- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-01-02
- Bylos Nr.
- I-173-621/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02341-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- R. A.
- Atsakovas
- Mažeikių rajono apylinkės teismo
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Mažeikių rajono apylinkės teismui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies 11598,24 Lt priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. A. kreipėsi į teismą skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas priteisti iš Mažeikių rajono apylinkės teismo nesumokėtą atlyginimo dalį už darbą švenčių ir poilsio dienomis pagal iš anksto sudarytą grafiką nuo 2010 m. liepos mėnesio iki 2013 m. birželio mėnesio, t. y. 19 dienų (152 valandas) – 11598,24 Lt.
Pareiškėjas R. A. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (b. l. 110). Rašytiniu prašymu (b. l. 106) pareiškėjas prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, palaiko skundą jame nurodytais motyvais ir rašytiniais įrodymais. Skunde (b. l. 2-6) ir patikslintame skunde (b. l. 76) pareiškėjas nurodė, kad jis Lietuvos Respublikos Prezidento 2007 m. gegužės 30 d. dekretu Nr. 1K-990 paskirtas Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėju penkeriems metams, 2012 m. gegužės 7 d. dekretu Nr. 1K-1057 Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėju.
Skunde ir patikslintame skunde pareiškėjas nurodė, kad teisėjų atlyginimų dydžius ir jų skaičiavimo tvarką nustato 2008 m. lapkričio 6 d. priimtas ir nuo 2008-11-15 įsigaliojęs Teisėjų atlyginimų įstatymas Nr. X-1771.
Šio įstatymo 6 straipsnis nustato, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams metų pabaigoje už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, išmokama ne didesnė kaip pareiginės algos dydžio vienkartinė priemoka. Ji mokama neviršijant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Jeigu šių lėšų nepakanka, taip pat jei teisėjas institucijoje nėra išdirbęs visų metų, priemokos dydis perskaičiuojamas proporcingai esamoms darbo užmokesčio lėšoms ir tais metais dirbtam laikui. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priemokų dydžių nustatymo ir išmokėjimo tvarką nustato Teisėjų taryba. Teisėjų taryba 2008-12-05 nutarimu Nr. 13P-211-(7.1.2) patvirtino „Vienkartinės priemokos teisėjams nustatymo ir išmokėjimo sąlygų bei tvarkos aprašą“, kuriuo reglamentavo Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatytos, išmokamos metų pabaigoje, vienkartinės priemokos teisėjams už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis, atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, dydžio nustatymo ir išmokėjimo sąlygas ir tvarką. Tvarkos aprašo 3 punkte numatyta analogiška Teisėjų atlyginimo įstatymui nuostata, kad Vienkartinė priemoka teisėjams mokama neviršijant atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Jei šių lėšų nepakanka, priemokos dydis perskaičiuojamas proporcingai esamoms darbo užmokesčio lėšoms ir tais metais dirbtam laikui. Teisėjų taryba 2009-04-24 priėmė nutarimą Nr. 13P-71-(7.1.2) „Dėl pavyzdinio vienkartinių priemokų teisėjams mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo reglamentavo bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis, atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, apskaitą ir vienkartinės priemokos apskaičiavimo ir išmokėjimo sąlygas bei tvarką bei įpareigojo teismų pirmininkus patvirtinti teisėjų viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis apskaitos ir vienkartinės priemokos apskaičiavimo ir išmokėjimo sąlygas bei tvarką. Šio teisės akto 3 punkte nustatyta, kad švenčių bei poilsio dienomis Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose numatytoms funkcijoms atlikti, kurios negali būti atliktos pagal teismo vidaus darbo tvarkos taisykles nustatytu teismo darbo metu, teisėjai budi pagal teismo pirmininko patvirtintą teisėjų budėjimo grafiką. Pagal 4 punktą nustatoma, kad teisėjai dirbti teisme po darbo valandų, taip pat poilsio ir švenčių dienomis gali laikantis teismo pirmininko nustatytos tvarkos (išskyrus atvejus, kai nagrinėjama byla, arba yra būtina atlikti kitus neatidėliotinus veiksmus). Teisėjų tarybos 2009-04-24 nutarimo Nr. 13P-71-(7.1.2) 5–6 punktuose išdėstoma ne darbo metu dirbto laiko apskaitos tvarka. Teisėjo pagal nustatytą tvarką dirbtų viršvalandžių, darbo poilsio ir švenčių dienomis ir budėjimo tikslus laikas žymimas nustatytos formos pavyzdiniame teisėjų viršvalandžių, darbo poilsio ir švenčių dienomis (budėjimų) apskaitos žurnale. Teisėjui, atliekant teisėjo funkcijas teisme poilsio ir švenčių dienomis bei po teismo darbo valandų, žurnale pažymimas teisėjo atvykimo, išvykimo laikas ir kokie procesiniai veiksmai buvo atlikti. Informaciją apie darbą po teismo darbo valandų, darbą poilsio ir švenčių dienomis ir budėjimo laiką, taip pat apie atliktus veiksmus žurnale įrašo teisėjas.
