Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-126-192/2016 pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovei R. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija 2015 m. liepos 30 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovės R. B. 890,21 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija administruoja gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų išlaikymo, išsaugojimo ir naudojimosi jais išlaidas, renka nustatytus mokesčius, rinkliavas ir įmokas. Atsakovė R. B. nuosavybės teise valdo butą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), todėl jai dalinės nuosavybės teise priklauso šio namo bendrojo naudojimo objektai. Atsakovė tinkamai nevykdo (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos 2012 m. birželio 7 d., 2012 m. rugsėjo 3 d. visuotinio susirinkimo nutarimų – pareigos proporcingai savo daliai mokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus, todėl susidarė atsakovės skola ieškovei.

Atsakovė R. B. 2015 m. spalio 13 d. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atmesti.

Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pareigos išlaikyti bendrą turtą ji neginčija, apmoka visas ieškovės jai pateiktas sąskaitas už bendrojo naudojimo objektų išlaikymą ir naudojimąsi, mokesčius, rinkliavas bei įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus. Laikotarpiu 2012 m. birželio 24 d. – 2015 m. rugsėjo 5 d. atsakovė kai kurių ieškovės jai pateiktose sąskaitose nurodytų mokėtinų sumų, neapmokėjo, kadangi jų pagrįstumas kėlė abejones, o ieškovė nepateikė jas patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgdama į tai, kad ji yra apmokėjusi visas sąskaitose nurodytas pagrįstas sumas, laikė, jog ji neturi pareigos mokėti sąskaitose nurodytus delspinigius.

Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės R. B. ieškovei (duomenys neskelbtini) daugiabučio namų savininkų bendrijai 848,35 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. liepos 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 712,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš ieškovės atsakovei 41,50 Eur ir iš atsakovės valstybei 31 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje teismas ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos apmokėti namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros išlaidas, dėl kurių atsakovė nėra davusi sutikimo. Nustatė, kad atsakovė įrodinėjo, jog atlikti darbai yra nesusiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, todėl privalėjo būti apmokėti iš tam tikslui jau sukautų lėšų, o ieškovė teigė, jog išlaidos susidarė dėl ginčo gyvenamojo namo vandentiekio, stogo ir kitų inžinerinių konstrukcijų keitimo, kadangi buvusios neatitiko privalomų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, gyvenamasis namas buvo avarinės būklės ir nesaugus butų savininkams. Todėl atsakovė, nors ir nedavusi sutikimo, privalėjo apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo išlaidas.

Dėl išlaidų, kurios buvo skirtos 2012 metų šildymo sezono šildymo sistemos paruošimui ir 2013 metais atliktų stogo remonto darbų, su kuriomis atsakovė nesutiko, teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius 2012 m. rugsėjo 17 d. defektinį aktą, pasirašytą (duomenys neskelbtini) DNSB pirmininko V. S., revizoriaus R. J. ir UAB „B & L santechnika“ darbų vadovų bei į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio 2012 m. lapkričio 19 d. reikalavimą dėl avarinės būklės stogo pastato (duomenys neskelbtini), kuris patenka į kultūros paveldo objekto (duomenys neskelbtini) teritoriją, avarinės būklės likvidavimo iki 2013 m. birželio 1 d., nustatė, jog šie įrodymai patvirtina ieškovės patirtas privalomas išlaidas. Kadangi atsakovė nepateikė priešingų įrodymų, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaidų, susijusių su privalomais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, teisėtas ir pagrįstas, todėl šias išlaidas priteisė iš atsakovės.

Dėl išlaidų, kurios buvo skirtos teisinėms paslaugoms apmokėti už bendrijai 2012 metais suteiktas teisines paslaugas bei patirtas dėl 2014 metais įrengto LED maitinimo šaltinio, teismas, patikrinęs teismų informacinę sistemą LITEKO, nustatė, kad civilinėje byloje Nr. 2-440-944/2014 2014 m. liepos 5 d. užregistruotas bendrijos ir atskirų atsakovų atsiliepimas į apeliacinį skundą, atsakovės R. B. tarp jų nėra, sąskaita už atsiliepimo surašymą išrašyta bendrijai, įrodymų, kad sąskaita išrašyta ir atskiriems asmenims byloje nėra. Todėl teismas spendė, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje tinkamai nepagrindė ir neįrodė, jog jos prašomos priteisti teisinės išlaidos, kurias patyrė bendrija, yra susijusios su bendrojo naudojimo turto administravimo išlaidomis, dėl ko ieškinį šioje dalyje atmetė. Spręsdamas dėl išlaidų, susijusių su LED maitinimo šaltinio įsigijimu, teismas, sutikdamas su atsakovės prieštaravimais dėl šios sumos atskiro apmokėjimo, nustatė, kad šios išlaidos nepriskirtinos prie remonto būtino turtui išsaugoti išlaidų, todėl sprendė, kad jos turėjo būti atlygintos iš sukauptų bendraturčių lėšų, o ne iš atsakovės.

