- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-03-22
- Bylos Nr.
- 1-447-899/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-00469-2012-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Nukentėjusysis
- V. Š.
- Kaltinamasis
- G. Š.
- Advokatai
- Vytautas Juozelaitis
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.2.5.4Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas (BK 145 str.)
- 2.3.6.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.10.2Pagreitintas procesas
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, 10 klasių išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvirintoju- betonuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 145 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. Š. 2012-03-17 apie 19.00 val. Šiaulių mieste, name adresu (duomenys neskelbtini), bandydamas rankos kumščiu suduoti nukentėjusiajai V. Š. smūgius ir grasindamas žodžiais nužudyti: „pritrenksiu, užmušiu tave, nešdinkis iš namų, išsiskyrei, tai dabar kentėsi“, grasino nukentėjusiąją V. Š. nužudyti, esant pakankamo pagrindo jai manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis G. Š. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad pareiškime aplinkybės yra teisingai nurodytos. Ankščiau tokių agresyvių konfliktų nebuvo, tik dabar. Dėl jo elgesio policija buvo kviesta du kartus. Savo elgesį vertina blogai, išvadas padarė. Būdamas areštinėje, apgalvojo visą savo gyvenimą. Jo elgesį girtumas įtakojo. Su buvusia žmona gyvena kartu, yra pasidalinę kambarius. Turi 12 metų sūnų.
Nukentėjusioji V. Š. teisme parodė, kad pareiškime nurodytos aplinkybės yra teisingos. Tarp jų anksčiau yra buvę daug konfliktų. Gyvena kartu dėl vaiko, nes jam reikalingi abu tėvai. Susitaikymo protokolas surašytas gera valia. G. Š. atleidžia. Kartu su juo gyvena 27 metus. Negirtas būna normalus žmogus, bet toks būna retai.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, nukentėjusios duotų parodymų, G. Š. kaltę padarius nusikalstamą veiką patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:
- V. Š. protokolas – pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2012-03-17 apie 19.00 val. jos buvęs sutuoktinis G. Š., būdamas girtas, name adresu (duomenys neskelbtini) grasino ją užmušti, keikė necenzūriniais žodžiais, triukšmavo (b. l. 3);
- 2012-03-17 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota nusikalstamos veikos padarymo vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-7);
- 2012-03-17 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Mobiliojo būrio vyresniojo patrulio D. M. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog 2012-03-17 apie 19.25 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) vyras grasina savo buvusiai žmonai (b. l. 8);
- asmens blaivumo teistas, iš kurio matyti, kad 2012-03-17 20.23 val. G. Š. buvo nustatytas 2.41 prom. girtumas (b. l. 22).
Kaltinamojo G. Š. veiksmai prieš nukentėjusiąją V. Š. atitinka baudžiamajame įstatyme uždraustos veikos – grasinimo nužudyti – sudėties požymius. Byloje nustatyta, jog G. Š. grasinimai buvo išsakyti konkrečiam asmeniui, t. y. V. Š., ir jie buvo realūs. Nukentėjusioji pagal grasinimo išraišką, grasinančiojo (G. Š.) ir nukentėjusiosios tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, turėjo pagrindo galvoti, kad grasinimai bus realiai įgyvendinti. G. Š., bandydamas rankos kumščiu suduoti nukentėjusiajai V. Š. smūgius ir grasindamas žodžiais nužudyti, siekė sudaryti įspūdį nukentėjusiajai V. Š., jog grasinimas bus realizuotas. Darydamas minėtus veiksmus, kaltinamasis suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį ir, tai suvokdamas, norėjo veikti atitinkamu būdu, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus ir tyčios rūšį, teismas pripažįsta, jog kaltinamojo G. Š. veiksmai šioje dalyje teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį.
Teisiamajame posėdyje G. Š. prašė teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu kaip susitaikiusį su nukentėjusiąja ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.
Pagal LR BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, teismas gali tik tada, kai yra visos LR BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos.
Kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusiosios atsiprašė, su ja susitaikė, nukentėjusioji V. Š. kaltinamajam jokių pretenzijų neturi. Šias aplinkybes patvirtina teismui pateiktas kaltinamojo G. Š. ir nukentėjusiosios susitaikymo protokolas. Turtinė žala nukentėjusiajai nebuvo padaryta, todėl pareiga atlyginti arba pašalinti žalą ar susitarti dėl jos atlyginimo ar pašalinimo kaltinamajam neatsirado. G. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikalstamą veiką; atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, teismo vertinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). G. Š. neteistas (b. l. 46), duomenų apie tai, jog anksčiau būtų buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu, byloje nėra. G. Š. turi galiojančią administracinę nuobaudą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d., Centro policijos nuovadoje dėl jo elgesio yra gauta skundų; nėra įrašytas į nuovados profilaktinę įskaitą (b. l. 48), yra dirbantis (b. l. 49). Visa tai įvertinęs, teismas turi pagrindo manyti, kad G. Š. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas LR BK 38 straipsnis ir G. Š. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja V. Š.. Atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, tikslinga G. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 72² str.).
G. Š. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios (b. l. 39-40) iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,
nusprendė:
G. Š., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį kaltinamajam ir nukentėjusiajai V. Š. susitaikius ir baudžiamąją bylą G. Š. atžvilgiu nutraukti.
Patvirtinti G. Š. ir nukentėjusiosios V. Š. 2012 m. kovo 22 d. sudarytą susitaikymo protokolą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 72² str., G. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę atliekant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Įspėti G. Š., kad jei per vienerius metus jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
G. Š. paskirtos kardomosios priemonės - įpareigojimo gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.