- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-10-23
- Bylos Nr.
- 1A-793-383-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-24-1-00421-2012-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas (pirm.), Olegas Šibkovas, Algimantas Smolskas
- Nuteistasis
- S. L.
- Advokatai
- Audronė Jasinskienė
- Kategorijos
Pranešėjas Valdas Vitunskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-793-383-2013
Teisėja Dalia Kursevičienė Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00421-2012-0
2013 m. spalio 23 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Olego Šibkovo ir Algimanto Smolsko, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei, nuteistajam S. L., jo gynėjai advokatei Audronei Jasinskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. nuosprendžio, kuriuo S. L. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį – 50 (penkiasdešimties) parų areštu;
- pagal BK 290 straipsnį – 50 (penkiasdešimties) parų areštu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 70 (septyniasdešimties) parų areštas, bausmę atliekant areštinėje.
Iš S. L. R. J. naudai priteista 100 (vienas šimtas) Lt turtinės žalos ir 2000 (du tūkstančiai) Lt neturtinės žalos atlyginimo, UAB „V. T.“ naudai – 1237,53 Lt (vienas tūkstantis du šimtai trisdešimt septyni litai 53 ct) turtinės žalos atlyginimo, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai – 222,87 Lt (du šimtai dvidešimt du litai 87 ct) žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. L. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2012 m. balandžio 13 d. apie 02.00 val., (duomenys neskelbtini) namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje elgdamasis įžūliai ir agresyviai, tai yra keikdamasis necenzūriniais žodžiais, panaudojo prieš nukentėjusįjį, jį atvežusį taksi vairuotoją R. J., fizinį smurtą, tai yra tyčia du kartus kumščiais sudavė į veido sritį, jam nugriuvus, sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius į įvairias kūno vietas, taip padarė jam galvos sumušimą, galvos smegenų sukrėtimą, krūtinės ląstos kairės pusės sumušimą su išsivysčiusia potraumine tarpšonkaulinių nervų neuralgija, odos nubrozdinimus kairiame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairiame kelio sąnaryje, kairėje alkūnėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, po to paėmęs ant žemės nukritusį nukentėjusiajam R. J. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson W2001“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 100 litų, tyčia, mesdamas jį į namo sieną, sugadino, padarydamas R. J. 100 Lt turtinę žalą, po to ištraukęs iš UAB „V. T.“ priklausančio automobilio MB C200 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo spynelės raktelius, kurių vertė 1237,53 Lt, juos tyčia išmetė ir taip padarė UAB „V. T.“ 1237,53 Lt turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais S. L. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
S. L. taip pat nuteistas pagal BK 290 straipsnį už tai, jis, 2012 balandžio 13 d. apie 02.15 val. (duomenys neskelbtini) namo, sulaikymo metu, įtariant jį viešosios tvarkos pažeidimu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, keikėsi necenzūriniais keiksmažodžiais, plūdo jį sulaikančius policijos pareigūnus R. B. ir Ž. S. neetiškais necenzūriniais žodžiais, tai yra įžeidė valstybės tarnautojus – savo pareigas einančius Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės mobilaus būrio vyriausiąjį patrulį R. B. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės mobilaus būrio specialistą Ž. S..
Nuteistasis S. L. skundžia Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, išteisinant S. L. kaip nepadariusį jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, ir netenkinti civilinių ieškinių. Skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje tik abstrakčiai nurodė, kad „kaltinamojo S. L. veika akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, kadangi muštynes jis sukėlė viešoje vietoje“, tačiau, kuo pasireiškė visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas bei nepagarbos aplinkiniams demonstravimas, teismas nedetalizavo. Skunde nurodoma, jog bylos medžiaga patvirtina, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo R. J. kilo asmeninis konfliktas, nuteistajam išreiškus nepasitenkinimą taksi vairuotojo mėginimu, pasinaudojus keleivio neblaivumu, gauti nepagrįstai didelį užmokestį už paslaugą. Ši aplinkybė yra svarbi atskleidžiant S. L. veiksmų paskatas bei įvertinant, ar nukentėjusiojo elgesys nebuvo provokuojantis ir rizikingas (kas pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe), ir kokią tai turėjo reikšmę konflikto vystimuisi. Šios aplinkybės nustatymas yra reikšmingas pripažįstant, ar nuteistojo veiksmai buvo atlikti dėl chuliganiškų paskatų, ar įtakoti asmeninių priežasčių ir kokią reikšmę šiems veiksmams turėjo nukentėjusiojo elgesys. Skunde teigiama, kad teismas netyrė ir neįvertino aplinkybių, kurios klostėsi tarp nukentėjusiojo ir S. L. prieš jų betarpišką konfliktą namo kieme. Nuteistojo teigimu, teismo posėdyje peržiūrėtas vaizdo įrašas patvirtina, kad jis veikė spontaniškai, o nukentėjusysis R. J. taip pat konfliktavo, nebuvo pasyvus, provokavo tolimesniems nuteistojo netinkamiems veiksmams. S. L. teigia, kad jo veiksmai buvo padaryti dėl priešiškų asmeninių santykių su nukentėjusiuoju, įvykio niekas nematė, kitų žmonių nebuvo, įvykis truko labai trumpai (nuo 02:03:42 val. iki 02:06:20 val.). Tai patvirtina teismo posėdžio metu peržiūrėtas vaizdo įrašas ir 2012-04-26 apžiūros protokolas. Nuteistojo teigimu, liudytoja V. B. teismo posėdyje parodė, kad „to konflikto nematė pašaliniai asmenys“ (t. 2, b. l. 13). Liudytojas V. Ž. pasakė, kad „ten daugiau nieko nebuvo naktį“ (t. 2, b. l. 37). Pats nukentėjusysis teisme parodė, kad niekas iš pašalinių asmenų konflikto nematė. Šią aplinkybę baigiamojoje kalboje patvirtino ir kaltinimą palaikiusi prokurorė. Todėl teismas, nuteistojo manymu, padarė neteisingą išvadą, kad „S. L. veika akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką“ ir nepagrįstai pripažino jį kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.
Nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi, kad nei įtarimas, nei kaltinimas pagal BK 209 straipsnį nebuvo suformuluoti konkrečiai, nėra pakankamai aišku dėl kokių žodžių ištarimo buvo pradėtas ir vykdomas baudžiamasis persekiojimas. Tiek pranešime apie įtarimą, tiek kaltinime ir nuosprendyje tik teigiama, kad nuteistasis sulaikymo metu keikėsi necenzūriniais žodžiais ir plūdo jį sulaikančius pareigūnus, nenurodant konkrečių kaltinamojo ištartų žodžių. Nuteistasis nurodo, kad vieninteliai konkretūs jo ištarti žodžiai „klausyk tu dabar“ yra paminėti tik nuosprendžio dalyje, skirtoje ištirtų įrodymų analizei, t. y. pateikiant nukentėjusiojo R. B. parodymus. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad paminėti žodžiai niekaip negali būti laikomi necenzūriniais keiksmažodžiais ar neetiškais ir įžeidžiančiais žodžiais. Todėl, nuteistojo manymu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal netinkamai suformuluotą kaltinimą, priėmė BPK 305 straipsnio reikalavimų neatitinkantį nuosprendį.
Skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik nukentėjusiųjų policijos pareigūnų parodymais, neįvertino juose esančių prieštaravimų: 2012-04-13 tarnybiniuose pranešimuose abu policijos pareigūnai visiškai identiškai nurodė, kad, vos tik jiems paprašius eiti iki tarnybinio automobilio, S. L. pradėjo elgtis agresyviai, plūstis necenzūriniais žodžiais bei spardė tarnybinio automobilio duris ir saloną, galva trankėsi į automobilio stiklą. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad abiejų pareigūnų tarnybiniai pranešimai yra visiškai identiškos kopijos. Tuo tarpu, susipažinę su jiems prieštaraujančiais liudytojų parodymais, apklausiami teisme nukentėjusieji teigė, kad grasinimai susidorojimu ir necenzūriniai žodžiai buvo sakomi tarnybiniame automobilyje jau vykstant į policijos komisariatą. Teismas šioje dalyje visiškai nevertino liudytojų T. P., V. B. ir K. A. parodymų, patvirtinančių, kad S. L. tik garsiai reiškė emocijas dėl to, kad pats buvo taksistų sužalotas, aiškino, kad yra nukentėjęs labiau už R. J. ir reikalavo medikų pagalbos. Tačiau, nuteistojo teigimu, skundžiamame nuosprendyje teismas nenurodė, kodėl šių liudytojų parodymus atmeta.
Skunde taip pat teigiama, jog teismas nepasisakė dėl policijos pareigūnų padarytų Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio bei Policijos patrulių veiklos instrukcijos 44.2 punkto pažeidimų. Liudytojai patvirtino, kad įvykio metu nuteistasis buvo sužalotas ir policijos pareigūnų prašė iškviesti medikus, tačiau pareigūnai į jo prašymus nereagavo. Nuteistasis teigia, kad jam padarytus sužalojimus patvirtina byloje esanti specialisto išvada (t. 2, b. l. 2-4), kurioje konstatuota, kad sužalojimai padaryti 11 trauminių poveikių pasėkoje ir kad jie nėra būdingi griuviminei traumai. Teismas šios išvados visiškai nevertino ir nuosprendyje dėl jos nepasisakė, kaip nepasisakė ir dėl byloje esančio Kauno apylinkės teismo 2013-01-24 nutarimo, kuriuo nutraukta administracinė byla K. L. atžvilgiu (t. 2, b. l. 5-8). Šis nutarimas, nuteistojo teigimu, akivaizdžiai patvirtina, kad policijos pareigūnai įvykio aplinkybes vertino neadekvačiai ir tiek K. L., tiek ir nuteistąjį kaltino nepagrįstai. Nuteistasis pažymi, kad kaltinimą palaikanti prokurorė, replikuodama po gynėjos baigiamosios kalbos, pati nurodė, jog, kadangi tarnybiniame automobilyje vaizdo kamerų nebuvo, galima abejoti kas ten vyko. Tačiau teismas kaltinimo abejones aiškino ne kaltinamojo, o nukentėjusiųjų pareigūnų naudai. Apeliantas teigia, kad Kauno apylinkės teismui administracinėje byloje nustačius, kad policijos pareigūnų parodymai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, šioje baudžiamojoje byloje darytina analogiška išvada.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad UAB „V. T.“ civilinį ieškinį teismas tenkino nepagrįstai. Nuteistasis teigia, kad civilinis ieškovas privalėjo įrodyti, kiek kainavo naujo automobilio užvedimo spynelės rakto gamyba, tuo tarpu byloje esantis UAB „S.“ pasiūlymas to neįrodo. Teismo posėdyje civilinio ieškovo atstovas patvirtino, kad naujo rakto negamino ir jokių išlaidų neturėjo, todėl ir negali pateikti apmokėjimą patvirtinančio dokumento. Nuteistasis nurodo, kad tai tik patvirtina jo parodymus, jog automobilio užvedimo spynelės raktą jis tik numetė automobilio salone ir neabejoja, kad jis ten ir buvo rastas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. L. apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis nutartis Nr. 2K-43/2006).
Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šių reikalavimų apylinkės teismas, pripažindamas S. L. kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje, 290 straipsnyje, nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus, teisingai juo įvertino ir tinkamai motyvavo savo sprendimą, ir padarė teisingas išvadas dėl nuteistojo S. L. veikų kvalifikavimo. Tačiau, skirdamas S. L. bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, nepilnai vadovavosi LR BK 54 straipsnio nuostatomis.
Apeliacinio skundo pagrindiniai argumentai yra dėl veikų kvalifikavimo. Nuteistasis akcentuoja, kad tarp jo ir taksi vairuotojo R. J. kilo asmeninis konfliktas, kad jis nepadarė viešos vietos pažeidimo. Tačiau, apylinkės teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad nuteistojo S. L. veiksmai įžūlūs, įvykdyti viešoje vietoje, buvo sukeltas triukšmas ir sutrikdyta visuomenės rimtis. Nuteistojo S. L. veiksmų įžūlumas pasireiškė smūgių sudavimu taksi vairuotojui. Taksi vairuotojui R. J. buvo padaryti sužalojimai. Sukeltas triukšmas buvo girdimas butuose, tai patvirtino liudytoja K. A., kuri parodė, kad būnant namuose, lauke išgirdo triukšmą, ir išėjo į balkoną. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nuteistojo S. L. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1d.
Nuteistasis ginčija nuteisimą pagal LR BK 290 straipsnį, teigdamas, kad nėra nusikaltimo sudėties. Pagal apelianto argumentų turinį, darytina išvada, kad apeliantas teigia, kad tai administracinis teisės pažeidimas. Taip pat nurodo, kad kaltinimas buvo nekonkretus, nenurodyti, kokie buvo vartoti necenzūriniai žodžiai.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodyti konkrečius keiksmažodžius ar konkrečius necenzūrinius žodžius viešoje kalboje ir raštuose, dokumentuose neleidžia Valstybinės kalbos įstatymas. Todėl, tiek ikiteisminio tyrimo medžiagoje ( tarnybiniuose pranešimuose) tiek procesiniuose apklausos protokoluose, tiek kaltinamajame akte bei nuosprendyje pagrįstai nurodyta, kad nuteistasis vartojo necenzūrinius žodžius. Todėl apelianto argumentas, kad kaltinimas nekonkretus, yra nepagrįstas.
