; VIII-XII amžiaus žalvarinę juostinę apyrankę, 500 litų vertės; IX-XIII amžiaus žalvarinę pasaginę segę, 400 litų vertės; XII-XIV amžiaus žalvarinį kaklo vėrinį iš žvangučių, plokštelių, kryželių ir įvijų, bendros 500 litų vertės; XI-XII amžiaus žalvarinę juostinę apyrankę, 800 litų vertės; III-IV amžiaus žalvarinę juostinę apyrankę, 350 litų vertės; VIII-X amžiaus žalvarinę juostinę apyrankę, 350 litų vertės; VI-VIII amžiaus žalvarinę juostinę apyrankę, 400 litų vertės; V-VII amžiaus žalvarinę vaikišką apyrankę, 350 litų vertės; V-VII amžiaus žalvarinę vaikišką apyrankę, 300 litų vertės; I-III amžiaus žalvarinę segę, 500 litų vertės; VI-VII amžiaus žalvarinę lankinę segę, 400 litų vertės; VI-VII amžiaus žalvarinę lankinę segę, 800 litų vertės; VIII-XIII amžiaus žalvarinį geriamojo rago angos apkalą, 150 litų vertės; dvi VII-X amžiaus žalvarines sagtis, po 150 litų vertės, bendros 300 litų vertės; X-XI amžiaus žalvarinį kabutį, 60 litų vertės; V-VIII amžiaus žalvarinę diržo sagtį, 150 litų vertės; X-XIII amžiaus žalvarinį žiedą, 150 litų vertės; VIII-XII amžiaus žalvarinį įvijinį žiedą, 120 litų vertės; VIII-XII amžiaus žalvarinį įvijinį žiedą, 100 litų vertės; IX-XII amžiaus žalvarinio žiedo dalį, 200 litų vertės; du III-XIII amžiaus žalvarinių smeigtukų dalis, po 100 litų vertės, bendros 200 litų vertės; III-XIII amžiaus geležinę adatą, 100 litų vertės; X-XIII amžiaus žalvarinę ir geležies sagtelę, 25 litų vertės; V-VII amžiaus žalvarinę lankinę segę, 450 litų vertės; VIII-X amžiaus žalvarinę alavuotą lankinę segę, 1000 litų vertės; X-XIII amžiaus kaklo apvarą iš kauri kriauklių, biserio karolių ir žalvarinių įvijėlių, bendros 450 litų vertės; I-III amžiaus žalvarinę segę, 450 litų vertės; I-III amžiaus žalvarinę laiptelinę segę, 400 litų vertės; I-II amžiaus žalvarinę akinę segę, 350 litų vertės; X-XI amžiaus žalvarinį kabutį, 40 litų vertės; du X-XI amžiaus žalvarinius skirstiklius su kabučiais, po 20 litų vertės, bendros 40 litų vertės; X-XI amžiaus žalvarinę papuošimo detalę – kutą, 300 litų vertės; VII-X amžiaus sidabrinę antkaklę, 4000 litų vertės; XVI amžiaus alavinę žiedinę segę, 450 litų vertės; VII-X amžiaus žalvarinę žaliavos lazdelę, 350 litų vertės; XIV-XVI amžiaus sidabrinį žiedą, 180 litų vertės; X-XIII amžiaus sidabrinį žiedą, 180 litų vertės; IX-XII amžiaus žalvarinę žaliavos lazdelę, 600 litų vertės; X-XI amžiaus augalinio pluošto fragmentą, 1 lito vertės; septyniolika XI-XIII amžiaus žalvarinių stambių įvijų, bendros 100 litų vertės; dvidešimt XI-XIII amžiaus žalvarinių įvijų, bendros 50 litų vertės; dvidešimt šešias XI-XIII amžiaus žalvarines smulkias įvijas, bendros 50 litų vertės; dvidešimt XI-XII amžiaus žalvarinių cilindrėlių, bendros 25 litų vertės; keturias X-XI amžiaus žalvarines galvos vainiko dalis – cilindrus, bendros 25 litų vertės; šešias XI-XII amžiaus žalvarines grandeles, bendros 5 litų vertės; keturias poras X-XIII amžiaus žalvarinių plokštelių, bendros 50 litų vertės; keturiolika X-XIII amžiaus odinio diržo dalių su žalvariniais spurgeliais, bendros 500 litų vertės; keturis XI-XIII amžiaus žalvarinius apkalus, bendros 50 litų vertės; penkis X-XII amžiaus žalvarinius apkalus, po 40 litų vertės, bendros 200 litų vertės; XI-XIII amžiaus žalvarinį diržo apkalą, 500 litų vertės; XI-XIII amžiaus žalvarines diržo dalis – sagtį su apkalu ir plokštelę, bendros 250 litų vertės; X-XI amžiaus žalvarinį diržo skirstiklį-grandį, 50 litų vertės; du X-XI amžiaus žalvarinius diržo apkalus, po 50 litų vertės, bendros 100 litų vertės; dešimt X-XI amžiaus žalvarinių diržo apkalų su grandimis, po 15 litų vertės, bendros 150 litų vertės; XII-XIII amžiaus odinio diržo dalį su žalvariniais apkalais, 3000 litų vertės; XIV-XV amžiaus odinio kapšelio dalį, 500 litų vertės; XIV-XV amžiaus odinio ornamentuoto kapšelio dalį, 1300 litų vertės; II amžiaus žalvarinę akinę segę, 300 litų vertės; V-XII amžiaus geležinę ylą, 50 litų vertės; du V-XII amžiaus geležinius peilius, po 150 litų vertės, bendros 300 litų vertės; V-XII amžiaus geležinį peiliuką, 150 litų vertės; V-XII amžiaus geležinį peiliuką, 50 litų vertės; VI-IX amžiaus geležinio kovos peilio dalį, 5 litų vertės; X-XII amžiaus geležinę ietigalio įmovą, 25 litų vertės; X-XII amžiaus geležinį ietigalį nulaužta plunksna, 125 litų vertės; du X-XII amžiaus geležinius ietigalio fragmentus, bendros 125 litų vertės; IX-XII amžiaus geležinę ietigalio plunksnos dalį, 25 litų vertės; V-XII amžiaus geležinę peilio įkotę, 1 lito vertės; tris XIV-XVI amžiaus geležines pasagas, po 150 litų vertės, bendros 450 litų vertės; du V-X amžiaus geležinius pjautuvus, po 550 litų vertės, bendros 1100 litų vertės; du II tūkstantmečio – I tūkstantmečio antros pusės prieš Kr. akmeninius kirvius, po 450 litų vertės, bendros 900 litų vertės; dvi X-XIII amžiaus geležines balnakilpes, po 1400 litų vertės, bendros 2800 litų vertės; IX-XII amžiaus geležinius trinarius žąslus, 500 litų vertės; keturis VIII-XI amžiaus geležinius trinarius žąslus, po 600 litų vertės, bendros 2400 litų vertės; du VIII-XII amžiaus geležinius trinarius žąslus, po 500 litų vertės, bendros 1000 litų vertės; VIII-XII amžiaus geležinius trinarius žąslus, 600 litų vertės; VIII-XII amžiaus geležinius trinarius žąslus, 900 litų vertės; X-XIII amžiaus geležinius dvinarius žąslus, 700 litų vertės; X-XIII amžiaus geležinius trinarius žąslus, 700 litų vertės; VIII-X amžiaus geležinius trinarius žąslus, 600 litų vertės; dvi XVI-XVII amžiaus žalvarines kamanų dalis – apkalus, po 100 litų vertės, bendros 200 litų vertės; tris VIII-XI amžiaus žalvarinius žvangučius, po 150 litų vertės, bendros 450 litų vertės; du XI-XIV amžiaus žalvarinius žvangučius, po 150 litų vertės, bendros 300 litų vertės; aštuonis XI-XIII amžiaus žalvarinius žvangučius, po 150 litų vertės, bendros 1200 litų vertės; IX-XIII amžiaus žalvarinį žvangutį, 150 litų vertės; XVII amžiaus žalvarinį žvangutį, 50 litų vertės; XVII amžiaus žalvarinį varpelį, 50 litų vertės; tris XI-XVI amžiaus žalvarinius žvangučius, po 50 litų vertės, bendros 150 litų vertės; du XIII-XVI amžiaus žalvarinius žvangučius, po 50 litų vertės, bendros 100 litų vertės; X-XII amžiaus žalvarinį žvangutį, 50 litų vertės; XV-XVI amžiaus žalvarinę buožę, 1500 litų vertės; IX-XI amžiaus žalvarinį įvijinį žiedą, 250 litų vertės; X-XI amžiaus geležinius dvinarius žąslus, 500 litų vertės; XIV-XVI amžiaus geležinę pasagą batui, 100 litų vertės; dešimt XVI amžiaus keramikos fragmentų, po 50 litų vertės, bendros 500 litų vertės; keturis XVI amžiaus keramikos fragmentus, po 5 litus vertės, bendros 20 litų vertės; IX-XIII amžiaus žalvarinę pasaginę segę, 550 litų vertės; XI-XIII amžiaus žalvarinį žvangutį, 150 litų vertės; IX-XII amžiaus žalvarinės įvijinės apyrankės dalį, 150 litų vertės; IX-XII amžiaus žalvarinės vaikiškos apyrankės dalį, 150 litų vertės; VIII-XII amžiaus geležinius trinarius žąslus, 400 litų vertės; VIII-XII amžiaus geležinius trinarius žąslus, 500 litų vertės; X-XIII amžiaus žalvarinę pasaginę segę, 300 litų vertės; VI-XIII amžiaus geležinį peilį, 100 litų vertės; VIII-XIII amžiaus geležinę ylą, 90 litų vertės; XVI-XVII amžiaus geležinį peilį, 30 litų vertės; XVII-XVIII amžiaus žalvarinę žiedinę segę, 100 litų vertės; IX-XIII amžiaus geležinę sagtį, 100 litų vertės; VII-XII amžiaus geležinę sagtį, 100 litų vertės; VIII-XII amžiaus geležinę sagtį, 100 litų vertės; XI-XIII amžiaus geležinę sagtį, 100 litų vertės; XI-XIII amžiaus geležinę sagtelę-grandelę, 20 litų vertės; penkis XI-XIII amžiaus geležinius kamanų fragmentus, bendros 50 litų vertės; VII-XI amžiaus geležinę sagtį, 100 litų vertės; VI-IX amžiaus geležinę sagtį, 100 litų vertės; X-XIII amžiaus žalvarinę diržo sagtį, 320 litų vertės; XIII-XVI amžiaus žalvarinę diržo sagtį, 150 litų vertės; XII-XIII amžiaus žalvarinę diržo sagtį, 150 litų vertės; XV-XVI amžiaus žalvarinę apgalvio dalį su kryžiumi, 100 litų vertės; devynis XII-XVI amžiaus žalvarinius žvangučius su skirstikliu, bendros 250 litų vertės; du XI-XIII amžiaus žalvarinius kabučius, po 10 litų vertės, bendros 20 litų vertės; X-XVI amžiaus augalinės ir gyvulinės kilmės pluošto virvučių ir pluošto liekanas, bendros 10 litų vertės; X-XVI amžiaus žalvarinių papuošalų smulkių fragmentų, bendros 10 litų vertės; VI-VII amžiaus žalvarinę auksuotą segę, 2200 litų vertės; IX-XII amžiaus žalvarinę antkaklę, 1500 litų vertės; X-XII amžiaus žalvarinę antkaklę, 1500 litų vertės; VII-X amžiaus žalvarinę antkaklę, 1800 litų vertės; IX-X amžiaus žalvarinę antkaklę, 2500 litų vertės; VIII-XII amžiaus žalvarinę antkaklę, 1500 litų vertės; XI-XII amžiaus žalvarinę antkaklę, 3500 litų vertės; IX-XI amžiaus žalvarinę antkaklę, 2000 litų vertės; XI-XII amžiaus žalvarinį krūtinės papuošalą iš segių su skirstikliais bei penkių eilių grandinėlių, su žvangučiais ir kabučiais, 5000 litų vertės; XI-XIII amžiaus žalvarinę diržo sagtį ir dvidešimt tris apkaliukus, bendros 500 litų vertės; XV amžiaus sidabrinį auksuotą žiedą, 18000 litų vertės; XVI-XVII amžiaus sidabrinį smeigtuką, 1000 litų vertės; XIII-XV amžiaus sidabrinį žiedą, 1000 litų vertės; XI-XIII amžiaus sidabrinės antkaklės dalį, 800 litų vertės; VIII-XII amžiaus žalvarinę antkaklę su kabučiais, 3500 litų vertės; XI-XIV amžiaus žalvarinį kabutį, 20 litų vertės; keturis XII-XIII amžiaus žalvarinius zoomorfinius kabučius, po 200 litų vertės, bendros 800 litų vertės; du XII-XIV amžiaus žalvarinius žvangučius, bendros 50 litų vertės; XVI-XVIII amžiaus žalvarinę sagą, 50 litų vertės; X-XII amžiaus žalvarinį ovalų kabutį, 250 litų vertės; XII-XIII amžiaus žalvarinį kabutį, 50 litų vertės; XII-XIV amžiaus žalvarinį kryžiaus formos kabutį, 100 litų vertės; XI-XIII amžiaus žalvarinį kalavijo makštų galo apkalą, 500 litų vertės; X-XV amžiaus akmeninį galąstuvą, 50 litų vertės; X-XIII amžiaus žalvarinę diržo sagtį, 150 litų vertės; XI-XIII amžiaus žalvarinę diržo sagtį su apkalu, 300 litų vertės; XVI-XVII amžiaus žalvarinę sagtį, 100 litų vertės; du IX-XII amžiaus žalvarinius diržo apkalus, po 80 litų vertės, bendros 160 litų vertės; du XI-XIV amžiaus žalvarinius žvangučius, po 50 litų vertės, bendros 100 litų vertės; penkis XII-XV amžiaus žalvarinius žvangučius, po 25 litus vertės, bendros 125 litų vertės; XI-XIII amžiaus žalvarinę diržo sagtį ir dvylika apkaliukų, odos fragmentą, bendros 300 litų vertės; XV-XVI amžiaus žalvarinį piniginės apkalą, 50 litų vertės; XV-XVI amžiaus žalvarinį piniginės apkalą, 25 litų vertės; XV-XVI amžiaus žalvarinę piniginės sagtelę, 100 litų vertės; XV-XVI amžiaus žalvarinę piniginės dirželio grandį, 25 litų vertės; XIII-XVI amžiaus žalvarinį nežinomos paskirties dirbinį, 25 litų vertės; XV-XVI amžiaus žalvarinį apkalą, 50 litų vertės; XV-XVI amžiaus žalvarinį diržo galo apkalą-liežuvėlį, 50 litų vertės; keturis XV-XVI amžiaus žalvarinius apkaliukus, bendros 150 litų vertės; X-XIII amžiaus žalvarinius auksuotus diržo sagtį su apkalu ir devyniolika apkaliukų, bendros 2500 litų vertės; XV-XVI amžiaus žalvarinį auksuotą apkalą, 200 litų vertės; du XVI-XVII amžiaus žalvarinius auksuotus apkalus-įmovas, po 200 litus vertės, bendros 400 litų vertės; IX-XI amžiaus žalvarinę alavuotą ir geležinę lankinę, laiptelinę segę, 1500 litų vertės; XI-XIII amžiaus žalvarinę lankinę, laiptelinę segę, 1500 litų vertės; I amžiaus žalvarinę akinę segę, 800 litų vertės; I-II amžiaus žalvarinę akinę segę, 400 litų vertės; II amžiaus žalvarinę laiptelinę segę, 400 litų vertės; IV-V amžiaus žalvarinę lankinę segę, 500 litų vertės; V-VI amžiaus žalvarinę lankinę segę, 1500 litų vertės; VIII-IX amžiaus žalvarinę lankinę segę, 1000 litų vertės; X-XII amžiaus žalvarinę pasaginę segę, 1500 litų vertės; XI-XIII amžiaus žalvarinę pasaginę segę, 400 litų vertės; dvi IX-XIII amžiaus žalvarines pasagines seges, po 400 litų vertės, bendros 800 litų vertės; XIII-XIV amžiaus žalvarinę pasaginę segę, 400 litų vertės; keturias XIV-XV amžiaus žalvarines pasagines seges, po 300 litų vertės, bendros 1200 litų vertės; XIV-XV amžiaus žalvarinę apskritą segę, 300 litų vertės; XIV-XV amžiaus žalvarinę apskritą segę, 400 litų vertės; XIII-XIV amžiaus žalvarinę žiedinę segę, 400 litų vertės; dvi XV-XVI amžiaus žalvarines žiedines seges, po 350 litų vertės, bendros 700 litų vertės; XV-XVI amžiaus žalvarinę žiedinę segę, 200 litų vertės; XVII amžiaus sidabrinę ovalią segę, 250 litų vertės; XI-XII amžiaus žalvarinį krūtinės papuošalą iš segių su skirstikliais bei keturių eilių grandinėlių, su žvangčiais ir kabučiais, 5000 litų vertės; dvi VIII-IX amžiaus žalvarines apyrankes, po 500 litų vertės, bendros 1000 litų vertės; dvi VIII-XI amžiaus žalvarines apyrankes, po 300 litų vertės, bendros 600 litų vertės; VIII-XIV amžiaus žalvarinę apyrankę, 500 litų vertės; dvi X-XIII amžiaus žalvarines pasagines seges, po 400 litų vertės, bendros 800 litų vertės; XII-XIV amžiaus žalvarinę pasaginę segę, 400 litų vertės; XII-XIV amžiaus žalvarinę pasaginę segę, 300 litų vertės; XI-XIII amžiaus žalvarinę apyrankę, 800 litų vertės; du IX-XI amžiaus žalvarinius įvijinius žiedus, po 150 litų vertės, bendros 300 litų vertės; IX-XI amžiaus žalvarinę įvijinę apyrankę, 250 litų vertės; tris XVI-XVII amžiaus žalvarines žiedines seges, po 100 litų vertės, bendros 300 litų vertės; XIV-XVI amžiaus žalvarinę žiedinę segę, 150 litų vertės; XVI-XVII amžiaus žalvarinės žiedinės segės fragmentą, 50 litų vertės; du XVI-XVII amžiaus žalvarinių žiedinių segių fragmentus, po 50 litų vertės, bendros 100 litų vertės; XVII amžiaus žalvarinę žiedinę segę, 150 litų vertės; XVII amžiaus žalvarinės žiedinės segės fragmentą, 50 litų vertės; XVI-XVII amžiaus žalvarinę žiedinę segę, 100 litų vertės; XV-XVI amžiaus žalvarinę žvaigždinę segę, 200 litų vertės; XV-XVI amžiaus žalvarinę pasaginę segę, 150 litų vertės; penkias VII-X amžiaus žalvarines sagtis, po 80 litų vertės, bendros 400 litų vertės; XVI-XVII amžiaus žalvarinę sagtį, 100 litų vertės; XVII-XVIII amžiaus žalvarinę sagtį, 100 litų vertės; XVII amžiaus žalvarinę sagtį, 100 litų vertės; dvi XVIII-XIX amžiaus žalvarines sagtis, po 50 litų vertės, bendros 100 litų vertės; XVII-XVIII amžiaus žalvarinę žiedinę segę, 100 litų vertės; XVII-XVIII amžiaus žalvarinę sagtį, 50 litų vertės; XII-XVII amžiaus žalvarinę sagtį, 50 litų vertės; septynis XVII-XVIII amžiaus žalvarinius peilių kriauninių galų apkalus, bendros 10 litų vertės; tris XVII-XVIII amžiaus žalvarinius peilių kriauninių galų apkalus, bendros 25 litų vertės; XVII-XVIII amžiaus švininį peilio apkalą, 15 litų vertės; XI-XVIII amžiaus geležinio dirbinio dalį - smaiglį, 5 litų vertės; dešimt XI-XVIII amžiaus žalvarinius dirbinių dalių, po 1 litą vertės, bendros 10 litų vertės; IX-XII amžiaus keramikinio puodo fragmentą, 1 lito vertės; septyniolika XI-XV amžiaus keramikinių puodų fragmentų, po 1 litą vertės, bendros 17 litų vertės; penkis XIV-XVI amžiaus galvijų dantis, po 1 litą vertės, bendros 5 litų vertės; du XV-XVII amžiaus degto molio rutulius, po 1 litą vertės, bendros 2 litų vertės; X-XIII amžiaus stiklinį karolį, 5 litų vertės; septyniasdešimt dvi XII-XV amžiaus kauri kriaukles su skylutėmis iš kaklo apvaros, bendros 700 litų vertės; X-XII amžiaus trylika kauri kriauklių su skylutėmis ir žalvarines dvidešimt šešias įvijas bei kabutį, bendros 500 litų vertės; IX-XIII amžiaus žalvarinį karolį, 20 litų vertės; trisdešimt penkis X-XIII amžiaus stiklinius karoliukus, bendros 350 litų vertės; tris XI-XII amžiaus žalvarinius kabučius su jaučio galvos atvaizdais, po 1000 litų vertės, bendros 3000 litų vertės; XI-XIV amžiaus žalvarinį kabutį, 20 litų vertės; IX-XIII amžiaus žalvarinį skersinį ir svarstyklių svirtelę, po 10 litų vertės, bendros 20 litų vertės; XVII-XVIII amžiaus žalvarinę segę, 60 litų vertės; keturiasdešimt tris VIII-XIII amžiaus stiklinius karoliukus, bendros 215 litų vertės; IV-III tūkstantmečio prieš Kr. titnaginį kirvį, 1200 litų vertės; IV-III tūkstantmečio prieš Kr. titnaginį grąžtą-smaigtą, 20 litų vertės; dvi IV-III tūkstantmečio prieš Kr. titnagines nuoskalas, po 2 litus vertės, bendros 4 litų vertės; du XI-XIII amžiaus žalvarinius pentinus, po 300 litų vertės, bendros 600 litų vertės; VIII-IX amžiaus žalvarinių detalių krūtinės papuošalas iš smeigtukų sujungtų grandinėlėmis, 900 litų vertės; dvidešimt dvi X amžiaus žalvarines skaros dekoro skardeles, bendros 350 litų vertės; II-III amžiaus žalvarinį smeigtuką, 550 litų vertės; X-XII amžiaus žalvarinį skeltuvą ugniai, 150 litų vertės; dvi IX-XII amžiaus žalvarines žirgo karčių įvijas, po 50 litų vertės, bendros 100 litų vertės; XIV-XV amžiaus žalvarinę pasaginę segę, 150 litų vertės; III amžiaus žalvarinę lankinę segę, 150 litų vertės; I-V amžiaus žalvarinį smeigtuką, 200 litų vertės; II-III amžiaus žalvarinį smeigtuką, 100 litų vertės; IX-XII amžiaus žalvarinę sagtį, 100 litų vertės; X-XII amžiaus žalvarinį kabutį, 500 litų vertės; I-II amžiaus žalvarinę apyrankę, 700 litų vertės; X-XII amžiaus žalvarinį svarstyklių dėžutės dangtelį, 300 litų vertės; XI-XII amžiaus žalvarinį kabutį, 100 litų vertės ir X-XI amžiaus žalvarinę apyrankę, 700 litų vertės; taip pat tuo pačiu laikotarpiu tuo pačiu būdu iš tų pačių asmenų jis įgijo 1936-1944 metalinį degtukų dėžutės dėklą, 150 litų vertės; 1936 metų sidabrinį žiebtuvėlio bakelį su monograma, 80 litų vertės; 1935-1945 metų metalinę kokardą, 10 litų vertės; 1939-1945 metų metalinę geležinio kryžiaus imitaciją, 20 litų vertės; XIX amžiaus metalinį pakabuką, 20 litų vertės; 1940 metų Vokietijos 10 feningų nominalo monetą, 3 litų vertės; XIX-XX amžiaus pradžios alavinę dekoro plokštelę, 1 lito vertės.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis S. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis G. G., nuo tiksliai nenustatytos datos, bet ne vėliau kaip nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. balandžio 27 d., Panevėžio mieste, pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m balandžio 4 d. įsakymu Nr. VA-29 „Dėl nuolatinių Lietuvos gyventojų, vykdančių individualią veiklą, įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro“ su pakeitimais 2007 m. liepos 10 d. (įsakymas Nr. VA-53), 2008 m. liepos 25 d. (įsakymas VA-38) ir 2013 m. birželio 25 d. (įsakymas Nr. VA-36) patvirtintos fizinių asmenų įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą nustatytos tvarkos reikalavimus, t.y. neįregistravęs individualios ūkinės – komercinės veiklos, tyčia nepranešęs apie ją mokesčio administratoriui, nors to reikalauja minėti teisės aktai, ir siekdamas gauti valstybės neapskaitytų bei neapmokestintų pajamų, neteisėtu būdu versliškai ėmėsi ūkinės (gamybos) ir komercinės (prekybos) veiklos, kurios metu ir vykdydamas S. P. užsakymą savo bute, (duomenys neskelbtini), bei name, esančiame (duomenys neskelbtini), pagamino ir už piniginį atlygį įvairiose vietose Vilniaus mieste, o taip pat bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pardavė užsakovui kaltinamajam S. P. tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau nei 94 vienetus akmeninių kirvių šiuolaikinių kopijų (padirbinių), imituojančių III-II tūkstantmečiu prieš Kr. datuojamus to paties pavadinimo archeologinius radinius, tačiau apie savo tiesioginę veiklą ir iš jos gautas pajamas sąmoningai nuslėpė, be to, jis ketindamas parduoti pagamino 25 vienetus akmeninių kirvių šiuolaikinių kopijų ruošinių, imituojančių III-II tūkstantmečiu prieš Kr. datuojamus to paties pavadinimo archeologinius radinius, bet jų parduoti nespėjo, nes policijos pareigūnai tokią veiklą užkardė per kratą daiktus paimdami. Taip kaltinamasis G. G. iš nelegalios kilnojamųjų vertybių kopijų (padirbinių) gamybos ir prekybos veiklos įgijo pajamų ne mažesnei nei 7600 Lt sumai.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis G. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis S. P. savo kaltę šia jam inkriminuojama nusikalstama veika pripažino visiškai ir patvirtino, kad jis, neturėdamas leidimo, per internetinių aukcionų ir elektroninės prekybos svetainę „eBay“ bei elektroninio apmokėjimo paslaugas teikiančią įmonę „PayPal“ parduodavo iš kaltinamojo G. G. įsigytus akmeninius kirvius užsienyje gyvenantiems asmenims, tačiau teigė, jog jis nežinojo, kad tokiai veiklai yra reikalingas kompetentingų institucijų leidimas ir kad prekiaujant internetu, reikia įsiregistruoti mokesčių mokėtojų registre, kadangi jis mokėdavo visus, tarptautinių organizacijų nustatytus, internetinės prekybos mokesčius, ir savo veiklos neslėpė, kadangi naudojosi savo asmeniniu kompiuteriu, IP adresu, nurodydavo tikrus savo asmens duomenis ir banko sąskaitą.

