Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2022-10-25 · Civilinė byla Nr. e2A-1741-432/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-10-25
Bylos Nr.
e2A-1741-432/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Loreta Braždienė
Ieškovas
BUAB „Šiaurės projektai“
Atsakovas
UAB „Adavas“
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjoapeliantų (ieškovo) BUAB „Šiaurės projektai“ ir (atsakovo) UAB „Adavas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-04-14 sprendimocivilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Šiaurės projektai“ patikslintą ieškinį dėl įskaitymo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, pareikštą atsakovui UAB „Adavas“ ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniuprašydamas pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2019-10-31 Tarpusavio skolų įskaitymo aktu Nr. 2220 2021-11-11 atliktą įskaitymą bei taikyti restituciją: priteisti iš atsakovo skolą- 21 749,43 Eur, delspinigius - 791,68 Eur, palūkanas – 3 031,45 Eur, 8,34 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Patikslintame ieškinyje ieškovas teigė, jog atsakovas 21 749,43 Eur sumą (skolą) pagal 2019-10-31 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. SP2019-020, kurios bendra suma buvo 22 421,03 Eur, (atėmęs sulaikymo sumą 671,60 Eur), įskaitė į priešpriešinius vienarūšius reikalavimus už jo pateiktas medžiagas ir paslaugas. Nurodė, jog įskaitymo aktas gali būti vertinamas kaip priešingas įmonės veiklos tikslams ir pažeidžiantis likusių įmonės kreditorių interesus ir/ar galėjęs turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, todėl bankroto administratorius, siekdamas apginti visų BUAB „Šiaurės projektai“ kreditorių teises, prašė jį pripažinti negaliojančiu, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsniu bei taikyti restituciją. Taip pat nurodė, jog įskaitymo vykdymo metu ieškovasbuvo nemokus. 2021-03-04 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1638-577/2021 ieškovui iškelta bankroto byla. Teismas nutartyje nurodė, kad pagal 2018 m. balansą įmonė turėjo 29 861 Eur turto (iš jų – 23 234 gautinos sumos), ir 106 263 Eur mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų, iš kurių visi buvo trumpalaikiai. Įmonė jau buvo sukaupusi 79 402 Eur nuostolį, finansinės atskaitomybės dokumentai VĮ Registrų centrui buvo pateikti 2019-09-23, t. y. likus kiek daugiau nei mėnesiui iki atsakovo atlikto įskaitymo. Be to, ieškovui antstolių kontorose buvo užvesta net 19 vykdomųjų bylų. Nurodė, jog iš BUAB „Šiaurės projektai“ bankroto byloje pateiktų kreditorių finansinių reikalavimų yra matyti, kad įskaitymo vykdymo metu ieškovas turėjo daug pradelstų įsipareigojimų. Pažymėjo, jog įmonė 2018 metais veikė nuostolingai (nuostolis buvo 753 Eur), per 2017 m. patirtas nuostolis sudarė 85378 Eur, todėl vertinant tokius duomenis, galima daryti išvadą, kad tokia bendrovės būsena visiškai atitiko įmonės nemokumo sąvoką. Ieškovui esant nemokiam ir turint pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, kurių skolos buvo atsiradusios seniau nei atsakovo, įskaitymas pažeidė kitų kreditorių teises; atsiskaičius išimtinai tik su atsakovu, buvo sumažintas bendrovės turtas ir apsunkintos kitų kreditorių galimybės patenkinti savo finansinius reikalavimus. Taip pat nurodė, jog atlikdamas įskaitymą atsakovas buvo nesąžiningas, nes viešai prieinami duomenys būtų leidę atsakovui suprasti, kad sandorio sudarymo metu ieškovas turi didelių finansinių sunkumų ir ginčo sandoris gali būti neteisėtas, tačiau atsakovas neįvykdė sąžiningo verslininko pareigos pasidomėti ieškovo turtine būkle ir kreditoriais. Sudarydamas įskaitymo sandorį, atsakovas turėjo pagrindą suabejoti ieškovo mokumu, tačiau nepasidomėjo, ar ieškovas neturi atsiskaitymo su kitais kreditoriais sunkumų, ar sudarydamas sandorius nepažeis jų interesų. Atkreipė dėmesį, jog buvęs BUAB „Šiaurės projektai“ administracijos vadovas D. Z. pateikė konkrečius duomenis, kad atsakovas buvo informuotas apie sunkią BUAB „Šiaurės projektai“ turinę būklę ir kad dėl tokios būklės netgi siekė perkelti skolą kitai jo vadovaujamai įmonei ir su nauja įmone sudaryti rangos sutartį dėl naujo objekto.

Atsiliepimas

3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog pastarasis yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas. Nurodė, jog neatlikus ginčijamo įskaitymo, ieškovo mokumas nepakistų, o turimo turto apimtys taip pat nepadidėtų, todėl nėra ir kreditorių teisių pažeidimo. Paaiškino, jog pagal Rangos sutarties nuostatas tiekė ieškovui savo medžiagas ir įrangą (siekdamas užtikrinti tiekiamų medžiagųkokybę), už kuriuos išrašė sąskaitas ieškovui, tapo ieškovo kreditoriumi. Minėtos medžiagos nebuvo laikomos ieškovo nuosavybe, todėlpanaikinus ginčijamą įskaitymo aktą, ieškovas negautų nei daugiau pinigų iš atsakovo, nei turėtų daugiau turto. Tai pat atkreipė dėmesį, jog toks medžiagų tiekimas ir jų apmokėjimas įskaitymo būdu, buvo įprasta ginčo šalių ir rangos darbų rinkoje įsitvirtinusi verslo praktika.

4. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog neatlikus ginčijamo įskaitymo, būtų iš esmės padidėję ieškovo kreditoriniai įsipareigojimai pagal jam išrašytas sąskaitas: atsakovas taptų ieškovo kreditoriumi, galinčiu reikalauti atitinkamos sumos. Taigi, net jeigu visa ginčijamo įskaitymo akto suma būtų išieškota ar išmokėta kitiems bendrovės kreditoriams, bendra ieškovo skola visų kreditorių atžvilgiu nesumažėtų, o išliktų ta pati dėl atsakovo reikalavimo (21749,43 Eur) pagal ieškovui išrašytas sąskaitas – faktūras. Paaiškino, kad įskaitymas pagal sutarties esmę ir turinį buvo būtinas atlikti, nes priešingu atveju ieškovo kreditoriniai reikalavimai būtų išaugę. Nurodė, jog jis neturi tiesioginės prieigos prie neviešų VĮ Registrų centre esančių duomenų apie bendrovės finansinę būklę. Pastebėjo, jog jam nebuvo pagrindo manyti, kad ieškovas yra nemokus, nes jis vykdė savo sutartinius įsipareigojimus: daugiau nei metus ieškovo darbuotojai dirbo objekte, atlikdavo darbus. Taip pat nurodė, jog jam nebuvo žinoma apie ieškovui užvestas vykdomąsias bylas, negavo iš antstolių reikalavimų ieškovui mokėtinas sumas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-04-14sprendimu ieškinį patenkino iš dalies.

6. Pirmosios instancijos teismasnustatė,jog nesutikdamas su atliktu įskaitymu, ieškovas atkreipė dėmesį, jog jis yra nepasirašytas ir parengtas ne atsakovo vadovo, todėl neaiški tokio dokumento juridinė galia, taip pat teigė, jog įskaitymas atliktas neteisėtai, nes nebuvo tam įstatyme nustatytų sąlygų. Sprendimą priėmęs teismas nurodė, jog apie įskaitymą ieškovui elektroniniu paštu pranešė atsakovo buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo A. S.. Iš rašytinių įrodymų teismas nustatė, jog šis asmuo rengė visas atsakovo ieškovui pagal sutartį išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, taip pat byloje esančius abiejų šalių pasirašytus tarpusavio skolų suderinimo aktus, todėl vertinti, jog įskaitymo aktą parengė ir išsiuntė ieškovui neįgaliotas asmuo, teismas neturėjo teisinio pagrindo. Pagal Rangos sutarties 17.1.punkto nuostatas pranešimai pagal šią sutartį galėjo būti siunčiami elektroniniu paštu, duomenų, kad ginčijamas įskaitymas buvo išsiųstas netinkamai (netinkamu elektroninio pašto adresu) byloje nenustatyta, todėl teismas priėjo išvadą, jog atsakovas tinkamai įvykdė informavimo apie atliekamą įskaitymą pareigą, o aplinkybė, jog įskaitymo aktas šalių nepasirašytas, neturi teisinės reikšmės atlikto įskaitymo juridinei galiai.

7. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad teigdamas, jog nagrinėjamu atveju nebuvo visų įskaitymui reikalingų sąlygų (CK 6.130 straipsnis), ieškovas nurodė, jog vienašalis įskaitymas pagal 2019-10-31 Tarpusavio skolų įskaitymo aktą negalėjo būti atliktas, nes akto surašymo dieną atsakovas neturėjo priešpriešinių reikalavimų ieškovui.Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju ginčo dalykas yra 21 749,43 Eur įsiskolinimas pagal 2019-10-31 PVM sąskaitą – faktūrą SP Nr. 2019-020 (SP2019-020)(dėl pagal šią sąskaitą sulaikytos sumos ginčo nėra). Tos pačios dienos įskaitymu, pagal minėtą sąskaitą – faktūrą mokėtina suma buvo įskaityta į ieškovo atsakovui mokėtinas sumas pagal anksčiau atsakovo ieškovui išrašytas sąskaitas – faktūras už patiektas medžiagas. Teismas nustatė, kad atsakovas ieškovui pagal sutartį iš viso išrašė sąskaitų – faktūrų už medžiagas, kuriose nurodyta suma – 208 285,32 Eur be PVM (252 025,27 Eur su PVM), tuo tarpu ieškovas atsakovui išrašė sąskaitų – faktūrų už medžiagas ir darbus, kuriose nurodyta suma – 346 097,52 Eur be PVM (rangai taikomas atvirkštinis PVM). Ieškovo pagal visą sutartį išrašytų sąskaitų suma atitiko šalių pasirašyto Atliktų darbų akto Nr. 7 duomenis dėl atliktų darbų ir sunaudotų medžiagų kainos, taip pat šalių pasirašyto Rangos sutarties papildymo sąlygas dėl sutartinės kainos pakeitimo. Tuo tarpu atsakovo ieškovui išrašytos sąskaitos – faktūros buvo parengtos iki galutinės sutarties kainos fiksavimoir žymiai viršijo pagal Statybos rangos sutarties Nr. ADV-R-PPR-18-12-073-TD papildymą Nr. 1 ir jo priedą Nr. 1 šalių suderintą rangos medžiagų vertę, t. y. nors pagal atsakovo ieškovui išrašytas PVM sąskaitas – faktūras atsakovaspatiekė medžiagų už 208 285,32 Eur be PVM, pagal 2019-10-30 rangos darbų sąmatą Nr. 2, objekte panaudota atsakovo medžiagų iš viso už 166 459,67 Eur be PVM (sąmatos pozicijos1a, 2a, 3a, 4a, 7a,, 8a, 10, 10a, 11, 12).

8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad galutiniai darbų ir prekių kiekiai šalių buvo tikslinami kelis kartus ir patvirtinti abiem šalims pasirašius 2019-10-30 Rangos sutarties papildymą ir jo priedą Nr. 1– sąmatą Nr. 2, tad atsakovas nepagrįstai išrašė ieškovui PVM sąskaitų – faktūrų už medžiagas, kurių suma – 208 285,32 Eur be PVM ir nepagrįstai įskaitė ieškovui pagal 2019-10-31 PVM sąskaitą – faktūrą SP Nr. 2019-020 mokėtiną 21 749,43 Eur sumą. Sprendimą priėmęs teismas nurodė, kad atlikto įskaitymo nepagrįstumą patvirtina ir tai, jog nors pagal 2019-10-30 Rangos sutarties papildymą ir jo priedą Nr. 1 – sąmatą Nr. 2 ieškovas už atliktus rangos darbus šalių sutarimu iš viso turėjo gauti 179 637,85 Eur atlyginimą (sąmatos pozicijos 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9), atsakovas ieškovui pagal sutartį yra sumokėjęs tik 90 000 Eur (pavedimais). Sprendime prieita prie išvados, kadįskaitymo metu atsakovas ieškovui buvo skolingasketurgubai didesnę nei 21 749,43 Eur sumą (179 637,85 – 90 000 = 89 637,85 Eur). Įvertinęs atsakovo atliktą įskaitymą bei nustatęs, jog jis neatitiko įstatymo nustatytų sąlygų, pirmosios instancijos teismas jį pripažintino negaliojančiu, o ieškovo reikalavimą dėl 21 749,43 Eur skolos pagal 2019-10-31 PVM sąskaitą – faktūrą SP Nr. 2019-020 priteisimo patenkino.

9. Skundžiame sprendime taip pat nurodyta, kad ieškovas ieškinį grindė alternatyviu pagrindu, prašydamas atlikto įskaitymo pripažinimo negaliojančiu pagalactioPaulianareglamentuojančias nuostatas. Įskaitymą pripažinus negaliojančiu dėl neatitikimo įstatymo reikalavimų, šis alternatyvus ieškinio pagrindas tapo neaktualus, tačiau, siekdamasišsamiai išnagrinėti šalių ginčą, pirmosios instancijos teismas pasisakė ir dėl šiuo pagrindo.

10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įskaitymas buvo įvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo ir esant įprastai šalių verslo praktikai. Teismas nustatė, jog šalys ir anksčiau vykdė įskaitymus, taip pat sudarė du abiejų šalių pasirašytus skolų suderinimo aktus ir per visą Rangos sutarties vykdymo laikotarpį ieškovas neatliko nė vieno mokėjimo atsakovui, t. y. pagal šalių susitarimą ieškovui atsakovo tiekiamų medžiagų vertė turėjo būtu įkaityta į ieškovo atliktų darbų aktuose nurodytas panaudotų medžiagų išlaidas, o atsakovas ieškovui turėtų sumokėti tik už atliekamus statybos darbus. Nors ieškovo bendrovė iki iškeliant bankroto bylą turėjo finansinių sunkumų, tačiauveikla nebuvo stabdoma, priešingai, ieškovo vadovas pildė bendrovės apyvartines lėšas iš asmeninių lėšų, atsiskaitinėjo su darbuotojais, visi darbai pagal Rangos sutartį buvo atlikti. Sprendimą priėmęs teismas priėjo išvadą, kad visuma nustatytų aplinkybių nesudaro pagrindo spręsti, jog ginčijamo įskaitymo atlikimo metu atsakovas privalėjo suprasti, jog įskaitymas gali pažeisti kitų kreditorių interesus ir dėl to elgėsi nesąžiningai.

III. Apeliacinių skundųir atsiliepimų į juosargumentai

11.Apeliantas(ieškovas) apeliaciniu skundu prašopakeistiVilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalįdėl2019-10-31 vienašalioįskaitymopripažinimo negaliojančiu, taikantactioPauliananuostatas, nustatant, jog ginčijamas sandoris naikintinas ir šiuo sandorių negaliojimo pagrindu beipakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalį dėlkompensuojamųjų palūkanų nepriteisimo – iš atsakovo ieškovui priteisti 3031,45 Eur palūkanas bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

12. Apeliantasnurodo, kad nesutinka su sprendimo motyvais, kuriais teismas atsisakė pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu, taikantactioPauliananuostatas. Ieškovas nesutinka ir su teismo motyvais dėl kompensuojamų palūkanų nepriteisimo.

Atsiliepimas

13. Skunde teigiama, kad sudarant įskaitymo sandorį, bendrovės būsena visiškai atitiko Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - I?BI?) 2 straipsnio 8 dalies reglamentuota? įmones nemokumo sąvoką?. Įmonė faktiškai tapo nemoki ne bankroto bylos nagrinėjimo ir iškėlimo metu (2021 m. pradžia), o per ankstesnį laikotarpi?. Administratoriaus įsitikinimu, įmones fiansinės būklės pablogėjimas atsirado dar 2018 m. pabaigoje, o 2019 m. pradžioje jis jau buvo akivaizdus. Todėl 2019-10-31 tarpusavio skolų? įskaitymo aktas buvo sudarytas, kai bendrove? buvo nemoki. Atsakovui atlikus vienašalį įskaitymą – bendrovė negavo lėšų, kurias būtų gavusi ir galėjusi panaudoti jas ne tik atsiskaitymui su atsakovu, bet atsiskaityti bent iš dalies su visais kreditoriais.

