Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2023-08-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-397-963/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-08-03
Bylos Nr.
1-397-963/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25102-2022-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė
Kaltinamasis
D. N.
Nukentėjusysis
L. Š., J. Š.
Advokatai
Asta Mačernytė, Algimantas Kliunka
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-397-963/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25102-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.; 1.1.7.2.3.; 2.1.15.3. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 3 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei, Saturninai Kazbaraitytei, Linai Beniušienei,dalyvaujant prokurorei Vilijai Žukauskienei,kaltinamajam D. N., jo gynėjai advokatei Astai Mačernytei,nukentėjusiajai L. Š., jos atstovui advokatui Algimantui Kliunkai,nukentėjusiajam J. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. N., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, asmens kodas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, šeimyninė padėtis - nevedęs, registruotas užimtumo tarnyboje, teistas 2022 m. rugpjūčio 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, 46 MGL (2 300 Eur) dydžio bauda, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. N. smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų:

D. N., 2022 m. liepos 1 d. apie 12:06 val., adresu (duomenys neskelbtini) namo kieme, (duomenys neskelbtini), vykstant žodiniam konfliktui su L. Š., tuo metu, kai L. Š. mėgino telefonu užfiksuoti konflikto eigą, mėgindamas išmušti telefoną iš L. Š. rankos, sudavė L. Š. per kairę ranką, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą kairiame dilbyje, kas jai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, D. N. 2022 m. liepos 1 d. apie 12:08 val., adresu (duomenys neskelbtini) namo kieme, Klaipėda, žodinio konflikto metu, J. Š. bandant apginti ir užstoti savo sutuoktinę L. Š., rankų kumščiu vieną kartą sudavė pastarajam į krūtinę ir jį pargriovė, tokiu būdu padarydamas jam odos nubrozdinimus dešinės alkūnės sąnario srityje, ir taip padarydamas J. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis D. N. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad negali pripažinti, kad Š. paėmė už rankos ir išsuko. Jis negalėjo rankos išsukti, nes tokiu atveju ne kraujosrūva būtų, o būtų mėlynės ar dar kas. Jie abu meluoja, nori pasipelnyti pinigų. Jau iš anksčiau jie nesutarė, kai jis kepė šašlykus liepos 1 d. Dėl to kaimynai Š. jam iškvietė policiją ir gaisrinę, policija pas jį namuose rado narkotinių medžiagų (žolės), todėl jį sulaikė ir nuvežė jį į areštinę. Ten prabuvo parą, kitą dieną grįžo. Dėl kaltinimo, tiksliai nepasakys kokią valandą, bet buvo diena, kai Š. ėjo link mašinos. Sakė jiems, kad bus pokalbis tarp jų dėl policijos, nes su visais bendrabutyje sutaria. J. Š. pasakė, kad bus pokalbis, o ji jam atsakė: „ar tau maža su policija?“. Jis pasakė, kad „bus karas, valdžia, niekas nepadės ir tada pasikalbėsim kitaip“, bet tiesioginių gąsdinimų, kad susidoros su ja, nebuvo. Po to įvykio, kai jį pagavo policija, jis grįžo tikrai susinervinęs, nes gavo dviejų tūkstančių baudą. Po pokalbio per langą, jis išėjo į lauką, pasiėmė paspirtuką, nes visada jį apačioje laiko neprirakintą ir atvažiavo prie jų. Pradėjo kalbėti, o L. Š. pradėjo isterikuoti, kad sukelti visą bangą: „gelbėkit mane, muša, pjauna mane“. J. Š. dar mašinoje sėdėjo. Ji pasiėmė telefoną, tik neprisimenu su kokia ranka laikė, o jis jai pasakė, kad nefilmuotų jo, o ji toliau jį filmavo, todėl jis susinervino ir išmetė gražiai telefoną iš L. Š. rankos. Gal dėl to ir galėjo maža kraujosrūva būti. Jis pripažįsta kaltę, kad padarė nusižengimą. Kai išmušė L. Š. telefoną, po kelių minučių atvažiavo policija. Nesutinka, kad jis važiavo su paspirtuku ant L. Š., nes jo paspirtukas buvo galu varomas, jis tiesiog ant vietos buvo. Kai atvažiavo policija jis pabėgo, tiksliau nuvažiavo. Kai išmušė L. Š. telefoną, paspirtuką jis buvo numetęs ant žemės. Kai numušė telefoną, tada J. Š. išlipo iš mašinos ir jam pasirodė, kad J. Š. norėjo šokti ant jo. Tada aš jį gražiai nustūmė. Po to pastūmimo policija atvažiavo. Nukentėjusysis J. Š. nuvirto ant minkštos žolės, ne ant jokių adatų. Stumdamas J. Š., rankose jis neturėjo jokių daiktų. Š. per langą pradėjo kalbinti dėl iškviestos policijos. Buvo žinių prisižiūrėjęs apie karą, todėl ir pasakė kad „jei karas bus, tai tokiu atveju jokios policijos nebebus, jokio teismo nebus“. Tokia kalba buvo. Kad kažką papildomai grasinti, tai to nebuvo. Ne iš pat pradžios tą sakė. Pradžioje sakė, kad bus pokalbis tarp jų dėl policijos. Negali pasakyti kokiu tonu kalbėjo pro langą, nes buvau toliau (trečias aukštas). Gal garsiau kalbėjo, kai buvo tas nesusipratimas. Agresyvus truputį labiau buvo apačioje, kai pradėjo jį filmuoti. Ne taip agresyvus, kad ranką kelti, bet tiesiog tonas atsirado. Į apačią nusileido dėl geros kalbos, tik gavosi taip, kad policiją iškvietė. Tikrai nevažiavo ant nukentėjusiųjų paspirtuku, nes nėra durnas, kad ant žmonių važiuotų. Paspirtuką pasiėmė tam, kad pasivažinėtų. Pirmiausia norėjo su Š. pasikalbėti, o paskui pasivažinėti, bet gavosi taip, kad policija atvažiavo. Pasišalino iš įvykio vietos, nes policija atvažiavo. Aišku, kvailystė buvo, kad bėgo. Išmušė telefoną dėl to, kad L. Š. jį filmavo. J. Š. šalia nebuvo, L. Š. stovėjo prie medžio, kai jis išlipo iš mašinos, iš vairuotojo pusės. Išlipo dėl L. Š., dėl to, kad telefoną jai išmušė. J. Š. pasakė jam kelis žodžius. Sutinka, kad J. Š. jis bereikalingai nustūmė, bet tikina, kad J. Š. nugriuvo ant minkštos žolės, nes viskas vyko ant pievos. Jį nustūmė gražiai, rankomis atsirėmęs jam į krūtinę. Įvykio metu nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. Kartais naudoja narkotines medžiagas po darbo, kai būna sunku. Kai išmušė telefoną, kraujosrūva gal ir galėjo atsirasti, bet ji galėjo būti ir iš anksčiau. Nurodo, kad viskas įvyko todėl, kad L. Š. pradėjo isterikuoti, o jis tik norėjo ramiai pasiklabėti. Dėl jo grasinimų nužudyti, perskelti galvą per pusę, tai yra tik L. Š. išsigalvojimai, kad pasipelnyti pinigų. J. Š. išlipo pirmiau iš mašinos, nes joje sėdėjo. Prie mašinos vyko susistumdymas. Jis negrasino J. Š., kad jį sumuš. Čia du skirtingi dalykai, kai sumuši ir kai nustumi. Jis negalėjo turėti jokių smailių daiktų nei peilio, nes buvo su paspirtuku Negali pasakyti iš kur pas J. Š. nubrozdinimai, galėjo jis katiną glostyti namuose. Su teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutinka. Su nukentėjusiųjų civiliniais ieškiniais nesutinku, gali sumokėti tik mažą dalį, nes jis pats yra vargšas, pinigų neturi, nori važiuoti dirbti į užsienį. Atsiprašyti nukentėjusiųjų nenori.

Nukentėjusioji L. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis jai pažįstamas, jis yra kaimynas, šiuo metu mes nebendrauja. Dėl įvykio parodė, kad 2022 m. liepos 1 d. po 12.03 ar 4 minutes, išėjo į bendro naudojimo kiemą prie mašinos ir buvo užpulta kaimyno D. N. necenzūriniais žodžiais, kad jos galva bus persekta per pusę į kelias dalis, jis buvo labai agresyvaus elgesio, todėl mano jai dėl to buvo realus pavojus. Mano, kad D. N. taip sakė iš keršto, kai gegužės mėnesį jis kepė šašlykus bendro naudojimo patalpose, kilo gaisras, ji pamatė dūmus ir buvo iškviesta policijai bei gaisrinė. Dėl to buvo kilęs tarp jų konfliktas. D. N. per langą buvo išlindęs pusiau nuogas, agresyvus. Už poros minučių jis su paspirtuku prisistatė prie mašinos, vis karojo tuos žodžius, kad bus perskelta jos galva ir jos vyro Š. Dar anksčiau kai pradėjo vadinti ją necenzūriniais žodžiais, ji ištraukė telefoną, pradėjo paveiksluoti jį, jam nepatiko jos poelgis. Jis pasakė, kad bus sudaužytas jos telefonas, kad ji nefilmuotų ir policijos nekviestų. Kai nusileido prie mašinos, D. N. visais įmanomais būdais, siekė su paskirtuku privažiuoti ant jos ir taip su ja susidoroti ir šaukdamas, neadekvataus elgesio buvo, šaukė, kad jos galva turi būti perskelta. Ji gelbėjo savo vyrą ir išsikvietė policiją, sakė, kad vartalioja žmones (duomenys neskelbtini) namo kieme. Kai ji nepasidavė būti pervažiuojama ir bandė pabėgti nuo važiuojančio paspirtuko D. N., jis tada paėmė ją už kairės rankos dilbio, stipriai lauždamas link žemės, kol iškrito jos telefonas. Buvo išlaužtas telefonas iš rankos jo agresyviais veiksmais. Priėjo D. N. prie J. Š., turėjo kažkokį aštrų daiktą paslėptą, tarsi švirkštą, adatą, tada smoge jam keletą kartų į širdies plotą, kur J. nukrito su balsu ant žemės. Tada D. pasiėmė įsiutęs paspirtuką, pradėjo važiuoti kol atvyko pareigūnai. Pareigūnai paklausė kur yra D. N., pasakė, kad D. N. yra jiems žinomas. D. N. pavažiavo link Tilžės gatvės, bet jam nebuvo nustatytas nei girtumas, nei kokios medžiagos vartotos. Kitų asmenų kieme ji nematė. Atsirado J. Š., jis viską matė, viską girdėjo. D. N. važiavo paspirtuku link jų, vairavo abejomis rankomis. Jis puolė, pasuko jai ranką. Kaip supranta, pirma norėjo privažiuoti, susidoroti su ja, atimti jai gyvybę paspirtuko pagalba. Pagal jį suprato, kad norėjo atimti telefoną, pargriauti ją ant žemės. Jis kai išmušė telefoną norėjo lenktis paimti jį. Jis abi rankas turėjo laisvas, bet labiau dešine ranką. Ji matė kaip priėjo netoli jos J. Š., o kaltinamasis nesivedė jį į kampą, paėjo nuo jos keletą metrų ir dėjo kelis smūgius Š. į širdies plotą, turėdamas rankose aštrų daiktą. Ji nematė, bet mano, kad tą daiktą D. N. išsitraukė iš kišenės, ji matė tik smūgius. Ją užpuldamas D. N. buvo neadekvataus elgesio. Tai išdavė jo akių vyzdžiai. J. Š. jokių veiksmų prie jos nedarė, neprovokavo, tylų, ramų žmogų paėmė ir dėjo į krūtinę, jis nieko nedarė tik priėjo arčiau jos. Mano, kad D. N. paspirtuką naudojo, tam, kad nužudyti ją, susidoroti su ją. Ji visą laiką nebuvo vienoje vietoje, bėgo nuo jo į šonus, saugodama savo sveikatą ir gyvybę. Nes jeigu būtų vienoje vietoje likusi, būtų buvę smūgiai, sužalojimai. Kai iškrito telefonas, jis naudojo paspirtuką, kai atėjo nuo J. Š., pasiėmė paspirtuką ir vėl važiavo link jos, ji keitė pozicijas, kad saugoti savo gyvybę. Ji saugodama savo gyvybę ir sveikatą fotografavo D. N.. D. N. neprašė jos liautis filmuoti. Tą dieną ji ėjo į bendro naudojimo kiemą nieko neužgauliodama, kol neprasidėjo iš D. N. grasinimai. Telefoną ji paėmė tik norėdama nupaveiksluoti po grasinimo, nes ji privalėjo apsiginti save ir savo gyvybę. Kai D. N. išvažiavo su paspirtuku, ji daugiau buvo šoko būsenoje, nieko nesakė, buvo komos būsenoje, pradėjo lūpos tirpti, akistata su mirtimi buvo, ji nesakė nei žodžio, neprovokavo D. N.. Dėl D. N. veiksmų ji iki šiandien patiria dvasinius išgyvenimus, jai buvo sukeltas fizinis skausmas, kai D. N. jai išmušė iš rankos telefoną ir vyriškai suėmė už kairės rankos dilbio. Yra nuotrauka pridėta prie bylos. Dėl neturtinės žalos prašomos paaiškina, kad ji nuo 2022 metų liepos 1 d. turi didelių nepatogumų su sveikata, ji patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinį skausmą, kuris lydi iki šiandien, ji lankėsi pas gydytojus, patyrė nepatogumų, daug vartojo medikamentų, turėjo naudoti cholterio aparatą. Kai laužė jos ranką, iškrito jos telefonas, todėl jai buvo sukeltas fizinis skausmas, padarė mėlynes, jos ranka daugiau kaip mėnesį gijo. Stresas ir baimė išlieka realiai iki šios dienos, tuo metu buvo labai didelis stresas, ji nematė kas aplinkui buvo, kai atvyko greitoji, ji buvo šoko būsenos. Buvo išėjus iš savęs, buvo dideli veiksmai, kai kovoji su gyvybe. Nesutinka su D. N. parodymais. Žmogus akivaizdžiai siekia išvengti nusikalstamos veikos bausmės.

