Šiaulių apygardos teismo nutartis

2024-06-13 · Civilinė byla Nr. e2S-287-368/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-06-13
Bylos Nr.
e2S-287-368/2024
Teisminio proceso Nr.
2-18-3-00802-2024-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mockevičius
Ieškovas
I. M.
Atsakovas
E. M.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-287-368/2024Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00802-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.2;3.1.14.8.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.2.3;3.3.2.4; 3.3.2.5(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 13 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. M.

atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui E. M. dėl susitarimo dėl santuokos nutraukimo teisių pasekmių sąlygų pakeitimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. M. ieškiniu prašė: 1) pakeisti 2012 m. rugpjūčio 8 dienos sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių dalyje dėl nekilnojamojo turto pasidalijimo (sutarties 5.1–5.5 punktai) ir Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 dienos sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-675-744/2012 dalyje dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto pasidalijimo ir juos suformuluoti sekančiu būdu:

5.1. mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirties 0,1558 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pasidalijamas lygiomis dalimis, nustatant buvusiems sutuoktiniams asmeninės nuosavybės teisę kiekvienam į 1/2 dalį šio nekilnojamojo turto;

5.2. pastatas - gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), pasidalijamas nustatant buvusiems sutuoktiniams asmeninės nuosavybės teises į sekančias šio pastato patalpas: a) I. M. nuosavybėn atitenka patalpos pažymėtos indeksais 1-11 2,62; 1-12 9,79; 1-13 21,88; 1-14 9,74; bei 1/2 dalis patalpų, pažymėtų indeksais 1-6 2,40; 1-7 1,87; 1-8 1,77 ir 1-9 3,28; b) E. M. asmeninės nuosavybės teise atitenka patalpos, pažymėtos indeksais 1-1 6,16; 1-3 13,02; 1-15 36,85; 1-16 15,48 bei 1/2 dalis patalpų, pažymėtų indeksais 1-6 2,40; 1-7 1,86; 1-8 1,77; 1-9 3,28. Patalpos, kurių po 1/2dalį valdo abu bendrasavininkiai, priskiriamos bendram naudojimui.

5.3. ūkiniai pastatai - malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinė (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), tvartas (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), viralinė (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), kiemo rūsys (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), kuro rezervuaro pastatas (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) ir kiti inžinieriniai statiniai (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), pasidalijami lygiomis dalimis nustatant kiekvienam iš buvusių sutuoktinių asmeninės nuosavybės teisę į 1/2 dalį kiekvieno aukščiau išvardinto objekto.

2) Sutarties 5.6–5.9 punktai lieka galioti ta pačia redakcija, kaip buvo patvirtinta teismo, tačiau keičiama jų eilės numeracija atitinkamai į 5.4 –5.7 punktus; 3) Priteisti iš atsakovo valstybės naudai už ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

2. Nurodė, kad po to, kai buvo Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 dienos sprendimu civilinėje byloje Nr. 2- 675-744/2012 patvirtinta 2012 m. rugpjūčio 8 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, paaiškėjo, kad remiantis minėtu sprendimu Viešajame registre remiantis buvo padarytas įrašas, kad gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o šiuo adresu esantis žemės sklypas nuosavybės teise priklauso I. M. ir E. M.. Tokia situacija neatitinka šalių buvusios valios. Buvę sutuoktiniai kreipėsi į viešą registrą prašydami pakeisti duomenis apie nekilnojamojo turto priklausomybę ir teisinį statusą, tačiau 2020 m. birželio 23 dienos viešo registro tvarkytojo sprendimu prašymas buvo atmestas, motyvuojant, kad pateiktame dokumente nėra Nekilnojamojo turto registro nuostatuose numatytų duomenų, būtinų nekilnojama daiktui identifikuoti. Paaiškėjo, kad Sutarties 5 punkte, kuriame aptariamas nekilnojamojo turto pasidalijimas, nėra nurodyta duomenų, apie kuriuos sprendime pasisakė viešo registro tvarkytojas. Šis trūkumas laikytinas esmine teisine klaida, kurią padarė tiek buvę sutuoktiniai, ruošdami Sutartį, tiek teismas, tvirtindamas ydingą Sutartį. Kitą vertus, 2012 metais turtas neturėjo adreso. Ieškovė ir atsakovas buvo pateikę prašymą teismui pakeisti aukščiau nurodytą susitarimą ir jį patvirtinusį teismo sprendimą, tačiau Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. kovo 5 d. prašymą atmetė, nurodydamas, kad šalys gali viešojo registro tvarkytojo sprendimą skųsti įstatymo nustatyta tvarka. Buvę sutuoktiniai šios teismo nutarties neskundė, nes teismo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių yra dvišalis sandoris, kurio sąlygos gali būti keičiamos tik ginčo teisenos tvarka teismui priimant kitą teismo sprendimu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį.