Kaltinamasis G. G. savo kaltės nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje, padarymu nepripažino. Kaltinamojo G. G. teigimu, jis jokios ūkinės ar komercinės veiklos nevykdė, paprasčiausiai pasigamino akmeninius kirvius, kurie yra meninė archeologinė rekonstrukcija, savo reikmėms, o kai reikėjo pinigų, nusprendė juos parduoti. Akmeninius kirvius kaltinamajam S. P. kaltinamasis G. G. pardavė per kelis kartus, tačiau ne 94 vienetus, kaip nurodoma prokuroro kaltinamajame akte, o daug mažiau, bet tikslaus parduotų kirvių skaičiaus kaltinamasis G. G. pasakyti negalėjo. Kaltinamasis G. G. paaiškino, kad senovinių akmeninių kirvių kopijas jis pradėjo gaminti maždaug 2002-2004 metais, tačiau kiek iš viso jų galėjo pagaminti, kaltinamasis taip pat pasakyti negalėjo, teigdamas, kad daug pagamintų akmeninių kirvių kopijų jis išmetė, kadangi jie buvo sugadinti. Senovinių akmeninių kirvių kopijas jis gamino savo namuose arba savo draugo G. M. dirbtuvėse, esančiose (duomenys neskelbtini), kur laikė ir šių dirbinių ruošinius.