Konstitucinio Teismo 2011-02-14 nutarimu pripažinta, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingą atlyginimą už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Iki šios dienos teisėjų atlyginimo už viršvalandinį darbą bei darbą poilsio ir švenčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas tvarka nebuvo pakeista.
Pareiškėjas 2010–2013 metais pagal teismo pirmininkės patvirtintus grafikus budėjo namuose poilsio ir švenčių dienomis nuo 9.00 val. iki 17.00 val., tačiau už budėjimą namuose 2011 ir 2012 metais buvo išmokėta tik nedidelė dalis 2009–2011 metais galiojusioje Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio redakcijoje nustatytos vienkartinės priemokos už atliktą papildomą darbą.
Teismų įstatyme teisėjų darbo ne darbo metu apmokėjimo klausimas nėra reguliuojamas. Valstybės tarnybos santykius reglamentuojančio Valstybės tarnybos įstatymo 261 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už viršvalandinį darbą mokama ne mažiau kaip pusantro valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio, pagal to paties straipsnio 4 dalį numatoma, kad už budėjimą valstybės tarnautojui mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka. Valstybės tarnybos įstatymo 261 straipsnio 5 dalis numato, kad laikas dirbant poilsio dienomis ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimo laikas skaičiuojamas teisės aktų nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Darbo kodekso 193 straipsnis numato, kad už viršvalandinį darbą ir darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje. Darbo kodeksas nenumato išskirtinės apmokėjimo už budėjimus tvarkos, todėl vadovaujamasi normomis, kurios numato darbo užmokesčio už darbą poilsio ir švenčių dienomis mokėjimo tvarką. Darbo kodekso 194 straipsnyje išskiriami du darbo poilsio ir švenčių dienomis atlyginimo būdai priklausomai nuo to, ar asmuo dirbo pagal grafiką, ar ne pagal grafiką, kadangi pareiškėjas dirbo pagal grafiką, jam turi būti taikoma Darbo kodekso 194 straipsnio 2 dalis. Pagal Darbo kodekso 194 straipsnio 2 dalį, už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, nurodytas Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje. Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. Pažymėtina, kad už darbą poilsio ir švenčių dienomis kompensavimas kita poilsio diena ar dienos pridėjimas prie kasmetinių atostogų galimas tik tada, kai asmens darbas poilsio ar švenčių dienomis nėra numatytas pagal grafiką (Darbo kodekso 194 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2010 m. liepos mėn. iki 2013 m. birželio mėnesio dirbo 19 dienų (152 valandas), t. y. budėjo namuose: 2010 metais – liepos 17 d., rugsėjo 18 d., lapkričio 20 d.; 2011 metais – sausio 15 d., kovo 19 d., gegužės 14 d., liepos 2 d., rugsėjo 3 d., lapkričio 12 d.; 2012 metais – vasario 4 d., kovo 31 d., gegužės 5 d., rugpjūčio 4 d., spalio 6 d., gruodžio 1 d.; 2013 metais – sausio 12 d., kovo 11 d., balandžio 20 d., birželio 15 d.
