- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-10-28
- Bylos Nr.
- A2.6.-15874-891/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-15191-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Pažeidėjas
- L. I.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs L. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. I. 2015 m. rugsėjo 19 d., apie 17:16 val., Girulių g. 13, Vilniuje, vairuodamas automobilį CITROEN C5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono ir pervažiavo automobilio stovėjimo vietos užtvarą ir apgadino automobilį bei sugadino užtvarą. Taip L. I. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 126 punktų reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas L. I. nurodė, jog savo kaltę dėl eismo įvykio pripažįsta. Paaiškino, jog smūgio nejautė, įvykio metu nepastebėjo ir nesuprato, kad buvo sugadintas rezervuotos stovėjimo vietos užtvaras ir padaryta žala, apie tai sužinojo tik vėliau iš policijos pareigūnų. Kad nesuprato, jog apgadino užtvarą, galėjo lemti tai, kad jo automobilio važiuoklė pakyla pradėjus važiuoti ir kartais jis kliūna už šalikelių bortelio išvažiuojant. Užvažiavęs jis pristabdė, pagalvojo, kad tai jo automobilio bėdos ir nuvažiavo. Iškrito plastmasė, dėl to smūgio nejautė. Padarytą žalą jau atlygino.
Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir L. I. 2015-10-06 rašytiniame paaiškinime.
Nukentėjusiojo K. S. 2015-09-28 pareiškime nurodyta, kad 2015-09-20 grįžęs pastebėjo, kad nulaužtas jam priklausančios parkavimo vietos Nr. 39, esančios Girulių g. 13, Vilniuje, vidiniame kieme, užtvaras. Peržiūrėjęs vaizdo kamerų įrašus pastebėjo, kad 2019-09-19, apie 17.15 val., sidabrinės spalvos automobilis CITROEN C5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš sustojimo vietos priekine dalimi nulaužia užtvarą ir iš įvykio vietos nuvažiuoja. Vairuotojas su juo nesusisiekė, dėl žalos atlyginimo nesikreipė, įvykio metu padaryta 50 € materialinė žala. K. S. 2015-10-22 pranešime nurodyta, kad jis dėl įvykio, kurio metu buvo apgadintas parkavimo vietos užtvaras, pretenzijų L. I., vairavusiam CITROEN C5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturi. Žala buvo atlyginta.
Šalies argumentai
G. I. 2015-10-06 rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad vyko į Perkūnkiemį paimti lovytės dalių. Išvažiuojant iš parkavimo vietos vyras kažką pasakė apie bamperį, kad jis vis ten kažkur kliūna ir jį nervina. Pamena, ilgai negalėjo išvažiuoti iš kiemo dėl labai tankiai sustatytų automobilių. Sukinėjosi pirmyn atgal.
Byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuota, kaip 2015-09-19, 17.16 val., automobilis CITROEN C5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš parkavimosi vietos nepalieka tarpo iš šono ir važiuodamas nulaužia automobilio stovėjimo vietos užtvarą ir truputį stabtelėjęs iš karto nuvažiuoja toliau.
Policijos pareigūnės I. A. 2015-09-28 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-09-24 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyryje gautas pranešimas iš Bendrojo pagalbos centro, kad Girulių g. 13, Vilniuje, nulaužtas automobilio stovėjimo vietos užtvaras. Medžiagos patikrinimo metu nustatyta, kad 2015-09-19, apie 17.15 val., adresu Girulių g. 13, Vilniuje, automobilis CITROEN C5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas nulaužia automobilių stovėjimo vietos užtvarą, įmontuotą į aikštelės dangą ir pasišalina iš vietos. Įvykis buvo užfiksuotas vaizdo kameromis.
2015 m. spalio 6 d. transporto priemonės (automobilio CITROEN C5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros akte Nr. AV2-3019A/1083, ties grafa „Rasti techniniai defektai ir sugadinimai“ nurodyta, jog brėžtas priekinis bamperis, nėra grotelių priekiniame bamperyje, dešinėje pusėje.
Policijos pareigūnų sudarytoje fotolentelėje užfiksuota automobilio CITROEN C5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra, ir jam padaryti apgadinimai, apgadinimų aukštis.
Šiuos duomenis teismas įvertino vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, suformuotu ištyrus visus byloje surinktus faktinius duomenis, ir jais remdamasis padarė išvadą, kad L. I. pažeidė KET 9, 126 punktų reikalavimus, ko pasėkoje buvo sugadintas kitam asmeniui priklausantis stovėjimo vietos užtvaras. L. I. pripažįsta vairavęs automobilį CITROEN C5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir savo kaltę dėl eismo įvykio pripažįsta. Policijos pareigūnai užfiksavo automobiliui padarytus apgadinimus, jų lokalizaciją. Aukščiau paminėtų byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai.
