Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-02-02 · Administracinė byla Nr. eI2-1512-815/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-02-02
Bylos Nr.
eI2-1512-815/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04128-2020-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjai
Ernestas Spruogis (pirm.), Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė
Pareiškėjas
Grant Thornton Baltic
Atsakovas
Audito, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Administracinė byla Nr. eI2-1512-815/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04128-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Grant Thornton Baltic“ atstovei advokatei D. A.,

atsakovės Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei šios institucijos Teisės skyriaus vyriausiajai specialistei M. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudojant informacinių technologijų priemones išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Grant Thornton Baltic“ skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėja UAB „Grant Thornton Baltic“ (toliau – ir pareiškėja, ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti atsakovės Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, ir atsakovė) 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. (7.25 E)D2-2823 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Tarnybą pakeisti finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimą atlikti ir jam vadovauti paskirtas atsakovės Audito kokybės patikrinimų skyriaus vyriausiąsias specialistes kitais nešališkais darbuotojais; 3) atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja paaiškina, jog laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. iki 2017 m. spalio 31 d. atsakovės Audito kokybės patikrinimų skyriaus specialistai atliko planinį pareiškėjos finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimą ir 2018 m. sausio 12 d. parengė Finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimo ataskaitą Nr. A2-1 (toliau – ir Ataskaita). Pareiškėja dėl Ataskaitoje nustatytų trūkumų ir jos pagrindu paskirtų poveikio priemonių pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris administracinėje byloje Nr. eI2-3132-426/2020 nagrinėja Ataskaitoje nustatytų pažeidimų ir jų pagrindu paskirtų poveikio priemonių pagrįstumo klausimą. 2020 m. lapkričio 3 d. raštu atsakovė informavo, kad 2020 m. gruodžio 1 d. bus pradedamas pareiškėjos finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimas, kurio apimtis ir objektas visiškai sutampa su 2017 metais vykdyto audito apimtimi ir objektu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja 2020 m. lapkričio 6 d. rašte pateikė prašymą atsakovei atidėti tikrinimą iki bus išnagrinėta administracinė byla (bus priimtas galutinis teismo sprendimas) arba skirti planuojamam tikrinimui kitus tikrinančius asmenis, kurių šališkumu ir priklausomumu nebūtų pagrindo abejoti. Skundžiamu Sprendimu Tarnyba netenkino šio pareiškėjos prašymo.

3. Atsakovės įsitikinimu, pareiškėjos prašymas buvo grindžiamas prielaidomis. Tačiau pareiškėja rašte atkreipė dėmesį į tai, jog: 1) naujajam planiniam patikrinimui buvo paskirti 2 (iš 3) specialistai (įskaitant vadovaujantį asmenį), kurie 2017 metais atliko analogiškos apimties tikrinimą; 2) patikrinimo objektas sutapo su 2017 metais vykdyto patikrinimo objektu; 3) atsakovės specialistai 2017 metais nustatė trūkumus (pažeidimus), dėl kurių pagrįstumo iki šiol yra ginčijamasi administracinėje byloje; 4) minėti specialistai dalyvauja administracinėje byloje kaip atstovai ir patys siekia įrodyti, kad nustatyti pažeidimai yra pagrįsti.

Minėtoje administracinėje byloje pažeidimų pagrįstumą specialistės siekia apginti pačios, t. y. veikdamos kaip atsakovės atstovės pagal įgaliojimą. Todėl jos aiškiai išreiškia savo šališkumą, priklausomumą ir nusistatymą dėl nustatytų pažeidimų (trūkumų) vertinimo. Specialisčių įsitikinimas Ataskaitoje nustatytų trūkumų teisingumu ir siekis teisme pagrįsti jų teisingumą rodo, kad Ataskaitoje nustatyti pažeidimai bus pakartotinai nustatyti naujojo patikrinimo metu, turint akivaizdų išankstinį nusistatymą šių klausimų atžvilgiu. Pareiškėja pabrėžia, jog Ataskaitoje nurodyti pažeidimai buvo dirbtinai paskatinti ir (ar) nulemti pačių tikrintojų veiksmų ir atliekami jau vykstančio patikrinimo metu (iki patikrinimo pažeidimai neegzistuoja). Būtent šių ir daugelio kitų analogiškų trūkumų (pažeidimų) vertinimas yra atliekamas administracinėje byloje. Teismui galutinai neišsprendus šiuo metu vis dar egzistuojančio administracinio ginčo dėl ankstesnėje Ataskaitoje nustatytų trūkumų, akivaizdu, kad tie patys specialistai, atlikdami naują tikrinimą, jį vykdys tuo pačiu būdu ir, tikėtina, gali nustatyti analogiško pobūdžio pažeidimus.