Nepaisant kaltinamojo G. G. neprisipažinimo, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje, kaltinamųjų S. P. ir G. G. kaltė neteisėta ūkine – komercine veikla, įrodyta šiais baudžiamojoje byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais.

Kad liudytojo G. M. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu buvo rasta ir paimta 16 vienetų įvairių akmeninių archeologinių radinių kopijų ruošinių, patvirtinama ir baudžiamojoje byloje esančiais kratų bei rastų daiktų apžiūros protokolais (T. 4., b.l. 146-153).

Liudytojas G. M., kurio parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (T. 1., b.l. 95) buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu (BK 276 straipsnio 4 dalis), paaiškino, kad pas jį rasti ir paimti akmeninių kirvių ruošiniai priklauso jo draugui G. G.. Be to, pasak liudytojo G. M., 2012 metų pradžioje, kaltinamasis G. G. paprašė leidimo pasinaudoti liudytojo G. M. banko sąskaita, nes savo neturėjo. G. G. jam pasakė, kad yra žmogus, kuris skolingas jam pinigų ir kuris nori pinigus pervesti. Liudytojas G. M. neprisiminė, kokia pinigų suma buvo pervesta į jo banko sąskaitą, tačiau teigė prisimenantis, kad pinigus pervedė asmuo, vardu S. P.. Pervestus pinigus liudytojas G. M. nuėmė nuo sąskaitos ir atidavė G. G..

Iš baudžiamojoje byloje esančio kaltinamojo S. P. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo ir 2012 m. balandžio 27 d. kaltinamojo S. P. asmens kratos metu rasto ir paimto 2012 m. sausio 26 d. mokėjimo nurodymo Nr.1, matyti, kad 2012 m. sausio 26 d. kaltinamasis S. P. pervedė į liudytojo G. M. sąskaitą 400 litų (T. 2., b.l. 82-91; T. 11., b.l. 193, 201).

2012 m. balandžio 27 d. kratos protokolu ir 2012 m. gegužės 23 d. apžiūros protokolu patvirtinama, kad kratos metu kaltinamojo S. P. gyvenamoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), tarp kitų daiktų buvo rasti ir paimti keletas akmeninių kirvių, iš kurių du buvo supakuoti ir paruošti išsiuntimui paštu (T. 3., b.l. 157-170; T. 4., b.l. 21-25), o kaltinamojo S. P. siunčiamų ir gaunamų pašto siuntų poėmių VĮ Lietuvos pašte protokolais, bei pašto siuntų ir jų turinio apžiūros protokolais nustatyta, kad kaltinamojo S. P. siunčiamose pašto siuntose aptikti ir paimti du akmeniniai kirviai (T. 2., b.l. 188, 195, 197; T. 3., b.l. 1-21, 23-27, 37-40, 43-46, 53-76, 82-154; T. 11., b.l. 193).

Be to, kaltinamasis S. P. 2012 m. gegužės 14 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė akmeninį kirvį ir įvairius galimai archeologinius radinius ir jų fragmentus (T. 4., b.l. 59-62).

2012 m. balandžio 27 d. kratos kaltinamojo G. G. gyvenamoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), metu buvo rasti ir paimti aštuoni vienetai akmeninių dirbinių ruošinių, atrodančių kaip III-II tūkstantmečiu prieš Kr. datuojami archeologiniai akmeniniai radiniai, bei sąsiuvinis, languotas popieriaus lapas ir A4 formato popieriaus lapas su akmens bei ankstyvojo žalvario amžiaus akmeninių dirbinių eskiziniais piešiniais ir atvaizdais (T. 4., b.l. 114-115, 119-123, 152-153).

Specialistai, ištyrę kaltinamojo S. P. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) kratos metu rastus ir paimtus, taip pat jo pateiktus ir poėmio metu VĮ „Lietuvos paštas“ paimtus akmeninius kirvius, nustatė, kad akmeniniai kirviai yra archeologinių radinių kopijos (padirbiniai), imituojančios III-II tūkstantmečiu prieš Kr. datuojamus archeologinius radinius (T. 4., b.l. 189-190; T. 5., b.l. 58-62; T. 1., b.l. 103-104). Šias savo išvadas specialistė archeologė E. G. patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu.

Žemesnės instancijos teismas

2012 m. vasario 10 d. ir 2012 m. balandžio 18 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimis (T. 2., b.l. 23-24, 49-50), buvo leista ikiteisminio tyrimo pareigūnams klausytis kaltinamojo S. P. telefoninių pokalbių, daryti jų įrašus, taip pat kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ir ją fiksuoti.

Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolų (T. 2., b.l. 25-46, 51-58) turinio matyti, kad kaltinamasis S. P., šios procesinės prievartos priemonės taikymo metu, nuolat bendravo su kaltinamuoju G. G. bei su įvairiais kitais asmenimis, kalbėjo apie akmeninių kirvių gaminimą, įvairius senovinius daiktus ir pan., o būtent:

2012 m. vasario 26 ir 27 d. kaltinamasis S. P. susirašinėjo SMS žinutėmis su kaltinamuoju G. G., kuris pranešė, kad padarė du kirvukus ir dabar jie sendinami, o puodai „neolitiniai“ bus degami tik pavasarį;

2012 m. kovo 1 d. kaltinamasis S. P. susirašinėjo SMS žinutėmis su kaltinamuoju G. G., kuris pareikalavo sumokėti 920 Lt už „fatjanovus“ ir „gyvatnešį“, tačiau kaltinamasis S. P. kaltinamajam G. G. pasiūlė tik 900 Lt, todėl po to jie pykosi dėl kainos;

2012 m. kovo 1 d. kaltinamieji S. P. ir G. G. susirašinėjo SMS žinutėmis apie paprastą kovinį ginklą ir buožę;

Žemesnės instancijos teismas

2012 m. kovo 5 d. kaltinamajam S. P. skambino kaltinamasis G. G. informuodamas, kad rytoj jis atvažiuos į Vilnių ir gali atvežti „fajetgalvį, kirvius laivinius“, todėl tarėsi, kur susitiks;

2012 m. kovo 6 d. kaltinamajam S. P. skambino kaltinamasis G. G.. Telefoninio pokalbio metu kaltinamasis S. P. pasakojo, kad internete atsirado kažkoks asmuo iš Kuršėnų, kuris parduoda „fatjanovą“, ir kad tokių skelbimų atsirado daug, todėl prancūzai sunerimo, ar jie („fatjanovai“) originalūs. Susitarė, kad kaltinamasis S. P. atvažiuos pasiimti užsakymo;

2012 m. kovo 13 d. kaltinamieji S. P. ir G. G. susirašinėjo SMS žinutėmis. Kaltinamasis S. P. vėl prašė pagaminti „fatjanovą“ ir „gyvatuką didelį“ ir dar kokius 6 „kovinukus netipinius kirvukus“, taip pat kaltinamasis S. P. dar prašė padaryti porą „gyvatgalvių paprastų“ ir su žiedais kokius 5-6 „kovinukus“, dar „vazelę“, „nebrangią smilkalynę“. Už gaminius pasiūlė 1000 Lt sumą. Kaltinamasis G. G. pareiškė norįs kuo daugiau kirvių išparduoti, nes ketina pirkti metalo ieškiklį „superinį“. Kaltinamasis S. P. prašė padaryti porą „laivinių skandinavų su gyvūnų galvomis“, į tai kaltinamasis G. G. atrašė, kad turi ruošinių ir gali visko prigaminti;

2012 m. balandžio 22 d. kaltinamasis S. P. SMS žinute kaltinamajam G. G. pranešė, kad pats pagamino „akmenuką“;

2012 m. balandžio 22 d. kaltinamajam S. P. telefonu skambino kaltinamasis G. G. ir tarėsi, kaip perduoti pagamintus daiktus. Kaltinamasis S. P. ragino kaltinamąjį G. G., kad šis pradėtų daryti „keramiką“;

2012 m. balandžio 26 d. kaltinamasis S. P. SMS žinute kaltinamojo G. G. paprašė, kad pastarasis padarytų didelių „fatjanovų su žiedais“ ir „gyvatgalvį arklinį“ bei „žvakidę“, į ką kaltinamasis G. G. atsakė, kad jau buvo rinkti akmenų ruošiniams drožti.

2012 m. balandžio 26 d. internetinių aukcionų ir elektroninės prekybos svetainės „eBay“ internetinio puslapio turinio apžiūros protokolu nustatyta, kad asmuo, kuris naudoja prisijungimo vardą „(duomenys neskelbtini)“ skelbė, jog parduoda akmeninius kirvius ir kitus daiktus (T. 3., b.l. 28-36), o 2012 m. gegužės 2 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad asmuo, kuris naudoja prisijungimo vardą „(duomenys neskelbtini)“, buvo sulaukęs 184 atsiliepimų dėl parduotų prekių, tarp kurių minimi akmeniniai kirviai (T. 9., b.l. 110-169).