Šalies argumentai

14. Apeliantas paaiškina, kad vies?ai prieinami duomenys (ies?kovo finansine? atskaitomybe?, skolos VSDFV ir Vilniaus apygardos teismo 2018-01-08 vies?ai skelbiama nutartis, kuria jau buvo is?kelta bankroto byla UAB „Šiaurės projektai“) bu?tu? leide? atsakovui suprasti, kad sandorio sudarymo metu ies?kovas turėjo dideliu? finansiniu? sunkumu? ir toks sandoris gali būti neteisėtas. Pagal 2018 m. balansą? įmone? turėjo 29 861 Eur turto (is? ju? didžioji dalis – 23 234 Eur sudarė gautinos sumos), ir 106 263 Eur mokėtinų sumųbei kitu? įsipareigojimu?. Šie finansinėsatskaitomybės dokumentai VI? Registru? centrui buvo pateikti 2019-09-23, t. y. likus kiek daugiau nei mėnesiui iki atsakovo atlikto įskaitymo. Įskaitymo atlikimo metu atsakovui buvo z?inoma (negale?jo bu?ti nez?inoma) situacija apie faktini? UAB „Adavas“ nemokuma?. Buve?s BUAB „Šiaurės projektai“ administracijos vadovas D. Zutkevic?ius pateikė konkrec?ius duomenis, kad UAB „Adavas“ buvo informuotas apie sunkia? BUAB „Šiaurės projektai“ turine? būklę, kad dėl tokios padėties netgi sieke? perkelti skola? kitai D. Zutkevic?iaus vadovaujamai i?monei ir su nauja įmone? sudaryti rangos sutarti? dėl naujo objekto.2022-01-19 teismo posėdžio metu (garso įrašas 1-2 nuo 5:22:48)D. Z. dar kartą patvirtino, jog įmonė nebeturėjo jokių finansinių galimybių atsiskaitinėti su kreditoriais nuo 2019 m. gegužės - birželio mėn. Nuo birželio – liepos mėnesio bendrovės sąskaitoms buvo taikomi areštai. VĮ Registrų centras pateikė Turto arešto aktų registro archyvo išrašą apie iki 2019-11-11 įregistruotus turto areštus ieškovo BUAB „Šiaurės projektai“ atžvilgiu. Išrašas patvirtina faktą, kad iki įskaitymo dienos buvo registruota itin daug ieškovo turto areštų, kurie patvirtina apie tuometinį išieškojimo iš ieškovo turto mastą. Atsakovui UAB „Adavas“ buvo žinoma visa informacija apie ies?kovo BUAB „Šiaurės projektai“ faktini? nemokuma? ginčo laikotarpiu. Nepaisant to, atsakovas UAB „Adavas“ vienašališkai atliko 21 749,43 Eur i?skaityma? išimtinai savo interesais (siekdamas is?vengti skolos ies?kovui mokėjimo). Tokį veiksmą apeliantas vertina kaip nesąžiningą, kadangi sudarydamas įskaitymo sandori?, atsakovas turėjo pagrindą suabejoti ieškovo mokumu ir įvertinti, ar sudarant ginčijamą sandorį nebus pažeisti kitų kreditorių interesai (CK 6.66 straipsnis).

Atsiliepimas

15. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad šalys nuo sutarties vykdymo pradžios nuosekliai laikėsi sutartos verslo ir tarpusavio atsiskaitymo praktikos, atsiskaitymus atliekant įskaitymo būdu, o tik po atliktų įskaitymų buvo sumokama pavedimais likusi kainos dalis pagal priimtus atliktų darbų aktus. Aplinkybę, kad įskaitymas buvo įprasta šalių atsiskaitymo praktika nuo sutarties sudarymo, patvirtina šie byloje esantys įrodymai apie atliktus įskaitymus, kurių ieškovas neginčijo kaip nesąžiningų ar pažeidžiančių kreditorių teises, t.y.: 1) 2019-01-31 šalys sudarė priepriešinių reikalavimų įskaitymo aktą; 2) 2019-02-28 šalys sudarė priepriešinių reikalavimų įskaitymo aktą; 3) 2019-03-13 šalys sudarė priepriešinių reikalavimų įskaitymo aktą; 4) 2019-03-27 šalys sudarė priepriešinių reikalavimų įskaitymo aktą; 5) 2019-03-30 šalys sudarė priepriešinių reikalavimų įskaitymo aktą. Galiausiai, vadovaujantis tokia įprasta šalių verslo praktika, atsiskaitant tarpusavyje buvo atliktas ir ginčijamas įskaitymas, pasirašant 2019-10-31 Tarpusavio skolų įskaitymo aktą Nr. 2220 dėl 21 749,43 Eur sumos įskaitymo.