4. Teismas atkreipė dėmesį, kad teismas tiek 2023 m. liepos 20 d. nutartimi, tiek 2024 m. kovo 5 d. nutartimi atmesdamas šalių prašymus, atkreipė dėmesį, jog bylos šalys kreipdamosi į valstybės įmonę (toliau – VĮ) Registrų centras nepateikė Pakruojo rajono savivaldybės mero 2023 m. birželio 7 d. potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo patikslinti objekto, esančio Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), duomenys, t. y., pareiškėjams priklausančiam padalytam turtui yra suteiktas adresas, (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad po to, kai buvo priimtos minėtos nutartys, šalys į VĮ Registrų centras pakartotinai nesikreipė ir nebandė susidariusios situacijos spęsti ne teismo tvarka, teismo nutarčių, kuriomis atmesti prašymai, įstatymų nustatyta tvarka neskundė. Teismas padarė išvadą, jog iš ieškinio turinio akivaizdu, kad tarp šalių nėra nesutarimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5 punkto pakeitimo, įrašant nekilnojamojo turto unikalius numerius ir adresą, jų siekis tas pats, tiesiog dirbtinai imituojamas ginčas, siekiant išspręsti susidariusią situaciją. Teismas įvertinęs, kad realaus šalių ginčo nėra, atsisakė priimti ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovė I. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-7410-1204/2024, kuria atsisakyta priimti ieškovės I. M. ieškinį dėl Sutarties pakeitimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė privalo skųsti viešojo registro tvarkytojo atsisakymą keisti duomenis. Esą, tokiu būdu viešojo registro tvarkytojas pats privalės pašalinti nekilnojamojo turto identifikavimo problemas, kurios atsirado pirmos instancijos teismui patvirtinus ydingą ir įstatymo neatitinkantį susitarimą dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.

5.2. Teismas spręsdamas dėl ieškinio priėmimo, nepagrįstai įvertino, kad ieškinyje dėstomos aplinkybės patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovo ginčo nėra. Teismas atsisakė ieškinį priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Ši procesinė norma neleidžia teismui spręsti, ar tarp šalių yra ginčas, ar jo nėra, nes minėta norma reglamentuoja materialinio teisinio reikalavimo nagrinėjimo tvarką. Teismas savo prielaidą, jog tarp šalių nėra ginčo, grindžia, tikėtina, pridėta ankstesnio teismo nutartimi, kuria buvo atmestas ginčo šalių bendras prašymas pakeisti 2012 metų susitarimą dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Ieškovei reiškiant pastarąjį ieškinį tikėtina, kad tarp šalių kilo ginčas dėl to, kokia tvarka ir pagrindais reikia ginti neteisėta 2012 m. teismo nutartimi pažeistas jų teises ir materialinės teisės normas, reglamentuojančias santuokoje įgyto turto pasidalijimą: t. y. ginčo teisenos ar administracinės teisenos tvarka. Teismas nėra gavęs atsakovo atsiliepimo. Teismas negali prielaidomis grįsti savo sprendimų, todėl argumentas, kad tarp šalių nėra ginčo, yra nepagrįstas.