2012 m. liepos 4 d. įmonės „eBay/PayPal (Europe) S.a r.l. et Cie, S.C.A“ pateiktais duomenimis nustatyta, kad asmuo, kuris „eBay“ internetiniame puslapyje naudoja prisijungimo vardą „(duomenys neskelbtini)“, yra S. P., gimęs (duomenys neskelbtini), nurodęs savo adresą (duomenys neskelbtini), bei elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini). Taip pat šiais duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis S. P. savo „PayPal“ kredito kortelėje naudoja vardą „(duomenys neskelbtini)“ ir elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini). Be to, minėtos įmonės pateiktais duomenimis nustatyta, kad S. P. turi „PayPal“ kredito kortelės sąskaitą nuo 2006 m. vasario 20 d., o bendra jo išmokėta už pirkinius suma yra 27 318,7 JAV dolerių ir bendra gauta už parduotus daiktus suma – 33 171,18 JAV dolerių. Prie informacijos pridėtos (pateiktos) transakcijų išklotinės dėl gautų mokėjimų patvirtina, kad kaltinamasis S. P. nuo 2011 m. balandžio 14 d. iki 2012 m. gegužės 1 d. iš asmenų Ch.T., C. B., R. J., D. G., H. S., S. F., Ch.M., P. W., J. H., I. L., L. B., B. O., W. R., N. B., D. B., T. B., H. B., B.C. C., D.O‘C., K.M. F., P. L., H. W., P. V., G. V., E. J., R. B., J. W., L.R. G., B. B., L. T., W. R., G. S., M. L., R. F., M. F., J. M., J. S., P. L., J. M., K.M. F., J. R., G. V. E., V.W. L., L. H., J. S., R. J., R.L. B., G. Z., C. P., F. L. ir M. W. gavo 30 841,11 JAV dolerių (77 805,78 Lt) ir 602,33 eurų (2079,72 Lt), t.y. iš viso 79 885,50 Lt. Pagal pateiktų transakcijų išklotines už paminėtas pinigines lėšas minėtiems asmenims kaltinamasis S. P. pardavė ne mažiau nei 74 akmeninius kirvius, imituojančius archeologinius radinius (t.y. padirbinius), bei kitas vertybes, o būtent dantis ir iltis, tris cigarečių dėklus, du žiedus su kaukole, diržą, sagas, sidabrinį vairuotojo ženklelį, knygą, neįvardintą kiekį sidabrinių ir varinių monetų ir kareivišką sagtį. Pagal visų vartotojo laimėtų prekių sąrašą, nustatyta, kad S. P. „eBay“ internetinės prekybos aukcione įgijo ne mažiau nei 335 objektus (daiktus), iš kurių 102 įvardinti kaip senoviški, vikingų, gotų ar romėniški daiktai (t.y. galimai archeologiniai radiniai); kiti ne mažiau nei 67 daiktai įvardinti kaip seni (t.y. galimai antikvariniai) daiktai, iš kurių ne mažiau nei 58 įvardinti kaip II Pasaulinio karo laikų daiktai; dar kita daiktų dalis, t.y. ne mažiau nei 12, yra pašto ženklai bei ne mažiau nei 154 kiti daiktai, iš kurių ne mažiau nei 150 įvardinti kaip baltojo vilko dantys (T. 7., b.l. 98-182).

Iš 2012 m. balandžio 27 d. kratos protokolo matyti, kad kaltinamojo S. P. gyvenamoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rastas ir paimtas kompiuteris „Apple“ (T. 3., b.l. 157-170), kurį apžiūrėjus (T. 7., b.l. 42-43) nustatyta, kad šio kompiuterio vartotojas jungėsi prie interneto svetainės www.ebay.com, kurioje registravosi „(duomenys neskelbtini)“ vardu, taip pat buvo rastas ir paimtas nešiojamas kompiuteris „Toshiba“, kurį apžiūrėjus nustatyta, kad šio kompiuterio vartotojas jungėsi prie interneto svetainės www.ebay.com, kurioje registravosi taip pat „(duomenys neskelbtini)“ vardu, o internetinių pokalbių ir susirašinėjimo programa „Skype“ tinkle naudojosi prisijungimo vardu “ (duomenys neskelbtini)” (T. 7., b.l. 47-56).

Taip pat 2012 m. gegužės 9 d. kaltinamojo S. P. darbo vietos - Nacionaliniame muziejuje LDK Valdovų rūmuose, apžiūros metu buvo rastas ir paimtas jo naudojamo kompiuterio standusis diskas „Samsung“ (T. 4, b.l. 79-80), kurį apžiūrėjus (T. 7., b.l. 62-76) nustatyta, kad šio kompiuterio vartotojas jungėsi prie interneto svetainės www.ebay.com, kurioje irgi registravosi „(duomenys neskelbtini)“ vardu, taip pat jungėsi prie interneto svetainių www.paypal.com, www.yahoo.com (prisijungimo vardas „(duomenys neskelbtini)“) ir www.google.mail.com (prisijungimo vardas „(duomenys neskelbtini)“). Taip pat nustatyta, kad šiame kompiuteryje instaliuota internetinių pokalbių ir susirašinėjimo programa „Skype“, kurioje vartotojas naudojosi prisijungimo vardu “ (duomenys neskelbtini)”.

Pagal BK 202 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu. Taigi baudžiamoji atsakomybė pagal BK 202 straipsnio 1 dalį atsiranda esant tokioms sąlygoms:

1) kaltininkas neturi licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga ar ėmėsi šiame straipsnyje numatytos veiklos kitokiu neteisėtu būdu. Šios sąlygos yra alternatyvios, baudžiamajai atsakomybei atsirasti užtenka bent vienos iš jų. Kitokių neteisėtų veiklos būdų įstatymas neatskleidžia, tačiau, sistemiškai aiškinant nagrinėjamo nusikaltimo sudėties požymius, šiuo atveju neteisėtumas taip pat sietinas ne su atskirais pažeidimais, pasitaikančiais ekonominės veiklos vykdymo metu, bet su nelegaliu šios veiklos pobūdžiu. Todėl teismų praktikoje (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-388/2009, Nr. 2K-147/2010, Nr. 2K-48/2011) kitokiais neteisėtais veiklos būdais gali būti pripažintas ir atvejis, kai imamasi individualios veiklos jos neįregistravus ir neįgijus verslo liudijimo, taigi faktiškai nuslėpus ją ir iš jos gaunamas pajamas nuo mokesčio administratoriaus.

2) versliškas veiklos pobūdis ar stambus jos mastas.

Šioje baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais – kaltinamojo S. P. ir iš dalies kaltinamojo G. G. parodymais, taip pat liudytojo G. M. parodymais bei procesinių prievartos priemonių taikymo metu gautais duomenimis, specialistų išvadomis ir specialistės E. G. paaiškinimais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis G. G., laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. balandžio 28 d., neteisėtu būdu, t. y. pažeisdamas teisės aktų reikalavimus ir nustatyta tvarka Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikęs tinkamai užpildyto Nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą, versliškai vertėsi ūkine - komercine veikla – pagamino didelį kiekį (ne mažiau kaip 94 vienetus) akmeninių kirvių šiuolaikinių kopijų (padirbinių), imituojančių III-II tūkstantmečiu prieš Kr. datuojamus to paties pavadinimo archeologinius radinius, ir juos pardavė kaltinamajam S. P., o kaltinamasis S. P., laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 4 d. iki 2012 m. balandžio 27 d., naudodamasis internetinių aukcionų ir elektroninės prekybos svetaine „eBay“ bei elektroninio mokėjimo paslaugas teikiančios įmonės „PayPal“ teikiamomis paslaugomis, versliškai, stambiu mastu, vertėsi internetine tarptautine kaltinamojo G. G. pagamintų akmeninių kirvių šiuolaikinių kopijų (padirbinių) bei kitų antikvarinių vertybių prekyba, neįregistravęs individualios veiklos įstatymais ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Versliškumas, kaip BK 202 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymis, identifikuojamas pagal neteisėtos veiklos pastovumą, nuolatinį jos pobūdį, pastangas organizuojant komercinę veiklą, parengiamųjų darbų neteisėtai ūkinei ar komercinei veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimą bei šios veiklos valdymą, o stambus mastas kvalifikuojamas pagal neteisėtos veiklos apimtį ir trukmę bei gaunamų pajamų dydį, tačiau kiekvienu atveju šie klausimai turi būti sprendžiami individualiai, priklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-574/2011, Nr. 2K-335/2012, Nr. 2K-7-58/2013).

Šios baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamieji G. G. ir S. P. neteisėta ūkine komercine veikla vertėsi pakankamai ilgą laiką, ne trumpiau kaip laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. balandžio 27 d., iš jų vykdytos neteisėtos ūkinės – komercinės veiklos buvo gaunamos nuolatinės pajamos, ir šios neteisėtos veiklos kaltinamieji neketino nutraukti, priešingai, iš ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotų kaltinamųjų pokalbių telefonu ir SMS susirašinėjimo matyti, kad jie planavo plėsti savo veiklą ir gaminti bei pardavinėti ne tik akmeninių kirvių šiuolaikines kopijas (padirbinius), bet ir kitokius daiktus, imituojančius archeologinius radinius, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis G. G. neteisėtai vertėsi ūkine (gamyba) ir komercine (prekyba) veikla, o kaltinamasis S. P. vertėsi komercine veikla versliškai. Be to, kaltinamasis S. P. neteisėtai vertėsi komercine veikla dar ir stambiu mastu, kadangi jo gautos pajamos viršijo 500 MGL dydžio sumą, būtiną baudžiamajai atsakomybei kilti (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173 straipsnio pastaba).

Teismas, atsižvelgdamas į šioje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, ir vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, daro išvadą, jog įrodymai yra pakankami teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti, kad kaltinamieji G. G. ir S. P. versliškai, o kaltinamasis S. P. dar ir stambiu mastu, ėmėsi ūkinės ir komercinės veiklos neteisėtu būdu, teisės aktų nustatyta tvarka neįregistravę individualios ūkinės – komercinės veiklos, nepranešę apie ją mokesčio administratoriui, taip siekdami gauti valstybės neapskaitytų bei neapmokestinamų pajamų, ir jų neteisėta veikla atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje, kadangi kaltinamųjų G. G. ir S. P. veiksmuose yra nustatyti tiek pagrindiniai (ūkinės - komercinės veiklos neteisėtumas), tiek papildomi (versliškumas arba stambus mastas) objektyviosios pusės požymiai, be to, kaltinamieji vykdydami ūkinę – komercinę veiklą, suvokė tokios veiklos neteisėtumą ir norėjo taip veikti, t.y. veikė tiesiogine tyčia, ką iš dalies patvirtino ir patys kaltinamieji.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje

Kaltinamasis S. P. savo kaltės šiuo jam inkriminuojamu nusikaltimu, nepripažino. Kaltinamojo S. P. teigimu, 1998 metais jis iš mirusio savo senelio paveldėjo sendaikčių kolekciją, kuria susidomėjo, o vėliau supratęs, kad tai yra vertybės, kurias reikia saugoti, pradėjo skaityti specialiąją literatūrą, domėtis antikvariniais ir archeologiniais daiktais, o 2003 metais, nusprendė rimtai užsiimti antikvarinių ir archeologinių daiktų rinkimu ir saugojimu, siekdamas, kad šie daiktai nebūtų išvežti į užsienio šalis. Savo kolekcijos daiktus (dirbinius) jis įsigydavo sendaikčių turguose, internetu, taip pat keisdamasis daiktais su kitais kolekcionieriais. Kaltinamasis S. P. teigė, kad sendaikčių turguje, esančiame ant Tauro kalno, Vilniuje, galima laisvai įsigyti įvairiausių tiek antikvarinių daiktų, tiek archeologinių radinių, tačiau nustatyti kokiu būdu tie archeologiniai radiniai yra įsigyti, neįmanoma, nes jie dažniausiai būna restauruoti. Kultūros paveldo specialistams puikiai žinoma, kokiais daiktais yra prekiaujama šiame sendaikčių turguje, tačiau jie jokių priemonių nesiima ir nesidomi. Kadangi archeologiniais radiniais prekiaujama viešai, jų neslepiant, o kultūros paveldo specialistai į tai nekreipia dėmesio, kaltinamojo S. P. teigimu, jis nemanė, kad tokia prekyba archeologiniais radiniais gali būti nelegali, o jų įsigijimas neteisėtas. Taip pat kaltinamasis S. P. paaiškino, kad 2008-2009 m. jis susipažino su O. S., A. T. ir V. Č., kurie dažnai jam siūlydavo įsigyti visokiausių senienų, monetų ir archeologių radinių, todėl kaltinamasis S. P. iš jų įsigijo dalį jam pasiūlytų daiktų, tačiau įsigydamas šiuos daiktus, jis nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jie yra įsigyti neteisėtai, nes daiktai, kuriuos jis įsigydavo iš šių asmenų, dažniausiai būdavo švarūs, neretai konservuoti ar restauruoti, o sužinojęs, kad O. S. ir V. Č. užsiima nelegaliais archeologiniais kasinėjimais, kaltinamasis S. P. bet kokius santykius su šiais asmenimis nutraukė. Kaltinamasis S. P. pats nedalyvavo jokiuose nelegaliuose archeologiniuose kasinėjimuose ir tokią veiklą griežtai smerkia. Archeologinių vertybių supirkinėjimu siekė vieno tikslo – išgelbėti kultūros vertybes, kad jos nebūtų išvežtos iš Lietuvos ir parduotos į užsienį, o savo surinktą kolekciją jis norėjo įteisinti ir padaryti prieinamą visuomenei, tačiau to padaryti nespėjo. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis S. P. pats pranešė ikiteisminio tyrimo pareigūnams, kad dalis jo surinktos kolekcijos yra laikoma pas liudytoją V. M., ši aplinkybė, anot kaltinamojo S. P., taip pat liudija, kad jis nieko nusikalstamo nedarė ir nenorėjo nuslėpti archeologinių radinių.

2012 m. gegužės 11 d. reikalaujamų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu patvirtinama, kad liudytojas V. M. pateikė kaltinamojo S. P. jam perduotas laikinai saugoti 10 dėžių su įvairiais archeologiniais radiniais ir jų fragmentais (T. 4., b.l. 81-110).

Nors kaltinamasis S. P. savo kaltės šia jam inkriminuojama nusikalstama veika nepripažino, jo kaltė nusikalstamu būdu gauto didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčių vertybių (turto) įgijimu įrodoma šiais įrodymais.