4. Sprendime atsakovė, formaliai taikydama Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – ir VPIDĮ) nuostatas, pažymėjo, kad aplinkybės dėl tikrinimą vykdysiančių asmenų dalyvavimo teisminiame ginče dėl anksčiau atlikto analogiško tų pačių asmenų tikrinimo nesukelia interesų konflikto jiems atliekant naują tikrinimą, nes Tarnybos darbuotojai „raštu turi patvirtinti, kad tarp jų ir auditą atliekančio auditoriaus ir audito įmonės, kurie bus tikrinami, nėra interesų konflikto“, taip pat todėl, kad darbuotojos minėtame administraciniame ginče tiesiog vykdo savo darbines funkcijas. Tačiau pareiškėja pažymi, jog Tarnybos specialistės, vykdydamos tarnybinį pavedimą ir atlikdamos naują planinį pareiškėjos patikrinimą bei naujo patikrinimo metu susidūrusios su analogiškais, kaip ir ginčo Ataskaitoje, nustatytais tariamais pažeidimais (kurie yra apskųsti administracine tvarka), turės nematerialų privatų interesą pažeidimus pakartotinai nustatyti ir tokiu būdu pagrįsti (patvirtinti) savo poziciją, grindžiamą administracinėje byloje. Atsakovė, vertindama galimą specialisčių privataus intereso egzistavimą, nevertina, kaip esama situacija gali atsiliepti jų profesinės veiklos vertinimui, karjerai, kurie, kaip veiksniai gali turėti įtakos specialisčių pakartotinai atliekamam patikrinimui ir jo rezultatams. Atitinkamai darytina išvada, kad specialistės turi profesinį suinteresuotumą apginti ir (ar) pagrįsti Ataskaitoje anksčiau suformuluotas išvadas, taigi – egzistuoja privatus interesas, kaip jis apibrėžtas VPIDĮ 2 straipsnio 3 dalyje.

II

1. Atsakovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

2. Atsakovė nurodo, jog pareiškėja klaidina teismą nurodydama, jog abi pareiškėjos įvardintos Tarnybos darbuotojos atstovauja atsakovės interesus minimoje administracinėje byloje, kadangi byloje kaip atsakovės atstovė dalyvauja tik viena iš skunde nurodomų darbuotojų. Nepriklausomai nuo to, Tarnyba laikosi pozicijos, kad kai jos darbuotojai, anksčiau vienaip ar kitaip buvo įvertinę auditorių ar audito įmonių veiksmų atitiktį teisės aktų reikalavimams ir pats faktas, kad naujo patikrinimo metu tie patys darbuotojai, vertins auditorių ar audito įmonių veiksmų atitiktį teisės aktams užtikrinant auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą, nesudaro pagrindo prielaidoms ar regimybėms dėl jų šališkumo. Tokio pagrindo prielaidoms ar regimybėms kilti dėl tikrintojų šališkumo nesudaro ir tai, kad tikrintojai, kurių išvadų pagrindu yra priimti Tarnybos sprendimai, atstovauja jos interesus administracinėse bylose. Esamo patikrinimo metu nėra pateiktos išvados dėl pareiškėjos veiksmų atitikties teisės aktų reikalavimams.

Šalies argumentai

3. Pareiškėja bando paneigti Tarnybos 2018 m. vasario 21 d. įsakymo Nr. V3-3 „Dėl nurodymų ir poveikio priemonės skyrimo“ teisėtumą, kuris nėra šios administracinės bylos dalykas ir šiai dienai nėra priimtas joks teismo sprendimas dėl minėto įsakymo teisėtumo, todėl sprendžiant klausimą dėl Sprendimo panaikinimo, kuriuo atsisakyta atidėti pareiškėjos veiklos tikrinimą ir skirti tikrinimui kitus asmenis, minėtas įsakymas neturi būti vertinamas.