5.3. Ieškovė savo ieškinyje nurodė aplinkybes, dėl kurių ji gina savo teises civilinio proceso nustatyta tvarka – viešojo registro tvarkytojas sprendimą atsisakyti keisti viešo registro duomenis grindė tuo, kad pateiktame Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 dienos sprendime, kuriuo patvirtinta 2012 m. rugpjūčio 8 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, nėra Nekilnojamojo turto registro nuostatuose numatytų duomenų, būtinų nekilnojama daiktui identifikuoti. Ieškovė yra įsitikinusi, kad teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių negali būti pakeistas administracinio teismo sprendimu, nes santuokoje įgyto turto pasidalijimo klausimus reglamentuoja Civilinio kodekso normos. Administracinis teismas savo sprendimu negali įpareigoti viešojo registro tvarkytoją pakeisti ar kaip nors modifikuoti įsiteisėjusį teismo sprendimą ar šalių sudarytą sutartį.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl atsisakymo priimti ieškinį

7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau Konstitucijos nuostatose įtvirtinta tik teisė kreiptis į teismą, o šios teisės realizavimo tvarka nenustatyta. Konstitucijoje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007). Kreipimasis į teismą pozityvius teisinius padarinius suinteresuotam asmeniui gali sukelti tik tuo atveju, jeigu ši teisė bus įgyvendinama, laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir sąlygų.

8. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. dėl to, jog ginčas nėra nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

9. Iš ieškinio priedų nustatyta, kad Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-675-744/2012 buvo patvirtinta I. M. ir E. M. 2012 m. rugpjūčio 8 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurios 5.1.–5.5. punktais šalys susitarė dėl nekilnojamojo turto padalijimo.

10. Šalys 2020 m. birželio 5 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą prašydamos pakeisti Nekilnojamo turto registro duomenis (registro įrašų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau 2020 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) jų prašymas buvo atmestas, nurodant, kad Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendime nėra nekilnojamojo turto registro nuostatuose numatytų duomenų, būtinų nekilnojamajam turtui identifikuoti. Minėto sprendimo šalys neskundė.

11. Šalys iš esmės tapačiu ieškiniui reikalavimu, 2020 m. birželio 23 d., 2023 m. kovo 24 d., 2023 m. liepos 19 d., ir 2023 m. lapkričio 29 d. prašymais kreipėsi į santuokos nutraukimo bylą nagrinėjusį teismą. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. spalio 12 d. nutartimi prašymą atmetė. Motyvuodamas, kad bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kad Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimu (civilinėje byloje Nr. 2-675-744/2012) pareiškėjams padalytam turtui yra suteiktas adresas, kurį prašoma papildomai įrašyti, t. y. (duomenys neskelbtini), o teismas negali remtis prielaidomis ir pakeisti įsiteisėjusį teismo sprendimą įrašydamas pareiškėjų prašyme nurodytą informaciją, kuri nėra pagrįsta jokiais byloje esančiais duomenimis.

12. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. balandžio 21 d. nutartimi teismas šalių prašymą atmetė analogiškais ankstesnėje nutartyje nurodytais motyvais.

13. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. liepos 20 d. nutartimi teismas šalių prašymą atmetė, motyvuodamas, kad nėra duomenų, jog Pakruojo rajono savivaldybės mero 2023 m. birželio 7 d. potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl duomenų adreso objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), patikslinimo buvo pateiktas VĮ Registrų centrui ir šis atsisakė registruoti teismo sprendimu nustatytą turto padalijimo faktą, o jei atsisakė, tai dėl kokių priežasčių.

14. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. kovo 5 d. nutartimi teismas prašymą atmetė, motyvuodamas, kad su prašymu registro tvarkytojui buvo pateikti: 2012 m. spalio 4 d. teismo sprendimas Nr. 2-675-744/2012, 2020 m. birželio 16 d. sutikimas, 2020 m. birželio 11 d. pastato dalių paskaičiavimo projektas, tačiau Pakruojo rajono savivaldybės mero 2023 m. birželio 7 d. potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su prašymu registro tvarkytojui nebuvo pateiktas; teismui nepateikta dokumentų, kurie patvirtintų, kad minėtas registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimas buvo skundžiamas jame nurodyta tvarka.

15. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023 m. spalio 5 d. išrašų nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre įregistruota, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Pakruojo r. sav., (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei ir jos buvusiam sutuoktiniui. Taip pat iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023 m. spalio 5 d. išrašo matyti, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuro rezervuaro pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai (šulinys, tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei ir jos buvusiam sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

16. Apeliantė kreipdamasi ieškiniu į teismą pateikė 2012 m. rugpjūčio 8 d. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, 2012 m. rugpjūčio 8 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimą, VĮ Registrų centras 2020 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. kovo 23 d. patikslintą prašymą dėl sutarties sąlygų pakeitimo, Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. kovo 5 d. nutartį, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023 m. spalio 5 d. išrašus, VĮ Registrų centras 2020 m. birželio 11 d. pastato dalių paskaičiavimo projektą.

17. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantė kreipdamasi į teismą ieškiniu nepateikė įrodymų, kad pakartotinai kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu dėl nuosavybės teisių nekilnojamajam turtui pakeitimo, kartu su kitais reikiamais dokumentais pateikiant Pakruojo rajono savivaldybės mero 2023 m. birželio 7 d. potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl duomenų adreso objektui, esančiam (duomenys neskelbtini). Atskirajame skunde apeliantė taip pat nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, kad prieš kreipiantis į teismą ieškiniu būtų pasikreipusi pakartotinai su prašymu į VĮ Registrų centras.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatęs, kad ieškovė pakartotinai nesikreipė į VĮ Registrų centras su prašymu prie kurio be kitų dokumentų būtų pridėtas Pakruojo rajono savivaldybės mero 2023 m. birželio 7 d. potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nebandė susidariusios situacijos spęsti ne teismo tvarka, pagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad dėl to, ar yra kilęs realus tarp šalių ginčas, teismas gali spręsti tik gavęs kitos šalies atsiliepimą, tačiau tai, kad pirmosios instancijos teismas kaip vieną iš motyvų atsisakyti priimti ieškinį nurodė, realaus ginčo tarp šalių nebuvimą, esant kitam pagrįstam atsisakymo priimti ieškinį pagrindui, nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti.

20. Pažymėtina, kad jeigu šalys aptaria nurodyto pobūdžio turtinius klausimus sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir teismas tokią sutartį patvirtina, toks teismo sprendimas dėl šių turtinių klausimų tarp sutuoktinių išsprendimo yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Priešingai nei dėl kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, pavyzdžiui, susijusių su vaikų, sutuoktinio išlaikymu, vaikų gyvenamosios vietos nustatymu, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymu, kai iš esmės pasikeitus aplinkybėms galima kreiptis į teismą dėl nurodytų santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo (CK 3.53 straipsnio 3 dalis), sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir teismo sprendimo dalis dėl sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo ar kito turto teisinio režimo ir (arba) padalijimo negali būti keičiama. Tokiais atvejais byla dėl išspręstų tokių turtinių reikalavimų pakartotinai gali būti nagrinėjama paprastai tik nustačius bendrųjų proceso atnaujinimo išnagrinėtoje byloje pagrindų egzistavimą CPK XVIII skyriuje nustatyta tvarka (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-381/2023 25–26 punktai).

Dėl bylos procesinės baigties

21. Apibendrinus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apeliantės ieškinį, iš esmės tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovės atstovui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Egidijus Mockevičius