- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-05
- Bylos Nr.
- 2A-633-520/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- (nepasirinktas)
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Alvydas Barkauskas, Liuda Uckienė
- Atsakovas
- UAB „Viraimija“, Viraimija Viessmann
- Ieškovas
- UAB „VIESSMANN“
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Viraimija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje dėl skolos priteisimo pagal ieškovo UAB „VIESSMANN“ ieškinį atsakovui UAB „Viraimija“ (institucija, duodanti išvadą, Valstybinė mokesčių inspekcija),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „VIESSMANN“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Viraimija“ 43490,12 Lt skolą, 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad pagal 2007-11-20 šalių sudarytą sutartį (toliau ir Sutartis) jis pardavė atsakovui prekes, tačiau per klaidą išrašytose PVM sąskaitose – faktūrose Nr. PAV0007815, Nr. PAV0007924, Nr. PAV0007937, Nr. PAV0008508 nurodė 0 proc., o ne 18 proc. pridėtinės vertės mokesčio (toliau PVM) tarifą. Dėl to jis patikslino minėtas PVM sąskaitas – faktūras kreditinėmis PVM sąskaitomis–faktūromis KRED Nr. 0001, 0002, 0003, išsiuntė jas registruotu paštu atsakovui, tačiau atsakovas kreditinių PVM sąskaitų – faktūrų neapmokėjo ir yra skolingas 43490,12 Lt.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. gegužės 12 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino, t. y. priteisė iš atsakovo UAB „Viraimija“ ieškovui UAB „VIESSMANN“ 43490,12 Lt skolą, 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo 2009-05-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė, kad dėl klaidos ieškovas, perduodamas atsakovui prekes, nepriskaičiavo mokėtino 43490,12 Lt PVM. Dėl to teismas, vadovaudamasis CK 6.38, 6.59, 6.305, 6.344 str., priteisė ieškovui 43490,12 Lt pagal kreditines PVM sąskaitas-faktūras, vadovaudamasis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d., procesines palūkanas.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Viraimija“ dėl ieškinio ir preliminaraus sprendimo pateikė prieštaravimus ir nurodė, kad Sutartimi, kurios galiojimas baigėsi 2007-12-31, buvo sutarta, jog Sutarties kaina yra nustatoma pagal specifikacijas ir yra stabili bei nekeistina. Jis pagal Sutarties specifikacijas Nr. 1, Nr. 2 yra visiškai atsiskaitęs su ieškovu, o kreditinės sąskaitos, pateiktos 2008-10-28, 2008-11-21, 2008-11-21, neatitinka Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 str. reikalavimų. Taip pat nurodė, kad nėra sudaręs su ieškovu sutarties Nr. 10012008, todėl PVM sąskaitų–faktūrų Nr. PAV0007924, Nr. PAV0007937 neturi.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. gegužės 5 d. galutiniu sprendimu preliminarų sprendimą iš dalies pakeitė, t. y. sumažino iš atsakovo ieškovui priteistą skolą iki 18599,97 Lt, bylinėjimosi išlaidas, kitą preliminaraus sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teismas, nustatė, kad PVM sąskaitos–faktūros Nr. PAV0007924, Nr. PAV0007937, kurių pagrindu buvo išrašyta kreditinė PVM sąskaita–faktūra KRED Nr. 0001 24890,15 Lt sumai, yra iš kitos sutarties, kuri, anot atsakovo, nebuvo su juo sudaryta. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog atsakovas neturi pareigos mokėti PVM mokesčių už prekes, kurių jis nepirko, todėl sumažino preliminariu sprendimu iš atsakovo ieškovui priteistą skolą.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Viraimija“ apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas. Nurodo, kad sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Jis pateikė teismui įrodymus, kad yra įvykdęs visus įsipareigojimus ieškovui pagal Sutartį, sumokėjo ieškovui daugiau nei privalėjo, išvežė prekes į Rusijos Federaciją ir nėra atsakingas už ieškovo klaidas. Tačiau teismas netinkamai įvertino kontrakto Nr. K20112007 (specifikacijos) 2, 3 p., kuriuose buvo aptartos prekių tiekimo sąlygos, kaina, netinkamai taikė PVM įstatymo 41, 64-66, 79, 80 str. nuostatas, padarė esminę klaidą vadovaudamasis ieškovo pateiktomis niekinėmis, įstatymo reikalavimų neatitinkančiomis, jam neįteiktomis kreditinėmis PVM sąskaitomis–faktūromis, todėl priėmė naikintiną sprendimą.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „VIESSMANN“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas įvertino visus įrodymus, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Atmestinas skundo argumentas, kad atsakovas įrodė, jog išvežė prekes į Rusijos Federaciją, nes iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimo matyti, jog prekės buvo perduotos Rusijos Federacijos įmonei. Taip pat nepagrįstas yra apelianto argumentas, kad kreditinės PVM sąskaitos–faktūros yra niekinės, nebuvo įteiktos atsakovui, nes teismo posėdyje pats atsakovas patvirtino, kad minėtas sąskaitas gavo, pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-12-16 interneto tinklalapyje paskelbtą išaiškinimą, PMV mokėtojas turi teisę pirkėjui išrašyti kreditinę PVM sąskaitą–faktūrą ir dėl paaiškėjusios klaidos, o pirkėjas turi tokius pakeitimus įtraukti į PVM apskaitą ir PVM deklaracijoje patikslinti PVM ataskaitą, taip pat įtraukti jas į gaunamų PVM sąskaitų–faktūrų registrą. Tačiau atsakovas atsisakė pateikti tokį PVM sąskaitų–faktūrų registravimo žurnalą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, įvertinusi Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos išvadą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai galutiniu sprendimu nusprendė, jog iš atsakovo UAB „Viraimija“ ieškovui UAB „VIESSMANN“ turi būti priteista 18599,97 Lt skolos ir 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos.
Byloje nustatyta, kad šalys 2007-11-20 sudarė Sutartį Nr. K20112007, pagal kurią ieškovas (pardavėjas) parduoda, o atsakovas (pirkėjas) perka įrangą pagal specifikaciją, kuri laikoma neatsiejama šios Sutarties dalimi, o pirkėjas remdamasis specifikacija, atsiskaito per 7 dienas po to, kai šalys pasirašo specifikaciją. Iš Sutarties matyti, kad įranga turėjo būti pristatyta per 25 dienas po to, kai išankstinio mokėjimo suma įplaukia į pardavėjo sąskaitą, jei specifikacijoje nebus nurodyta kitaip, prekes pirkėjas pristatys pagal šias sąlygas: EXW Vilnius, Lietuva, prekės į Rusijos Federacijos muitinės teritoriją bus įvežtos ne vėliau kaip 2007-12-31. Iš byloje šalių pateiktų įrodymų matyti, kad Sutartyje nurodyta įranga buvo išvežta į Rusijos Federaciją. Byloje buvo pateiktos specifikacijos, išrašytos sąskaitos dėl apmokėjimo už prekes, parduodamas pagal Sutartį, kuriose prekių kainos nurodytos be PVM (sąskaitose nurodyta, kad PVM 0 proc.). Byloje ginčo dėl to, kad atsakovas ieškovui apmokėjo specifikacijoje ir šiose išrašytose sąskaitose nurodytą kainą, nėra. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar atsakovas turi apmokėti ieškovo išrašytas kreditines PVM sąskaitas-faktūras, kuriose nurodytas PVM tarifas ir mokėtina suma, t. y. nurodoma, kad atsakovas ieškovui turi mokėti 18 proc. dydžio PVM (b. l. 23-24). Ieškovas nurodė, kad išrašytos kreditinės sąskaitos atsakovui buvo išsiųstos registruotu laišku, tačiau atsakovas šių sąskaitų neapmokėjo. Ieškovas nurodo, kad patikslintos kreditinės sąskaitos buvo išrašytos ir atsakovas turi sumokėti PVM mokestį, nes buvo nustatyta, kad vykdant apmokėjimus už parduotas atsakovui prekes pagal Sutartį buvo klaidingai nurodyta, kad PVM yra 0 proc. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad po metų ieškovo direktorius paprašė susitikti, susitikimo metu siūlė keisti sutartį ir sąskaitas, tuo metu jam perdavė kreditines sąskaitas, kurių jis nepasirašė. Atsakovas nurodo, kad jis ieškovui už prekes apmokėjo pagal specifikacijas, kuriose buvo nurodytos prekių kainos, prekės buvo išvežtos į Rusijos Federaciją, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti, jog atsakovas apmokėtų 18 proc. dydžio PVM. Įvertinus šalių sudarytos Sutarties sąlygas, šalių nurodytas aplinkybes, susijusias su atsakovo apmokėjimu už prekes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pripažino pagrįstais ieškovo argumentus, kurių pagrindu jis prašė priteisti iš atsakovo 18 proc. dydžio PVM mokestį. Išnagrinėjus atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kurių pagrindu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, apeliacinis skundas netenkintinas, nes apeliacine skunde nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 320 str.).