4. Sprendime išdėstyta pozicija, kad pareiškėjos veiklos tikrinimui paskirti Tarnybos darbuotojai, tiek atlikdami tikrinimą, prieš kurį raštu turi patvirtinti, kad tarp jų ir auditą atliekančio auditoriaus ir audito įmonės, kurie bus tikrinami, nėra interesų konflikto, tiek atstovaudami Tarnybą dėl anksčiau priimto sprendimo administraciniame teisme, šiuo atveju tiesiog vykdo savo darbines funkcijas, t. y. įgyvendina Tarnybos tikslus viešosios auditorių ir audito įmonių priežiūros srityje ir atstovauja jos interesus, kurie nėra susiję su jų privačiais interesais.

III

1. Teismo posėdyje pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Grant Thornton Baltic“ atstovė advokatė D. A. prašė skundą tenkinti jame nurodytais pagrindais.

2. Teismo posėdyje atsakovės Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė šios institucijos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė M. S. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą ir teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

IV

Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

1. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-2305-244/2018), jog 2018 m. sausio 12 d. buvo surašyta finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimo ataskaita Nr. A2-1 ir pateikta Tarnybos direktoriui bei svarstyti Audito priežiūros komitete. 2018 m. vasario 9 d. Ataskaita buvo svarstyta komisijos posėdyje: jame pritarta tiek Ataskaitoje nurodytiems pažeidimams, tiek ir siūlomoms poveikio priemonėms. 2018 m. vasario 21 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V3-3 „Dėl nurodymų ir poveikio priemonės skyrimo“ už finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimo metu nustatytus ir Ataskaitoje nurodytus Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo ir Tarptautinių audito standartų pažeidimus pareiškėjai skirta poveikio priemonė – įspėjimas ir nurodymas Ataskaitoje pateiktas rekomendacijas dėl nustatytų trūkumų dėl l-ojo TKKS „Audito įmonių, atliekančių finansinių ataskaitų auditą ir peržiūrą bei vykdančių kitas užtikrinimo ir susijusių paslaugų užduotis, kokybės kontrolė“ 46 dalies nuostatų nesilaikymo įgyvendinti nedelsiant, ne vėliau kaip iki 2018 m. gegužės 31 d., ir apie nurodymo įgyvendinimą informuoti Tarnybą raštu. Nesutikdama su šiuo įsakymu pareiškėja jį apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-2305-244/2018 skundą atmetė kaip nepagrįstą.

2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2020 m. balandžio 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-500-968/2020 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eI2-587-426/2021 nagrinėjamą bylą sustabdė, kadangi byloje buvo paskirta ekspertizė.

3. Tarnyba 2020 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. (7.25 E) D2-2697 „Dėl finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimo pradžios“ informavo Pareiškėją, kad 2020 m. gruodžio 1 d. bus pradedamas pareiškėjos ir pas ją dirbančių auditorių finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimas. Rašte nurodyta, jog kokybės tikrinimą atliks ir jam vadovaus Tarnybos Audito kokybės patikrinimų skyriaus vyriausioji specialistė L. G., tikrinimą atliks vyriausioji specialistė G. J. ir vyriausioji specialistė A. T..

4. Pareiškėja 2020 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. R-2020-048 „Dėl finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimo pradžios“ informavo, jog gavo atsakovės 2020 m. lapkričio 3 d. raštą bei prašė atidėti tikrinimą po administracinės bylos Nr. eI2-3132-426/2020 išnagrinėjimo (galutinio teismo sprendimo priėmimo) arba skirti planuojamam tikrinimui kitus tikrinančius asmenis. Pareiškėja rašte priminė atsakovei, jog 2017 m. buvo atliktas Bendrovės ir joje dirbančių auditorių finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimas, kuriam vadovavo tie patys asmenys, kurie buvo įtraukti į planuojamo atlikti tikrinimo komisijos sudėtį. Be to, tikrinimo objektas buvo identiškas planuojamam atlikti tikrinimo objektui. Pareiškėja pažymėjo, jog 2018 m. sausio 12 d. buvo surašyta Finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimo ataskaita Nr. A2-1, kurioje nustatyti trūkumai, o jų pagrįstumas vertinamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI2-3132-426/2020, kurioje priimtas sprendimas nėra įsiteisėjęs.

5. 2020 m. lapkričio 18 d. priimtas nagrinėjamoje byloje skundžiamas Sprendimas, kuriuo atsakovė atsisakė tenkinti prašymą atidėti patikrinimą, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-3132-426/2020, ir neskirti planuojamam tikrinimui kitų tikrinančių asmenų, kadangi pats teisminio ginčo faktas savaime negali trukdyti įgyvendinti Tarnybos tikslus viešosios auditorių ir audito įmonių priežiūros srityje. Sprendime nurodyta, jog pareiškėjos nurodomos aplinkybės yra grindžiamos prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais. Prielaidos, nesant konkrečių įrodymų, negali būti vertinamos kaip Tarnybos darbuotojų, atliekančių auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą, šališkumo įrodymas. Aplinkybės, jog Tarnybos darbuotojai, anksčiau vienaip ar kitaip buvo įvertinę auditorių ar audito įmonių veiksmų atitiktį teisės aktų reikalavimams ir faktas, kad naujo patikrinimo metu tie patys darbuotojai vertins auditorių ar audito įmonių veiksmų atitiktį teisės aktams užtikrinant auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą, savaime nesudaro pagrindo prielaidoms ar regimybėms dėl jų šališkumo.

Pareiškėjos įvardintos aplinkybės, jog esamu atveju egzistuoja interesų konfliktas, nes Tarnybos planuojamam atlikti tikrinimui paskirti tikrintojai šiuo metu yra ir Tarnybos atstovai analogiškame teisminiame ginče dėl to paties tikrinimo objekto, atsakovės įsitikinimu, nesukelia interesų konflikto nei teisės aktų, reguliuojančių audito kokybės tikrinimą, nei VPIDĮ prasme.

V

1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Tarnybos Sprendimą, kuriuo ji nusprendė neatidėti patikrinimo, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-3132-426/2020, ir neskirti planuojamam tikrinimui kitų tikrinančių asmenų (žr. šio teismo sprendimo IV skyriaus 5 punktą).

2. Šioje administracinėje byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių. Kitaip tariant, nustatyta, kad: 1) naujajam planiniam patikrinimui buvo paskirti 2 (iš 3) specialistai (įskaitant vadovaujantį asmenį), kurie 2017 metais atliko analogiškos apimties tikrinimą; 2) patikrinimo objektas iš esmės sutampa su 2017 metais vykdyto patikrinimo objektu; 3) atsakovės specialistai 2017 metais nustatė trūkumus (pažeidimus), dėl kurių pagrįstumo iki šiol yra ginčijamasi administracinėje byloje (šiuo metu, t. y. nuo 2021 m. sausio 1 d., Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamos adm. bylos Nr. eI2-587-426/2021 (o ne Nr. eI2-3132-426/2020)); 4) minėti specialistai (vienas iš jų) dalyvauja administracinėje byloje kaip atstovai (ar liudytojai) ir patys siekia įrodyti, kad nustatyti pažeidimai yra pagrįsti. Kyla ginčas dėl šių faktinių aplinkybių vertinimo, t. y. pareiškėja mano, kad atsakovės tarnautojos yra šališkos (arba yra tokia regimybė), o atsakovė mano, kad jos tarnautojų šališkumas grindžiamas prielaidomis, jokio šališkumo (ar net regimybės) nėra.

3. Teismas, vertindamas, kad atsakovės tarnautojos atlieka savo tarnybines pareigas, sutinka su atsakovės pozicija, kad jokių privačių interesų jos neturi. Tačiau pareiškėjos pateikti faktiniai duomenys ir aplinkybės rodo, kad tos pačios tarnautojos atliktų iš esmės tapatų patikrinimą, į kurį turi šališką interesą, nes iš esmės dėl tapataus patikrinimo vyksta ginčas teisme. Tai nedera su objektyvumo principu (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 9 punktas), kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, išreiškiančiu objektyviojo nešališkumo nuostatą. Objektyvusis nešališkumas teismų praktikoje itin išvystytas vertinant teisėjų nešališkumą, kuris mutatis mutandis (lot. su išlygomis) gali būti taikomas ir šioje administracinėje byloje.