Darbas poilsio ir švenčių dienomis paskirtas Budėjimo poilsio ir švenčių dienomis grafikuose. Taigi, už apskaičiuotą budėjimų laiką pareiškėjui turi būti atlyginama pagal Darbo kodekso 194 straipsnio 2 dalį mokant ne mažesnį kaip dvigubą darbuotojo vidutinį darbo valandos užmokestį (darbo dienos užmokestį), nurodytą Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje. Iš priteistinos sumos atskaitytinos sumos, išmokėtos pareiškėjui pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo pirmininkės 2011 m. gruodžio 21 d. įsakymą Nr. V-113 ir 2012 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. V-94. Iš viso priteistina suma sudaro 11598,24 Lt.
Atsakovo Mažeikių rajono apylinkės teismo atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (b. l. 109). Atsiliepime (b. l. 79-81) nurodė, kad teisėjų atlyginimų dydžius ir jų skaičiavimo tvarką nustato 2008-11-06 priimtas ir nuo 2008-11-15 įsigaliojęs Teisėjų atlyginimų įstatymas. Šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams metų pabaigoje už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, išmokama ne didesnė kaip pareiginės algos dydžio vienkartinė priemoka. Ji mokama neviršijant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Jeigu šių lėšų nepakanka, taip pat jei teisėjas institucijoje nėra išdirbęs visų metų, priemokos dydis perskaičiuojamas proporcingai esamoms darbo užmokesčio lėšoms ir tais metais dirbtam laikui.
Konstitucinio Teismo 2011-02-14 nutarimu pripažinus, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingą atlyginimą už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui, Teisėjų atlyginimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatos, susijusios su ribojama teisėjų teise gauti teisingą atlyginimą už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis, nebuvo pakeistos, nebuvo priimtas teisės aktas, kuriuo būtų nustatytas apmokėjimas teisėjams už darbą dirbant viršvalandžius, poilsio bei švenčių dienomis, todėl sutinka su pareiškėjo R. A. skunde nurodytu argumentu, jog tokiu atveju turėtų būti taikomos Darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios apmokėjimą darbuotojams už darbą poilsio ir švenčių dienomis. Tai yra, turėtų būti taikoma Darbo kodekso 194 straipsnio 2 dalis, numatanti, jog už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, nurodytas Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje.
Pareiškėjas R. A. 2007-05-30 Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 1K-990 paskirtas Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėju ir eina teisėjo pareigas Mažeikių rajono apylinkės teisme. Teisėjas R. A. laikotarpiu nuo 2010 m. liepos mėnesio iki 2013 m. birželio mėnesio pagal teismo pirmininkės patvirtintus grafikus budėjo namuose 19 dienų (152 valandas): 2010-07-17, 2010-09-18, 2010-11-20, 2011-01-15, 2011-03-19, 2011-05-14, 2011-07-02, 2011-09-03, 2011-11-12, 2012-02-04, 2012-03-31, 2012-05-05, 2012-08-04, 2012-10-06, 2012-12-01, 2013-01-12, 2013-03-11, 2013-04-20, 2013-06-15.
Pareiškėjo R. A. vidutinis atlyginimas už darbą nurodytomis dienomis sudaro 5149,26 Lt. Taikant minėtas Darbo kodekso nuostatas, dvigubas R. A. išmokėtinas darbo užmokestis sudarytų 10298,52 Lt. Atskaičius sumas, išmokėtas pareiškėjui pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo pirmininkės 2011-12-21 įsakymą Nr. V-113 (416,00 Lt) ir 2012-12-19 įsakymą Nr. V-94 (1092,00 Lt), pareiškėjui R. A. neišmokėta darbo užmokesčio dalis už darbą poilsio ir švenčių dienomis sudarytų 8 790,52 Lt.
Mažeikių rajono apylinkės teismas nesutinka, kad yra tinkamas atsakovas šioje byloje ir kad neišmokėtas darbo užmokestis būtų priteistas pareiškėjui iš teismo. Teisėjai į užimamas pareigas yra skiriami Prezidento dekretu ir teismas neturi galimybės tartis su teisėju nei dėl darbo vietos, nei dėl darbo funkcijų, nei dėl apmokėjimo, nepaisant jo darbo rodiklių, kadangi tai yra nustatyta iš anksto žinomuose norminiuose aktuose. Valstybė, skirdama teisėją į užimamas pareigas ir atlikdama darbdavio vaidmenį, yra atsakinga už tinkamą jo darbo apmokėjimą bei už darbo apmokėjimą reglamentuojančių įstatymų priėmimą.
