Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Anatolijaus Baranovo,

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo A. M. pareiškimą dėl termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities viršininko administracijai, rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos administracinis teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Šiaulių apygardos administracinis teismas nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas dėl termino atnaujinimo yra teismingas administraciniam teismui, o reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo - bendrosios kompetencijos teismui. Šių reikalavimų nėra tikslinga išskirti ir jie turėtų būti nagrinėjami vienoje byloje bendrosios kompetencijos teisme, kurio kompetencija yra platesnė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse yra numatyti du skirtingi terminai: 1 dalyje - terminas prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti, o 4 dalyje - terminas nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti. Nors nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo pareiškime nurodė, kad jis siekia atnaujinti abu minėtus terminus, tačiau jis suformulavo tik reikalavimą atnaujinti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Todėl Specialioji teisėjų kolegija šioje nutartyje sprendžia tik dėl šio pareiškėjo reikalavimo bei dėl kito jo nurodyto reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą rūšinio teismingumo.

Pareiškėjo reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė atitinkamą žemės sklypą, yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 1 punktas, XXVI skyrius).

Pareiškėjo reikalavimas atnaujinti terminą paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra teismingas administraciniam teismui. Šis reikalavimas negali būti sujungiamas su reikalavimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir kartu su pastaruoju reikalavimu negali būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje yra laikomasi nuostatos, jog Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyto termino atnaujinimo klausimas visais atvejais turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme (žr. pvz. Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta byloje pagal N. B. ir B. M. pareiškimą, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities viršininko administracijai, G. K. ir kt.; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta byloje pagal O. G. pareiškimą, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims V. D., Kauno apskrities viršininko administracijai).

Pagal minėtą Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, su reikalavimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo gali būti sujungiamas ir kartu bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjamas tik reikalavimas dėl Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatyto termino atnaujinimo, tačiau, kaip minėta, nagrinėjamu atveju reikalavimo atnaujinti tokį terminą pareiškėjas nėra suformulavęs.

Apibendrinant darytina išvada, jog pareiškėjo reikalavimas atnaujinti terminą paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jo tėvo turėtą žemę turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme, o reikalavimas nuosavybės teisių atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvas iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė atitinkamą žemės sklypą, turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Ši byla grąžinama Šiaulių apygardos administraciniam teismui toliau spręsti pareiškėjo pareiškimo priėmimo klausimą. Spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, Šiaulių apygardos administracinis teismas turi atsižvelgti į Specialiosios teisėjų kolegijos šioje nutartyje padarytas išvadas dėl pareiškėjo reikalavimų rūšinio teismingumo.

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Reikalavimas atnaujinti terminą paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į P. M. turėtą žemę teismingas administraciniam teismui.

Reikalavimas nuosavybės teisių atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvas P. M. iki nacionalizacijos Palendrių kaime, Kelmės rajone nuosavybės teise valdė 2,25 ha žemės sklypą, teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjo A. M. pareiškimą dėl termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities viršininko administracijai, grąžinti Šiaulių apygardos administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti pareiškimo priėmimo klausimą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo