Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Nijolės Sušinskienės ir Mildos Vainienės, sekretoriaujant Rasai Šimkuvienei, dalyvaujant atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovui advokatui Virgilijui Kaupui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos ambasadai (duomenys neskelbtini) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. A. su skundu kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) sprendimą neišduoti vizos; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos ambasadą (duomenys neskelbtini) priimti naują sprendimą, suteikiantį prašomą vizą; 3) atlyginti turėtas teismo išlaidas (b. l. 23-26)

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos direktorės 2011 10 07 įsakymu buvo priimtas į Vadybos fakulteto Verslo vadybos studijų programos nuolatinių studijų pirmą kursą. Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą (duomenys neskelbtini) (toliau - Ambasada) dėl nacionalinės daugkartinės (D) vizos išdavimo (duomenys neskelbtini) piliečiui A. A.. Ambasada vizą išduoti atsisakė argumentuodama, kad informacija, kuri buvo pateikta pagrįsti būvimo tikslus, yra nepatikima. Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos pateiktas prašymas vizai išduoti ir paaiškinimas, kad jis priimtas į studijas yra visiškai patikimi būvimo tikslus pagrindžiantys įrodymai. Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties 19 str. yra pateiktas baigtinis sąrašas pagrindų dėl kurių yra atsisakoma išduoti vizą užsieniečiui. Jis neatitinka nei vieno iš pateiktų pagrindų, todėl Ambasada neturėjo pagrindo neišduoti vizos. Ambasada, kaip vieną iš pagrindų vizai neišduoti, įvardino, jog nebuvo galima nustatyti, kad pareiškėjas ketina išvykti iš narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Kadangi suteikti daugkartinę nacionalinę vizą yra prašoma išduoti, nes jis yra priimtas studijuoti į aukštąją mokyklą, tikslus datos neįvardinimas neturėtų reikšti laikotarpio neapibrėžtumo ar siejamas su pasilikimu gyventi tam tikroje teritorijoje ilgiau, nei būtų išduota viza. Neturėtų būti iš anksto preziumuojama, kad jis nesilaikys vizoje nustatytų terminų. Ginčijamas sprendimas formaliai gali būti teisėtas, tačiau nėra teisingas, protingas ir logiškas, kadangi atvykimo tikslas yra pagrįstas dokumentais, t. y. ketinimas verstis teisėta veikla, bei sąlygos, tačiau Ambasada neobjektyviai įvertino situaciją, priimdama sprendimą atsisakyti išduoti vizą. Ambasada iš esmės atsisakė išduoti vizą tuo pagrindu, jog kilo abejonių dėl dokumentuose nurodytų duomenų teisingumo. Tačiau jis jau buvo sumokėjęs už studijas, sąžiningai tvarkė dokumentus, mokėjo įmokas už studijas, be to, turėjo gyvenamąją vietą. Pagrįstai tikėjosi, jog jam bus suteikta daugkartinė viza. Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla, atsižvelgusi į rimtus jo ketinimus, sudarė progą, gavus vizą, studijas pradėti nuo pavasario semestro pradžios.

Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 49-52) išdėstė teisės aktų nuostatas reglamentuojančias ginčo santykius. Nurodė, kad Europos Parlamento ir Tarybos 2009 07 13 Reglamentu (EB) Nr.810/2009 patvirtintas Vizų kodeksas, kuriame tarp prašymų nagrinėjimo pagrindinių kriterijų nurodyta ir tai, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų nagrinėjimo tikslas - nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir juose įsikurti. Tuo pačiu tikslu svarbiausias dėmesys kreipiamas į asmeninį pokalbį su pareiškėju, siekiant nustatyti jo kelionės paskirtį, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda. Tą pačią dieną priimant pareiškėjo dokumentus dėl Lietuvos vizos gavimo Ambasadoje konsulinis pareigūnas atliko asmeninį interviu (pokalbį) su pareiškėju, kurio metu paaiškėjo, jog šis asmuo nuo 2008 metų niekur nedirba ir nesimoko, negalėjo paaiškinti iš kur gauna lėšų pragyvenimui. Asmuo negalėjo argumentuoti, kodėl studijoms pasirinko Lietuvą, negalėjo nurodyti tikslaus mokyklos, į kurią jis yra priimtas, pavadinimo, negalėjo įvardinti disciplinų, kurias studijuos. Pareiškėjas negalėjo paaiškinti, kur yra Lietuva, paaiškinęs, kad tai viena Šengeno šalių. Asmuo nepateikė įrodymų dėl finansavimo šaltinių, tik paaiškino, kad už jo studijas Lietuvoje mokės tėvas, kuris dirba taksi vairuotoju Dubajuje (Jungtiniai Arabų Emyratai). Iš pokalbio su pareiškėju ir jo pateiktų dokumentų nebuvo galima įsitikinti nurodyto vykimo į Lietuvą tikslo pagrįstumu, visos konsulinio pareigūno aiškintos aplinkybės sukėlė rimtų įtarimų, kad tikrieji užsieniečio kelionės tikslai gali būti visai kitokie, nei oficialiai deklaruojama, o dėl šio asmens kyla aukšta nelegalios migracijos rizika. 2011 10 20 Lietuvos Respublikos ambasados E. A. Respublikoje konsulinis pareigūnas G. J., įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus, pokalbio metu gautą informaciją bei Migracijos departamento konsultaciją, priėmė pagrįstą sprendimą atsisakyti išduoti vizą, nurodant tokio sprendimo pagrindą - „užsienietis negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo ir sąlygų“.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas palaikė skunde išdėstytus reikalavimus, prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.

Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Gautas prašymas bylą nagrinėti pareiškėjui nedalyvaujant.

Skundas netenkinamas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2011 10 11 Lietuvos ambasadai (duomenys neskelbtini) Respublikoje pateikė prašymą išduoti nacionalinę daugkartinę vizą. Kartu pateikė paso kopiją, sveikatos draudimo polisą ir rezervuoto kelionės bilieto išklotinę (b. l. 53-55). Ambasada taip pat gavo Vilniaus Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos prašymą ,,Dėl nacionalinės daugkartinės vizos išdavimo (duomenys neskelbtini) piliečiui A. A.“, kuriuo aukštoji mokykla tarpininkavo dėl vizos išdavimo. Prašyme nurodė, kad A. A. buvo priimtas į Vadybos fakulteto Verslo vadybos studijų programos nuolatinių studijų pirmą kursą, studentas yra sumokėjęs metinę studijų kainą, nurodė viešbutį Vilniuje, kaip jo gyvenamosios vietos Lietuvoje adresą (b. l. 56).

Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini) Respublikoje, išnagrinėjusi A. A. prašymą išduoti nacionalinę vizą, nustatė, kad užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų; norėdamas gauti vizą, atsisakė pateikti būtiną informaciją apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Ambasada nusprendė atsisakyti išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui (b. l. 57?58).

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro bei Užsienio reikalų ministro 2009 03 17 įsakymu Nr. 1V-109/V-51 patvirtintas Dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos išdavimo bei panaikinimo, konsultavimosi, kelionių organizatorių ir kelionių agentūrų tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), Europos Parlamento ir Tarybos 2009-07-13 Reglamentu (EB) Nr. 810/2009 patvirtintas Vizų kodeksas.

Pagal Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 11 str. 1 d. užsieniečiai, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje, privalo turėti vizą. Viza ? tai į užsieniečio kelionės dokumentą įklijuojamas įklijos formos leidimas, leidžiantis atvykti į Lietuvos Respubliką būti joje ar vykti tranzitu, vizos yra dviejų rūšių: 1) Šengeno viza 2) nacionalinė vizą. Užsienietis, turintis nacionalinę D vizą gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje ilgiau kaip 3 mėnesius.

Pagal Įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, vienas iš pagrindų atsisakyti išduoti vizą yra tai, kad asmuo, norėdamas gauti vizą, atsisakė pateikti būtiną informaciją apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro bei Užsienio reikalų ministro 2009 03 17 įsakymu Nr. lV-109/V-51 patvirtintas Dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos išdavimo bei panaikinimo, konsultavimosi, kelionių organizatorių ir kelionių agentūrų akreditavimo ir kvietimo užsieniečiui laikinai atvykti į Lietuvos Respubliką patvirtinimo tvarkos aprašas reglamentuoja ir dokumentų vizai gauti pateikimą, nagrinėjimą ir sprendimo dėl atsisakymo išduoti vizą priėmimą, konsultavimąsi dėl vizų. Pagal Aprašo 4 punktą dokumentus vizai gauti priima ir nagrinėja įgalioti vizų tarnybų valstybės tarnautojai, jie sprendžia ir klausimus, susijusius su vizos išdavimu, atsisakymu išduoti vizą. Aprašo VII skyriuje nustatyta vizų tarnybos konsultavimosi dėl vizos išdavimo tvarka. Vadovaujantis Aprašu konsulinis pareigūnas, kaip įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas, elektroninių paklausimų forma dėl vizų išdavimo kreipiasi į Lietuvos Respublikos Migracijos departamentą. Migracijos departamentas apraše nustatytais atvejais ir tvarka konsultuojasi su Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) bei Valstybės saugumo departamentu, kurie patikrina duomenis apie užsienietį ir pagal kompetenciją įvertina turimą informaciją.

Visos procedūros buvo atliktos ir nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2008 metų niekur nedirba ir nesimoko, negalėjo paaiškinti iš kur gauna lėšų pragyvenimui. Asmuo negalėjo argumentuoti, kodėl studijoms pasirinko Lietuvą, kur ši šalis yra, negalėjo nurodyti tikslaus mokyklos, į kurią jis yra priimtas, pavadinimo, negalėjo įvardinti disciplinų, kurias studijuos. Pokalbio su konsuliniu pareigūnu metu pareiškėjas visiškai nesuprato ne angliškai, nei lietuviškai, nei rusiškai. Net paklaustas savo vardo pareiškėjas nesugebėjo į šį klausimą atsakyti. Nors pareiškėjo dokumentai parengti tinkamai, tačiau pareiškėjas negalėjo pagrįsti tų dokumentų parengimo aplinkybių, dokumentuose nurodytų aplinkybių, negalėjo atsakyti į klausimą kur yra ta Lietuva ir ko jis į ją važiuoja, negalėjo pateikti išrašų iš bankų sąskaitų ar kreditinių kortelių numerių, leidžiančių konsuliniam pareigūnui nuspręsti, kad pareiškėjas turi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvoje. Pareiškėjo kelionės dokumentai buvo užsakyti tik iki Frankfurto, o paaiškinti, kaip ketina atvykti į Lietuvą ir kur planuoja gyventi Lietuvoje, jis negalėjo. Visos nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog faktinės aplinkybės paneigia prašyme nurodomas aplinkybes. Todėl išvada, jog pareiškėjas atsisakė pateikti būtiną informaciją apie atvykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu ir pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, yra pagrįsta. Naikinti ginčijamą sprendimą skunde pateiktais ar kitais argumentais nėra pagrindo.

Atmetus pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą nėra teisinio pagrindo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo A. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.