Teismai yra finansuojami iš valstybės biudžeto ir yra tik asignavimų valdytojai. Nors teismai dalyvauja rengiant biudžeto projektus, kuriuos aprobuoja Teisėjų taryba ir pateikia Vyriausybei, keletą pastarųjų metų teismams iš valstybės biudžeto skiriami asignavimai neatitinka realių poreikių. 2010 metams Mažeikių rajono apylinkės teismui pagal patvirtintą sąmatą buvo skirta 1 129,0 tūkst. Lt valstybės biudžeto asignavimų darbo užmokesčiui. Pagal 2010 metams patvirtintą teismo pareigybių sąrašą poreikis darbo užmokesčio fondui sudarė 1 214,8 tūkst. Lt. 2010 metams darbo užmokesčiui trūko 85,8 tūkst. Lt. 2010 metų pabaigoje Mažeikių rajono apylinkės teismas turėjo 18,3 tūkst. Lt įsiskolinimų iš darbo užmokesčio fondo: 10.2 tūkst. Lt įsiskolinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai gyventojų pajamų mokesčio nuo gruodžio mėnesio darbuotojų atlyginimų ir 8,1 tūkst. Lt įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai darbuotojų socialinio draudimo įmokų nuo gruodžio mėnesio atlyginimų. Įsiskolinimas buvo padengtas 2011 metų sausio mėnesio pradžioje. 2011 metams Mažeikių rajono apylinkės teismui pagal patvirtintą sąmatą skirta 1 131,0 tūkst. Lt valstybės biudžeto asignavimų darbo užmokesčiui. Pagal 2011 metams patvirtintą teismo pareigybių sąrašą poreikis darbo užmokesčio fondui sudarė 1 185,5 tūkst. Lt. 2011 metams darbo užmokesčiui trūko 54,5 tūkst. Lt. 2012 metams Mažeikių rajono apylinkės teismui pagal patvirtintą sąmatą skirta 1 094,0 tūkst. Lt valstybės biudžeto asignavimų darbo užmokesčiui. Pagal 2012 metams patvirtintą teismo pareigybių sąrašą poreikis darbo užmokesčio fondui sudarė 1 194,7 tūkst. Lt. 2012 metams darbo užmokesčiui trūko 100,7 tūkst. Lt. 2013 metams Mažeikių rajono apylinkės teismui pagal patvirtintą sąmatą skirta 1 110,0 tūkst. Lt valstybės biudžeto asignavimų darbo užmokesčiui. Pagal 2013 metams patvirtintą teismo pareigybių sąrašą poreikis darbo užmokesčio fondui sudaro 1 207,4 tūkst. Lt. 2013 metams darbo užmokesčiui trūksta 97,4 tūkst. Lt.
Mažeikių rajono apylinkės teismui skiriami asignavimai darbo užmokesčiui ir taip yra nepakankami, o po 2011-02-14 Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo, nesant teisės akto, kuriuo būtų nustatytas apmokėjimas teisėjams už darbą dirbant viršvalandžius, poilsio bei švenčių dienomis, papildomi asignavimai teisėjų darbo užmokesčiui nebuvo skirti, be to, teismas kitaip paskaičiuoti pareiškėjui atlyginimo dalies negalėjo, nes vadovavosi esamu teisiniu reguliavimu, todėl teismas negali būti atsakingas už tai, kad pareiškėjui R. A. nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis darbo užmokestis už darbą poilsio ir švenčių dienomis.
Valstybė, skirdama teisėją į užimamas pareigas ir atlikdama darbdavio vaidmenį, yra atsakinga už tinkamą jo darbo apmokėjimą, tai yra, pakankamų asignavimų teisėjų darbo užmokesčiui skyrimą, todėl pareiškėjo R. A. skundą prašo tenkinti, priteisiant jam neišmokėtą darbo užmokestį ne iš Mažeikių rajono apylinkės teismo, o iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Pareiškėjo R. A. skundas ir patikslintas skundas tenkintini iš dalies.