Antai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartyje civil. byl. Nr. 3K-3-359/2010 konstatavo, kad: „proceso teisės normos numato atvejus, kai teisėjas negali nagrinėti bylos, nes tai reikštų jo pakartotinį dalyvavimą joje. Šis įstatyme įtvirtintas neleistinumas teisėjui pakartotinai nagrinėti bylą yra susijęs su objektyviojo nešališkumo kriterijaus taikymu („tuo, kaip situacija gali atrodyti iš šalies“). Civilinio proceso kodekso (CPK) 71 straipsnio 1 dalyje nurodyti du atvejai, kai teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą, nes toks dalyvavimas būtų kvalifikuojamas pakartotiniu: 1) kai teisėjas bylą nagrinėjo pirmosios instancijos teisme, tai negali dalyvauti ją nagrinėjant apeliacine ir kasacine tvarka; 2) jeigu teisėjo priimtas sprendimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo panaikintas, tai jis negali šios bylos pakartotinai nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Dėl antrojo atvejo taikymo praktikos kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąvoka „teismo sprendimas“ negali būti suprantama tik siaurąja prasme, kai civilinė byla išsprendžiama iš esmės teismui priimant sprendimą (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 260, 261 straipsniai), o aiškintina kaip apimanti ir teismo nutartį, kuria civilinė byla užbaigiama nepriėmus sprendimo, t. y. kai byla nutraukiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apskrities viršininko administracija v. UAB „Dvidešimt pirmojo amžiaus statyba ir technologijos” ir kt., bylos Nr. 3K-3-217/2004). Teismo nutartimi nutraukus bylą, asmuo neturi teisės pareikšti tapataus ieškinio (CPK 294 straipsnio 2 dalis), taigi tokia nutartis teisiniais padariniais prilygsta sprendimui, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės ir ieškinys atmetamas. Teisėjas, procesiniame sprendime išreiškęs savo nuomonę dėl bylos esmės, negali nagrinėti bylos iš naujo, nes tai reikštų jo ankstesnės nuomonės peržiūrėjimą ir prieštarautų principui, kad niekas negali būti teisėjas savo byloje (lot. nemo judex in causa sua), neatitiktų objektyviojo nešališkumo kriterijaus. Tuo atveju, kai teisėjas pirmosios instancijos teisme priima nutartį bylą nutraukti, jis negali dalyvauti nagrinėjant bylą apeliacine ir kasacine tvarka, o jeigu tokia nutartis panaikinama, yra pagrindas abejoti, ar teisėjas galės išlikti visiškai nešališkas, nagrinėdamas bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme. Taigi jeigu teisėjas dalyvavo priimant nutartį nutraukti civilinę bylą, tai yra pagrindas konstatuoti neleistinumą tam teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą (CPK 71 straipsnio 1 dalis).“ Analogiškos CPK nuostatos yra numatytos ir Administracinių bylų teisenos įstatyme: antai, Įstatymo 43 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant administracinę bylą ir priimant joje sprendimą (nutartį) išsprendžiant bylą iš esmės (išskyrus nutartis, priimtas sprendžiant skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą), negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą nei apeliacinės instancijos teisme, nei pakartotinai ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 104 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (žr. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartį adm. byloje Nr. eI3-3287-815/2020).

Šioje administracinėje byloje taip pat būtina pabrėžti, kad atsakovės tiems patiems specialistams nėra draudžiama atlikti to paties subjekto analogiškos (iš esmės tapačios) veiklos kontrolę, nes ateityje visuomet gali būti situacijos, jog kontroliuojanti institucija kontroliuos tą patį subjektą. Tačiau esant būtent tokioms faktinėms aplinkybėms, kokios yra šioje administracinėje byloje, t. y. tos pačios tarnautojos atliktų iš esmės tapatų patikrinimą, į kurį turi šališką interesą, nes iš esmės dėl tapataus patikrinimo vyksta ginčas teisme, negalima teigti, kad atsakovės skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jis naikintinas, nes priimtas netinkamai įvertinus faktines aplinkybes, netinkamai išsiaiškinus objektyvumo principo turinį.