Nukentėjusysis J. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo, jis jo kaimynas. Parodė, kad 2022 m. liepos 1 d. susiruošė su žmona išvykti, žmona pirma išėjo, jis vėliau. Išėjus pro duris į kiemą, žmona buvo pora žingsnių priekyje, pro trečio aukšto langą buvo išlindęs pusnuogis D. N., grasino žmonai, jis girdėjo užgauliojimus žmonai. Žmona tyliai ėjo link mašinos, jis irgi nekreipė dėmesio į D. N., atsirakino mašiną, norėjo sėsti. Jo žmona pradėjo fotografuoti D. N., kuris vis ją įžeidinėjo. Kvietė policiją, kai jis įsėdo į mašiną. Kai jis atsisėdo, žmona paveiksluoja, o D. N. sako jam, ko čia sėdi mašinoje su keiksmažodžiais. Nei iš nieko pradėjo užgaulioti jis sėdinti mašinoje. D. N. atvažiavo su paspirtuku agresyviai ant žmonos. Buvo jo pavojingas vairavimas, bandė partrenkti tyčia, sąmoningai žmoną. Jis mašinoje tuomet sėdėjo. D. N. nušoko nuo paspirtuko, griebė žmonai už rankos, bandė atimti telefoną. Iškrito žmonai telefonas. Tada priėjo prie jo ir rodė jam gestus visokius. Pirštą rodė, tyčiojosi iš jo. Paspirtukas buvo ant žolyno tada, rankomis mosavo, jis užsidengė delnais, nes nežinojo kas jo rankose. Pajuto skausmą į kairę ranką, paskui smūgiai buvo į krūtinę, griuvo aukštielninkas. Pajuto skausmą į ranką, paskui smūgis į krūtinę su kumščiais. Kai jis nugriuvo aukštielninkas ant nugaros, D. N. vėl važiavo su paspirtuku ant žmonos. Žmona filmuoti pradėjo, kai jis buvo prie mašinos, ji norėjo užfiksuoti viską. Iš automobilio jis išlipo, kai D. N. privažiavo prie žmonos ir bandė atimti telefoną iš jos. Jis priėjo prie žmonos, o D. N. nuo jo žmonos perėjo prie jo. D. N. norėjo užvaldyti telefoną, bet žmona greičiau sureagavo ir pabėgo. Už kairės rankos jis ją užlaužė. Ranką pasuko, jis bandė paimti telefoną. Jis išlipo iš mašinos, ir pribėgo prie jų, atsistojo šalia, priėjo prie žmonos, tada veiksmai prasidėjo prieš jį. D. N. sukinėjosi ratais aplink, keistas jo buvo elgesys. Ratais sukosi aplink, buvo visada judėjimas. Griebė žmoną už rankos, išmetė ji telefoną, tada atakavo jį. Nemačiau rankose ką D. N. laikė, tik pajuto įbrėžimą. Paskui buvo smūgis jam į krūtinę abiem rankomis ir jis nukrito aukštielninkas. Dėl to buvo stuburo ir kelio sužalojimai, nubrozdinimai ant alkūnės. Nuo nugriuvimo staigiai stojosi ant kojų, dėl to yra pažeistas kelias, kremzlė, skausmas buvo anksčiau, dėl stuburo buvo skausmai, dėl kelio. Čia ne naujos traumos, bet atsinaujino, yra skausmingos. Negali tiksliai įvardinti kaip D. N. ranką laužė žmonai, jis tik matė kaip telefonas iškrito, paties judesio nepasakys. D. N. su dešine ranka buvo sugriebęs žmonai už rankos, dėl to jis iš mašinos išpuolė. Kai D. N. padėjo paspirtuką, pripuolė prie jo, rodė pirštu į smilkinį. Yra nuotrauka pateikta. Jis kreipėsi ir norėjo parodyti įbrėžimą, bet niekas nieko, priėmimo skyriuje nieks nefiksuoja, po kelių dienų pas medicinos ekspertą ėjo. Jis matė ir girdėjo kaip L. Š. kvietė policiją, po fotografavimo. Ir prieš tai ir po to skambino. Po to skambino, - ir po smūgių sudavimo skambino policijai. D. N. važinėjosi, bandė atakuoti. Kol neatvyko policija, D. N. nepasišalino, jis visą laiką atakavo, buvo realus pavojus. Dėl policininko liudijimo pritaria žmonai, kad nebuvo užtikrinta greitoji medicinos pagalba, nebuvo fiksuoti sužalojimai. Buvo kažkokie keisti pokalbiai medikų su policijos pareigūnais. Turtinę žalą 800 eurų sudaro dėl įbrėžimo patirtos išlaidos, nes jam suleido vaistų, jis turėjo tikrintis pas imunologą nuo aids, hepatito, jis kreipėsi pas gydytoją, darė tyrimus, dalį čekių kažkur turi. Yra transporto paslaugos, dalį dokumentų turi. Neturtinė žala, yra pergyvenimai, stresas, dvasiniai išgyvenimai, kančia, nekaltai nukentėjo, atsinaujino stuburo skausmai, kelio traumos, dėl stojimosi, griuvimo. Kelio sužalojimai tai senesnė buvo trauma. Yra kremzlė pažeista, bet jis neturi lėšų operuotis, buvo vaistai parašyti gydytojo. Įvykio metu nukrito ant kelių, kai stojosi atsinaujino kelio traumos. Kreipėsi į gydytoją, bet vėliau. Alkūnės sužalojimas, įbrėžimas, tai kas akivaizdžiai matosi. Jis pridėjo medicininius dokumentus, naujausių negali pateikti, bet jis buvo pas reabilitologą, pasekmės buvo nuo nukritimo, eina į gydymą.

Liudytojas B. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusieji, kaltinamasis nelabai matyti, neprisimenu jų. Nežino dėl kokio įvykio buvau šaukiamas. Pagarsinus jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, pradžią (t.1, b. l. 186) liudytojas B. K. toliau parodė, kad kaltinamasis šalinosi iki jiems atvykstant. Kai jie atvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, tarp 5 ir 7 namo juos pasitiko nukentėjusioji ir nurodė, kad su paspirtuku vyras pasišalino. Jie kaltinamojo akiratyje nebematė. Atvažiavus tarp 5 ir 7 namo, kitas žmogus pasakė: „nuvažiavo link ten“. jie pradėjom kaltinamąjį jau matyti ir važiavo ties 3 (duomenys neskelbtini) namu, kai kaltinamasis nuo paspirtuko nukrito. Kolegė išlipo jo gaudyti, bet kaltinamasis su paspirtuku toliau važiavo. Jis važiavo su automobiliu, bandė užkirsti kelią, bet kaltinamais dingo iš akiračio. Bendraujant su nukentėjusiaisiais nebuvo matyti akivaizdžių sužalojimų, kraujo nebuvo. Buvo iškviesti medikai. Vyras skundėsi nugaros skausmais, moteris – neatsimena kuo skundėsi. Neprisimena tiksliai kaip jų iškvietimas skambėjo. Neprisimena ar buvo minėta, kad yra sumuštas J. Š.. Jie atvažiavo pirmi, medikai vėliau atvažiavo. L. Š. parašytą pareiškimą įdavė ne jam. Parodė, kad į iškvietimą atvažiavo su įjungtais švyturėliais. Greičiausiai kolegė davė raginimą sustoti, nes jie rašėme tarnybinį pranešimą, kadangi kolegė gaudymo metu susižalojo koją. Raginimo sustoti metu kaltinamais buvo atsisukęs prieš lipant ant paspirtuko, nes tuo metu buvo nugriuvęs. Vėliau kai grįžo, kai nepavyko sulaikyti galimo įtariamojo, nukentėjusieji jiems sakė, kad įvyko konfliktas, susistumdymas, skundėsi apie ankstesnius įvykius, kur prieš kelias dienas kvietė policiją dėl galimų narkotinių medžiagų. Nukentėjusioji buvo nelabai susikoncentravusi į šį įvykį. Pasakojo, kad pastūmė jos vyrą, suėmė nukentėjusiajai už rankos, bet kad muštų neprisimena, kad būtų sakiusi. Medikai buvo iškviesti automatiškai, jie jų nekvietėm. Medikai apžiūrėjo tiek nukentėjusiąją, tiek nukentėjusįjį, bet jie vietoje pagalbos nesuteikė, nes, matyt, nereikėjo. Siūlė abiem važiuoti į ligoninę, nes ten reikia kitų švietimo aparatų, bet abu atsisakė vykti į gydymo įstaigą. Jie su medikais neišvažiavo. Nukentėjusioji neatsisakė būti apžiūrėta, mačiau, kad su medikais ji bendravo. Jis pats su vėliau bendravo su nukentėjusiuoju. Pirmiausia nukentėjusieji buvo pristatyti į Kauno g. 6. Iš įvykio vietos į ligoninę nukentėjusieji nevažiavo. Kiek prisimena, tai darbuotojai siūlė važiuoti, bet niekas nevažiavo. Nukentėjusieji išvažiavo į policijos komisariatą rašyti pareiškimo. Nurodė, kad jam nėra tekę anksčiau susidurti su Š. ir turėti išankstinę nuomonę dėl jų. Negali atsakyti dėl jo matytos blunkančios kraujosrūvos ant moters rankos. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t 1, b. l. 186).

2022 m. liepos 1 d. BIRT išraše nurodyta, kad L. Š. pranešė, kad ką tik įvyko konfliktas su kaimynu, kuris grasino pranešėjai susidorojimu. Laukia kieme. Pranešėjas nuėjo į 55 butą. GMP atsisakė. (1 t. 45 l.)

2022 m. liepos 1 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), gretimais 5-o namo yra (duomenys neskelbtini) 7-as namas, tarp namų yra išasfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė, aplinkui žalia veja. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Aplinka nefilmuojama. (1 t. b. l. 49-55.)

2022 m. liepos 1 d. gautas L. Š. pareiškimas, kuriame ji nurodo, kad 2022 m. liepos 1 d. apie 12 val., kieme, (duomenys neskelbtini), kaimynas D. N. jai grasino, kai ji norėjo jį nupaveiksluoti, užlaužė kairę jos ranką, taip sukėlė fizinį skausmą. Po to D. N. stūmė jos sutuoktinį J. Š., kuris mėgino ją apginti nuo D. N. veiksmų, po stūmio jos sutuoktinis nuvirto ant žemės. (1 t. b. l. 115-117)

2022 m. liepos 1 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrint 2022 m. liepos 1 d. L. Š., ant kurios vidinio dilbio dalyje matosi geltonos spalvos hematoma, apžiūrint delną bei riešo sritį sužalojimų nepastebėta. (1 t. b. l. 153-155.)

2022 m. spalio 9 d. nukentėjusioji L. Š. pateikė fotonuotrauką darytą įvykio metu, kai ji nufotografavo agresyviai nusiteikusį D. N.. (3 t. b. l. 24-26)

2022 m. rugsėjo 13 d. daiktų apžiūros protokole užfiskuotas apžiūrėtas L. Š. pateiktas mobilaus ryšio telefono dėklas, ir užfiksuota, kad dėklas yra juodos spalvos, viduje su guminiu dėkliuku nugarėle. Apžiūrint knygutės tipo užverčiamą iš kairiojo šono dėklą, išskirtinų individualių mechaninių apgadinimo žymių nestebima. Dėkliukas natūraliai nusidėvėjęs, įplyšęs, kraštai šerpetoti. Silikoninė nugarėlės dalis be apgadinimų. Telefono dėklas nufotografuotas, iš nuotraukų sudaryta fotolentelė. (1 t. b. l. 159-163.) Po apžiūros dėklas grąžintas nukentėjusiajai L. Š.. (1 t. b. l. 165-167.)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G785/2022 (03) nurodyta, kad L. Š. nustatyta poodinė kraujosruva kairiame dilbyje, pagal mikroskopinį vaizdą ir lokalizaciją, padaryta paveikus kietu buku daiktu (-ais), 1-2 savaičių laikotarpiu iki objektyvios teismo medicininės apžiūros, kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad L. Š. nustatytas sužalojimas buvo padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. (1 t. b. l. 137.)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 796/2022 (03) nurodyta, kad J. Š. nustatyta odos nubrozdinimai dešinės alkūnės sąnario srityje padaryti paveikus kietu buku daiktu (-ais), prieš kreipiantis pagalbos į VšĮ Klaipėdos universitetinė ligonine (2022 m. liepos 2 d.), kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Odos nubrozdinimas kairės plaštakos priekiniame paviršiuje padarytas paveikus, tikėtina, smailiu daiktu, prieš kreipiantis pagalbos į VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninę (2022 m. liepos 2 d.), kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad J. Š. nustatyti sužalojimai buvo padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. (1 t. b. l. 82-83.)

2023 m. vasario 6 d. medicininių dokumentų apžiūros protokole specialistas R. D. pateikė išvadą, kad iš dokumentų matyti, jog 2022 m. birželio 21 d., 17:36 val. J. Š. nustatytas dešinio kelio sąnario menisko pažeidimas. Šis sužalojimas negali būti 2022 m. liepos 1 d. patirtos traumos pasekmė. (1 t. b. l. 87.)

2022 m. liepos 18 d. apžiūros protokole užfiksuotas peržiūrėti 2022 m. liepos 1 d. vaizdo įrašai iš policijos pareigūnų Body kamerų. Juose užfiksuota, kaip moteris pareigūnams nurodė „mumis visus „išvartaliojo“, užlaužė ranką, metė telefoną, tam kad aš palikau kaltoji dėl to, kad jis kepė šašlykus balkone ir paskundžiau policijai. Vyrą parvertė, man užlaužė rankas, dėjo į telefoną, rašysim pareiškimus. Jis manau, kad pats bus apsikvaišinęs. Kad jis išlindo pro langą, ir pradėjo čia grasinti. Pasakė, kad aš gyva nebeliksiu, telefonas bus sudaužytas, aš būsiu nužudyta, ir vyras lygiai taip pat.“. Moteris patvirtino, kad jai sukėlė fizinį skausmą. Vyras nurodė, kad jį pastūmė, virto nugara ant žolyno, skauda nugara, stresą patyrė. Vizualiai ant moters ir vyro akivaizdžių sužalojimų nebuvo matyti. (1 t. b. l. 190.)

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis D. N., 2022 m. liepos 1 d. apie 12:06 val., adresu (duomenys neskelbtini), vykstant žodiniam konfliktui su L. Š., tuo metu, kai L. Š. mėgino telefonu užfiksuoti konflikto eigą, mėgindamas išmušti telefoną iš L. Š. rankos, sudavė L. Š. per kairę ranką, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą kairiame dilbyje, kas jai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas taip pat pripažįsta įrodyta, kad D. N. 2022 m. liepos 1 d. apie 12:08 val., adresu (duomenys neskelbtini) namo kieme, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, J. Š. bandant apginti ir užstoti savo sutuoktinę L. Š., rankų kumščiu vieną kartą sudavė pastarajam į krūtinę ir jį pargriovė, tokiu būdu padarydamas jam odos nubrozdinimus dešinės alkūnės sąnario srityje, ir taip padarydamas J. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis D. N. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies – pripažino, kad norėdamas išmušti nukentėjusiajai L. Š. iš rankų telefoną, kuriuo ji jį filmavo, galėjo suduoti nukentėjusiajai per ranką ir šiais savo veiksmais jai padaryti poodinę kraujosruvą kairiame dilbyje. Bet kaltinamais kategoriškai neigė, kad sugriebė L. Š. už kairės rankos ir ją pasuko. Taip pat kaltinamais D. N. pripažino, kad pastūmė rankomis nukentėjusįjį J. Š., dėl ko šis nukrito ant žemės ir dėl to patyrė odos nubrozdinimus dešinės alkūnės sąnario srityje. Bet kaltinamais D. N. kategoriškai neigė, kad turėjo su savimi kažkokį aštrų daiktą ir, kad juo įbrėžė J. Š. į kairę ranką. Kaip ir kokiu būdu padaryti J. Š. sužalojimai yra būtent rankoje jis pasakyti negalėjo.

Nukentėjusioji L. Š. teisimojo posėdžio metu parodė, kad jai jų gyvenamojo namo kiemu einant link automobilio, pro trečio aukšto langą išlindęs kaltinamais pradėjo šaukti, jai grasinti susidoroti, po to išėjęs į lauką, privažiavo prie jos su paspirtuku, taip mėgindamas ant jos užvažiuoti ir ją sužaloti, o ji, norėdama apsisaugoti ir užfiksuoti įvykį išsitraukė telefoną ir pradėjo fotografuoti kaltinamąjį, kas nepatiko D. N., todėl šis griebė jai už rankos ir ją pasuko, dėl ko ji išmetė telefoną. Nukentėjusysis J. Š. parodė, kad jis matė ir girdėjo kaip D. N. šaukė ir grasino jo žmonai, jis matė kaip D. N. griebė žmonai už rankos ir išmušė telefoną. Taip pat nukentėjusioji L. Š. parodė, kad J. Š. atėjo jos gelbėti, o D. N. priėjo tada prie J. Š. ir turėjo kažkokį aštrų daiktą paslėptą, tarsi švirkštą, adatą, tada smogė J. Š. keletą kartų į širdies plotą, dėl ko J. Š. nukrito su balsu ant žemės. Nukentėjusysis J. Š. parodė, kad kaltinamasis buvo priėjęs prie automobilio, kur jis sėdėjo, kaltinamasis tyčiojosi iš jo, po to kai, jis priėjo prie L. Š., pajuto skausmą į kairę ranką, paskui smūgiai (smūgis) buvo į krūtinę su kumščiais, dėl ko jis griuvo aukštielninkas ant nugaros, o D. N. vėl važiavo su paspirtuku ant žmonos. Abu nukentėjusieji nurodė, kad D. N. buvo agresyviai nusiteikęs, jiems grasino, važiavo prie jų su paspirtuku, bet tuo metu, kai išmušė L. Š. telefoną iš rankos ir kai stūmė J. Š., paspirtukas buvo ant žemės numestas. Liudytojas policijos pareigūnas B. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pagal iškvietimą jie atvyko jau po paties įvykio, o kaltinamais buvo pasišalinęs, jie mėgino jį pavyti, bet nepavyko. Jam bendraujant su nukentėjusiaisiais jokių akivaizdžių sužalojimų jis nematė. Nurodė, kad nukentėjusieji nevažiavo su atvykusia greitąja pagalba į ligoninę, jie pirma nuvažiavo į policijos komisariatą rašyti pareiškimo.

Nors kaip minėta, kaltinamasis nepripažino, kad jis sugriebė nukentėjusiajai L. Š. už rankos ir ją pasuko bei nepripažino, kad su aštriu daiktu įbrėžė nukentėjusiajam J. Š. į kairę ranką, bet jis pripažino, kad galėjo suduoti L. Š. per ranką, kai mėgino išmušti telefoną, bei pripažino, kad pastūmė rankomis J. Š., dėl ko šis nukrito ant nugaros ant žolės. Byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G785/2022 (03) ir (Nr. G 796/2022 (03) nepaneigia kaltinamojo išsakytos pozicijos, nes jose nurodyta, kad nukentėjusieji galėjo patirti jiems nustatytus sužalojimus užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Bet atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų apie įvykio dieną, t.y. 2022 m. liepos 1 d. nukentėjusiųjų patirtus sužalojimus – abu nukentėjusieji gydytojų buvo apžiūrėti tik kitą dieną - 2022 m. liepos 2 d. Be to, iš pradinių L. Š. ir J. Š. pareiškimų policijai, matyti, kad nebuvo nurodyta, kad 2022 m. liepos 1 d. įvykio metu J. Š. patyrė ir kairės rankos sužalojimus aštriu daiktu ( t. 1, b.l.1-4, 16-18, 60-61). Taigi, iš bylos medžiagos nustatyta, kad tų aplinkybių, kad D. N. galimai galėjo sugriebti L. Š. už rankos ir ją pasukti bei, kad su aštriu daiktu įbrėžė nukentėjusiajam J. Š. į kairę ranką, byloje nepatvirtina jokie kiti įrodymai, tik pačių nukentėjusiųjų parodymai, o priimant apkaltinamąjį nuosprendį negalima remtis tik nukentėjusiųjų parodymais, kurių nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai, todėl aplinkybės, kad D. N. galimai galėjo sugriebti L. Š. už rankos ir ją pasukti bei, kad su aštriu daiktu įbrėžė nukentėjusiajam J. Š. į kairę ranką – laikytinos neįrodytomis ir buvo pašalintos iš kaltinimo.

Be aukščiau aptartų duomenų, kaltinamojo kaltę patvirtina teisiamojo posėdžio metu ištirti kiti rašytiniai įrodymai, tai – 2022 m. liepos 1 d. BIRT išrašas (1 t. b.l. 45), 2022 m. liepos 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t. b. l. 49-55), 2022 m. liepos 1 d. L. Š. pareiškimas (1 t. b. l. 115-117), 2022 m. liepos 1 d. asmens apžiūros protokolas (1 t. b. l. 153-155), 2022 m. spalio 9 d. nukentėjusiosios L. Š. pateikta fotonuotrauka daryta įvykio metu, kai ji nufotografavo agresyviai nusiteikusį D. N. (3 t. b. l. 24-26), 2022 m. rugsėjo 13 d. daiktų apžiūros protokolas

(1 t. b. l. 159-163), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G785/2022 (03) (1 t. b. l. 137), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 796/2022 (03) (1 t. b. l. 82-83), 2023 m. vasario 6 d. medicininių dokumentų apžiūros protokolas (1 t. b. l. 87), 2022 m. liepos 18 d. apžiūros protokolas (1 t. b. l. 190.) Atsižvelgdamas į aptartus duomenis, teismas sprendžia, kad byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų duomenų visuma neabejotinai pagrindžia, kad D. N. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, nes jis tyčia smurtaudamas nežymiai sužalojo nukentėjusiuosius L. Š. ir J. Š., D. N. suvokė, kad smurtaudamas prieš nukentėjusiuosius gali sukelti jiems nežymų sveikatos sutrikdymą ir norėjo taip veikti.

Dėl iš kaltinimo pašalintų aplinkybių

Aprašant pradinį kaltinimą D. N., buvo nurodyta, kad „D. N., 2022-07-01 apie 12.06 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, (duomenys neskelbtini), vykstant žodiniam konfliktui su L. Š., tuo metu, kai L. Š. mėgino telefonu užfiksuoti konflikto eigą, sugriebė L. Š. už kairės rankos ir ją pasuko, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą kairiame dilbyje, kas jai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.“. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis D. N. kategoriškai neigė, kad jis sugriebė L. Š. už kairės rankos ir, kad ją pasuko, o nurodė, kad jis galėjo suduoti L. Š. per kairę ranką, kai mėgino iš jos išmušti telefoną, kitų įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamais D. N. sugriebė L. Š. už kairės rankos ir ją pasuko, byloje nėra. Todėl esant nustatytoms aplinkybėms kaltinimas D. N. keistinas -vietoj nurodytos aplinkybės –„sugriebė L. Š. už kairės rankos ir ją pasuko“, nurodytina aplinkybė – „mėgindamas išmušti telefoną iš L. Š. rankos, sudavė L. Š. per kairę ranką,“.

Be to, aprašant kaltinimą D. N. buvo nurodyta, kad „D. N. 2022 m. liepos 1 d. apie 12:08 val., adresu (duomenys neskelbtini) namo kieme, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, J. Š. bandant apginti ir užstoti savo sutuoktinę L. Š., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu, įbrėžė J. Š. kairę ranką, padarydamas odos nubrozdinimą kairės plaštakos priekiniame paviršiuje, po ko rankų kumščiu vieną kartą sudavė pastarajam į krūtinę ir jį pargriovė, tokiu būdu padarydamas jam odos nubrozdinimus dešinės alkūnės sąnario srityje, ir taip padarydamas J. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą.“ Kaltinamais D. N. bylos nagrinėjimo metu neigė turėjęs kokį nors aštrų daiktą rankoje, įvykio vietoje joks aštrus daiktas nebuvo rastas, patys nukentėjusieji irgi negalėjo tiksliai nurodyti kokį aštrų daiktą turėjo kaltinamais, tik nukentėjusysis J. Š. nurodė, kad „jis pajuto skausmą į kairę ranką“. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 796/2022 (03) nurodyta išvada, kad odos nubrozdinimas kairės plaštakos priekiniame paviršiuje padarytas paveikus, tikėtina, smailiu daiktu, prieš kreipiantis pagalbos į VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninę (2022 m. liepos 2 d.), kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, neatmetama galimybė, kad J. Š. nustatyti sužalojimai buvo padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (1 t. b. l. 82-83.), vienareikšmiškai nesuteikia pagrindo spręsti, kad odos nubrozdinimas kairės plaštakos priekiniame paviršiuje J. Š. patyrė būtent 2022 m. liepos 1 d. dėl kaltinamojo D. N. veiksmų. Kitų įrodymų, patvirtinančių tą aplinkybę, kad D. N. „ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu, įbrėžė J. Š. kairę ranką, padarydamas odos nubrozdinimą kairės plaštakos priekiniame paviršiuje“ byloje nėra. Todėl esant nustatytoms aplinkybėms iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad „ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu, įbrėžė J. Š. kairę ranką, padarydamas odos nubrozdinimą kairės plaštakos priekiniame paviršiuje“.

Dėl bausmės skyrimo

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.