BK 290 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Tuo tarpu pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla už pasipriešinimą policijos pareigūno teisėtiems nurodymams ar reikalavimams, jų nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. Iš to matyti, kad ATPK 187 straipsnio paskirtis iš esmės ta pati, kaip ir BK 290 straipsnio, – sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą. Tačiau sprendžiant baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo problemą, teismai vadovaujasi bendrąja ATPK 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad administracinė atsakomybė už ATPK numatytus teisės pažeidimus kyla, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant BK 290 straipsnyje ir ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytų veikų atribojimo klausimą veika gali būti pripažįstama nusikalstama, jei dėl jos intensyvumo, trukmės ar kitų požymių laikytina pavojingesne nei administracinis teisės pažeidimas (kasacinės bylos Nr. 2K-396/2009, 2K-505/2010).
Taigi, pagal teismų praktiką BK 290 straipsnyje nustatyto draudimo paskirtis – sudaryti galimybes valstybės tarnautojams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims vykdyti savo pareigas ir taip užtikrinti normalią jų veiklą. Be to, šia BK norma yra saugoma ir minėtų asmenų garbė bei orumas jiems atliekant viešojo administravimo pareigas. Įstatyme nenumatyta aplinkybių, kurioms esant valstybės tarnautojų ar kitas viešojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų įžeidinėjimas galėtų būti pateisinamas (kasacinės nutartys Nr. 2K- 421/2007, 2K-396/2009). Iš to darytina išvada, kad pagal BK 290 straipsnį atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Šiame straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti. BK 290 straipsnyje numatyta nusikalstama veika aprašyta kaip formalioji, t. y. kaip būtinas bei pakankamas baudžiamajai atsakomybei objektyvusis požymis joje nurodyta veika, o nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsižvelgiant į S. L. veiksmų intensyvumą – kad vyko ilgą laiką ir išsakytų žodžių įžeidžiamą pobūdį, pagrįstai S. L. taikyta baudžiamoji atsakomybė ir jo veika kvalifikuotina pagal BK 290 straipsnį.
Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad iš pradžių konfliktas kilo tarp taksi vairuotojo R. J. ir nuteistojo S. L.. S. L. sudavė smūgius taksi vairuotojui, taksi vairuotojas kvietė pagalbą ir policiją.
Atvykus policijos pareigūnams R. B. ir Ž. S., nuteistasis S. L. elgėsi agresyviai, ciniškai, įžeidinėjo policijos pareigūnus, tai vyko intensyviai ir ilgą laiką. Tai patvirtino nukentėjusieji. Nors nuteistasis kaltu neprisipažįsta, bet jis taip pat yra pripažinęs, kad gal keiksmažodžiai buvo.
Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti.
Vertindamas byloje nustatytas aplinkybes apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad, atsižvelgiant į S. L. veiksmų intensyvumą, padarytos veikos pobūdį, išsakytus necenzūrinius žodžius, kurie buvo adresuoti policijos pareigūnams būtent dėl jų tarnybinių funkcijų vykdymo, S. L. veika atitinka BK 290 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.
Nuteistasis S. L. nesutinka su UAB „V. T.“ civiliniu ieškiniu, nurodydamas, kad nėra įrodymų dėl ieškinio pagrįstumo. Apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi UAB „S.“ pažyma, kurioje nurodyta rakto pagaminimo kaina ( 1t., b.l.58). Todėl šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.
Apylinkės teismas, paskirdamas S. L. už padarytas nusikalstamas veikas areštą, pilnai nesivadovavo LR BK 54 straipsnio ir 55 straipsnio nuostatomis, ir taip paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. LR BK 65 straipsnyje nurodyta, kad viena arešto para yra prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai. LR BK 55 straipsnyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Apylinkės teismas, skirdamas areštą S. L., visiškai nemotyvavo, kodėl jam paskyrė trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą. Atsižvelgiant į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, į tai, kad sankcijose yra numatytos kitos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, todėl jam skiriama bauda.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2d. 2p., 328 str. 2p.,
nusprendė:
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013-07-3 nuosprendį.
pagal LR BK 284 str. 1d. – 20 MGL dydžio baudą – 2600 litų;
pagal LR BK 290 str. – 20 MGL dydžio baudą – 2600 litų;
LR BK 63 str. 1d., 4d., bausmes iš dalies sudėti ir galutinę subendrintą bausmę paskirti S. L. 30 MGL dydžio baudą – 3900 litų. LR BK 66 str. pagrindu į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką 2012-04-13, ir paskirtą baudą sumažinti 2 MGL ir nustatyti galutinę baudą – 3640 litų.
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.