4. Pareiškėja skunde teismui neprašo stabdyti patikrinimo, o prašo įpareigoti Tarnybą pakeisti finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimą atlikti ir jam vadovauti paskirtas atsakovės Audito kokybės patikrinimų skyriaus vyriausiąsias specialistes kitais nešališkais darbuotojais. Administraciniai teismai vykdydami teisingumą, neatlieka ir iš esmės negali perimti viešojo administravimo funkcijų bei išspręsti klausimą, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai (pavyzdžiui, išduoti leidimą gyventi, apskaičiuoti pensiją ar pan.) (pvz., LVAT 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-603/2009). Tačiau šioje administracinėje byloje, konstatavus objektyvumo principo pažeidimą, nėra jokio pagrindo atsakovei grąžinti pareiškėjos 2020 m. lapkričio 3 d. prašymą iš naujo svarstyti, todėl ir šis reikalavimas – įpareigoti Tarnybą pakeisti finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimą atlikti ir jam vadovauti paskirtas atsakovės Audito kokybės patikrinimų skyriaus vyriausiąsias specialistes kitais nešališkais darbuotojais – tenkintinas.

5. Pareiškėja taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Pažymėtina, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), nustatyti maksimalūs dydžiai, priteistini už teisines paslaugas.

Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (LVAT 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (žr., pvz., LVAT 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015).

Pareiškėja nenurodo prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidų sumos, tačiau pateikia 2020 m. lapkričio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje prašoma atlyginti 302,50 Eur už prašymo atidėti audito kokybės kontrolės tikrinimą parengimą; 2020 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje prašoma atlyginti 1 936 Eur už procesinio dokumento (skundo) parengimą administracinėje byloje; 2021 m. sausio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje prašoma atlyginti 423,50 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje. Mokėjimo realumą patvirtina 2020 m. lapkričio 26 d. „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo patvirtinimas (302,50 Eur), taip pat 2021 m. sausio 26 d. „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo nurodymas (1 936 Eur). Kaip minėta, išlaidos turi būti pagrįstos įrodymais, o nagrinėjamu atveju pareiškėjos pateikti bankų čekiai įrodo atliktus mokėjimus už skundo parengimą (1 936 Eur) ir prašymo atidėti audito kokybės kontrolės tikrinimą parengimą (302,50 Eur). Pareiškėjai nepateikus įrodymu dėl atlikto mokėjimo už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teisme (423,50 Eur) šios išlaidos negali būti priteisiamos.

Pareiškėja prašo atlyginti 302,50 Eur už prašymo atidėti audito kokybės kontrolės tikrinimą parengimą. Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.16 punkte įtvirtinta, jog už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai taikytinas koeficientas – 0,4. Šiuo atveju aktualus 2020 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris tuo metu buvo 1 398,5 Eur. Šiuo atveju už aptariamą paslaugą maksimaliai gali būti priteista 559,4 Eur (1 398,5 Eur x 0,4). Pareiškėjos prašoma suma neviršija Rekomendacijose nurodytos, todėl gali būti priteistina, tačiau teismas vertins priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą įvertinęs aktualias bylai (o, atitinkamai, ir priteistinai bylinėjimosi išlaidų sumai) aplinkybes.

Pareiškėja prašo atlyginti 1 936 Eur už skundo parengimą. Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyta, jog už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikytinas koeficientas – 2.5. Šiuo atveju aktualus jau minėtas 2020 II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1 398,5 Eur. Atitinkamai maksimali priteistina suma už skundo parengimą šiuo atveju galėtų būti 3 496,25 Eur (1 398,5 Eur x 2,5). Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėjos prašoma atlyginti suma (kuri yra pagrįsta įrodymais) – 2 238,5 Eur (302,50 Eur + 1 936 Eur) neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Tačiau šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo ginčo dėl faktinių aplinkybių, ginčas buvo kilęs iš esmės dėl teisės aiškinimo. Atitinkamai pareiškėjos prašoma suma mažintina. Teisėjų kolegija, įvertinusi kilusio ginčo pobūdį, tai, kad ginčas nebuvo sudėtingas tiek faktiniu požiūriu, tiek teisiniu požiūriu, į kitus Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, vertina, jog pareiškėjai šiuo atveju priteistina 1 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2, 4 punktais, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Grant Thornton Baltic“ skundą tenkinti.

Panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. (7.25 E)D2-2823.

Įpareigoti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pakeisti finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimą atlikti ir jam vadovauti paskirtas atsakovės Audito kokybės patikrinimų skyriaus vyriausiąsias specialistes kitais nešališkais darbuotojais.

Pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Grant Thornton Baltic“ priteisti iš atsakovės Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1700 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jovita EinikienėVioleta PetkevičienėErnestas Spruogis