16. Atsakovas tai pat nurodo, kad iki vykdant derybas dėl sutarties pasirašymo ir ginčijamo įskaitymo dieną (2019 m. spalio mėn.) viešuose duomenyse nebuvo informacijos apie tariamą ieškovo nemokumą. Ieškovo nurodoma VĮ Registrų centre išviešinta informacija apie įmonės finansinę būklę 2018 metais buvo paviešinta tik 2019 m. rugsėjo mėn. pabaigoje (kai jau faktiškai darbai buvo užbaigti, tik suderinamos tarpusavio skolos.Atsakovas neturėjo tiesioginės prieigos prie neviešų VĮ Registrų centre esančių duomenų apie bendrovės finansinę būklę: nebuvo sudaręs sutarties su VĮ Registrų centru dėl informacijos teikimo ir negalėjo gauti informacijos apie ieškovo faktinę finansinę būklę, todėl atliekant įskaitymą atsakovo veiksmuose nebuvo nesąžiningumo.2019 metais atliekant ginčijamą įskaitymą ieškovo finansinės ataskaitos už 2018 m. duomenys nebūtų patikimas šaltinis vertinti bendrovės faktinį mokumą 2019-10-31, todėl 2018 metų finansiniai duomenys negali būti pagrindas spręsti apie atsakovo nesąžiningumą. Atsakovui nebuvo pagrindo manyti, kad ieškovas yra nemokus, nes jis vykdė sutartinius įsipareigojimus tiek 2018, tiek 2019 metais: daugiau nei metus ieškovo darbuotojai dirbo atsakovo objekte, taip pat ieškovas buvo nurodęs, kad turi ir kitų vykdomų projektų kituose objektuose. Ieškovas neteikė informacijos atsakovui apie tariamą jo negalėjimą vykdyti prievolių kreditoriams ar draudimą atlikti įskaitymus. Nebuvo pateikta atsakovui kitų objektyvių duomenų, iš kurių pastarasis galėjo daryti išvadą, kad ieškovas įskaitymo dieną (2019-10-31) tariamai buvo nemokus.

17.Atsakomas laikosi pozicijos, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad įskaitymas nebuvo draudžiamas ir jį atliekant nebuvo nepažeisti kitų kreditorių interesai. Ieškovas tiek iki ginčijamo įskaitymo, tiek jo atlikimo dieną, tiek vėliau proporcingai įvykdė reikalavimus pirmiausia darbuotojams (pirmos eilės kreditoriams), tada VSDFV (antros eilės kreditoriui) ir tik tada buvo atliktas įskaitymas 2019-10-31 dieną bei mokėjimai kitiems trečios eilės kreditoriams. Paminėtina, kad beveik visais 2019 metais tendencingai vyko atsiskaitymai su ieškovo kreditoriais, netgi buvo naujai įdarbinami darbuotojai, kas pagrindžia, kad ieškovas vykdė veiklą, nebuvo nemokus.

18. Atsakovas paaiškino, kad šalys sutartimi susitarė, kad bus skaičiuojami delspinigiai, atliksiantys kompensacinę (kaip kompensuojamų palūkanų) funkciją. Kita forma papildomai skaičiuoti kompensuojamų palūkanų pagal MAPKSVPĮ šalys sutartimi nesusitarė. Būtent tam, kad nebūtų skaičiuojamos papildomos kompensuojamos palūkanos, šalys ir susitarė dėl aiškaus ir konkretaus civilinės atsakomybės taikymo būdo – skaičiuoti delspinigius, esant mokėjimo vėlavimui.

Šalies argumentai

19. Apeliantas (atsakovas) apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pripažinti atsakovo vienašalį įskaitymą pagal 2019-10-31 Tarpusavio skolų įskaitymo aktą Nr. 2220, negaliojančiu; 2) panaikinti sprendimo dalį dėl skolos– 21 749,43 Eur, delspinigių–791,68 Eur, 8 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovui ir valstybei; 3) priimti naują sprendimą (jo dalį), t. y. atmesti ieškinio dalį dėl atsakovo vienašalio įskaitymo pagal 2019-10-31 Tarpusavio skolų įskaitymo aktą Nr. 2220 pripažinimo negaliojančiu, skolos –21 749,43 Eur, delspinigių–791,68 Eur, 8 procentų dydžio metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo; 4) priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas.

20. Apeliantas nurodo, kad ieškovo pagal visą sutartį išrašytų sąskaitų suma atitiko šalių pasirašyto atliktų darbų akto Nr. 7 duomenis dėl atliktų darbų ir sunaudotų medžiagų kainos, taip pat šalių pasirašyto rangos sutarties papildymo sąlygas dėl sutartinės kainos pakeitimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad aktuojami darbai, medžiagos buvo tik už kokybiškai atliktus darbus bei tam panaudotas medžiagas (su paslaugomis), o atsakovo ieškovui patiektos medžiagos buvo skirtos ir defektams šalinti ar nepagrįstai sueikvotoms medžiagoms (nors objekto statybai nepanaudojo) atkurti. Kadangi pagal CK 6.665 str. 1 ir 2 d. nuostatas defektai šalinami rangovo kaštais (medžiagų, paslaugų neaktuojant atsakovui ir nereikalaujant atsakovo už juos sumokėti), logiška, kad atliktų darbų aktu Nr. 7 buvo aktuojami tik tokie medžiagų, paslaugų ir darbų kiekiai, kurie skirti ir panaudoti kokybiškiems darbams atlikti (objektui sukurti). Sprendimą priėmęs teismas nurodė, kad pagal atsakovo ieškovui išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, atsakovas į objektą pateikė medžiagų už 208 285,32 Eur be PVM, pagal 2019-10-30 rangos darbų sąmatą Nr. 2, objekte panaudota atsakovo medžiagų iš viso už 166 459,67 Eur be PVM (sąmatos pozicijos1a, 2a, 3a, 4a, 7a,, 8a, 10, 10a, 11, 12). Įvertinus nustatytų aplinkybių visetą, o ypatingai tai, jog galutiniai darbų ir prekių kiekiai šalių buvo tikslinami kelis kartus ir patvirtinti abiem šalims pasirašius 2019-10-30 Rangos sutarties papildymą ir jo Priedą Nr. 1 – sąmatą Nr. 2 (po ieškovo visų darbų defektų ištaisymo),pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovas nepagrįstai išrašė ieškovui PVM sąskaitų – faktūrų už medžiagas, kurių suma – 208 285,32 Eur be PVM ir nepagrįstai įskaitė ieškovei pagal 2019-10-31 PVM sąskaitą – faktūrą SP Nr. 2019-020 mokėtiną 21 749,43 Eur sumą. Darydamas tokią išvadą, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ir defektams šalinti atsakovas tiekė ieškovui medžiagas, teikė paslaugas, medžiagos buvo eikvojamos. CK 6.665 str. nurodyta, kad defektai šalinami rangovo sąskaita ir kaštais (užsakovui neatlyginant rangovui už defektų šalinimą). Nors atsakovas tiekė medžiagas, teikė paslaugas ieškovuidefektams šalinti, tačiau sprendimą priėmęs teismas išaiškino, kad atsakovas neturėjo teisės už tai reikalauti ieškovo atlyginti išlaidų. Tokiu būdu buvo netinkamai pritaikytos CK 6.665 str. nuostatos, neatsižvelgta į tai, kad ieškovas neginčijo atsakovo išrašytų sąskaitų bei jų pagrindu atliktų net 5 kitų tarpusavio reikalavimų įskaitymų.