Apeliaciniu skundu atsakovė R. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos naudai priteista iš atsakovės R. B. 848,35 Eur skola bei 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priteisti jai iš ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, netaikė teisės normos reglamentuojančios nagrinėjamo ginčo klausimus, netinkamai nustatė civilinei bylai reikšmingas faktines aplinkybes, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neatskleidė bylos esmės, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos civilinėse bylose.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, turėjo nustatyti, ar darbai, už kuriuos ieškovė prašo atlyginti buvo atlikti, ar buvo bendraturčių sprendimas ar sutikimas tokiu darbus atlikti, ir tik po to vertinti, ar atlikti darbai buvo būtini ir iš kokių piniginių lėšų tokie darbai turėjo būti apmokami.

Skundžiamu sprendimu buvo netinkamai įvertinti įrodymai, dėl ko buvo netinkamai nustatytos faktinės aplinkybės, o būtent: stogo remonto ir šildymo sistemos remonto darbai buvo atlikti ir už juos buvo apmokėta; ieškovas turėjo bendraturčių sutikimą stogo remonto ir šildymo sistemos remonto darbams atlikti.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai konstatavo, kad stogo remonto darbai (1 332,05 Lt) ir šildymo sistemos paruošimo šildymo sezonui darbai (1 271,71 Lt) buvo atlikti ir priteisė už juos prašomą sumokėti pinigų sumą. Teismas nevertino atsakovės į bylą pateikto 2014 m. sausio 8 d. ieškovės apeliacinio skundo pateikto civilinėje byloje Nr. 2-2125-199/2013, kuriame ieškovė nurodo, kad daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), stogas iki šiol nėra pakeistas. Ieškovei nepateikus įrodymų, kurie patvirtintų stogo remonto darbų atlikimą bei patirtų išlaidų už stogo remontą pagrįstumą, tokios išlaidos skundžiamu sprendimu negalėjo būti priteistos.

Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė neigdama ieškovės argumentus, jog atlikti stogo remonto bei šildymo sistemos remonto darbai buvo būtini, į bylą nepateikė jokių įrodymų, nurodančių priešingai, todėl ji nepaneigė savo, kaip daugiabučio namo patalpos savininkės prievolės atsiskaityti už namo priežiūrą ir remontą. Neatsižvelgė į tai, kad ieškovės atliktų (jeigu jie buvo atlikti) stogo remonto ir šildymo sistemos remonto darbų pripažinti būtinaisiais ir susijusiais su privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, nėra pagrindo, kadangi ieškovė nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neteisingai sprendė, kad 2012 m. rugsėjo 17 d. defektinis aktas patvirtina šildymo sistemos remonto darbų būtinumą, kadangi šis dokumentas apskritai negali būti vertinamas, nėra aišku, kas tokį dokumentą surašė – jis nepasirašytas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime stogo remonto darbų, už kuriuos ieškovė prašo išlaidų atlyginimo, būtinumą grindė teismo sprendimu, kuriame nurodyta, kad gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stogas neatitiko privalomųjų reikalavimų, tačiau adresu (duomenys neskelbtini)yra registruoti keturi atskiri pastatai su atskirais unikaliais numeriais, atsakovei priklausantis butas yra pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl teismo nurodytos aplinkybės apie kito pastato stogą šioje byloje neturėjo būti vertinamos.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl kaupiamųjų įmokų, kurias kas mėnesį moka atsakovė ir kurių jos manymų būtų pakakę namo stogo remonto ir šildymo sistemos darbams apmokėti.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė neteisingo dydžio skolos sumą, kadangi ieškovė ieškiniu prašė priteisti 890,21 Eur skolos ir šią skolą grindė 2015 m. liepos 18 d. buhalterine pažyma, tačiau byloje esanti atsakovės pateikta ieškovės 2015 m. rugsėjo 5 d. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurios ieškovė neginčijo, patvirtina, kad skolos dydis 2015 m. rugsėjo mėnesį buvo ne 890,21 Eur, bet 794,82 Eur. Skundžiamame sprendime ši aplinkybė nebuvo įvertinta.

Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu priteisdamas išlaidas už stogo remonto darbus bei šildymo sistemos paruošimą šildymo sezonui, neteisingai nurodė priteisiamą pinigų sumą, kadangi išlaidos už stogo remonto darbus bei šildymo sistemos paruošimą šildymo sezonui pagal ieškovės sąskaitas sudarė 754,10 Eur, ieškovė reikalavimo priteisti delspinigius nereiškė, tačiau nors ir pridėjus maksimaliai galimą priteisti delspinigių sumą, maksimali priteistina pinigų suma galėjo būti ne didesnė nei 794,82 Eur.

Ieškovė (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliantės R. B. apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tarp šalių kilusį ginčą ir šalių tarpusavio santykius, tinkamai nustatė šios kategorijos bylose privalomai įrodinėtinas bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialines bei proceso teisės normas, todėl priėjo pagrįstos išvados ir priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti, remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Vertindamas byloje pateiktus įrodymus pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai vadovavosi ir taikė įrodymų tyrimą bei vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Tuo tarpu apeliantė savo argumentams pagrįsti nepateikia jokių teisinių argumentų ir iš esmės tik piktinasi jai nepalankaus teismo sprendimo išvadomis, deklaratyviai kritikuoja ieškovės į bylą pateiktus rašytinius įrodymus.

Pirmosios instancijos teismo išvados skundžiamame sprendime yra teisėtos, pagrįstos ir teisingos, pilnai atitinkančios tiek faktines bylos aplinkybes ir įstatymo nurodymus, tiek ir teismų formuojamą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką šios kategorijos bylose. Bylos medžiaga pilnai įrodyta, kad ginčo šildymo sistemos ir stogo remonto darbai laikytini privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros darbais, tad šie darbai buvo būtini atlikti pagal teisės aktų nurodymus, o apeliantė turi pareigą už juos atsiskaityti su bendrija.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos – jas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Išnagrinėjęs bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai nustatė civilinei bylai reikšmingas faktines aplinkybes, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neatskleidė bylos esmės.

CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, taip pat ir reikalavimus keliamus konkrečiai ieškiniui; jame, be kita ko, privalo būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Šioje proceso normoje įgyvendinamas CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik suinteresuotas asmuo sprendžia, ar kreiptis į teismą dėl pažeistų civilinių teisių gynimo, ir tik jis turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą bei nustatyti bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. asmuo, nutaręs kreiptis į teismą pažeistai ar ginčijamai teisei ar įstatyme saugomam interesui apginti (CPK 5 straipsnis), ieškinyje privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis įrodinėja pažeistą teisę, ir suformuluoti reikalavimą, kokias pažeistas teises ir kokiu būdu prašo apginti. Teismas, išnagrinėjęs bylą, turi priimti sprendimą dėl visų byloje pareikštų reikalavimų; priimdamas sprendimą, jis įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, nustatytos ir kurios ne, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys tenkintinas. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas.