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad Sutartyje buvo aptartos prekių tiekimo sąlygos, iš kurių matyti, kad prekės bus patiektos į Rusijos Federacijos muitinės teritoriją, nurodyta konkreti data, dėl tos priežasties, kad prekės išvežamos iš Lietuvos Respublikos teritorijos, dokumentuose nebuvo nurodytas PVM, prekes išvežė pats ieškovas, o Sutarties 2 p. buvo nurodyta, kad kainos yra galutinės, stabilios ir nekeistinos, atsakovas gavo tik prekių specifikacijas, kuriomis remdamasis atliko 100 proc. išankstinį apmokėjimą. Šios atsakovo nurodytos aplinkybės tvirtina, kad atsakovui buvo žinoma, jog pagal Sutartį jo nupirktoms prekėms kainas specifikacijose ieškovas nurodė be PVM. Sutartyje buvo nurodyta, kad Sutarties kaina yra pagal Sutarties specifikaciją. Iš šalių nurodomų aplinkybių matyti, kad šalys susitarė dėl Sutarties kainos, manydamos, kad nereikia mokėti PVM mokesčio, nes prekės, kurias pagal Sutartį nupirko atsakovas, buvo išvežtos į Rusijos Federaciją. Sutartyje nėra nurodytas šalių susitarimas, kad Sutarties kaina yra susitarta be PVM, t. y. ieškovas (pardavėjas) įsipareigojo apmokėti PVM iš tos pinigų sumos, kuri buvo nurodyta specifikacijose. Atsakovo nurodomos aplinkybės, kad pagal Sutartį nereikėjo mokėti PVM pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą, tvirtina, kad Sutarties kaina buvo nustatyta ir sutarta, nenurodant PVM mokesčio ne vien dėl ieškovo padarytos klaidos, o dėl to, kad abi Sutarties šalys laikėsi tokios pozicijos. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (CK 6.193 str.). Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal šalių sudarytą Sutartį už atsakovo nupirktas prekes turėjo būti mokamas 18 proc. PVM. Atsakovo argumentai, kad pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 41 str., kuris numato, kad tiekiamos prekės apmokestinamos taikant 0 proc. PVM tarifą, jeigu jas tiekėjas ar jo užsakymu kitas asmuo išgabena iš Europos Bendrijų teritorijos, nereikia mokėti PVM, nėra pagrįsti, nes pagal Sutartį prekes nupirko atsakovas ir atsakovo nupirktos prekės buvo išvežtos iš Lietuvos teritorijos į Rusijos Federaciją jo (atsakovo) nurodymu, t. y. atsakovas perpardavė prekes Rusijos Federacijos įmonei. UAB „VIESSMANN“ išrašė pirkėjui sąskaitas, kuriose nurodė, kad PVM tarifas 0 proc., nors pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 str. turėjo būti nurodytas 18 proc. PVM. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovo išrašytos kreditinės PVM sąskaitos-faktūros yra niekinės, nes neatitinka įstatymų reikalavimų. Su tokiais argumentais nesutiktina. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija byloje pateikė išvadą, kad pardavimo PVM (18 proc.) turi būti apskaičiuotas nuo prekių vertės, kuriai buvo pritaikytas 0 proc. PVM tarifas, UAB „VIESSMANN“, pastebėjusi, kad išrašydama UAB „Viraimija" PVM sąskaitas-faktūras už pateiktas prekes neteisingai nurodė 0 proc. PVM tarifą, teisingai pasielgė ištaisydama padarytą Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo taikymo klaidą ir išrašydama kreditines PVM sąskaitas-faktūras, kuriose nurodė 18 proc. PVM tarifą nuo prekių vertės. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 83 str. nuostatas, jeigu po prekių tiekimo arba paslaugų teikimo įforminimo keičiasi tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų apmokestinamoji vertė ir (arba) kiekis, suteikiamos įvairios nuolaidos, prekės grąžinamos ar dėl kokių nors priežasčių keičiasi pirkėjo (kliento) mokėtinas atlygis, kreditinį dokumentą, kuriuo įforminami minėti aplinkybių pasikeitimai, privalo išrašyti asmuo, kuris išrašė pradinį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą įforminantį apskaitos dokumentą. Šalių susitarimu prekių grąžinimas ar paslaugų atsisakymas gali būti įformintas ne prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo išrašomu kreditiniu dokumentu, o pirkėjo išrašomu debetiniu dokumentu, jeigu pirkėjas yra PVM mokėtojas. Bet kokie pasikeitimai, įforminti kreditiniais ir (arba) debetiniais dokumentais, privalo būti įtraukiami į prekių tiekėjo arba paslaugų teikėjo, taip pat pirkėjo (kliento) apskaitą. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija išvadoje nurodė, kad PVM mokėtojas turi teisę išrašyti pirkėjui (klientui) kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą ne tik dėl priežasčių, kurios priklauso nuo abiejų sandorio šalių susitarimo, bet ir ištaisydamas padarytas įstatymo taikymo klaidas ar netikslumus, paaiškėjusius po prekių tiekimo (paslaugų teikimo) įforminimo (pvz., patikslinant patiektoms prekėms (suteiktoms paslaugoms) pritaikytą neteisingą PVM tarifą). Tokiais atvejais ne tik prekių (paslaugų) pardavėjui, išrašiusiam kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą joje nurodytus pakeitimus privaloma įtraukti į PVM apskaitą ir PVM deklaracijoje patikslinti patiektų prekių (suteiktų paslaugų) apmokestinamąją vertę ir pardavimo PVM sumą, bet ir prekių (paslaugų) pirkėjui suponuojama pareiga jam išrašytoje kreditinėje PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytus pakeitimus įtraukti į PVM apskaitą ir PVM deklaracijoje patikslinti PVM apskaitą, nepriklausomai nuo to, ar prekių (paslaugų) pirkėjas priėmė ar atsisakė priimti tokias paaiškėjusias aplinkybes įforminančią kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą. Be to, išrašytą kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą pardavėjas turi įtraukti į išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrą o pirkėjas - į gaunamų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų-faktūrų registrą. Pagal minėto įstatymo 15 str. 1 d. nuostatą „Apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas <...>". Šio įstatymo 2 str. 2 p. nustatyta, kad atlygis - visa tai, kas pinigais ar bet kokia kita forma gauta arba gautina kaip atlyginimas už tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas iš pirkėjų (klientų) ir (arba) trečiosios šalies. Valstybinė mokesčių inspekcija Pridėtinės vertės įstatymo 15 str. apibendrinto paaiškinimo (komentaro) 3 p. paaiškina : „Kai PVM mokėtojas tiekiamoms prekėms ir teikiamoms paslaugoms nepagrįstai pritaikė 0 (nulinį) PVM tarifą tai apskaičiuojant PVM, taikant standartinį ar lengvatinį tarifą apmokestinamąja verte bus laikoma jau PVM mokėtojo nustatyta (ir PVM sąskaitoje-faktūroje įrašyta) apmokestinamoji vertė, kuriai buvo pritaikytas 0 (nulinis) PVM tarifas".
Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais ir apeliacinis skundas netenkintinas.
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300 AB “Swedbank”, įmokos kodas 5660) iš atsakovo UAB „Viraimija“ 8,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.