Atsiliepimas

21. Atsakovas paaiškino, kad jis ginčijamu įskaitymo aktu atliko ne tik medžiagų kainos pagal sutartį sumų įskaitymą, bet ir įskaitė mokėtinas sumas už atsakovo suteiktas paslaugas ieškovui (tokias kaip nuoma, gen. rangos paslaugos, šiukšlių išvežimas ir pan.), kurias ieškovas gavo, priėmė ir sutiko už jas apmokėti (pareikalaudamas perrašyti sąskaitas ieškovui ir faktiškai priėmęs atsakovo išrašytas sąskaitas). Ieškovui užbaigus darbus objekte, buvo taisomi nustatyti darbų defektai (iš atsakovo patiektų medžiagų, paslaugų pagal ieškovo nurodytą poreikį). Ištaisius defektus, šalys kelis kartus tikslino atsakovo tiektų ieškovui medžiagų, paslaugų kiekius, sutikrino, kiek iš jų (bendros 208 285,32 Eur sumos) buvo sunaudota objekte kokybiškai atliktiems darbams, o kiek defektams taisyti ar tiesiog buvo nupirktos, bet netinkamai ieškovo panaudotos (išeikvotos). Sutikrinus faktiškai objekte sunaudotų medžiagų (su paslaugomis) kiekius (kubatūrą), šalys atliktų darbų aktu Nr.7 aktavo tik tinkamai ieškovo atliktus darbus bei sunaudotus medžiagų kiekius. Likęs medžiagų ir paslaugų kiekis, už kurį atsakovas išrašė PVM sąskaitas – faktūras atsakovui dar iki galutinės kainos fiksavimo 2019-10-31 susitarimu buvo ieškovo sunaudotas defektams šalinti ar tiesiog išeikvotas, todėl nebuvo įrašytas į aktus (CK 6.665 straipsnio 1-2 dalys). Tačiau ieškovo pareiga už šias medžiagas atsiskaityti su atsakovu (kaip ir bet kuriuo kitu medžiagų ar paslaugų tiekėju) išliko (CK 6.344 straipsnis).

22. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad atsakovas ieškovui nė karto nereiškė pretenzijų dėl medžiagų pereikvojimo ar panaudojimo ne šiame objekte. Tokių įrodymų byloje nėra. Todėl atsakovo samprotavimai apie tai, kad dalis medžiagų galimai buvo išeikvota dėl ieškovo kaltės ar aplaidumo, arba dalis medžiagų buvo sunaudota defektams taisyti, yra nepagrįsta ir neįrodyta atsakovo versija. Šalys suderino faktis?kai atliktus darbus, sunaudotas (patiektas) medžiagas ir pasirašė visus reikiamus dokumentus. Tą pačią dieną kaip ir atliktų darbų aktas Nr. 7, t.y. 2019-10-31, ieškovas išrašė PVM sąskaitą – faktūrą SP Nr. 2019-020 pagal atliktų darbų aktą, kur įrašyta suma – 21 749,43 Eur be PVM. Atsakovas atsiliepime i? ies?kini? nurodė, kad 2019-11-11 A. S. išsiuntė ieškovo direktoriui elektroninį laišką su prisegtu 2019-10-31 Tarpusavio skolų įskaitymo aktu Nr. 2220, kuriuo atsakovas pagal ieškovo išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą SP Nr. 2019-020 (SP2019-020) mokėtiną 21 749,43 Eur sumą įskaitė į tokią pat ieškovo atsakovui mokėtiną sumą pagal 29 sąskaitas faktūras, nurodytas minėtame įskaitymo akte. Šios aplinkybes bendrovės administratoriui tapo žinomos, tik atsakovui pareiškus atsiliepimą į ieškinį.

Šalies argumentai

23. Ieškovas taip pat nurodo, kad atsakovas įskaitymu įskaitė nelygiaverčius vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu reikalavimus, t. y. aiškų ir apibrėžtą ieškovo reikalavimą įskaitė į neaiškų, nepagrįstą ir neapibrėžtą atsakovo reikalavimą, dėl kurio vykdymo šalys aiškiai nebuvo sutarę, kuris nėra patikimas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas.

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

25.Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuoiš dalies patenkintas ieškovo ieškinys dėl įskaitymo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo.

26. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad statybos darbai buvo atliekami iš abiejų šalių medžiagų, tačiau didžiąją dalį medžiagų tiekė užsakovas (atsakovas). Šalių sutarimu atsakovas savo medžiagas parduodavo ieškovui, išrašydamas PVM sąskaitas – faktūras, tuo tarpu ieškovas atliktų darbų aktuose nurodydavo tiek atliktų darbų vertę, tiek panaudotų medžiagų kiekius ir vertę bei išrašydavo atsakovui sąskaitas – faktūras ir už medžiagas, ir už darbus. Statybos rangos sutarties papildymu Nr. 1 (1 failas, e. b. l. 172) šalys susitarė, kad sutarties kaina yra 346 097,52 Eur, + PVM 72 680,48 Eur. Šio papildymo priede – Sąmatoje Nr. 2 (1 failas e. b. l. 173)nurodyta užsakovo (atsakovo) medžiagų ir paslaugų kaina yra 170 928,61Eur. Taip pat pirmosios instancijos teismas konstatavo (ir šalys šios aplinkybės nenuginčijo), kad atsakovas ieškovui iš viso išrašė sąskaitų – faktūrų už medžiagas už 208 285,32 Eur (be PVM arba 252 025,27 Eur su PVM). Sulyginęs šią sumą su Sąmatoje Nr. 2 nurodyta suma, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovas nepagrįstai išrašė ieškovui sąskaitų – faktūrų už medžiagas už 208 285,32 Eur, kadangi ši suma viršija Sąmatoje Nr. 2 nurodytą maksimalią medžiagų ir paslaugų kainą (170 928,61Eur).

27. Iš atsakovo apeliaciniame skunde pateiktoatsakovo išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų detalizacijos apibendrinimo spręstina, kad ieškovas nupirko iš atsakovo daugiau medžiagų, t. y. už 169 044,14 Eur (lentelės eilutės 1a,2a,3a,4a,7a,8a, 10a), nei panaudojo ir įrašė į darbų aktą Nr. 7 (146 690,66 Eur). Apelinatas teigia, kad nupirktų ir į aktus įrašytų medžiagų kiekio skirtumas susidarė dėl medžiagų pereikvojimo ar jų panaudojimo defektams šalinti, už kuriuos atsakovas neturi papildomai mokėti ieškovui. Tačiau ieškovui išliko pareiga už faktiškai patiektas medžiagas ir suteiktas paslaugas apmokėti atsakovui pagal išrašytas ir ieškovo priimtas PVM sąskaitas – faktūras (CK 6.344 str.), t.y. (169 044,17 + 6 041,53 + 20 966,00 + 12 233,66) = 208 285,35 Eur.

28. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad nenustatyta, jog ieškovas eikvojo atsakovo parduotas medžiagas ar panaudojo jas kituose objektuose. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas pagrindė liudytojo M. Z. parodymais, kuris, kaip nurodyta sprendime, nei patvirtino, nei paneigė, kad medžiagos buvo eikvojamos. Išklausius šio liudytojo parodymus 2022-03-25 teismo posėdžio metu (25:00 – 27:00 įrašo minutė) pasitvirtino atsakovo UAB „Adavas“ apeliacinio skundo 36 ir 37 pastraipoje nurodytos aplinkybės apie liudytojo M. Z. parodymų esmę: šis liudytojas patvirtino, kad dalį darbų rangovas atliko nekokybiškai, jiems atlikti ir taisyti būdavo eikvojamos medžiagos, o į aktus būdavo įtraukiamos tik medžiagos, panaudotos kokybiškiems darbams atlikti. Dėl to medžiagų būdavo sunaudojama daugiau, negu nurodyta aktuose. Ši aplinkybė paneigė pirmosios instancijos teismo išvadą, kad užsakovo faktiškai patiektų (parduotų) medžiagų ir paslaugų kaina negalėjusi būti didesnė už sąmatoje Nr. 2 nurodytą maksimalią medžiagų ir paslaugų kainą. Taip galėjo atsitikti (ir pagal liudytojo M. Z. parodymus atsitiko), kadangi ieškovas išeikvojo daugiau medžiagų, negu nurodyta darbų priėmimo aktuose, nes medžiagos buvo naudojamos trūkumams šalinti, nekokybiškai atliktų darbų rezultatams griauti ir defektams taisyti. Dėl aprašytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad ginčijamo įskaitymo metu atsakovas neturėjo vykdytino priešpriešinio reikalavimo ieškovui ir dėl to įskaitymas buvo atliktas neteisėtai, yra nepagrįsta.

29. Ginčijamas įskaitymas buvo atliktas, įskaitant atsakovo mokėtinas sumas pagal atliktų darbų aktą Nr. 7 į ieškovo mokėtinas sumas atsakovui pagal pastarojo išrašytas PVM sąskaitas – faktūras. Ieškovas nenuginčijo nė vienos 2019-10-31 tarpusavio skolų įskaitymo akte nurodytos sąskaitos – faktūros pagrįstumo (neįrodė, kad sąskaitose – faktūrose nurodytų prekių ar paslaugų nėra gavęs ar sąskaitose neteisingai nurodytos prekių ar paslaugų kainos arba yra kitokių šių dokumentų trūkumų). Šis įskaitymas mažina ieškovui priteistiną sumą. Dėl to nėra pagrindo patenkinti ieškovo reikalavimo priteisti jam iš atsakovo ieškinyje nurodytą užmokestį už darbus pagal rangos sutartį.