L. I. taip pat buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl to, kad jis iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus. Ši veika kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.
Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-11-2012). Kita vertus, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
L. I. tiek teismo posėdžio metu, tiek savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad smūgio nejautė, įvykio metu nepastebėjo ir nesuprato, kad buvo sugadintas rezervuotos stovėjimo vietos užtvaras ir padaryta žala, apie tai sužinojo tik vėliau iš policijos pareigūnų, manė, jog tai jo automobilio problemos. Byloje nėra jokių neginčijamų duomenų, kad L. I. suprato, jog pervažiavo automobilio stovėjimo vietos užtvarą ir jį sugadino, kad vengė tiesos nustatymo byloje, slėpė įvykio pėdsakus, skubiai pasišalino iš įvykio vietos ar atliko panašius veiksmus. Tiek iš paties L. I., tiek iš G. I. rašytinio paaiškinimo bei byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog L. I. po kontakto su automobilio stovėjimo vietos užtvaru iš automobilio išlipęs nebuvo, nieko neapžiūrinėjo, eismo įvykio vietoje ilgai nebuvo, tiesiog pervažiavęs užtvarą truputį pristabdė (stabtelėjimas vaizdo įraše beveik nematomas), bet iš karto nuvažiavo toliau. Kaip matyti iš byloje užfiksuotų automobiliui padarytų apgadinimų, jie yra nežymūs, tik truputį įbrėžtas bamperis ir nėra grotelių priekiniame bamperyje, dešinėje pusėje, todėl esant tokiems automobilio apgadinimams, tokiam jų mastui ir pobūdžiui L. I. galėjo ir nesuprasti, jog jo automobilis kontaktuoja su stovėjimo vietos užtvaru. Teismo posėdžio metu L. I. neneigė, jog pajautė kažkokį kontaktą, dėl ko ir trumpam stabtelėjo, tačiau pagalvojo, kad tai jo automobilio bėdos, kadangi jo automobilio važiuoklė pakyla pradėjus važiuoti ir kartais jis kliūna už šalikelių bortelių išvažiuojant. Byloje esantis vaizdo įrašas taip pat nepatvirtina, jog L. I. suprato, kad pervažiavo stovėjimo vietos užtvarą, kadangi peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, kaip L. I. išvažiuoja atbulas iš parkavimo vietos, tuomet pasuka vairą į kairę ir nematydamas užtvaro važiuoja tiesiai į jį bei be didesnio smūgio jį pervažiuoja, vos vos stabteli ir iš karto nuvažiuoja toliau. Iš vaizdo įrašo matyti, kad kontakto metu automobilis net nesujuda. Iš G. I., kuri važiavo kartu su L. I. keleivio sėdynėje, rašytinio paaiškinimo taip pat matyti, jog ji jokio kontakto nepajautė. Be to, L. I. gavęs šaukimą iš karto atvyko į policijos komisariatą, savo automobilio netvarkė, savo kaltės dėl eismo įvykio neneigė, savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą. Visa tai rodo, jog jis nevengė tiesos nustatymo byloje, nesiekė nuslėpti eismo įvykio pėdsakų ir išvengti administracinės atsakomybės, o tai taip tik patvirtina, kad 2015-09-19, apie 17.16 val., įvykusio eismo įvykio jis nepastebėjo.
Vertindamas aukščiau nurodytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, kad duomenų, jog L. I. automobilį būtų vairavęs neblaivus, nėra, jo automobilis apdraustas įstatymų nustatyta tvarka, teismas neturi pagrindo netikėti L. I. parodymais. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių faktą, kad L. I. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, turėdamas tikslą išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą, o visos abejonės ir neaiškumai, iškylantys nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, turi būti vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byla pagal požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, L. I. atžvilgiu turi būti nutraukta nesant šio pažeidimo sudėties, tai yra nenustačius subjektyviojo jos požymio – tyčios pasišalinant iš eismo įvykio vietos (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas administracinę nuobaudą už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytas, ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose numatytas, atsakomybę lengvinančias aplinkybes – L. I. nuoširdžiai gailisi dėl eismo įvykio bei savo noru atlygino padarytą žalą, į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padaryto pažeidimo pobūdį bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius L. I. – galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, turi mažametį vaiką. Šių nustatytų faktinių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, tačiau L. I. skirtina minimali ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 287 straipsnio 1 dalies 1, 2 dalių punktais, teismas
nutaria:
L. I. pripažinti kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 28 € (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.
Administracinio teisės pažeidimo bylą L. I. atžvilgiu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, esantį šio nutarimo viršuje, ir įmokos kodą (1001).
Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.