Byloje ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 890,21 Eur skolą ir palūkanas, ieškinyje nurodė, kad skola susidarė atsakovei nevykdant pareigos mokėti namo bendro naudojimo objektų išlaikymo išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas, apie atsakovės įsiskolinimą mokesčių straipsniais patvirtina prie ieškinio pridedama 2015 m. liepos 18 d. buhalterinė pažyma. Šioje pažymoje (1 t., b. l. 12) nurodyta, kad atsakovė skolinga: 105,6 Eur administracijos atlyginimams, 1,55 Eur banko mokesčių, 14,2 Eur už bendrą elektrą, 55,67 Eur delspinigių, 622,28 Eur kaupiamųjų lėšų namo remontui, 15,38 Eur už kiemo valymo paslaugas, 8,02 Eur kitų administravimo išlaidų, 24,39 Eur už laiptinių valymą, 12,62 Eur už šildymo sistemos balansavimo darbus, 20,39 Eur už šildymo sistemos techninę priežiūrą, 5,37 Eur už deziteracijos ir dezinfekcijos paslaugas, 4,74 Eur už stogo valymą, iš viso 890,21 Eur. Už kokį laikotarpį susidarė šios skolos, kaip ir už ką paskaičiuoti delspinigiai ieškovė ieškinyje nenurodė. Atsakovė atsiliepime į ieškinį ( 1 t., b. l. 26-34) nurodė, kad ji ieškovės ieškinį prašo atmesti, kadangi ieškovė neįrodė savo reikalavimų pagrindo, ieškinyje išdėstė tik deklaratyvius, niekuo nepagrįstus teiginius, jog atsakovė nevykdo pareigos mokėti mokesčius. Ji, atsakovė, kiekvieną mėnesį apmokėdavo ieškovės jai pateiktas sąskaitas dėl mokėjimų už bendro naudojimo objektus, mokesčius, rinkliavas, taip pat ir įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus, neapmokėjo tik nepagrįstai ieškovės reikalautų 2012-2014 atskirų mokėjimų už šildymo sistemos paruošimą, už teisines paslaugas, už stogo remontą ir už LED maitinimo šaltinį, viso 2748,30 Lt (795,96 Eur.). 2015 m. lapkričio 19 d. parengiamajame teismo posėdyje, kuris vyko nedalyvaujant be svarbios priežasties neatvykus ieškovės atstovui, atsakovės atstovė atkreipė teismo dėmesį, kad ieškovė byloje nepateikė ieškinį pagrindžiančių įrodymų, tačiau teismas nutarė kitame teismo posėdyje byla nagrinėti iš esmės, dėl įrodymų pakankamumo nepasisakė. 2016 m. sausio 13 d. vykusiame teismo posėdyje atsakovės atstovė atkreipė teismo dėmesį, kad ieškovė byloje nepateikė ieškinį pagrindžiančių įrodymų, teismas ieškinį pagrindžiančių įrodymų nepareikalavo. 2016 m. vasario 4 d. posėdyje, atsakydamas į atsakovės atstovo klausimus dėl ieškinio pagrindo, t.y. iš ko susideda skola, ieškovės atstovas bendrijos pirmininkas V. S. to tiksliai nepaaiškino, nurodė, kad už ką „mes pateikėme“, „atsakovė vengia apmokėti sąskaitas“, „už ką išrašome sąskaitas, mes nevertiname“ (2016 m. vasario 4 d. posėdžio garso įrašas, 25-27 min.). Teismas nepareikalavo, kad ieškovo atstovas konkrečiai paaiškintų ieškovės reikalavimus ir jų pagrindą, o toliau, kaip matyti iš garso įrašuose fiksuotos teismo posėdžių eigos ir byloje priimto sprendimo turinio, bylą nagrinėjo ir sprendimą priėmė ne pagal ieškovės pareikštą ieškinį, kuriame buvo reikalaujama priteisti 890,21 Eur skolą, kurią sudarė 622,28 Eur kaupiamosios lėšos ir kitos 2015-07-18 pažymoje nurodytos sumos, o iš esmės pagal atsakovės atsiliepime nurodytas aplinkybes.

Kadangi, kaip minėta, teismas, išnagrinėjęs bylą, turi priimti sprendimą dėl visų byloje pareikštų reikalavimų bei teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad apskųstasis Kauno apylinkės teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, priimti sprendimą ir priteisti ieškovei iš atsakovės skolą tuo pagrindu, kaip kad buvo padaryta apskųstuoju sprendimu, t.y. priteisti išlaidas už šildymo sistemos paruošimą ir už stogo remontą, pirmosios instancijos teismas galėjo tik ieškovei bylos nagrinėjimo metu pakeitus ieškinio pagrindą, o be to dar ir įrodžius, kad už šiuos darbus bendrija neturėjo galimybės ir pareigos sumokėti iš butų savininkų sumokėtų kaupiamųjų lėšų. Ieškovei nepakeitus ieškinio pagrindo, teismas privalėjo paaiškinti ieškovei apie jos pareigą konkrečiai ir aiškiai nurodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus iš atsakovės priteisti 105,6 Eur administracijos atlyginimams, 1,55 Eur banko mokesčių, 14,2 Eur už bendrą elektrą, 55,67 Eur delspinigių, 622,28 Eur kaupiamųjų lėšų namo remontui, 15,38 Eur už kiemo valymo paslaugas, 8,02 Eur kitų administravimo išlaidų, 24,39 Eur už laiptinių valymą, 12,62 Eur už šildymo sistemos balansavimo darbus, 20,39 Eur už šildymo sistemos techninę priežiūrą, 5,37 Eur už deziteracijos ir dezinfekcijos paslaugas, 4,74 Eur už stogo valymą, iš viso 890,21 Eur, nurodyti, kokie įrodymai patvirtina tokias aplinkybes, pateikti tokius įrodymus į bylą. Teismui to nepadarius ir nesiėmus priemonių, kad ieškovas bent teismo posėdžiuose paaiškintų savo reikalavimų esmę bei pagrįstumą, nenuspręsdamas dėl ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumo, vertintina, kad pirmosios distancijos teismas neatskleidė bylos esmės.

Kadangi apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad neatskleista bylos esmė ir pagal pateiktus įrodymus negalima išnagrinėti bylos apeliacinės instancijos teisme, jis naikina apskųstąjį Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendimą ir bylą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.