Liudytojas A. P., duodamas parodymus teisme, paaiškino, kad su kaltinamuoju S. P. jie susipažino 2008 metais, kai jie abu dirbo VšĮ (duomenys neskelbtini)“. Liudytojui A. P. kaltinamąjį S. P., kaip gerą restauratorių, galintį prižiūrėti restauruojamus daiktus, rekomendavo archeologas L. T.. Liudytojo A. P. teigimu, jis (A. P.) yra mokslininkas, o ne kolekcionierius, todėl jokiais daiktais su kaltinamuoju S. P. nesidalino, o savo kolekcijos S. P. A. P. nerodė ir apie tai, kad kaltinamasis S. P. kolekcionuoja archeologinius radinius, liudytojui A. P. tapo žinoma tik po to, kad kaltinamasis S. P. buvo suimtas. Liudytojas A. P. taip pat paaiškino, kad 2012 metais kaltinamasis S. P. atsiuntė liudytojui A. P. porą archeologinių radinių nuotraukų iš aukcionų ir elektroninės prekybos svetainės „eBay“ ir pateikė informaciją, kad Latvijoje yra parduodamas odinis krepšys, tiksliau diržo krepšio dalis ir perpetė, todėl prašė liudytojo A. P. patarimo, ką su šiais daiktais daryti. Kadangi liudytojas A. P. yra odinių radinių restauratorius, jis pasiūlė kaltinamajam S. P. šiuos daiktus užkonservuoti, kadangi matėsi, kad šie daiktai buvo rasti žemėje ir nebuvo konservuoti, nes tik užkonservavus archeologinius daiktus, galima išsaugoti. Kaltinamasis S. P. liudytojui A. P. tvirtino, kad šiuos daiktus jis įsigijo internetu per „eBay“ aukcioną. Sulaikius kaltinamąjį S. P., šiuos odinius daiktus liudytojas A. P. atidavė ikiteisminio tyrimo pareigūnams.

Daiktų pateikimo protokolais patvirtinama, kad liudytojas A. P. pateikė kaltinamojo S. P. jam perduotus restauruoti odinius archeologinius radinius – du krepšius ir diržo su metaliniais apkaustais fragmentą (T. 4., b.l. 160-162) ir kartu su minėtais odiniais archeologiniais radiniais kaltinamojo S. P. jam perduotą pašto pakuotės dalį (T. 4., b.l. 163).

Kad liudytojas A. P. telefonu skambino kaltinamajam S. P. ir prašė jo atnešti odinio diržo krepšius, patvirtinama elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolais (T. 2., b.l. 25-46, 51-58).

Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltinamojo S. P. gynėjas advokatas Gintaras Petukauskas pateikė teismui liudytojo – Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto muzeologijos katedros docento daktaro – A. P. išvadą dėl specialistų E. G., D. G. ir G. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų išvadų, pateiktų Kultūros paveldo departamentui, vertinimo. Tačiau, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 58 straipsnio 1 dalies 2 punktu, specialistas negali dalyvauti byloje, jeigu jis yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas. A. P. šioje baudžiamojoje byloje dalyvavo kaip liudytojas ir 2012 m. gegužės 11 d. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūnų dėl aplinkybių, susijusių su kaltinamajam S. P. pareikštu kaltinimu (T. 1., b.l. 25-27), todėl jis negali dalyvauti šioje baudžiamojoje byloje kaip specialistas. Teismo nuosprendis gali būti grindžiamas tik leistinais įrodymais, t.y. įstatymų nustatyta tvarka gautais duomenimis (BPK 20 straipsnio 1 dalis). Kadangi liudytojo A. P. pateikta specialisto išvada nelaikytina įrodymu šioje baudžiamoje byloje, teismas liudytojo A. P. pateiktos išvados pagrįstumo nevertina.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis S. P. pateikė įvairius archeologinius radinius ir jų fragmentus bei laišką, kuriame aprašoma, kaip savavališkų kasinėjimų metu Latvijoje, Alūksnės rajone, Liepnos valsčiuje, vietoje, vadinamoje „Naudaskalninš“ –„Dieniežnaja gorka“, buvo rasti ir pasisavinti vėliau kaltinamajam S. P. parduoti du odiniai krepšiai ir audinio fragmentai (T. 4., b.l. 59-62; 64-67).

Įvairių archeologinių radinių ir jų fragmentų, taip pat pašto siuntų pakuočių ir jų dalių bei kitų daiktų buvo rasta ir paimta kratos metu kaltinamojo S. P. gyvenamoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) (T. 3., b.l. 157-170).

Poėmių VĮ „Lietuvos paštas“ metu buvo paimtos kaltinamojo S. P. siunčiamos ir gaunamos pašto siuntos, kurias apžiūrėjus nustatyta, kad pašto siuntose yra įvairūs archeologiniai radiniai ir jų fragmentai (T. 2., b.l. 188-200; T. 3., b.l. 1-27; 37-46; 53-76; 82-154).

Atlikus kratą kaltinamojo G. G. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir paimta trylika vienetų įvairių galimai archeologinių radinių ir jų fragmentų, kurie buvo apžiūrėti ir po apžiūros pridėti prie bylos (T. 4, b.l. 114-115, 119-127).

Pateikus Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos įvertinti ir identifikuoti daiktus, pateiktus liudytojo V. M., paimtus kratos kaltinamojo S. P. gyvenamoje vietoje bei jo asmens kratos metu, taip pat pateiktus kaltinamojo S. P. ir liudytojo A. P., taip pat paimtus kratos kaltinamojo G. G. gyvenamoje vietoje bei paimtus VĮ „Lietuvos paštas“ poėmio metu, specialistai E. G., D. G., T. Š., V. R. ir G. G. pateikė specialistų išvadas (T. 5., b.l. 17-57; 63-196; T. 6., b.l. 1-198; T. 7., b.l. 1-28; T. 11., b.l. 66-101), kad jiems pateikti tyrimo objektai - 1176 daiktai ir jų fragmentai yra archeologiniai radiniai ir jų fragmentai, turintys didelę mokslinę, istorinę ir kultūrinę reikšmę, 7 daiktai yra pagaminti laikotarpiu nuo XIX amžiaus iki 1945 metų, todėl priskirtini antikvariniams daiktams, o 5 daiktai įvertinti kaip šiuolaikinės įvairių archeologinių radinių kopijos (padirbiniai).

Specialistai E. G. ir G. G. savo išvadas apie tai, kad kaltinamojo S. P. įsigyti archeologiniai radiniai ir jų fragmentai turi didelę mokslinę, istorinę ir kultūrinę reikšmę, patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, duodami paaiškinimus apie savo išvadų pagrįstumą.

Specialistas – istorikas – T. Š. teisiamajame posėdyje taip pat patvirtino savo išvadą, duotą ikiteisminio tyrimo metu, ir teigė, kad visi archeologiniai radiniai turi didelę istorinę vertę, tačiau esminę reikšmę nustatant tokių radinių didelę kultūrinę, mokslinę ar istorinę vertę, turi to daikto radimo vieta. Jeigu žinoma archeologinio radinio radimo vieta, tokio daikto kultūrinė, mokslinė ar istorinė vertė yra labai didelė, o jeigu tas archeologinis radinys yra retai sutinkamas Lietuvoje, arba atvirkščiai, būdingas tik Lietuvai, to archeologinio radinio vertė gali būti neįkainojama.

Liudytojas – archeologas - L. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis yra baigęs archeologiją ir nuo 1994 metų pradėjo dirbti Vilniaus žemutinėje pilyje, vėliau dirbo Kultūros paveldo centre, kur į jo pareigas įėjo saugomų objektų apskaita. Šiuo metu liudytojas L. T. dirba Vilniaus universiteto Archeologijos katedroje. Liudytojo L. T. teigimu, su kaltinamuoju S. P. jis susipažino 2005 metais archeologijos ekspedicijoje, jų santykiai buvo geri, tačiau santykiai nutrūko, liudytojui L. T. sužinojus, kad kaltinamasis S. P. yra susijęs su nelegaliais archeologiniais kasinėjimais. Kad internetu yra parduodami iškastiniai archeologiniai daiktai, liudytojas L. T. suprato radęs skelbimą internetinėje svetainėje skelbiu.lt, kurioje buvo siūloma įsigyti iškastinių daiktų ir radinių, ir kurioje buvo įvardinta T. pavardė. Liudytojas L. T. negalėjo pasakyti ar T. pats kasinėjo, bet jis prekiavo daiktais, kurie dar buvo žemėti. Pažintis su kaltinamuoju S. P. liudytojui L. T. suteikė informacijos apie esamą padėtį, kadangi 2005 metais S. P. jam buvo sakęs, kad yra nusipirkęs archeologinių daiktų. Liudytojo L. T. teigimu, jis įspėjo kaltinamąjį S. P., kad tokia veikla yra nelegali, nes radinių kilmė nepaprasta, o pirkti archeologinius radinius negalima, todėl pasiūlė S. P. prie šio reikalo „nekišti nagų“. Tačiau kaltinamasis S. P. atsakė, kad perka daiktus ruošiamam muziejų, ir parodė liudytojui kelis jo įsigytus radinius, taip pat kaltinamasis S. P. liudytojui L. T. prisipažino, kad pardavinėja daiktus sendaikčių turguje, esančiame ant Tauro kalno, Vilniuje, ir ši kaltinamojo veikla liudytojui L. T., kaip specialistui, nepatiko, kadangi tokia kaltinamojo S. P. veikla skatina nelegalius kasinėjimus. Liudytojas L. T. taip pat paaiškino, kad po O. S. ir V. Č. sulaikymo išaiškėjo, kad nelegalūs kasinėtojai interneto telefonijos tinklu „Skype“ bendravo su asmeniu, kuris naudojosi prisijungimo vardu „(duomenys neskelbtini)“, kadangi kaltinamasis S. P. buvo atsiuntęs liudytojui L. T. laišką iš elektroninio pašto, kurio naudotojas „(duomenys neskelbtini)“, liudytojas L. T. suprato, kad su tuo susijęs ir S. P.. Taip pat liudytojas L. T. paaiškino, kad moksline prasme terminas archeologinis radinys, yra tai, kas guli po žeme, t.y. tam tikri daiktai ar jų liekanos, kurios gali suteikti informaciją apie tam tikrą laikotarpį, be to, archeologiniai radiniai, tai daiktai, kurie buvo pagaminti iki XVIII a.-XIX a. Liudytojo L. T. nuomone, archeologinių radinių pasisavinimas yra vagystė, kadangi visi archeologiniai radiniai priklauso valstybei, todėl bet kokia prekyba archeologiniais radiniais yra draudžiama. Taip pat liudytojas L. T. patvirtino, kad bet koks archeologinis radinys, kurio radimo vieta yra aiški, neabejotinai turi didelę kultūrinę, mokslinę ar istorinę reikšmę. Jeigu tokių daiktų radimo vieta nežinoma, kultūrinę, mokslinę ar istorinę tokių radinių reikšmę nustatyti sunku, kadangi mokslinių vertinimo kriterijų nėra, o daikto vertę apsprendžia tokių rastų daiktų kiekis, jų būklė ir pan.

Kad kaltinamasis S. P. internetinių pokalbių ir susirašinėjimo programoje naudojosi prisijungimo vardu „(duomenys neskelbtini)“, patvirtinama kaltinamojo S. P. naudotų kompiuterių „Samsung“ ir „Toshiba“ apžiūros protokolais (T.7., b.l. 47-56; 62-76).

Liudytojas R. A., duodamas parodymus teisme, parodė, kad jis dirba Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos kontrolės skyriaus vyriausiuoju inspektoriumi ir buvo komisijos, vertinusios Apuolės kapinyne iškastus daiktus, pirmininkas. Liudytojo R. A. teigimu, asmenys, aptikę archeologinius radinius, negali jų pasisavinti, negali jais prekiauti, negali išvežti jų iš Lietuvos neturėdami leidimo. Visi archeologiniai radiniai priklauso valstybei, kadangi jie turi kultūrinę vertę, todėl negali turėti privataus savininko ir būti valdomi privačios nuosavybės forma. Taip pat yra draudžiama prekiauti archeologiniais radiniais, nes jų įgyti teisėtai neįmanoma. Liudytojas R. A. taip pat paaiškino, kad kaltinamojo S. P. turėtus daiktus vertino ne Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos sudaryta komisija, o pagal sutartis atskiri ekspertai, kadangi tokį sprendimą lėmė sunki Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos finansinė padėtis.