Teisėjų atlyginimų dydžius ir jų skaičiavimo tvarką nustato 2008-11-06 priimtas ir nuo 2008-11-15 įsigaliojęs Teisėjų atlyginimų įstatymas. Šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams metų pabaigoje už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis, atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, išmokama ne didesnė kaip pareiginės algos dydžio vienkartinė priemoka. Ji mokama neviršijant atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Jeigu šių lėšų nepakanka, taip pat jei teisėjas institucijoje nėra išdirbęs visų metų, priemokos dydis perskaičiuojamas proporcingai esamoms darbo užmokesčio lėšoms ir tais metais dirbtam laikui. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priemokų dydžių nustatymo ir išmokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Teisėjų taryba.
Teisėjų taryba 2008-12-05 nutarimu Nr.13P-211-(7.1.2) patvirtino Vienkartinės priemokos teisėjams nustatymo ir išmokėjimo sąlygų bei tvarkos aprašą (toliau – Tvarkos aprašas), kuriuo reglamentavo Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytos, išmokamos metų pabaigoje, vienkartinės priemokos teisėjams už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis, atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, dydžio nustatymo ir išmokėjimo sąlygas ir tvarką. Tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta analogiška Teisėjų atlyginimo įstatymui nuostata, kad vienkartinė priemoka teisėjams mokama neviršijant atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Jei šių lėšų nepakanka, priemokos dydis perskaičiuojamas proporcingai esamoms darbo užmokesčio lėšoms ir tais metais dirbtam laikui.
Teisėjų taryba 2009-04-24 priėmė nutarimą Nr. 13P-71-(7.1.2) „Dėl pavyzdinio vienkartinių priemokų teisėjams mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo reglamentavo bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis, atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, apskaitą ir vienkartinės priemokos apskaičiavimo ir išmokėjimo sąlygas bei tvarką bei įpareigojo teismų pirmininkus patvirtinti teisėjų viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis, apskaitos ir vienkartinės priemokos apskaičiavimo ir išmokėjimo sąlygas bei tvarką. Šio teisės akto 3 punkte nustatyta, kad švenčių bei poilsio dienomis Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose nustatytoms funkcijoms atlikti, kurios negali būti atliktos pagal teismo vidaus darbo tvarkos taisykles nustatytu teismo darbo metu, teisėjai budi pagal teismo pirmininko patvirtintą teisėjų budėjimo grafiką; 4 punkte nustatyta, kad teisėjai dirbti teisme po darbo valandų, taip pat poilsio ir švenčių dienomis gali laikydamiesi teismo pirmininko nustatytos tvarkos (išskyrus atvejus, kai nagrinėjama byla arba yra būtina atlikti kitus neatidėliotinus veiksmus). Teisėjų tarybos 2009-04-24 nutarimo Nr. 13P-71-(7.1.2) 5–6 punktuose išdėstyta ne darbo metu dirbto laiko apskaitos tvarka. Teisėjo pagal nustatytą tvarką dirbtų viršvalandžių, darbo poilsio ir švenčių dienomis ir budėjimo tikslus laikas žymimas nustatytos formos pavyzdiniame teisėjų viršvalandžių, darbo poilsio ir švenčių dienomis (budėjimų) apskaitos žurnale. Teisėjui, atliekant teisėjo funkcijas teisme poilsio ir švenčių dienomis bei po teismo darbo valandų, žurnale pažymimas jo atvykimo, išvykimo laikas ir kokie procesiniai veiksmai buvo atlikti. Informaciją apie darbą po teismo darbo valandų, darbą poilsio ir švenčių dienomis ir budėjimo laiką, taip pat apie atliktus veiksmus žurnale įrašo teisėjas.
Konstitucinio Teismo 2011-02-14 nutarimu pripažinta, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingą atlyginimą už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Iki šios dienos teisėjų atlyginimo už viršvalandinį darbą bei darbą poilsio ir švenčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas tvarka nebuvo pakeista.
