- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-05
- Bylos Nr.
- e2-245-715/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02662-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silva Plungienė
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- V. J.
- Advokatai
- Liudmila Žiubikienė, Algimantas Ruginis
dalyvaujant ieškovei J. J., jos atstovui advokatui Algimantui Ruginiui, atsakovui V. J., jo atstovei advokatei Liudmilai Žiubikienei, išvadą duodančios institucijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vladui Narmontui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui V. J. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė J. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti jos ir atsakovo V. J. santuoką, sudarytą 2013 m. gegužės 9 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 80, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; grąžinti jai ikisantuokinę pavardę „Dauginaitė“; nustatyti nepilnamečių dukrų Z. J., gim. 2014 m. kovo 17 d., ir G. J., gim. 2016 m. rugpjūčio 24 d., nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo V. J. nepilnametėms dukroms išlaikymą, mokant kiekvienam vaikui po 100 Eur periodinių išmokų kas mėnesį ir paskirti ieškovę priteisto materialinio išlaikymo administratore uzufrukto teise, bei nustatyti atsakovo V. J. bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką. Ieškinyje nurodo, jog sutuoktiniai visiškai nebepalaiko santuokinių ryšių ir nebeveda bendro ūkio, gyvena atskirai.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nurodė, jog nesutinka su ieškinio reikalavimais, nes santuoka turėtų būti nutraukta dėl ieškovės kaltės, dėl jos neištikimybės. Nurodė, jog 2018 m. liepos 31 d. civilinėje byloje Nr. e2-501-215/2018 buvo priimtas sprendimas, kuriuo dėl ieškovės ir atsakovo sveikatos būklės nuo jų buvo atskirti nepilnamečiai vaikai Z. J., gim. 2014 m. kovo 17 d., ir G. J., gim. 2016 m. rugpjūčio 24 d.; dukroms yra nustatyta nuolatinė globa, jų globėju ir gaunamų lėšų administratoriumi yra paskirtas Mažeikių bendruomeninis pagalbos vaikams centras, o vaikų gyvenamoji vieta nustatyta šioje įstaigoje. Be to, teismo sprendimu iš ieškovės ir atsakovo yra priteistas išlaikymas nepilnamečių vaikų naudai, tad ieškovė negali kelti reikalavimų, kurie jau yra išspręsti.
Išvadą duodančios institucijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas nurodė, jog ieškovės ir atsakovo nepilnamečiai vaikai yra atskirti nuo tėvų, jais yra pasirūpinta, nustatyta jų gyvenamoji vieta, tad nėra pagrindo spręsti šio klausimo pakartotinai.
Teismo posėdžio metu ieškovė J. J. ir jos atstovas advokatas Algimantas Ruginis nurodė, kad ieškovės ir atsakovo vaikai yra atskirti nuo jų, todėl prašo spręsti klausimą tik dėl santuokos nutraukimo, atsisako reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo. Prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovo kaltė pasireiškia tuo, kad jis buvo agresyvus, girtavo, smurtavo prieš ją, kartą neįsileido į namus, buvo paėmęs jos banko kortelę. Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei kreditorinių įsipareigojimų neturi. Ieškovė paaiškino, kad santuokiniai ryšiai yra nutrūkę, atskirai gyvena nuo 2018 m. balandžio 18 d., ieškovė turi draugą, tad nemato jokių galimybių susitaikyti.
Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovė advokatė Liudmila Žiubikienė nurodė, kad nesutinka nutraukti santuoką bendru sutikimu, atsakovas nori gyventi toliau santuokoje, mato galimybių susitaikyti. Atsakovas V. J. paaiškino, kad žmona provokuodavo barnius, meluodavo; santuokos metu jis dirbo, išlaikė šeimą, rūpinosi ja, tad santuoka turi būti nutraukta tik dėl ieškovės kaltės.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės arba dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė nutraukti santuoką, esant abiejų sutuoktinių kaltei. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30; 3.35–3.36; 3.85; 3.92; 3.109 straipsniuose, ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Teismas, aiškindamas sutuoktinių pareigų esmę, pažymi, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, pareigos. CK yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai yra CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Konstatuotina, kad ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl nesugebėjimo gyventi darniai, būti lojaliems vienas kitam, kartu rūpintis šeimos reikalais, spręsti svarbius šeimyninio gyvenimo klausimus.
Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai). Išlaikymo sau šalys nereikalauja, todėl ieškovei iš atsakovo, o atsakovui iš ieškovės išlaikymas nepriteistinas. Kadangi santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl atsakovei prašant paliktina jos ikisantuokinė pavardė „Dauginaitė“.
Šalys nekilnojamojo, registruotino kilnojamojo turto ar kitokio bendro turto neturi, nurodė, kad neturi bendrų kreditorių, tadėl turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalijimo klausimas nespręstinas.
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2019 m. sausio 29 d. įsiteisėjo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. liepos 31 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-501-215/2018, kuriuo nuo motinos J. J. ir tėvo V. J. buvo atskirtos nepilnametės dukros Z. J., gim. 2014 m. kovo 17 d., ir G. J., gim. 2016 m. rugpjūčio 24 d., dėl tėvų sveikatos būklės; nustatyta vaikų nuolatinė globa, jų globėju ir gaunamų lėšų administratoriumi paskirtas Mažeikių Bendruomeninį pagalbos vaikams centras, o vaikų gyvenamoji vieta nustatyta globėjo buveinės vietoje; taip pat sprendimu iš tėvų priteistas išlaikymas nepilnamečių vaikų naudai. Teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimų dėl nepilnamečių vaikų Z. J. ir G. J. išlaikymo, gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, todėl šioje dalyje byla nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalyje).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi tiek ieškovei, tiek atsakovui šioje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama ir 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos) nepriteistinos nei iš vienos šalies.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259–268, 270, 385 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Santuoką, sudarytą 2013 m. gegužės 9 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 80, tarp sutuoktinių J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti jos ikisantuokinę pavardę o V. J., a. k. (duomenys neskelbtini)
Nutraukti civilinę bylą dalyje dėl nepilnamečių vaikų Z. J., gim. 2014 m. kovo 17 d., ir G. J., gim. 2016 m. rugpjūčio 24 d., išlaikymo priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo.
Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.