Liudytojas A. T. (A. T.) teisiamajame posėdyje parodė, kad jis pažįsta kaltinamąjį S. P., su kuriuo susipažino maždaug 2008 metais sendaikčių turguje, esančiame ant Tauro kalno, Vilniuje, kur renkasi įvairūs kolekcionieriai. Vėliau kaltinamasis S. P. pirko iš A. T. įvairias archeologines vertybes, tačiau kiek ir kokių konkrečiai archeologinių vertybių iš jo įsigijo kaltinamasis S. P., liudytojas A. T. pasakyti negalėjo, tačiau teigė, kad kaltinamasis S. P., apklausiamas liudytoju baudžiamojoje byloje, kurioje A. T. buvo teisiamas už neteisėtą prekybą archeologiniais daiktais, išvardijo sąrašą vertybių, kurias jis įsigijo iš liudytojo A. T.. Liudytojas A. T. taip pat teigė, kad su kaltinamuoju S. P. jie bendraudavo daugiausia per interneto telefonijos tinklą „Skype“. Šių pokalbių metu liudytojas A. T. pateikdavo parduodamų daiktų nuotraukas, vėliau jie su kaltinamuoju S. P. aptardavo kainą ir daiktų perdavimo vietą ir būdą.

Iš įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 7 d. nuosprendžio (T. 14., b.l. 19-47) matyti, kad kaltinamasis S. P., teisiamajame posėdyje apklausiamas liudytoju baudžiamojoje byloje, kurioje A. T. buvo teisiamas pagal BK 202 straipsnio 1 ir 2 dalis, 189 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, patvirtino, kad jis kaip archeologinių radinių kolekcionierius iš A. T. įsigijo įvairių archeologinių radinių, dalis kurių buvo latviški, ir už kuriuos jis bankiniais pavedimais sumokėjo A. T. iš viso 19 449 litus 45 centus. S. P. teigimu, apie savo parduodamus archeologinius radinius A. T. pranešdavo jam „Skype“ ir atsiųsdavo tokių daiktų nuotraukas arba jas parodydavo sendaikčių turgelyje Vilniuje, kaip popierinį variantą ar piktogramas su įrašytų nuotraukų failais savo nešiojamame kompiuteryje. Jei archeologiniai radiniai jam patikdavo, tuomet susitardavo su A. T. kad juos pirks, suderėdavo kainą. Tačiau vėliau, dėl A. T. prašomų didelių kainų už parduodamus archeologinius radinius, jų bendravimas nutrūko. Taip pat S. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad A. T. parduodavo pakankamai daug archeologinių radinių iš Latvijos, kurie S. P. iš pradžių labai domino, nes tokių Lietuvoje anksčiau nebuvo matęs. Kaip suprato iš bendravimo su A. T. bei pagal jo parduodamus daiktus, pastarasis turėjo gerus ryšius ir daug pažinčių Latvijoje ir galėjo gauti pačių įvairiausių daiktų, S. P. teigimu faktiškai bet ką, jei tik atsirasdavo pirkėjas, kuris domėdavosi kažkuo konkrečiai, todėl S. P. iš A. T. yra nupirkęs pakankamai daug archeologinių radinių iš Latvijos, kuriuos jis laikė pas savo draugą, o vėliau archeologiniai radiniai su visa jo kolekcija buvo paimta policijos pareigūnų.

2010 m. gegužės 26 d. kratos, atliktos liudytojo A. T. gyvenamoje vietoje, adresu Gegužių g. 77-64, Šiauliuose, metu buvo rastas ir paimtas A. T. priklausantis nešiojamas kompiuteris „HP Pavilion 6700“ (T. 1., b.l. 117-128), kurį apžiūrėjus specialistui (T. 1., b.l. 129-133), buvo nustatyta, kad šiame kompiuteryje įdiegta Interneto pokalbių programa „Skype“, o duomenų bazėje išsaugota bendravimo, panaudojant „Skype“ programą istorija. Visi šiame kataloge išsaugoti failai perkelti į kompaktinio disko katalogą, pavadintą „Failai, kuriuose išsaugota bendravimo panaudojant „Skype“ istorija”, o duomenų bazės analize nustatyta, kad iš apžiūrimo kompiuterio buvo jungiamasi prie „Skype“ tinklo, pasinaudojant prisijungimo vardais - „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, o prisijungus bendrauta ir su „Skype“ vartotoju „(duomenys neskelbtini)“.

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistai specializuota programine įranga atliko A. T. priklausiusio kompiuterio duomenų bazės detaliąją analizę, iškeldami į atskirus *html failus pokalbių istorijas su vartotoju „(duomenys neskelbtini)“ (T. 1., b.l. 138-139), o apžiūrėjus interneto telefonijos tinklo „Skype“ elektroninio pašto dėžutę, tarp kitų laiškų, buvo aptiktas ir susirašinėjimas su asmeniu, pasivadinusiu “ (duomenys neskelbtini)” vardu (T. 1., b.l. 140-141). Iš šio susirašinėjimo turinio matyti, kad A. T. praneša “ (duomenys neskelbtini)”, jog turi žmonių, galinčių užsiimti kasinėjimais, tik jiems už geros būklės radinius reikėtų mokėti grynais, tačiau tiems žmonėms reikia nurodyti kasinėjimų vietas, aprūpinti juos žemėlapiais, taip pat patvirtinamas pinigų gavimo faktas, “ (duomenys neskelbtini)” A. T. praneša, kad V. <...> pagavo paveldas kasant apuolėje <...>, todėl pataria A. T. su V. daugiau nebendrauti, nes šis yra <...> asilas <...> ir <...> dar neaišku, ką jis ten prišnekės <...>, todėl siūlo pakeisti telefono numerį, nes <...> esmė, kad iki mūsų nedasiknistų <...> (T. 1., b.l. 142-149).

Kad susirašinėjimas tarp A. T. ir asmens pasivadinusio “ (duomenys neskelbtini)” buvo intensyvus ir šių pokalbių (susirašinėjimo) metu buvo kalbama apie archeologinius kasinėjimus ir jų metu rastus archeologinius radinius bei prekybą jais, deramasi dėl kainų, ir galimybes “ (duomenys neskelbtini)” įsigyti tam tikrus daiktus, patvirtinama ir baudžiamojoje byloje esančiu (T. 1, b.l. 150-225) interneto telefonijos tinklo „Skype“ elektroninio pašto dėžutės turinio apžiūros protokolu. Iš šio apžiūros protokolo turinio taip pat matyti, kad asmuo, pasivadinęs “ (duomenys neskelbtini)” vardu, supranta, kad jų vykdoma veikla yra neteisėta, kadangi <...> neapgaus manęs, nes pats kasiau 5 metus... na aš esu su archeologais dirbęs... ir žinau kiek Lietuvoje yra vietų... oficialiai iškasta 10-15%... na o neoficialiai gal dar kokie 5... tegul nesako, kad nėr kur kasti, ir viskas baigiasi“ (T. 1., b.l. 213) ir klausia <...> a. tai viskas ten gerai su kosmonautu... tikiuosi jo koks paveldas nepagavo <...> (T. 1., b.l. 212).

Kaip minėta anksčiau, kratos, atliktos kaltinamojo S. P. gyvenamoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rastas ir paimtas nešiojamas kompiuteris „Toshiba“ (T. 1., b.l. 157-170), kurio apžiūros metu buvo nustatyta, kad šio kompiuterio naudotojas, prisijungdamas prie internetinių pokalbių ir susirašinėjimo programos „Skype“, naudojo prisijungimo vardą “ (duomenys neskelbtini)” (T. 7., b.l. 47-56), o kaltinamojo S. P. darbo vietos (duomenys neskelbtini) apžiūros metu patikrinus jo naudoto kompiuterio „Samsung“ standųjį diską buvo nustatyta, kad šiame kompiuteryje instaliuota internetinių pokalbių ir susirašinėjimo programa „Skype“ naudojosi vartotojas, kurio prisijungimo vardas “ (duomenys neskelbtini)” (T. 4., b.l. 79-80; T. 7., b.l. 62-76).

Be to, 2012 m. gegužės 11 d., dalyvaujant kaltinamajam S. P., buvo apžiūrėta internetinių pokalbių ir susirašinėjimo programa „Skype“, kuria naudojosi kaltinamasis S. P. ir apžiūros protokolu nustatyta, kad interneto telefonijos tinklo „Skype“ elektroninio pašto dėžutė “ (duomenys neskelbtini)” atsidaro suvedus kaltinamojo S. P. nurodytus slaptažodžius (T. 7., b.l. 189-192). Ši aplinkybė duoda pagrindą neabejotinai išvadai padaryti, kad būtent kaltinamasis S. P. interneto telefonijos tinkle naudojosi vardu “ (duomenys neskelbtini)”.

Įsiteisėjusiu 2013 m. gegužės 24 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu (T. 1., b.l. 39-74), kuriuo O. S. (O. S.) ir V. Č. (V. Č.) buvo nuteisti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 202 straipsnio 2 dalį, 185 straipsnį ir 199 straipsnio 1 dalį, nustatyta, kad nuteistieji V. Č. ir O. S. ne tik vykdė nelegalius kasinėjimus Apuolės kapinyne ir kitose istorinėse vietovėse, bet ir šių nelegalių kasinėjimų metu tiesiogiai bendravo su kaltinamuoju S. P., siūlė jam pirkti ką tik iškastas archeologines vertybes, siuntė archeologinių radinių nuotraukas, derino kainas, o taip pat ilgą laikotarpį vykdė tarpusavio prekybinius sandorius. Šias aplinkybes, duodamas parodymus liudytoju baudžiamojoje byloje, kurioje buvo nuteisti O. S. (O. S.) ir V. Č. (V. Č.), taip pat patvirtino ir S. P. (T. 1., b.l. 57).

Pagal BK 189 straipsnį atsako tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą, žinodamas, kas tas turtas gautas nusikalstamu būdu, o pagal BK 189 straipsnio 2 dalį baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiamas tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes žinodamas, kad tas turtas ar vertybės gauti nusikalstamu būdu. Šiuo įstatymu siekiama apsaugoti nuosavybės teisę, todėl nusikalstamu būdu gautas turtas yra tas, kuris anksčiau buvo neteisėtai užvaldytas, pasisavintas ar užgrobtas ne kaltininko, o kitų asmenų. Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas, naudojimasis juo arba realizavimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, kadangi kaltininkas įgydamas, naudodamasis ar realizuodamas nusikalstamu būdų gautą turtą suvokia, kad elgiasi neteisėtai ir nori taip elgtis, o nusikalstamos veikos dalyku gali būti tiek materialūs, tiek nematerialūs daiktai, esantys civilinėje apyvartoje, ar ribotos civilinės apyvartos daiktai, turintys tam tikrą vertę.

BK 189 straipsnyje numatyti objektyvūs šios nusikalstamos veikos požymiai – nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas, naudojimas arba realizavimas yra alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei atsirasti užtenka bent vieno iš jų, o BK 189 straipsnio 2 dalyje yra numatyti šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantys požymiai - didelės vertės turtas ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybės, taip pat yra alternatyvūs, todėl veiką kvalifikuoti pagal BK 189 straipsnio 2 dalį taip pat užtenka bent vieno iš jų.

Kaltinamajam S. P. inkriminuojama, kad jis iš V. Č. (V. Č.), O. S. (O. S.) ir A. T. (A. T.) bei kitų nenustatytų asmenų, įsigijo didelės mokslinės, kultūrinės ir istorinės reikšmės turinčias vertybes – archeologinius radinius, žinodamas, kad jie gauti nusikalstamu būdu, t.y. iškasti iš įvairių vietovių Lietuvos Respublikoje ir kitose valstybėse, savavališkų kasinėjimų metu.

Žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas – tai bet kokios formos sandoris, kuriuo neteisėtu būdu gautas turtas perduodamas kaltininkui faktiniam valdymui. Kad kaltinamasis S. P. atlygintinai už pinigus iš V. Č. (V. Č.), O. S. (O. S.) ir A. T. (A. T.) įsigijo archeologinius radinius ir antikvarinius daiktus, teisme pripažino ir pats kaltinamasis S. P., ši aplinkybė įrodoma kratos, poėmio ir daiktų bei dokumentų apžiūros protokolais, taip pat įsiteisėjusiais Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 24 d. ir 2014 m. kovo 7 d. nuosprendžiais bei liudytojo A. T. parodymais, duotais šio teisiamojo posėdžio metu, kuris patvirtino, kad kaltinamajam S. P. pardavė daug archeologinių vertybių. Apie tai, kad archeologiniai radiniai, kuriuos iš V. Č. (V. Č.), O. S. (O. S.) ir A. T. (A. T.) įsigijo kaltinamasis S. P., yra iškasti nelegalių archeologinių kasinėjimų metu, patvirtinama kaltinamojo S. P. ir liudytojo A. T. pokalbių (susirašinėjimo), vykusio interneto telefonijos tinkle „Skype“, turinio analize, iš kurios matyti, kad kaltinamasis S. P. šių pokalbių (susirašinėjimo) metu pakankamai atvirai kalba apie nelegalius archeologinius kasinėjimus ir tokių kasinėjimų metu rastus archeologinius radinius, derasi dėl daiktų kainos ir galimybės jam įsigyti nelegalių kasinėjimų metu rastus daiktus, bei suprasdamas, kad jų vykdoma veikla yra neteisėta, perspėja pašnekovą apie galinčias kilti grėsmes ir pataria su paveldosaugos specialistams įkliuvusiu asmeniu daugiau nebendrauti, nes pastarasis gali papasakoti apie šių asmenų, tame tarpe ir kaltinamojo S. P., nelegalią veiklą, todėl siūlo pakeisti telefono numerį, kuriuo vyksta bendravimas su paveldosaugos specialistams įkliuvusiu asmeniu. Šie kaltinamojo S. P. teiginiai, išsakyti asmeninio pokalbio (susirašinėjimo) metu su A. T., patvirtina, jog kaltinamasis S. P. suvokė savo elgesio neteisėtumą ir norėjo taip elgtis, siekdamas asmeninės naudos – turimos asmeninės archeologinių vertybių kolekcijos papildymo, nors tikslai ir motyvai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo kvalifikavimui reikšmės neturi.