Iš pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo matyti, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos Prezidento 2007 m. gegužės 30 d. dekretu Nr. 1K-990 paskirtas Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėju penkeriems metams, 2012 m. gegužės 7 d. dekretu Nr. 1K-1057 paskirtas Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėju.
Atsakovo Mažeikių rajono apylinkės teismo pateikti teisėjų budėjimo sekmadieniais ir švenčių dienomis grafikai, darbo laiko švenčių ir poilsio dienomis pagal iš anksto sudarytą grafiką apskaitos žiniaraščiai rodo, kad pareiškėjas R. A. nuo 2010 m. liepos mėnesio iki 2013 m. birželio mėnesio pagal teismo pirmininkės patvirtintus grafikus budėjo namuose 19 dienų (152 valandas): 2010-07-17, 2010-09-18, 2010-11-20, 2011-01-15, 2011-03-19, 2011-05-14, 2011-07-02, 2011-09-03, 2011-11-12, 2012-02-04, 2012-03-31, 2012-05-05, 2012-08-04, 2012-10-06, 2012-12-01, 2013-01-12, 2013-03-11, 2013-04-20, 2013-06-15.
Pripažindamas Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį prieštaraujančia Konstitucijai Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, negali būti tokios situacijos, kad teisėjui, vykdančiam Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose nurodytas teisėjo funkcijas, kurios turi būti vykdomos po darbo valandų, poilsio bei švenčių dienomis, būtų nemokama arba už šį darbą nebūtų apmokama teisingai. Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį, kad iš Konstitucijos ir įstatymų kyla ir tokios teisėjų funkcijos, kurias vykdydamas teisėjas turi dirbti viršvalandžius, poilsio bei švenčių dienomis: antai pagal Konstitucijos 20 straipsnio 3 dalį, nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo per keturiasdešimt aštuonias valandas turi būti pristatytas į teismą, kur sulaikytajam dalyvaujant sprendžiamas sulaikymo pagrįstumas; apklausiant suimtą asmenį Baudžiamojo proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, skiriant suėmimą Baudžiamojo proceso kodekso 124 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, toks asmuo per keturiasdešimt aštuonias valandas turi būti pristatytas ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris jį apklausia dėl suėmimo pagrįstumo ir priima dėl to atitinkamą sprendimą; pagal Civilinio proceso kodekso 148 straipsnį, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas išsprendžia ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo gavimo. Iš Prezidento rinkimų, Seimo rinkimų, Rinkimų į Europos Parlamentą, Savivaldybių tarybų rinkimų, Referendumo įstatymų teismams kyla pareiga kai kuriuos skundus, susijusius su rinkimų ir referendumų teisiniais santykiais, išnagrinėti per keturiasdešimt aštuonias valandas. Kartu Konstitucinis Teismas nurodė, jog Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas užkerta kelią individualizuoti teisėjų vienkartines priemokas pagal jų dirbtus viršvalandžius, darbą poilsio bei švenčių dienomis. Kadangi Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, o Konstitucinio Teismo nutarime pažymėta būtinybė atlyginti už atliktą darbą, tačiau jokie teisinio reguliavimo pakeitimai nebuvo padaryti, tai teisėjų atlyginimo už darbą ne darbo metu nebuvimas laikytinas teisės spraga, kuri užpildytina pagal įstatymuose nustatytas taisykles. Tokia teisinio reguliavimo spraga užpildytina remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalies nuostata, nustatančia, kad tokiu atveju, kai nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujamasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismų įstatyme teisėjų darbo ne nustatytu darbo laiku apmokėjimo klausimas nėra reguliuojamas. Valstybės tarnybos santykius reglamentuojančio Valstybės tarnybos įstatymo 26¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už viršvalandinį darbą mokama ne mažiau kaip pusantro valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio, to paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad už budėjimą valstybės tarnautojui mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka. Valstybės tarnybos įstatymo 26¹ straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad laikas dirbant poilsio dienomis ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimo laikas skaičiuojamas teisės aktų nustatyta tvarka.
