- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-06-11
- Bylos Nr.
- A-442-69-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Dormeka“
- Atsakovas
- Valstybinei aplinkos apsaugos inspekcijai
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui
- Advokatai
- Natalija Filipova
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dormeka“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dormeka“ skundą atsakovui Valstybinei aplinkos apsaugos inspekcijai, dalyvaujant trečiajam suinteresuotajam asmeniui Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti atsakovo 2006 m. spalio 12 d. sprendimą Nr.000104/2 „Dėl pavojingų atliekų tvarkymo licencijos Nr.000104 galiojimo panaikinimo“.
Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu sprendimu atsakovas panaikino pareiškėjui išduotos pavojingų atliekų tvarkymo licencijos galiojimą. Šis atsakovo sprendimas yra neteisėtas, nes pareiškėjas iš esmės tinkamai vykdė atliekų tvarkymo veiklą, o atsakovo nurodyti trūkumai yra formalūs. Pareiškėjui nebuvo konkrečiai nurodyta, kokius įstatymų reikalavimus jis pažeidė.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo patikrinimo metu buvo nustatyti pažeidimai, vykdant pavojingų atliekų tvarkymo veiklą. Pareiškėjas visų nustatytų pažeidimų nepašalino, todėl pagrįstai buvo panaikintas išduotos pavojingų atliekų tvarkymo licencijos galiojimas.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo su pareiškėjo skundu nesutiko.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodė, kad buvo atliktas pareiškėjo vykdomos veiklos patikrinimas ir nustatyti aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimai. Pareiškėjas nurodymų dėl pažeidimų pašalinimo neįvykdė, todėl pagrįstai buvo panaikintas jam išduotos licencijos galiojimas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad ši byla jau buvo vieną kartą iš esmės išnagrinėta, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. spalio 19 d. nutartimi ją grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Remiantis šioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje pateiktais nurodymais, nagrinėjant bylą iš naujo, spręstinas klausimas, ar pareiškėjas per nustatytą licencijuojamos veiklos pažeidimų pašalinimo laikotarpį pašalino pavojingų atliekų tvarkymo reikalavimų pažeidimus, užfiksuotus 2006 m. liepos 14 d. patikrinimo pažymoje ir nurodytus atsakovo 2006 m. rugpjūčio 10 d. sprendime Nr.000104/1 „Dėl pavojingų atliekų tvarkymo licencijos Nr.000104 galiojimo sustabdymo“. Teismas nurodė, kad 2006 m. spalio 4 d. patikrinimo akte Nr.36 bei atsakovo sudarytos komisijos 2006 m. spalio 12 d. patikrinimo pažymoje (šiais dokumentais yra įvertinta, ar pareiškėjas pašalino nustatytus pavojingų atliekų tvarkymo reikalavimų pažeidimus) nenurodyta, kokių teisės aktų reikalavimus pareiškėjas pažeidė. Tačiau šiuose dokumentuose buvo nurodyti faktai, kuriuos teismas gali įvertinti atitinkamų teisės normų kontekste. Tai, kad minėtuose dokumentuose nenurodyti konkretūs teisės aktai, nereiškia, jog nebuvo padaryti licencijuojamos veiklos reikalavimų pažeidimai. Teismas nurodė, kad, palyginus 2006 m. liepos 14 d. pažymoje ir atsakovo 2006 m. rugpjūčio 10 d. sprendime Nr.000104/01 nurodytus pažeidimus su 2006 m. spalio 4 d. patikrinimo akte Nr.36 nurodytais pažeidimais, nustatyta, kad dalis pažeidimų sutampa. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepašalino pažeidimo, susijusio su netinkamu liuminescencinių lempų pakavimu ir saugojimu. Tuo buvo pažeisti Atliekų tvarkymo įstatymo 10, 15 straipsniai bei aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr.217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 55 punktas. Aplinkybių, pagrindžiančių tokio pažeidimo pašalinimo negalimumą, nenustatyta. Teismas nurodė, kad pareiškėjo sandėliuose skirtingų rūšių pavojingos atliekos buvo saugomos kartu, tinkamai jų neatskyrus. Tuo pažeisti Atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis bei aplinkos ministro 1998 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr.272 patvirtintų Bendrųjų pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų sandėliavimo taisyklių 7.16, 7.29 punktai. Pareiškėjas nepašalino šių pažeidimų. Aplinkybių, pagrindžiančių tokių pažeidimų pašalinimo negalimumą, nenustatyta. Teismas nurodė, kad pareiškėjo saugomų pavojingų atliekų konteineriai ir pakuotės buvo nesandarūs arba iš viso neuždengti. Tuo pažeisti Atliekų tvarkymo įstatymo 15 straipsnis, Atliekų tvarkymo taisyklių 55.1 ir 55.3 punktai bei Bendrųjų pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų sandėliavimo taisyklių 7.22 punktas. Pareiškėjas nepašalino šių pažeidimų. Aplinkybių, pagrindžiančių tokių pažeidimų pašalinimo negalimumą, nenustatyta. Teismas nurodė, kad pareiškėjo saugomų atliekų konteineriai buvo nepaženklinti arba paženklinti neatspariomis aplinkos poveikiui etiketėmis. Tuo buvo pažeisti Atliekų tvarkymo įstatymo 15 straipsnis bei Atliekų tvarkymo taisyklių 56 ir 57 punktai. Pareiškėjas nepašalino šių pažeidimų. Aplinkybių, pagrindžiančių tokių pažeidimų pašalinimo negalimumą, nenustatyta. Teismas nurodė, kad pas pareiškėją buvo rasti buteliukai su pavojingų cheminių medžiagų etiketėmis, kurie nebuvo įtraukti į apskaitos žurnalą. Tuo buvo pažeistas Atliekų tvarkymo taisyklių 19 punktas. Pareiškėjas šio pažeidimo nepašalino. Aplinkybių, pagrindžiančių tokio pažeidimo pašalinimo negalimumą, nenustatyta. Teismas nurodė, kad faktas, jog pareiškėjas nepašalino dalies nustatytų pažeidimų, yra nurodytas ir atsakovo sudarytos komisijos 2006 m. spalio 12 d. pažymoje. Teismas nurodė, kad pareiškėjo padaryti pažeidimai ir jų nepašalinimo faktai yra įrodyti atsakovo bei trečiojo suinteresuotojo asmens surinktais duomenimis, pažeidimus bei jų nepašalinimą užfiksavusių pareigūnų ir specialistų parodymais. Teismas nurodė, kad, 2006 m. rugpjūčio 10 d. sustabdžius pareiškėjo licencijos galiojimą, jis buvo informuotas, kad licencijos galiojimo sustabdymas galės būti panaikintas, per 2 mėnesius pašalinus nustatytus pažeidimus. Skaičiuojant 2 mėnesių terminą nuo licencijos galiojimo sustabdymo dienos (2006 m. rugpjūčio 10 d.), paskutinė pažeidimų pašalinimo diena buvo 2006 m. spalio 10 d.. Pareiškėjas iki šios datos nepašalino dalies pažeidimų, dėl kurių buvo sustabdytas licencijos galiojimas, todėl licencijos galiojimas pagrįstai buvo panaikintas (aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr.684 patvirtintų Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių 25.4 punktas).
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą patenkinti.