Sutinkamai su 1996 m. sausio 23 d. Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr. I-1179 13 straipsnio 1 dalimi (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1682 redakcija, galiojusi iki 2013-01-01), draudžiama verstis antikvarinių daiktų prekyba ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse bei kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse, neturint Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos išduotos licencijos, kurios išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o sutinkamai su to paties įstatymo 12 straipsnio 4 dalimi (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1682 redakcija, galiojusi iki 2013-01-01), visi žemėje, jos paviršiuje, vandenyje, pastatuose ir statiniuose arba jų dalyse rasti kultūros objektai, tarp jų archeologiniai radiniai ir antikvariniai daiktai (Įstatymo 3 straipsnio 1 ir 14 punktai), turintys kultūrinę vertę, kurių savininkas arba valdytojas negali būti nustatytas arba pagal įstatymus yra netekęs teisės į juos, pereina valstybės nuosavybėn. Ieškoti tokių daiktų vykdant kasinėjimus ar naudojantis metalo ieškikliais arba bet kokia kita paieškos įranga galima tik Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka gavus leidimą. Taigi, įstatymais nustatyta, kad savavališki archeologiniai kasinėjimai yra draudžiami, o visi žemėje rasti kultūros objektai, tarp jų archeologiniai radiniai ir antikvariniai daiktai, turintys kultūrinę vertę, kurių savininkas arba valdytojas negali būti nustatytas, pereina valstybės nuosavybėn. Akivaizdu, kad archeologinių radinių, kuriais laikomi žemėje esantys tam tikri daiktai ar jų liekanos ir kurie buvo pagaminti iki XVIII a.-XIX a., savininką ar teisėtą valdytoją nustatyti neįmanoma, todėl teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo – archeologo – L. T. teiginiais, kad visi archeologiniai radiniai priklauso valstybei, o nelegalių archeologinių kasinėjimų metu rasti daiktai buvo pasisavinti neteisėtai. Kad archeologiniai radiniai buvo pasisavinti neteisėtai, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažino ir Vilniaus apygardos teismas, 2013 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu nuteisdamas O. S. (O. S.) ir V. Č. (V. Č.) pagal BK 185 straipsnį (radinio pasisavinimas).

Kad visi archeologiniai radiniai nuosavybės teise priklauso valstybei, o jų įsigyti teisėtai neįmanoma, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas - Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos kontrolės skyriaus vyriausiasis inspektorius R. A..

Kaltinamasis S. P., kaip asmuo, dirbantis Lietuvos nacionaliniame muziejuje, ir kolekcionavęs archeologines vertybes bei antikvarinius daiktus, privalėjo apie tai žinoti, tačiau baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos kaltinamajam S. P. būtų išdavęs leidimą vykdyti archeologinius tyrimus ir disponuoti archeologiniais radiniais ar teisės aktais nustatyta tvarka išdavęs leidimą (licenciją) prekiauti antikvariniais daiktais ne tik Lietuvos Respublikoje bet ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ar kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse.

Nurodytų įrodymų visuma leidžia teismui padaryti išvadą, kad kaltinamasis S. P., veikdamas tiesiogine tyčia, įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą.

Pagal 1992 metų pataisytą Europos archeologijos paveldo apsaugos konvenciją, kurią Lietuvos Respublika ratifikavo 1999-11-09 (publikuota: Valstybės žinios, 1999-11-25, Nr.100-2895) visos archeologinės liekanos ir objektai bei kiti iš praeities epochų mus pasiekę žmonijos pėdsakai yra laikytini archeologijos paveldo objektais (Konvencijos 1 straipsnio 2 dalis), svarbiais žmonijos istorijos pažinimui (Konvencijos preambulė), todėl būtina išsaugoti archeologijos paveldą ir užtikrinti mokslinę archeologinių tyrimų reikšmę.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pripažįsta, kad nėra aiškių kultūrinę, mokslinę ar istorinę archeologinių radinių reikšmę nustatančių vertinimo kriterijų, o jų materiali (turtinė) vertė negali būti siejama su kultūrine, moksline ar istorine reikšme.

Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad kilnojamosios kultūros vertės - pagal paskirtį ir prigimtį kilnojamieji žmogaus veiklos medžiaginiai kūriniai ir kiti kilnojamieji daiktai, turintys kultūrinę vertę ir įtraukti į valstybinę kilnojamųjų kultūros vertybių apskaitą, o to paties įstatymo 3 straipsnyje numatyta, kad prie kultūros objektų priskiriami, be kitų objektų, ir archeologiniai radiniai; kilnojamieji daiktai, susiję su svarbiausiais istoriniais įvykiais, visuomenės, kultūros, karo, sporto, religijų istorija, įžymių žmonių gyvenimu; kilnojamieji daiktai, turintys numizmatinę, sfragistinę, heraldinę ar filatelinę vertę, faleristika, ordinai ir medaliai; taip pat antikvariniai daiktai.

Šie įstatyme nurodyti kultūros objektai be jokios abejonės yra reikšmingi etniniu, archeologiniu, istoriniu, moksliniu, religiniu ir kitais požiūriais, nes iš esmės apibūdina tam tikrus žmonių gyvenimo laikotarpius, jų buitį, papročius, tipiškus ar specifinius nacionalinio gyvenimo reiškinius, tačiau vertinant kultūrinę, mokslinę ar istorinę kultūros objektų reikšmę, teismo nuomone, yra reikalingos specialios žinios kultūros, mokslo ar istorijos srityje.

Specialistai, ištyrę kaltinamojo S. P. įsigytus archeologinius radinius, konstatavo, kad S. P. įsigyti archeologiniai radiniai (1176 daiktai ir jų fragmentai) turi didelę išliekamąją istorinę, mokslinę ir kultūrinę vertę, kadangi didžioji jų dalis būdingi tik Lietuvos ir Latvijos, kita dalis tik Rytų Europos, o dar kita dalis - Pietų Europos archeologinei medžiagai. Be to, archeozoologinis radinys (ankstyvesnio laikotarpio negu XVII a. vidurys - Tauro ragas) retai aptinkamas Lietuvos teritorijos archeologiniuose paminkluose, sidabro lydiniai ir iš monetų pagaminti juvelyriniai dirbiniai – itin reti ir vertingi objektai Lietuvos archeologinėje medžiagoje, žalvarinis kalavijas yra būdingas tik Centrinės Europos archeologiniai medžiagai, o antkaklės fragmentas yra unikalus ir retas Rytų Pabaltijo archeologinei medžiagai.

Kad kaltinamojo S. P. įsigyti archeologiniai radiniai turi didelę išliekamąją istorinę, mokslinę ir kultūrinę vertę, teisiamojo posėdžio metu motyvuotai patvirtino ir specialistai E. G., G. G. ir T. Š.. Šią aplinkybę netiesiogiai patvirtino ir liudytojas L. T., teisiamajame posėdyje pareiškęs, kad bet koks archeologinis radinys gali turėti didelę kultūrinę, mokslinę ar istorinę reikšmę, tačiau šį savo teiginį susiejo su archeologinio radinio radimviete, rastų daiktų kiekiu ir jų būkle.

Teismas neturi pagrindo abejoti savo išvadas pateikusių specialistų E. G., G. G., D. G., V. R. ar T. Š. kompetencija, taip pat bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta jokių objektyvių duomenų apie šių specialistų šališkumą ar galimą suinteresuotumą dėl vertinamų daiktų, o priežastis, dėl kurių archeologinių radinių vertinimas buvo pavestas atlikti būtent šiems specialistams, teisiamojo posėdžio metu motyvuotai paaiškino liudytojas - Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos kontrolės skyriaus vyriausiasis inspektorius R. A., todėl teismas, atsižvelgdamas į šioje baudžiamojoje byloje surinktus patikimus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamasis S. P., veikdamas tiesiogine tyčia, įgijo, didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčias vertybes žinodamas, kad tos vertybės gautos nusikalstamu būdu, ir jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatyto BK 189 straipsnio 2 dalyje.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje

Kaltinamasis G. G. taip pat buvo kaltinamas ir tuo, kad jis, neteisėtai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos „Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo“ (2002 m. sausio15 d. Nr. IX-705 redakcija) reikalavimus, t.y. be valstybės įgaliotos institucijos – policijos įstaigos leidimo, tiksliai nenustatytu laiku nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. balandžio 27 d., Panevėžio miete, įgijo iš A. V. C kategorijos senovinį šaunamąjį ginklą – kapsulinį 36 kalibro revolverį „Palmetto“, kurį laikė bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kol jį 2012 m. balandžio 27 d. kratos metu paėmė policijos pareigūnai.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis G. G. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Dėl šios nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis G. G. turi būti išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kaltinamasis G. G. savo kaltės šiuo jam inkriminuojamu nusikaltimu nepripažino ir paaiškino, kad senovinį šaunamąjį ginklą – kapsulinį 36 kalibro revolverį „Palmetto“ jis įsigijo iš A. V. seniai, tikslios datos pasakyti negali, bet tikrai daug anksčiau negu 2012 metais. Tuo metu jokių leidimų įsigyti ar laikyti šios rūšies ginklą nereikėjo, todėl jis legaliai įsigijo jį ir laikė, o policijos pareigūnai iš jo paėmė šį ginklą, neturėdami tam jokio pagrindo.

Liudytojas A. V. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad ginklą - 1850 metų amerikietiško revolverio kopiją, kurią buvo legaliai įsigijęs ginklų parduotuvėje, jis pardavė kaltinamajam G. G.. Kada tai buvo, liudytojas A. V. pasakyti negalėjo, tačiau teigė, kad ginklą G. G. jis pardavė maždaug prieš septynerius metus. Taip pat liudytojas A. V. paaiškino, kad tuo metu kai jis įsigijo šį ginklą ir jį pardavė kaltinamajam G. G., leidimo įsigyti ar laikyti tokios rūšies ginklus nereikėjo.

Iš 2012 m. balandžio 27 d. kratos protokolo matyti, kad atlikus kratą kaltinamojo G. G. gyvenamoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rastas ir paimtas revolveris su medine rankena, ant kurio vamzdžio išgraviruotas numeris 047899 (T. 4., b.l. 114-115), kuris ne kartą, taip pat ir dalyvaujant specialistams, buvo apžiūrėtas (T. 4., b.l. 119-123; 129-130; 131-133) ir po apžiūros perduotas saugoti Policijos departamento Viešosios policijos valdybai (T. 4., b.l. 140).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialistas A. O., ištyręs jam pateiktą kratos metu pas kaltinamąjį G. G. paimtą revolverį, pateikė išvadą (T. 4., b.l. 137-138), kad tirti pateikta 36-o kalibro kapsulinio revolverio „Colt 1862 P. N.“ kopija (replika), pagaminta pramoniniu būdu Italijoje (gamintojas – firma „PALMETTO ARMS Co“). Ginklo numeris „047899“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, pateiktas revolveris yra senovinis šaunamasis ginklas ir priskiriamas C kategorijos ginklams. Tirti pateiktas revolveris, pateiktoje būklėje, yra netinkamas šaudyti, nes tirti jis pateiktas be vamzdį su rėmu fiksuojančio kaiščio.

Teisiamojo posėdžio metu ekspertas A. O. patvirtino savo išvadą, duotą ikiteisminio tyrimo metu, ir teigė, kad jam pateiktas tirti revolveris yra C kategorijos šaunamasis ginklas, o jo išvada buvo pagrįsta tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo reikalavimais, tačiau ekspertas A. O. negalėjo pasakyti ar ginklo įsigijimo ir jo laikymo metu buvo reikalingas leidimas šios kategorijos ginklams, kadangi anksčiau tokios rūšies ginklai buvo priskiriami senovinių šaunamųjų ginklų kategorijai.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-978 redakcija) 5 straipsnio 7 punktu, senovinių ginklų kopijos priskiriamos C kategorijai, o minėto įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad leidimus įsigyti A, B, C kategorijų ginklus, išduoda policijos įstaigos.