Darbo kodekso 193 straipsnyje nustatyta, kad už viršvalandinį darbą ir darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje. Darbo kodeksas nenustato išskirtinės apmokėjimo už budėjimus tvarkos, todėl vadovaujamasi normomis, kurios nustato darbo užmokesčio už darbą poilsio ir švenčių dienomis mokėjimo tvarką. Darbo kodekso 194 straipsnyje išskiriami du darbo poilsio ir švenčių dienomis atlyginimo būdai atsižvelgiant į tai, ar asmuo dirbo pagal grafiką, ar ne pagal grafiką. Kadangi pareiškėjas budėjo pagal iš anksto sudarytą grafiką, jam turi būti taikomos Darbo kodekso 194 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, nurodytas Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje. Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. Pažymėtina, kad už darbą poilsio ir švenčių dienomis kompensavimas kita poilsio diena ar dienos pridėjimas prie kasmetinių atostogų galimas tik tada, kai asmens darbas poilsio ar švenčių dienomis nėra numatytas pagal grafiką (Darbo kodekso 194 straipsnio 1 dalis). Teismo nuomone, kaip tik šios teisės normos tinkamiausios nesureguliuotam teisėjų viršvalandinio darbo ir darbo poilsio ir švenčių dienomis budėjimo metu atlyginimo teisiniam santykiui, todėl turi būti taikomos Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalies pagrindu.
Pareiškėjas R. A. teismo prašo priteisti 11 598, 24 Lt iš Mažeikių rajono apylinkės teismo už darbą švenčių ir poilsio dienomis pagal iš anksto sudarytą grafiką nuo 2010 m. liepos mėn. iki 2013 m. birželio mėn. Iš Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-08-05 pažymos (b. l. 82) matyti, kad pareiškėjas R. A. poilsio ir švenčių dienomis budėjo 19 dienų (152 valandas). Už apskaičiuotą budėjimų laiką pareiškėjui turi būti atlyginama pagal Darbo kodekso 194 straipsnio 2 dalį mokant ne mažesnį kaip dvigubą darbuotojo darbo užmokestį, nurodytą Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, t. y. pareiškėjui priteistina už budėjimą švenčių ir poilsio dienomis pagal iš anksto sudarytą grafiką pagal minėtą Mažeikių rajono apylinkės teismo pažymą: 9790,5 2 Lt, o šią sumą sudaro 10298,52-1508,00 (išmokėtos vienkartinės metinės priemokos už budėjimus).
Teisiniai santykiai dėl Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų išmokų mokėjimo pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, t. y. santykiai tarp šių išmokų mokėtojo – teismo (šiuo atveju Mažeikių rajono apylinkės teismo) ir jos gavėjo – šio teismo teisėjo. Nesant šių teisinių santykių tinkamo sureglamentavimo Teismų įstatyme ir Teisėjų atlyginimų įstatyme, šie santykiai yra prilyginami DK reglamentuojantiems teisiniams santykiams dėl darbo užmokesčio (DK 186 str.). Be to, šis atsakovas (teismas) yra atsakingas už tinkamą teisėjų viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis apskaičiavimą bei, nors ir Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu apribotą, tokio darbo apmokėjimą (Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 str. 2 d., Aprašo 3 p., Pavyzdinio aprašo 3–6 p.). Teismai, kaip asignavimų valdytojai, yra atsakingi ne tik už jau patvirtintų savo biudžetų tinkamą įvykdymą, bet ir planuojamų savo biudžetų projektų sudarymą (Teismų įstatymo 126, 127 str.). Tinkamas atsakovas šioje byloje turi būti ne Lietuvos valstybė, o Mažeikių rajono apylinkės teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005-12-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A1-638/2005, 2013 m. gegužės 9 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A143-677/2013).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendė:
Pareiškėjo R. A. skundą ir patikslintą skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui R. A. iš atsakovo Mažeikių rajono apylinkės teismo 9790,52 Lt (devynis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt litų 52 ct) už darbą švenčių ir poilsio dienomis pagal iš anksto sudarytą grafiką nuo 2010 m. liepos mėnesio iki 2013 m. birželio mėnesio, t. y. už 19 dienų (152 valandas).
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.