Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo I. T. ieškinį atsakovei M. T. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu.

Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje atsakovė nedalyvavo. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą atsakovei pranešta tinkamai (LR CPK 121 str. 1 ir 2 d., 130 str.). Byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Civilinio kodekso 3.64 straipsnis numato, kad teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, t.y. teismas gali vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti (Civilinio kodekso 3.64, 3.54 straipsniai). Šiuo atveju tokio termino skyrimas yra netikslingas, nes bendras ieškovo ir atsakovės gyvenimas faktiškai yra pasibaigęs, bendro ūkio šalys neveda, santuoka yra iširusi galutinai, teismo paskirtas terminas susitaikymui šalių apsisprendimo skirtis nepakeistų, o tik pažeistų šalių teises bei koncentruoto bylos išnagrinėjimo principą, pareikalautų papildomų išlaidų.

Dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo.

Ieškovas prašo panaikinti 2016 m. spalio 13 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus santuokos apskaitos įrašą, įrašo Nr. 5260, apie I. T. ir M. T. (iki santuokos – L.) santuoką dėl atsakovės kaltės, motyvuojant tuo, kad po santuokos sudarymo atsakovė gyveno kartu su ieškovu tik kelias dienas, po to pasiėmė savo asmeninius daiktus, sutuoktiniams svečių dovanotus pinigus ir nežinant ieškovui išvažiavo, nepaaiškino tokio savo elgesio ir vėliau. Nuo to laiko ieškovas ir atsakovė kartu negyvena, neveda bendro ūkio. Atsakovė iš esmės savo elgesiu pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas, nustatytas LR CK 3.27 str. 1 d., nes nesirūpina ieškovu, jų šeimos gerove, nebendrauja, t.y. savo elgesiu suardė tarpusavio ryšį. Atsakovė savo pozicijos šiuo klausimu neišreiškė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bažnyčioje sudaryta santuoka nutraukiama bažnytiniame tribunole, vadovaujantis bažnyčios kanonų teise. Teismas negali nutraukti bažnyčioje sudarytos santuokos. Teismas gali tik panaikinti santuokos apskaitos įrašą civilinės metrikacijos skyriuje. Nustatyta, kad 2016 m. spalio 8 d. I. T. ir M. T. susituokė Visų Šventųjų parapijoje, o 2016 m. spalio 13 d. įrašą apie tai įregistravo Vilniaus miesto CM skyriuje, įrašo Nr. 5260, todėl teismas sprendžia klausimą dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo dėl atsakovės kaltės. LR CK 3.60 str. 3 d. nurodyta, kad preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgėsi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė vos po kelių dienų nuo santuokos įregistravimo yra palikusi šeimą, nesidomi ir nepalaiko jokių ryšių su savo sutuoktiniu, net nepaaiškino savo išsikraustymo ir gyvenimo atskirai nuo sutuoktinio priežasčių, neprisideda prie bendro ūkio, yra nelojali ir neištikima šeimai, todėl esant nustatytoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad santuoka tarp šalių iširo dėl atsakovės kaltės, todėl naikintinas I. T. ir M. T. (iki santuokos – L.) 2016 m. spalio 13 d. Vilniaus miesto CM skyriuje įregistruotos santuokos apskaitos įrašą, įrašo Nr. 5260, dėl atsakovės kaltės.

Bylos duomenimis šalys neturi bendrų nepilnamečių vaikų, dalintino nekilnojamojo ir privalomo registruoti kilnojamojo turto ar kreditorių. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimą (Civilinio kodekso 3.62, 3.59 straipsniai), tačiau ieškovas sau išlaikymo iš atsakovės nereikalauja, o atsakovė yra sveiko ir darbingo amžiaus, todėl jai išlaikymas nepriteistinas.

Dėl pavardžių po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo.

Po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo ieškovas sutinka palikti atsakovei santuokos įregistravimo metu įgytą pavardę, o atsakovė savo pozicijos šiuo klausimu nepateikė. Nesant ginčo tarp šalių, po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo atsakovei paliktina santuokos įregistravimo metu įgyta pavardė (CK 3.69 str.1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovo reikalavimai patenkinti pilnai, tačiau ieškovas nei patikslintu ieškiniu, nei teismo posėdyje neprašė jo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisti iš atsakovės, todėl teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 270 str., 284 str. teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Panaikinti I. T., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. T. (iki santuokos – L.), a.k. (duomenys neskelbtini) 2016 m. spalio 13 d. Vilniaus miesto CM skyriuje įregistruotos santuokos apskaitos įrašą, įrašo Nr. 5260, dėl atsakovės kaltės.

Po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo ieškovui I. T. palikti jo pavardę – „T.“, atsakovei M. T. palikti santuokos įregistravimo metu įgytą pavardę – „T“.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.