Pareiškėjas nurodo, kad Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių 25 punktas suteikia teisę atsakovui panaikinti licencijos galiojimą, kai įmonė, kurios licencijos galiojimas buvo sustabdytas, per nustatytą laikotarpį nepašalina nurodytų pažeidimų. Nagrinėjamu atveju atsakovas, 2006 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu nustatęs 2 mėnesių terminą pažeidimams pašalinti, galėjo panaikinti pareiškėjo pavojingų atliekų tvarkymo licenciją tik tuomet, jeigu 2006 m. spalio 10 d. pažeidimai nebūtų pašalinti. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas buvo patikrintas būtent 2006 m. spalio 10 d.. Teisės aktai nesuteikia teisės atsakovui, ankščiau nustatyto termino (t. y. 2006 m. spalio 4 d.) patikrinus pareiškėjo sandėlį, spręsti klausimą dėl licencijos galiojimo panaikinimo. Pareiškėjas nurodo, kad institucijos atstovai negali būti apklausiami liudytojais teisme, kad galėtų duoti paaiškinimus apie institucijos, kurioje jie visi dirba, sprendimų teisėtumą. Sprendimas dėl licencijos panaikinimo yra individualus administracinis aktas ir jam taikomi Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai. Jis turi būti išsamus ir nedviprasmiškas, jo turinio negalima papildyti vėliau, duodant paaiškinimus teisme. Todėl pirmosios instancijos teismas, aiškindamasis pažeidimų pašalinimo aplinkybes, neturėjo vadovautis kaip įrodymais institucijos darbuotojų teismo posėdyje duotais parodymais. Pareiškėjas nurodo, kad šioje byloje atsakovas turėjo įrodyti, kad pareiškėjo veikloje buvo tokių pažeidimų, kurie nusveria Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintą ūkinės veiklos laisvės principą, bei kad pareiškėjo veikla kelia pavojų aplinkai ir užtikrinti aplinkos apsaugą įmanoma, tik pritaikius pareiškėjui griežčiausią priemonę - pavojingų atliekų tvarkymo licencijos galiojimo panaikinimą. Pareiškėjas pateikė teismui sutartis, kurios buvo nutrauktos, panaikinus pavojingų atliekų tvarkymo licencijos galiojimą, tačiau teismas dėl šių įrodymų nepasisakė bei nevertino pareiškėjo argumento, kad atsakovo taikyta sankcija yra neadekvati padarytam pažeidimui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotasis asmuo prašo apeliacinį skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 53 straipsnis numato proceso šalies teisę teikti paaiškinimus, argumentus, o šio įstatymo 60 straipsnis reglamentuoja liudytojo statusą ir įvardija grupes asmenų, kurie negali būti šaukiami ir apklausiami kaip liudytojai. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, negalima sutikti su apelianto teiginiais, jog institucijos atstovai negali būti apklausiami kaip liudytojai bei jog įstatymai nesuteikia teisės institucijai aiškinti savo sprendimus. Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodo, kad pareiškėjas vykdė pavojingų atliekų tvarkymo veiklą. Viešasis aplinkos bei žmonių sveikatos apsaugos interesas reikalauja, jog ši pavojinga veikla būtų vykdoma, griežtai laikantis aplinkos apsaugos norminių teisės aktų, nustatytų normatyvų bei standartų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas šia veiklą vykdė, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjo ūkinės veiklos patikrinimai aplinkosaugos aspektu buvo atlikti objektyviai ir pavojingų atliekų tvarkymo reikalavimų pažeidimai buvo užfiksuoti tiek Aplinkos ministerijos, tiek atsakovo bei trečiojo suinteresuotojo asmens pareigūnų.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad aplinkybės, jog pareiškėjas nepašalino nustatytų pažeidimų, galutinai buvo nustatytos 2006 m. spalio 12 d., atsakovo sudarytai komisijai atlikus dar vieną patikrinimą. Atsakovas nurodo, kad, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnį, liudytojų parodymai yra vieni iš įrodymų administracinėje byloje. Atsakovo bei trečiojo suinteresuotojo asmens atstovai buvo apklausiami liudytojais teisme ne tam, kad duotų paaiškinimus apie institucijų sprendimų teisėtumą, o dėl faktinių duomenų ir aplinkybių byloje nustatymo, t. y. jie davė parodymus apie atliktus pareiškėjo patikrinimus ir jų metu nustatytus pažeidimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 684 patvirtintų Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių 25 punkto 4 papunktyje (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 684 redakcija) ir 25 punkto 2 papunktyje (2008 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. D1-369 redakcija) buvo nustatyta, kad institucija panaikina pavojingų atliekų tvarkymo licencijos galiojimą, kai įmonė, kurios pavojingų atliekų tvarkymo licencijos galiojimas buvo sustabdytas, per nustatytą laikotarpį nepašalina nurodytų pažeidimų.
Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija, vadovaudamasi Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių 10, 22, 25, 26 punktais (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 684 redakcija), 2006 m. spalio 12 d. sprendimu Nr.000104/2 panaikino UAB „Dormeka“ išduotos pavojingų atliekų tvarkymo licencijos Nr.000104 galiojimą (t. 2, b.l. 9).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas šią administracinę pagal pareiškėjo apeliacinį skundą, 2008 m. lapkričio 20 d. nutartimi nutarė sustabdyti administracinę bylą ir ištirti, ar Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 684 patvirtintų Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių 25.2 punktas (2008 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. D1-369 redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio 1 daliai (2004 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-2214 redakcija) ir 35 straipsniui (2002 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. IX-1004 redakcija) (t. 9, b.l. 87-91).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. balandžio 6 d. sprendimu nusprendė pripažinti, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 684 patvirtintų Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių 25 punkto 4 papunktis (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 684 redakcija) prieštaravo, o 25 punkto 2 papunktis (2008 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. D1-369 redakcija) prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 35 straipsniui (2002 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. IX-1004 redakcija).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu spręsti bylas dėl norminių administracinių aktų (jų dalių) atitikties aukštesnės galios teisės aktams yra priskirta administracinių teismų jurisdikcijai. Jeigu administracinis teismas tokį teisės aktą pripažįsta prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktui, toks šio teismo sprendimas pagal Konstituciją ir įstatymus turi erga omnes poveikį visai atitinkamų teisės aktų (jų dalių) taikymo praktikai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d nutarimas). Tai reiškia, kad norminis administracinis aktas, kurį kompetentingas administracinis teismas pripažino neteisėtu, nuo oficialaus atitinkamo administracinio teismo sprendimo paskelbimo dienos pašalinamas iš teisės sistemos ir nebegali būti taikomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I(17)-11-07).
Ši taisyklė įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 116 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu.
Šioje teisės normoje vartojama sąvoka „paprastai negali būti taikomas... “ suponuoja išvadą, kad iš šios bendro pobūdžio taisyklės yra galimos ir išimtys, t.y. atvejai, kai ši bendro pobūdžio taisyklė yra netaikoma. Tokia išimtis iš šios taisyklės ir yra tie atvejai, kai norminio teisės akto teisėtumas yra revizuojamas ryšium su teisme nagrinėjama individualia byla. Priešingu atveju, toks konkretaus norminio akto teisėtumo revizavimas netektų prasmės, kadangi teisme nagrinėjamos individualios bylos baigčiai norminio akto panaikinimas neturėtų jokių teisinių pasekmių ir tektų laikyti, kad toks pripažintas neteisėtu norminis aktas buvo teisėtas ginčo, nagrinėjamo individualioje byloje, atsiradimo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A8 – 1690 – 05).
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškos praktikos laikosi ir tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo priimtų nutarimų, kuriais įstatymas ar Vyriausybės norminis teisės aktas pripažįstamas prieštaraujančiu Konstitucijai, galiojimo teisiniams santykiams, atsiradusiems iki tokio Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo.
Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tos pačios pasekmės atsiranda, kai Konstitucinis Teismas priima nutarimą, kad Respublikos Prezidento aktas ar Vyriausybės aktas (ar jo dalis) prieštarauja įstatymams.
Taigi tiek teisės aktui, kurį Konstitucinis Teismas pripažinimo prieštaraujančiu Konstitucijai ar įstatymui, tiek norminiam administraciniam aktui, kurį administracinis teismas pripažino neteisėtu, taikomos analogiškos teisinės pasekmės, t.y. nuo oficialaus atitinkamo Konstitucinio Teismo ar administracinio teismo sprendimo paskelbimo dienos toks teisės aktas pašalinamas iš teisės sistemos ir nebegali būti taikomas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003 m. liepos 11 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje A4-562-2003, yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai Konstitucinis Teismas teisės aktą pripažįsta antikonstituciniu, išnagrinėjęs bylą pagal teismo, suabejojusio tokio akto, taikytino individualioje byloje, teisėtumu, prašymą, teismas, atnaujinęs bylos nagrinėjimą ir spręsdamas ginčą, teisiniams santykiams, iš kurių kilo ginčas, antikonstitucinio teisės akto taikyti negali.
Taip pat šioje byloje yra svarbi ir kita aplinkybė – ar asmuo individualioje byloje tinkamai realizavo savo teisminės gynybos teisę.
Sprendimo priėmimo procedūroje nustatytų faktinių aplinkybių, iš kurių teisinio santykio subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priėmus sprendimą, kuris jau negali būti ginčijamas. Iki šio momento teisinio santykio turinys nėra galutinai apibrėžtas - tikrasis teisinis santykis, su neginčijamai nustatytomis to santykio dalyvių teisėmis ir pareigomis, dar nėra galutinai susiformavęs, o kartu teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nėra įgavęs būtino įvykdymui stabilumo, nes tinkamos teisės normos (ar tinkamų teisės normų) reguliuotinai situacijai parinkimo procedūra nėra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A12 - 219 – 04). Taigi, kol asmuo gali įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinti savo teisę į pažeistų teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimą teisme ar kitose įstatymų nustatytose institucijose, nėra laikoma, jog administracinis teisinis santykis, dėl kurio kilo ginčas, įgijo pilną teisinį stabilumą. Įstatymų nustatyta tvarka ir terminais apskundus teismui administracinį aktą, kuris buvo teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo pagrindas, ginčo teisinio santykio teisinė kvalifikacija yra galima ir šioje stadijoje. Nagrinėdamas konkrečią bylą, administracinis teismas turi teisę sustabdyti jos nagrinėjimą ir prašyti atitinkamą administracinį teismą ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turi būti taikomas individualioje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, arba pats pradėti bylą dėl tokio norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo. Gavęs įsiteisėjusį administracinio teismo sprendimą dėl norminio akto, administracinis teismas atnaujina sustabdytos individualios bylos nagrinėjimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnis; 114 straipsnio 2 dalis). Todėl tokiais atvejais, kai įsiteisėjusiu teismo sprendimu skundžiamas norminis administracinis aktas (jo dalis) yra pripažįstamas prieštaraujančiu įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui ir laikomas panaikintu, administracinis teismas, atnaujinęs bylos nagrinėjimą, galutinai ginčo teisinį santykį kvalifikuoja, atsižvelgdamas į teismo sprendimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, kuris yra teisės šaltinis, nes panaikina teisės normas. Teisėjų kolegijos nuomone, tais atvejais, kai įsiteisėjusiu administracinio teismo sprendimu norminis administracinis teisės aktas pripažįstamas neteisėtu pagal teismo, suabejojusio tokio akto, taikytino individualioje byloje, teisėtumu prašymą, administracinis teismas, atnaujinęs bylos nagrinėjimą ir spręsdamas ginčą, teisiniams santykiams, iš kurių kilo ginčas, neteisėtu pripažinto norminio administracinio teisės akto taikyti negali.
Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Atsakovo teisė priimti skundžiamą individualų administracinį aktą buvo įtvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 684 patvirtintų Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių 25 punkto 4 papunktyje (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 684 redakcija). Kadangi minėtų taisyklių 25 punkto 4 papunktis (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 684 redakcija) ir 25 punkto 2 papunktis (2008 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. D1-369 redakcija) įsiteisėjusiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 6 d. sprendimu yra pripažinti neteisėtais, todėl šioje byloje, vertinant skundžiamo individualaus administracinio akto teisėtumą, teismas negali taikyti minėtų teisės normų, suteikiančių atsakovui teisę panaikinti pareiškėjui išduotos pavojingų atliekų tvarkymo licencijos galiojimą. Kadangi joks kitas teisės aktas, išskyrus neteisėtu pripažinto norminio administracinio teisės akto dalį, nenumato galimybės panaikinti pareiškėjui išduotos licencijos galiojimą, todėl šis skundžiamas individualus administracinis aktas naikintinas, kadangi savo turiniu prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas patenkinamas.
Konstatavus minėtą skundžiamo individualaus administracinio akto panaikinimo pagrindą, pareiškėjo nurodyti argumentai dėl šio akto teisėtumo ir pagrįstumo šios bylos kontekste nėra reikšmingi, todėl teisėjų kolegija nevertina apeliaciniame skunde bei pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų argumentų dėl skundžiamo individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 7 d. sprendimą panaikinti.
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dormeka“ skundą patenkinti ir panaikinti Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos 2006 m. spalio 12 d. sprendimą Nr.000104/2 „Dėl pavojingų atliekų tvarkymo licencijos Nr.000104 galiojimo panaikinimo“.
Sprendimas neskundžiamas.