30. Kaip papildomą argumentą įskaitymo nepagrįstumui patvirtinti pirmosios instancijos teismas nurodė aplinkybę, kad pagal Sąmatą Nr. 2 ieškovas už darbus turėjo gauti 179 637,85 Eur, atsakovas jam pervedė 90 000 Eur, tad liko skolingas ieškovui 89 637,85 Eur(179 635,85 Eur – 90 000 Eur). Ši aplinkybė nėra reikšminga, vertinant įskaitymo galiojimą, kadangi šalys už ieškovo darbus atsiskaitydavo ne tik pervesdamos lėšas (pavedimais), bet ir tarpusavio skolų įskaitymu (2 failas, e. b. l. 1012 – 1026). Ir 2019-10-31 PVM sąskaita – faktūra SP Nr. 2019-020 (1 failas, e. b. l. 26), ir 2019-10-31 tarpusavio skolų įskaitymo aktas Nr. 2220 (1 failas, e. b. l. 76) surašyti tą pačią dieną – 2021-10-31. Vadinasi, atsakovas ieškovui užmokestį sumokėjo iškart, kai buvo išrašyta atitinkama sąskaita – faktūra. Atsiskaitymas nėra uždelstas. Dėl to nėra pagrindo priteisi ieškovui iš atsakovo delspinigių ir palūkanų.

31. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo alternatyvų reikalavimą dėl atlikto įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, taikantactioPauliananuostatas. Apeliantas (ieškovas) laikosi pozicijos, kad atsakovas vienašališkai atliko 21 749,43 Eur i?skaityma? išimtinai savo interesais (siekdamas is?vengti skolos ies?kovui mokėjimo). Teigia, kad toks atsakovo veiksmas vertinamas nesąžiningu, kadangi sudarydamas įskaitymo sandori?, atsakovas, visų pirma, turėjo pagrinda? suabejoti ies?kovo mokumu ir įvertinti, ar sudarant ginčijamą sandorį nebus pažeisti kitų kreditorių interesai (CK 6.66 straipsnis).

32. Ieškovas neįrodė, kad įmonė UAB „Šiaurės projektai“ 2019-10-31 buvo nemoki, nes įmonės turtas viršijo per vienerius metus vykdytinas prievoles. Spręstina, jog vien tai, kad įmonės veikla 2018 metais buvo nuostolinga neįrodo įmonės nemokumo. Be to, ieškovo ginčijamasvienašalis prievolių įskaitymas buvo eilinis įprastas veiksmas, vykdant statybos rangos sutartį Nr. ADV-R-PPR-18-12-073-TD. Atsakovo veiksmuose nebuvo nesąžiningumo, atsakovas negalėjo žinoti, kad sutartis sukels ar sustiprins skolininko nemokumą, kai dar 2018 m. Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad bendrovė neatitinka nemokios bendrovės būklės kriterijų. Atsižvelgiant į tai, pirmosiois instancijis teismas pagrįstai konstatavo, kad nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog ginc?ijamo įskaitymo atlikimo metu atsakovas privalėjo suprasti, jog įskaitymas gali pažeisti kitų kreditorių interesus ir dėl to elgėsi nesąžiningai ar juo labiau, kad sutartis pažeis kreditorių teises. Ieškovas neįrodė atsakovo nesąžiningumo (CPK 178 str.), todėl sprendimą priėmęs teismas teisingai nusprendė, kad nėra vienos iš būtinos actio Pauliana taikymo sąlygos (nesąžiningumo) sudarant ar vykdant ginčijamą sandorį (įskaitymą).Dėl to ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalispaliktina nepakeista.

33. Apibendrinant tai, kas išdėstyta,darytina išvada, kad ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, oatsakovo apeliacinis skundas tenkintinas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl patenkintų ieškovo reikalavimų panaikintina ir dėl šios reikalavimų dalies priimtinas naujas sprendimas, juos atmetant. Kita sprendimo dalis paliktina nepakeista(CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovo reikalavimai yra atmetami ir atsakovui priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovo bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme buvo5 662,15 Eur (advokato padėjėjos pagalbos išlaidos už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teismo posėdžių metu). Šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir iš ieškovo priteistinos atsakovui (93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

35. Byla apeliacinės instancijos teisme išspręsta ne ieškovo naudai, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas pateikė įrodymus, kad turėjo su šios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių bylinėjimosi išlaidų- 4 029,03 Eur ir prašė šias išlaidas priteisti iš ieškovo. Šios išlaidos neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Atsakovui iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos– 4 029,03 Eur (CPK 93, 98, 302 straipsniai).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 330, 331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-04-14 sprendimo dalį, kuria buvo iš dalies patenkintasBUAB „Šiaurės projektai“, juridinio asmens kodas 304412545ieškinys dėl įskaitymo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, pareikštas atsakovui UAB „Adavas“ juridinio asmens kodas 303056726, ir dėl šios reikalavimų dalies priimti naują sprendimą: ieškovo reikalavimus atsakovui atmesti.

Priteisti iš ieškovo BUAB „Šiaurės projektai“, juridinio asmens kodas 304412545, atsakovui UAB „Adavas“, juridinio asmens kodas 303056726, bylinėjimosi išlaidas – 5 662,15 Eur (penkis tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt du eurus 15 ct).

Palikti nepakeistą kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-04-14 sprendimo dalį.

Priteisti iš ieškovo BUAB „Šiaurės projektai“, juridinio asmens kodas 304412545, atsakovui UAB „Adavas“, juridinio asmens kodas 303056726, bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliaciniame procese– 4 029,03Eur (keturis tūkstančius dvidešimt devynis eurus 03 ct).

Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Loreta Braždienė Visvaldas Kazakiūnas Dainius Rinkevičius