Į teisiamąjį posėdį iškviestas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos licencijavimo skyriaus specialistas R. Z. (R. Z.), susipažinęs su eksperto A. O. išvada dėl kratos metu pas kaltinamąjį G. G. rasto ir paimto ginklo, paaiškino, kad iki 2011-03-01 senovinis ginklas buvo priskiriamas D kategorijai ir jam jokio leidimo nei įsigijimui, nei laikymui ar nešiojimui nereikėjo, tačiau, pasikeitus Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcijai, nuo 2011-03-01 tokio tipo ginklas tapo C kategorijos ginklu, todėl tokio ginklo turėtojas privalėjo jį iki 2014 m. liepos 1 d. užregistruoti policijoje ir gauti atitinkamą leidimą, todėl iki 2014-07-01, asmuo turintis tokį ginklą, galėjo jį laikyti ir nešiotis be leidimo.

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį baudžiamojo atsakomybėn traukiamas tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Taigi, šiame įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik esant tam tikrai aplinkybei – leidimo neturėjimui, kai jis yra būtinas, ir tokio būtinojo leidimo neturėjimas nulemia BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų neteisėtumo požymį, todėl pagal 253 straipsnio 1 dalį asmuo neatsako, jeigu jis disponavo šaunamaisiais ginklais, kurių disponavimui leidimas nereikalingas.

Šaunamųjų ginklų apyvartą Lietuvos Respublikoje reguliuoja specialus teisės aktas - Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, kuris numato ir leidimų (licencijų) šaunamiesiems ginklams išdavimo tvarką. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo reikalavimais, senovinių šaunamųjų ginklų ir senovinių šaunamųjų ginklų kopijų, prie kurių yra priskiriamas ir kaltinamojo G. G. įsigytas ir laikytas revolveris, turėtojas privalėjo iki 2014 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įregistruoti šaunamąjį ginklą ir gauti leidimą, o iki 2014 m. liepos 1 d. leidimas šios kategorijos šaunamiesiems ginklams nebuvo būtinas, todėl kaltinamasis G. G. negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu, kadangi jo veikoje nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir pagal BK 253 straipsnio 1 dalį G. G. turi būti išteisintas.

Dėl bausmės skyrimo kaltinamajam S. P.

Kaltinamojo S. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, o jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad jis iš esmės pripažino savo kaltę nusikalstama veika, numatyta BK 202 straipsnio 1 dalyje, ir nors savo kaltės nusikalstama veika, numatyta BK 189 straipsnio 2 dalyje, nepripažino, tačiau jis nieko neslėpdamas ir nuoširdžiai papasakojo teismui apie archeologinių radinių ir antikvarinių vertybių įsigijimo aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu pats geranoriškai atidavė sukauptas kultūros vertybes ir nurodė jų buvimo vietą pas kitus asmenis, todėl teismas mano, kad šios aplinkybės pripažintinos kaltinamojo S. P. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 2 dalis).

Skirdamas bausmę kaltinamajam S. P., teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, į kaltinamojo S. P. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taip pat kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau nėra nusižengęs įstatymams, taip pat į tai, kad kaltinamąjį S. P. gerai pažinojusių asmenų (L. T., A. P.) jis apibūdinamas kaip pareigingas žmogus ir geras savo srities specialistas, be to, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis S. P. yra teisiamas už apysunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis), o BK 55 straipsnyje numatyta, kad asmeniui pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, ir mano, kad kaltinamajam S. P. skirtina prokuroro pasiūlyta ir BK 202 straipsnio 1 dalies bei 189 straipsnio 2 dalies sankcijose numatyta bausmė – bauda.

Dėl bausmės skyrimo kaltinamajam G. G.

Kaltinamojo G. G. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skirdamas bausmę kaltinamajam G. G., teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat į neteisėtos ūkinės – komercinės veiklos rūšį ir mastą, į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau neteistas, tačiau niekur nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, ir atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis G. G. yra teisiamas už apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis) bei vadovaudamasis BK 55 straipsnio reikalavimais, kuriame numatyta, kad asmeniui pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, mano, kad kaltinamajam G. G. skirtina prokuroro pasiūlyta ir BK 202 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda.

Dėl kardomųjų priemonių

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamiesiems S. P. ir G. G. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga.

Baudžiamoji byla yra išnagrinėta, kaltinamiesiems S. P. ir G. G. skirtinos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, o duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kuris nors iš kaltinamųjų gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nėra, todėl teismas mano, kad kaltinamiesiems S. P. ir G. G. paskirtos kardomosios priemonės tapo nebereikalingos, todėl turi būti panaikintos.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Ikiteisminio tyrimo metu pas kaltinamąjį S. P. kratų metu ir atliekant kitus procesinius veiksmus paimti archeologiniai radiniai ir jų fragmentai bei akmeniniai dirbiniai, imituojantys III-II tūkstantmečiu prieš Kr. datuojamus archeologinius radinius (padirbiniai), yra saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje (T. 4., b.l. 191-192; T. 7., b.l. 29-37);

Poėmių metu VĮ „Lietuvos paštas“, kratos metu pas kaltinamąjį S. P. ir atliekant kitus procesinius veiksmus paimtos pašto siuntų pakuotės; kratos metu pas liudytoją G. M. paimti akmeninių dirbinių ruošiniai; kratos metu pas kaltinamąjį G. G. paimti akmeninių dirbinių ruošiniai ir sąsiuvinis yra saugomi Lietuvos kriminalinės policijos biure (T. 4., b.l. 183-184).

Kratos metu iš kaltinamojo S. P. paimtas nešiojamasis kompiuteris „Toshiba“ pagal pakvitavimą perduotas kaltinamajam S. P., jam įsipareigojus kompiuterį saugoti iki galutinio sprendimo priėmimo byloje (T. 7., b.l. 57-61).

Patalpų apžiūros metu iš kaltinamojo S. P. darbo vietos paimtas kompiuterio standusis diskas „Samsung“ pagal pakvitavimą perduotas Nacionaliniam muziejui LDK Valdovų rūmai, įstaigai įsipareigojant saugoti kompiuterio standųjį diską iki galutinio sprendimo priėmimo byloje (T. 7., b.l. 77-78).

Kartu su baudžiamąja byla teismui yra pateiktas Priedas Nr.1 „dėžė – paketas“, kurioje sudėta 21 dvidešimt viena materialioji laikmena (20 kompaktinių diskų ir pas kaltinamąjį S. P. paimta USB jungtis) su kompiuteriuose rastų duomenų kopijomis, pokalbių įrašais, išklotinėmis, įmonės „eBay/PayPal (Europe) S.a r.l. et Cie, S.C.A“ pateiktais duomenimis bei kitais procesinių prievartos priemonių taikymo metu gautais duomenimis.

Kratos metu pas kaltinamąjį G. G. paimtas senovinis C kategorijos šaunamasis ginklas yra saugomas Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (T. 4., b.l. 140-141).

Priemonės, kurių turi būti imamasi dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, priimant teismo nuosprendį, yra numatytos BPK 94 straipsnyje, todėl teismas spręsdamas klausimą dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, vadovaujasi šiame įstatyme numatytais reikalavimais ir mano, kad:

Pas kaltinamąjį S. P. kratų metu ir atliekant kitus procesinius veiksmus paimtus archeologinius radinius ir jų fragmentus bei akmeninius dirbinius, imituojančius III-II tūkstantmečiu prieš Kr. datuojamus archeologinius radinius (padirbinius), saugomus Lietuvos nacionaliniame muziejuje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, tikslinga perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui kaip daiktus, kurių apyvarta yra uždrausta arba ribojama įstatymais (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas);Poėmių metu VĮ „Lietuvos paštas“, kratos metu pas kaltinamąjį S. P. ir atliekant kitus procesinius veiksmus paimtas pašto siuntų pakuotes; kratos metu pas liudytoją G. M. paimtus akmeninių dirbinių ruošinius; kratos metu pas kaltinamąjį G. G. paimtus akmeninių dirbinių ruošinius ir sąsiuvinį, kurie yra saugomi Lietuvos kriminalinės policijos biure, nuosprendžiui įsiteisėjus, tikslinga sunaikinti kaip menkaverčius (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);Kratos metu iš kaltinamojo S. P. paimtą nešiojamąjį kompiuterį „Toshiba“, perduotą saugoti kaltinamajam S. P., nuosprendžiui įsiteisėjus, tikslinga grąžinti kaltinamajam S. P. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas); Patalpų apžiūros metu iš kaltinamojo S. P. darbo vietos paimtą kompiuterio standųjį diską „Samsung“, perduotą saugoti Nacionaliniam muziejui LDK Valdovų rūmai, nuosprendžiui įsiteisėjus, tikslinga grąžinti Nacionaliniam muziejui LDK Valdovų rūmai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);Kartu su baudžiamąja byla teismui pateiktą Priedą Nr.1 „dėžė – paketas“, kurioje yra sudėta 21 dvidešimt viena materialioji laikmena (20 kompaktinių diskų ir pas kaltinamąjį S. P. paimta USB jungtis) su kompiuteriuose rastų duomenų kopijomis, pokalbių įrašais, išklotinėmis, įmonės „eBay/PayPal (Europe) S.a r.l. et Cie, S.C.A“ pateiktais duomenimis bei kitais procesinių prievartos priemonių taikymo metu gautais duomenimis, tikslinga toliau laikyti prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas);Kratos metu pas kaltinamąjį G. G. paimtas senovinis C kategorijos šaunamasis ginklas, kuris yra saugomas Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, turi būti grąžintas kaltinamajam G. G., tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis G. G. neturi įstatymais numatyto leidimo disponuoti šaunamaisiais ginklais, tikslinga šaunamojo ginklo grąžinimo klausimą pavesti spręsti įstatymais nustatyta tvarka teritoriniam policijos komisariatui, t.y. Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,

nusprendžia:

S. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalyje ir 189 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti:

pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, - 60 MGL (7800 – septynių tūkstančių aštuonių šimtų litų) dydžio baudą;pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, - 80 MGL (10400 – dešimties tūkstančių keturių šimtų litų) dydžio baudą.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimais, paskirtąsias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, S. P. paskirti 110 MGL (14300 – keturiolikos tūkstančių trijų šimtų litų) dydžio baudą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio pagrindu, į S. P. paskirtąją bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (laikinąjį sulaikymą ir suėmimą) nuo 2012 m. balandžio 27 d. iki 2012 m. gegužės 12 d. (šešiolika parų), vieną kardomojo kalinimo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir galutinę bausmę S. P. paskirti 78 (septyniasdešimt aštuonių) MGL (10140 – dešimties tūkstančių vieno šimto keturiasdešimties litų) dydžio baudą.

Nustatyti S. P. šešių mėnesių terminą, terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta šiuo teismo nuosprendžiu jam paskirta bauda.

S. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

G. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 15 MGL (1950 – vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties litų) dydžio baudą.

Nustatyti G. G. trijų mėnesių terminą, terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta šiuo teismo nuosprendžiu jam paskirta bauda.

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį kaltinamąjį G. G. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę, paskirtą G. G., – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Pas kaltinamąjį S. P. kratų metu ir atliekant kitus procesinius veiksmus paimtus archeologinius radinius ir jų fragmentus bei akmeninius dirbinius, imituojančius III-II tūkstantmečiu prieš Kr. datuojamus archeologinius radinius (padirbinius), saugomus Lietuvos nacionaliniame muziejuje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui.

Poėmių metu VĮ „Lietuvos paštas“, kratos metu pas kaltinamąjį S. P. ir atliekant kitus procesinius veiksmus paimtas pašto siuntų pakuotes; kratos metu pas liudytoją G. M. paimtus akmeninių dirbinių ruošinius; kratos metu pas kaltinamąjį G. G. paimtus akmeninių dirbinių ruošinius ir sąsiuvinį, kurie yra saugomi Lietuvos kriminalinės policijos biure, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Kratos metu iš kaltinamojo S. P. paimtą nešiojamąjį kompiuterį „Toshiba“, perduotą saugoti kaltinamajam S. P., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti S. P..

Patalpų apžiūros metu iš kaltinamojo S. P. darbo vietos paimtą kompiuterio standųjį diską „Samsung“, perduotą saugoti Nacionaliniam muziejui LDK Valdovų rūmai, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti Nacionaliniam muziejui LDK Valdovų rūmai.

Kartu su baudžiamąja byla teismui pateiktą Priedą Nr.1 „dėžė – paketas“, kurioje yra sudėta 21 dvidešimt viena materialioji laikmena (20 kompaktinių diskų ir pas kaltinamąjį S. P. paimta USB jungtis) su kompiuteriuose rastų duomenų kopijomis, pokalbių įrašais, išklotinėmis, įmonės „eBay/PayPal (Europe) S.a r.l. et Cie, S.C.A“ pateiktais duomenimis bei kitais procesinių prievartos priemonių taikymo metu gautais duomenimis, toliau laikyti prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Klausimą dėl kratos metu pas kaltinamąjį G. G. paimto senovinio C kategorijos šaunamojo ginklo, kuris yra saugomas Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, grąžinimo G. G., pavesti spręsti įstatymais nustatyta tvarka Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas) Valdas BugelevičiusNuorašas tikras:Teisėjas Valdas Bugelevičius