Kaltinamojo D. N. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis D. N. padarė du nesunkius nusikaltimus, nors nuosprendžio priėmimo metu yra teistas, bet nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neteistas, administracine tvarka baustas (t. 3, b. l. 98-107). Sprendžiant dėl bausmės rūšies D. N. parinkimo, atsižvelgtina į jo asmenybę - jis yra gana jauno amžiaus, nevedęs, nedirba, bet yra registruotas Užimtumo tarnyboje, kaltę pripažino iš dalies, savo veiksmus vertino kritiškai, žalos neatlygino, sutinka su civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu, nesutinka su nukentėjusiųjų civiliniais ieškiniais, nes mano, kad jie yra nepagrįsti ir per dideli, atsižvelgtina ir į jo atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai tikslingiausiai ir veiksmingiausiai bus pasiekti kaltinamajam D. N. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskyrus jam inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nurodytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant jos dydį artimą šios bausmės vidurkiui, numatytam BK 48 straipsnio 2 dalyje. Paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, jas iš dalies sudedant. Siekiant padėti kaltinamajam D. N. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktais laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu jam skirtini įpareigojimai – dalyvauti elgesio pataisos programoje ir pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismo vertinimu aptarti įpareigojimai, kurie skirtini vietoj intensyvios priežiūros, padės geriau įgyvendinti paskirtos bausmės tikslus.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu bendrintina su 2022 m. rugpjūčio 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme 46 MGL (2300 Eur) dydžio bauda. Į bausmę įskaitytina bausmė, iš dalies atlikta pagal 2022 m. rugpjūčio 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamajam D. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina pradėjus bausmės vykdymą (t. 3, b. l. 146-149).

Dėl civilinių ieškinių

Byloje yra pareikštas nukentėjusiojo J. Š. civilinis ieškinys dėl 800 Eur turtinės ir 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 102-105, 106-111). Ieškinyje nukentėjusysis nurodė, kad turtinę žalą sudaro išlaidos už kurą, autobuso bilietai, išlaidos medikamentams. Dėl fizinio skausmo sukėlimo ir sveikatos sutrikdymo, negalėjo ieškotis sau tinkamo darbo, įsidarbinti, buvo reikalinga reabilitacija, todėl buvo negautos pajamos, kurias būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų D. N. veiksmų. Dėl D. N. nusikalstamų veiksmų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą. Po kūno sužalojimo yra likę neigiami padariniai, kurie paveikė J. Š. sveikatą, nuolat kartojasi nugaros (stuburo), dešinio kelio skausmai, reikia vartoti vaistus nuo skausmo, reikalinga reguliariai tikrintis sveikatą pas gydytojus specialistus. Dėl patirto kairės rankos įbrėžimo yra reikalinga pastovus, periodiškas pasitikrinimas pas gydytoją imunologą.

Byloje pareikštas nukentėjusios L. Š. civilinis ieškinys dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 173-174, 175-178). Ieškinyje nukentėjusioji nurodė, kad dėl D. N. nusikalstamų veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, jis sužalojo jai ranką, taip pat patyrė didelį išgąstį, stresą, dvasinius išgyvenimus. Kaltinamais su civiliniais ieškiniais nesutiko, nurodė, kad jie yra per dideli ir neatitinka jiems padarytų sužalojimų masto.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis).

Nustatyta, kad dėl kaltinamojo D. N. nusikalstamos veikos nukentėjusysis J. Š. patyrė sužalojimus, specialisto išvadoje Nr. G 796/2022 (03) nurodyta, kad J. Š. nustatyta: odos nubrozdinimai dešinės alkūnės sąnario srityje padaryti paveikus kietu buku daiktu (-ais), prieš kreipiantis pagalbos į VšĮ Klaipėdos universitetinė ligonine (2022-07-02), kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 82-83). Iš 2023 m. vasario 6 d. medicininių dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad specialistas R. D. pateikė išvadą, jog iš dokumentų matyti, kad 2022 m. birželio 21 d., 17.36 val. J. Š. nustatytas dešinio kelio sąnario menisko pažeidimas. Šis sužalojimas negali būti 2022 m. liepos 1 d. patirtos traumos pasekmė (t. 1, 87).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nukentėjusiojo J. Š. patirta turtinė žala – išlaidos už kurą, autobuso bilietai, išlaidos medikamentams – nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, kurie patvirtintų nukentėjusiojo apskaičiuotus, jo teigimu, turėtas išlaidas. Nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti atlyginti jo turtinę žalą – tiesioginius nuostolius ir negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs, jei nebūtų įvykdyta nusikalstama veika. Tačiau šiuo atveju turtinė žala turi būti įrodyta objektyviai ir neginčijamai ir šią žalą įrodyti turi būtent nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo, t. y. šiuo atveju pats nukentėjusysis J. Š.. Nagrinėjamu atveju patirtos turtinės žalos faktas nėra įrodytas. Byloje nepateikta jokių duomenų (pvz. duomenų apie patirtas išlaidas kurui, medikamentams ir pan.)., kurie patvirtintų nukentėjusiojo J. Š. nurodytą patirtą 800 Eur turtinę žalą. Nukentėjusiojo pateiktas medicinos dokumentų išrašas, specialisto išvada, atsakymas į siuntimą, nepatvirtina, kad nukentėjusysis patyrė ieškinyje nurodomas išlaidas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei aptartą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju J. Š. jokių patikimų įrodymų, pagrindžiančių jo patirtą 800 Eur turtinę žalą, į bylą nepateikė ir nepagrindė prašomos priteisti turtinės žalos jokiais objektyviais duomenimis, todėl nukentėjusiojo J. Š. reikalavimas atlyginti patirtą 800 Eur turtinę žalą šioje baudžiamojoje byloje atmestinas kaip nepagrįstas.

Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Taikydamas ir aiškindamas neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, kasacinės instancijos teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, atsižvelgiant į įstatyme nurodytus kriterijus, taip pat ir protingumo kriterijų. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina įvertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens (bonuspaterfamilias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jie turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-129/2009). Taip pat vertintinos žalos padarymo aplinkybės ir kaltininko asmenybės pobūdis. Absoliučių asmens vertybių – asmens sveikatos ir gyvybės – gynimo atveju pabrėžiama, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo padariniai ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui, dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012). Esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi, taigi bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino ginamos vertybės svarbą, atsižvelgė į aplinkybes, kuriomis ji buvo pažeista, ir tinkamai jas įvertino.

Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis J. Š. nurodė, kad dėl fizinio skausmo sukėlimo ir sveikatos sutrikdymo, negalėjo ieškotis sau tinkamo darbo, įsidarbinti, buvo reikalinga reabilitacija, todėl buvo negautos pajamos, kurias būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų D. N. veiksmų. D. N. sukėlė fizinį skausmą, stipriai buvo sumušta krūtinės ląsta, dešinė alkūnė, dešinysis kelis, sumušta, skausminga nugara, adata perbrėžtas kairysis delnas. Dėl D. N. nusikalstamų veiksmų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą. Po kūno sužalojimo yra likę neigiami padariniai, kurie paveikė J. Š. sveikatą, nuolat kartojasi nugaros (stuburo), dešinio kelio skausmai, reikia vartoti vaistus nuo skausmo, reikalinga reguliariai tikrintis sveikatą pas gydytojus-specialistus. Dėl patirto kairės rankos įbrėžimo yra reikalingas pastovus, periodiškas pasitikrinimas pas gydytoją imunologą. Jis patirtą fizinį sužalojimą ir moralinę žalą vertina 2 500 Eur. Nustatant nukentėjusiajam J. Š. priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai šiai bylai reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta kaltinamojo D. N. tyčiniais smurtiniais veiksmais, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusysis dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų patyrė fizinį skausmą, jam buvo nežymiai sužalota sveikata – padaryti odos nubrozdinimai dešinės alkūnės sąnario srityje. Teismas įvertina ir kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo – savo kaltę pripažino iš dalies, nukentėjusiojo dėl sužalojimo neatsiprašė. Duomenų, kad dėl smurtinių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam sveikata sutrikdyta negrįžtamai ar užsitęsė ilgesnį laiką, byloje nėra. Nukentėjusiojo sveikatai nekilo tokių padarinių, kurie turėtų itin neigiamą įtaką jo sveikatai ir gyvenimo kokybei ateityje. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis nepateikė duomenų, kad po sveikatos sužalojimo liko neigiami padariniai, kurie paveikė jo sveikatą. Nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, taip pat turi būti atsižvelgiama į teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose nustatomus neturtinės žalos dydžius. Pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo bylose nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama nuo 150 eurų iki 2 000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-696/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-639/2019 ir kt.) suma neturtinei žalai atlyginti.

Atsižvelgęs į visas aptartas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijais, taip pat teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant panašiems sužalojimams, teismas nukentėjusiajam J. Š. padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 300 Eur, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkindamas iš dalies. Kitoje dalyje nukentėjusiojo J. Š. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas.

Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji L. Š. nurodė, kad patyrė didelius nepatogumus, nes dėl D. N. nusikalstama veika padaryto rankos sužalojimo kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą, buvo atliekama teismo medicininė apžiūra, dalyvauja baudžiamajame procese. Stresą dėl D. N. padarytos nusikalstamos veikos jautė ir toliau, kreipėsi pagalbos į sveikatos priežiūros įstaigą, nes svaigo galva, skaudėjo, pakildavo arterinis kraujo spaudimas, paūmėjo širdies ir kraujagyslių sistemos susirgimai, ką patvirtina prie ieškinio pridedami ligos istorijos gydytojo išrašai. Taigi, dėl jai padaryto kūno sužalojimo, patirto fizinio skausmo, didelio išgąsčio, streso, dvasinių išgyvenimų, pablogėjusios sveikatos būklės ir patirtus nepatogumų patyrė neturtinę žalą. Ji patirtą fizinį sužalojimą ir moralinę žalą vertina 3 000 Eur. Nustatant nukentėjusiajai L. Š. priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai šiai bylai reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta kaltinamojo D. N. tyčiniais smurtiniais veiksmais, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusioji dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų patyrė fizinį skausmą, jai buvo nežymiai sužalota sveikata – padaryta poodinė kraujosruva kairiajame dilbyje. Teismas įvertina ir kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo – savo kaltę pripažino iš dalies, nukentėjusiosios dėl sužalojimo neatsiprašė. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad pačios nukentėjusiosios L. Š. elgesys kaltinamojo atžvilgiu buvo rizikingas ir turėjo įtakos kaltinamojo D. N. smurtiniams veiksmams. Duomenų, kad dėl smurtinių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai sveikata sutrikdyta negrįžtamai ar ilgesniam laikui, byloje nėra. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusiosios neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiais nukentėjusiosios darbo ar socialiniais santykiais, gerove.

Atsižvelgęs į visas aptartas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijais, taip pat teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant panašiems sužalojimams, teismas nukentėjusiajai L. Š. padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 300 Eur, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkindamas iš dalies. Kitoje dalyje nukentėjusiosios L. Š. civilinis ieškinys atmestinas.

Byloje taip pat yra pareikštas civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinė ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 73,61 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 36-38), kuriuo prašoma iš kaltinamojo D. N. priteisti nukentėjusiųjų J. Š. ir L. Š. gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai, išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu. Kaltinamasis su šiuo civiliniu ieškiniu sutiko. BPK 115 straipsnį, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas ir visiškai tenkintinas, nes kaltinamasis D. N. neteisėta veika padarė žalą nukentėjusiųjų sveikatai, todėl privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiųjų gydymui iš D. N. priteistina 73,61 Eur.

2022 m. lapkričio 10 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu taikytas ir 2023 m. gegužės 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nutartimi iki 2023 m. rugpjūčio 10 d. pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamajam D. N. nuosavybės teise priklausančiam turtui – butui/patalpai -butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), 14300,00 Eur rinkos vertės, paliktinas galioti iki nukentėjusiesiems L. Š. ir J. Š. priteistų civilinių ieškinių visiško atlyginimo

Proceso išlaidų nėra.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. N. pripažinti kaltu:

- padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (dėl L. Š. sužalojimo) ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (dėl J. Š. sužalojimo) ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsniu 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti D. N. subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant D. N. dalyvauti elgesio pataisos programoje ir pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsniu 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2022 m. rugpjūčio 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu D. N. paskirta bausme – 46 MGL (2300 Eur) dydžio bauda ir D. N. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant D. N. dalyvauti elgesio pataisos programoje ir pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir 46 MGL (2300 Eur) dydžio baudą. Į bausmę įskaityti pagal 2022 m. rugpjūčio 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamąjį įsakymą atliktą bausmę.

Kaltinamajam D. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Nukentėjusiosios L. Š. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo D. N. L. Š. 300,00 Eur (tirs šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje nukentėjusiosios L. Š. civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo J. Š. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo D. N. nukentėjusiajam J. Š. 300,00 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje nukentėjusiojo J. Š. civilinį ieškinį atmesti.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo D. N. civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos naudai 73,61 Eur (septyniasdešimt tris eurus 61 centą) turtinės žalos atlyginimo.

2022 m. lapkričio 10 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu taikytą ir 2023 m. gegužės 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi iki 2023 m. rugpjūčio 10 d. pratęstą laikiną nuosavybės teisių apribojimą kaltinamajam D. N. nuosavybės teise priklausančiam turtui – butui/patalpai -butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), 14300,00 Eur rinkos vertės, palikti galioti iki nukentėjusiesiems L. Š. ir J. Š.

priteistų civilinių ieškinių visiško atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė