Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2011-05-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-294-859/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-05-17
Bylos Nr.
1-294-859/2011
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00936-2010-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vladimir Berezovskij
Nukentėjusysis
I. J.
Civilinis atsakovas
UAB „Sostinės taksi“
Kaltinamasis
G. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-294-859/2011(Proceso Nr. 1-10-1-00936-2010-4)Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.1. (S)
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 17 d.Vilnius
Vilniaus m. 1 apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij,sekretoriaujant S. Ž.,dalyvaujant prokurorui L. G.,nukentėjusiajai I. J., jos atstovui – advokatei R. L.,civilinio atsakovo UAB „Sostinės taksi“ atstovams A. M. ir advokatei L. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:

2010-06-21, apie 20.50 val., Vilniuje, vairuodamas UAB (duomenys neskelbtini) automobilį VW „Passat“, valstybinės registracijos (duomenys neskelbtini), važiuodamas Nemenčinės plentu nuo Svajonės g., link Nemenčinės plento - O. M. g. sankryžos, pažeidė KET 158 p. reikalavimus, numatančius, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, ir vairuojamu automobiliu iš Nemenčinės pl., kuris O. M. g. atžvilgiu laikomas šalutiniu keliu, įvažiavęs į nelygiareikšmių kelių - Nemenčinės plento - O. M. g. sankryžą ir važiuodamas ja Saulėtekio al. Kryptimi, nepraleido pagrindiniu keliu – O. M. g., per sankryžą važiavusio automobilio Citr??n „Xantia“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo V. K., ir su juo susidūrė, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio VW „Passat“, valstybinės registracijos (duomenys neskelbtini), keleivės I. J. sveikata.

Apklaustas teisme kaltinamasis G. S. prisipažino padaręs jam inkriminuotą veiką ir paaiškino, kad 2010-06-21, apie 20:50 val., darbo metu padarė eismo įvykį. Dirba UAB „S. S.“ taksi vairuotoju ir vairavo automobilį VW Passat. Valakampių mikrorajone paėmė klientę ir važiavo jos nurodytu adresu į miestą. Važiavo leistinu greičiu per Antakalnio mikrorajoną. Išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį prie sankryžos pristabdė, tačiau jo koja nuslydo nuo stabdymo pedalo ant akseleratoriaus ir automobilis pavažiavo į priekį. Tuomet į jo automobilį atsitrenkė pagrindiniu keliu važiavęs „Citroen“ automobilis. Smūgis įvyko iš keleivio pusės. Kelioms minutėms prarado sąmonę, o atsigavęs, savo keleivės jau nebematė ir dėl to patyrė šoką. Po to paaiškėjo, kad keleivė susidūrimo metu buvo nublokšta už galinės sėdynės į automobilio bagažinę. Jis bandė atidaryti užsiblokavusias dureles ir bagažinę, o atidarius dureles, viską jau tvarkė medikai, kurie ištraukė nukentėjusiąją iš automobilio. Pats įvykio metu rimčiau nenukentėjo. Supranta, kad privalėjo praleisti pagrindiniu keliu važiavusias transporto priemones ir neturi pasiteisinimo, kad taip nepadarė. Dėl savo elgesio gailisi.

Specialisto išvada Nr. T-A 2933/10(01) nustatyta, kad G. S. įvykio metu buvo blaivus (b.l. 72).

Apklausta teisme nukentėjusioji I. J. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta kaip taksi vairuotoją. Įvykio vakarą ji išsikvietė taksi, o pagal iškvietimą atvykęs G. S. paklausė kokiu maršrutu važiuoti. Buvo pasiūlyta važiuoti per Antakalnį. Kadangi gerai miesto nepažįsta, sutiko važiuoti per Antakalnio mikrorajoną. Žiūrėjo pro automobilio langą ir pamena, kad pamatė artėjantį kitą automobilį. Daugiau nieko nebepamena, o sąmonę atgavo jau greitosios pagalbos automobilyje. Taksi automobiliu važiavo galinėje keleivio vietoje. Kiek pamena, sėdėjo ne už vairuotojo, bet dešinėje pusėje. Tiksliai negali pasakyti, ar segėjo saugos diržą, bet paprastai jį prisisega. Įvykio metu jai nuskilo kulkšnies kauliukas, lūžo 2 šonkauliai, antras kaklo slankstelis, žastikaulis. Veido dešinė pusė buvo supjaustyta, prapjauta akies odena. Nuo to žymiai pablogėjo jos rega. Maždaug po metų numatyta iš kojos traukti varžtus, o po operacijos laukia reabilitacija. Iš rankos medikai bijo traukti metalinę plokštelę, todėl ji liks visam laikui. Akį išgydyti beveik neįmanoma. Dėl šių priežasčių, taip pat dėl atsiradusios baimės važinėti transporto priemonėmis, aiškiai matomų randų keliamų nepatogumų bendraujant su žmonėmis, prašo priteisti neturtinę žalą. Dėl sužalotos akies negali žiūrėti į ekraną, dirbti kompiuteriu, normaliai skaityti, turi dažnai daryti pertraukas. Negali ilgai rašyti ir tai kelia nepatogumų studijose. Šiuo metu antrame kurse studijuoja psichologiją. Per paskaitas sėdi užsidengusi vieną akį. Kadangi akis pasidarė jautri šviesai, negali žiūrėti televizoriaus ar eiti į kiną. Ateityje iš kojos numatoma ištraukti varžtus ir taikyti manualinę terapiją. Dėl stuburo slankstelio lūžio nuolat jaučia rankos tirpimą. Kadangi nėra numatytos būsimų operacijų datos ir dar nėra žinoma kokios bus atliktos operacijos ir jų kainos, nesikreipė dėl jų atliginimo į draudimo kompaniją. Jei būtų atlyginta neturtinė žala, pinigai būtų panaudoti gydymui ir būsimom operacijoms.

Specialisto išvada Nr. G 2943/10(01) nustatyta, kad eismo įvykio metu I. J. buvo padaryti šie sužalojimai: dešinio žastikaulio, dešinio blauzdikaulio vidinio kulkšnelio, dešinio gaktikaulio abiejų šakų ir 2-o kaklo slankstelio lūžiai; dešinės akies odenos chirurginė žaizda, dešinės akies vokų ir smakro pjautinės žaizdos; kraujosruvos po dešinės akies jungine. Sužalojimai vertintini nežymiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kaulų lūžių sveikata sutriko ilgiau nei 10 dienų (b.l. 25-26).

Apklaustas teisme ekspertas A. B. paaiškino, kad pagal I. J. nustatytus sužalojimus negali pasakyti, ar nukentėjusioji įvykio metu buvo prisisegusi saugos diržą. Saugos diržai eismo įvykio metu nuo sužalojimų neapsaugo, bet išsaugo gyvybę. Nesunkaus sveikatos sutrikdymo konstatavimui pakanka vieno kaulo skilimo, todėl tokio masto sveikatos sutrikdymui aplinkybė dėl saugos diržo esminės įtakos neturi. Nukentėjusioji bet kokiu atveju sužalojimų išvengusi nebūtų. Žymės ant kūno nuo saugos diržo nebūtinai turi likti. Šios žymės paprasta būdingos vairuotojui ir priekinėje sėdynėje sėdinčiam keleiviui. Visi nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti eismo įvykio metu. veido sužalojimai atsiranda nuo stiklo šukių arba automobilio salono dalių. Saugos diržas nuo stiklo šukių apsaugoti negali.

Specialisto išvada Nr. T-A 2932/10(01) nustatyta, kad automobilį „C. X.“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu vairavęs V. K. buvo blaivus (b.l. 64).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir įvykio vietos plane užfiksuota, kad įvykis kilo O. M. gatvės dviejų eismo juostų važiuojamosios dalies sankirtoje su Nemenčinės plento pravažiavimu, skirtu iš Nemenčinės plento Kareivių gatvės kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms sukant į kairę kirsti O. M. gatvę ir važiuoti link Saulėtekio alėjos. Sankirtoje yra kelio ženklai, įspėjantys, kad O. M. gatvė yra pagrindinis kelias minėto pravažiavimo atžvilgiu. Po įvykio G. S. vairuotas automobilis „VW Passat“ užfiksuotas sustojęs saugumo salelėje jau už minėtos sankirtos ir apsuktas priešinga pravažiavimu vykstančiam eismui kryptimi, statmenai O. M. gatvei. V. K. automobilis „C. X.“ po įvykio užfiksuotas O. M. gatvėje antroje eismo juostoje, pasuktas įstrižai link dešinio kelkraščio eismo nuo Kareivių gatvės kryptimi (b.l. 5-12).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose bei prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėtose nuotraukose užfiksuota, kad po įvykio abu eismo įvykyje dalyvavę automobiliai yra stipriai apgadinti – „C. X.“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinta priekinė dalis, o automobiliui „VW Passat“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), deformuota dešinė pusė ties abejomis šios pusės durelėmis. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose taip pat konstatuota, kad iki įvykio abi transporto priemonės buvo techniškai tvarkingos (b.l. 8-12, 15-16, 18-19).

Lietuvos Respublikos BK 281 str. yra blanketinė norma, todėl nusikalstamos veikos sudėčiai nustatyti yra svarbios kelių eismo taisyklės (toliau – KET), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija).

G. S. yra kaltinamas pažeidęs KET 158 punkto reikalavimus. 158 punkte nurodyta, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

Teismo posėdžio metu išnagrinėtais įrodymais nustatyta, G. S., 2010-06-21, apie 20.50 val., Vilniuje, vairuodamas UAB „Sostinės taksi“ automobilį VW „Passat“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Nemenčinės plentu nuo Svajonės g., link Nemenčinės plento - O. M. g. sankryžos, pažeidė KET 158 p. reikalavimus, numatančius, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, ir vairuojamu automobiliu iš Nemenčinės pl., kuris O. M. g. atžvilgiu laikomas šalutiniu keliu, įvažiavęs į nelygiareikšmių kelių - Nemenčinės plento - O. M. g. sankryžą ir važiuodamas ja Saulėtekio al. Kryptimi, nepraleido pagrindiniu keliu – O. M. g., per sankryžą važiavusio automobilio Citr??n „Xantia“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo V. K., ir su juo susidūrė, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio VW „Passat“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), keleivės I. J. sveikata.

Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. priklauso nuo kilusių pasekmių sunkumo. Šioje byloje įvertinus specialisto išvadoje nustatytus I. J. padarytus sužalojimus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles teismas daro išvadą, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Nusikalstamos veikos metu G. S. veikė nusikalstamai nerūpestingai, kadangi jis nenumatė, kad dėl jo KET pažeidimo gali būti sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad G. S., vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė KET 158 punkto reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kuriame buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. G. S. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Kaltinamojo G. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažintina ta, kad jis prisipažino padaręs įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną neatsargų nusikaltimą, nusikalstama veika padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo.

Kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, šiuo metu laikinai nedirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą.

Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti G. S. paskyrus baudą.

Nustatydamas baudos dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra G. S. atsakomybę lengvinanti ir nėra jo atsakomybės sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę ir mano, kad G. S. skirtina bausmė mažesnė nei įstatyme numatytas baudos vidurkis.

Lietuvos Respublikos BK 68 str. numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nuosprendyje teismas privalo apsvarstyti baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo galimybę. G. S. šią nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemonę. Tačiau nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas blaivus, jo veika nesukėlė labai sunkių pasekmių, iš karto po įvykio kaltinamasis iškvietė medicinos pagalbą ir policijos pareigūnus. Be to, kaltinamajam administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. 07-10-5298224, už ATPK 126 str. 1 d. pažeidimą 2010-08-30 specialioji teisė jau atimta vieneriems metams. Todėl nėra tikslo uždrausti kaltinamajam naudotis specialia teise kurios jis jau laikinai neturi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas mano, kad kaltinamajam neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė.

Šioje byloje nukentėjusioji I. J. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašė priteisti 1626,18 Lt dydžio turtinės žalos ir 8632 Lt dydžio neturtinės žalos iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 41368 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. kompensuoti bei prašė priteisti iš civilinių atsakovų UAB „BTA Draudimas“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavimo išlaidas.

Civiliniame ieškinyje I. J. nurodė, jog jai buvo padaryta 1626,18 Lt turtinė žala, kurią sudaro turėtos tiesioginės gydymo išlaidos, kadangi teko pirkti gydytojų išrašytus vaistus bei ortopedinius gaminius (kaklo įtvarą), kurie kainavo 405,86 Lt; reabilitacija Abromiškių reabilitacijos ligoninėje kainavo 790,80 Lt; papildomas transporto išlaidas dėl būtinybės nuvykti iš Vilniaus į (duomenys neskelbtini) ir atgal sudaro 29,52 Lt (7,2 litrai x 4,1 Lt); eismo įvykio metu taip pat buvo suplėšyti drabužiai ir avalynė, kurie kainavo 400 Lt.

Dėl neturtinės žalos I. J. nurodė, jog dėl įtariamojo G. S. nusikalstamų veiksmų patyrė gilius dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, nes buvo iškilęs pavojus ne tik jos sveikatai, bet ir gyvybei. Dėl patirto fizinio skausmo, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų bendravimo galimybių sumažėjimo padaryta neturtinė žala, kurią vertina 50000 Lt. Dėl padarytų sveikatos sužalojimų ne tik patyrė fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą dėl išliekamųjų sužalojimo padarinių, taip pat dėl sugadintų jos ir šeimos atostogų, kadangi visą vasarą praleido ligoninėse bei namuose slaugoma artimųjų. Siekiant pašalinti autoįvykio metu patirtų kūno sužalojimo pasekmes, jai buvo atliekamos operacijos, kitos specialios procedūros. Nepaisant taikyto gydymo, kai kurių eismo įvykio metu sužalotų organų funkcijų sutrikimai išliko iki šiol. Sunkiai valdo dešiniąją ranką, ji nuolat tirpsta, dėl esančių metalinių plokštelių jaučiamos nuolatinės reakcijos į oro kaitą, patiria nepatogumus pereidama patikrą per metalo detektorius. Minėtų plokštelių net ateityje nėra galimybės pašalinti, kad nebūtų pažeistas brachialinis nervas. Be to, ant dešiniosios rankos liko ilgas virš dvidešimties centimetrų ilgio randas. Dėl kaklo slankstelio lūžio reikia ir ateityje reikės manualinio terapeuto paslaugų, kadangi šios paslaugos nėra finansuojamos iš Ligonių kasų, tad ateityje patirs papildomų išlaidų. Iki šiol nepilnai atsistatė ir dešiniosios kojos motorika: sunku lipti laiptais, negali bėgti ir eiti bent kiek spartesniu žingsniu, dėl to dabar sugaištu gerokai daugiau laiko nei prieš avariją tam, kad nusigaučiau iš vieno taško į kitą. Be to, po maždaug aštuonių mėnesių reikės atlikti dar vieną operaciją, kad būtų pašalinti metaliniai varžtai iš dešiniosios kojos. Taip pat teks patirti papildomų išlaidų operacijai, tyrimams, vaistams, reabilitacijai. Dešiniojoje veido pusėje po avarijos liko apie dešimt randų ir randelių, kuriuos tenka kasdien maskuoti. Po vienu iš randų liko įstrigusi stiklo šukė, kurios chirurgai niekaip nesugebėjo pašalinti. Šis svetimkūnis nuolat sukelia skausmą, dėl jo negali miegoti ant dešiniojo šono. Po autoįvykio labai suprastėjo regėjimas dešiniąja akimi, žiūrint vaizdas liejasi tarsi sūrėčiau per vandenį. Dėl pablogėjusios regos, tebelendančių siūlų iš rando nebegali tiek pat laiko, kiek galėdavau anksčiau (t. y. iki autoįvykio), skaityti, rašyti, dirbti su kompiuteriu, žiūrėti televizoriaus. Visa tai kenkia studijoms, kadangi tam, kad pasiruošti paskaitoms, seminarams, reikia užtrukti gerokai ilgiau laiko nei anksčiau, nes mokydamasi turi daryti pertraukas, kad pailsėtų akys. Dėl randų ant veido tapo sunkiau bendrauti su žmonėmis. Taip pat dėl rando ant dešiniosios rankos, negali ramiai eiti į baseiną, kur taikomos vertikalių vonių procedūros. Dėl patirto fizinio skausmo, nepatogumų, bendravimo galimybių sumažėjimo jai padaryta neturtinė žala, kurią civilinė ieškovė I. J. vertina 50000 Lt.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. nurodyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą ( BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Jeigu nusikaltimo metu nukentėjusysis patiria fizinį skausmą (sutrikdoma sveikata), dvasinį ar kitokį emocinį sukrėtimą, pažeminimus ar kita (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), jam neabejotinai padaroma neturtinė žala. Byloje eismo įvykio metu nukentėjusiajai I. J. buvo sutrikdyta sveikata, todėl ji įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kurio dydį savo ieškinyje nurodo pati.

Neturtinės žalos atlyginimo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas. Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos turinį apibrėžia LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šios žalos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė: ja siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusius negatyvius padarinius.

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, nustatant I. J. padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad eismo įvykiu metu nukentėjusiajai I. J. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, bei patyrė fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus, ir kitokius nepatogumus: vasarą praleido ligoninėse, mėnesį gydėsi (duomenys neskelbtini) reabilitacijos ligoninėje, liko randai ant veido ir rankos, po autoįvykio suprastėjo regėjimas dešiniąja akimi, dešinėje kojoje įsukti metaliniai varžtai. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad dėl patirtų sužalojimų sumažėjo nukentėjusiosios bendravimo ir įsidarbinimo galimybės. Taip pat atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas nesunkus nusikaltimas), nusikalstamos veikos pasekmes (nežymus sveikatos sutrikdymas), padarytos turtinės žalos dydį, į susiklosčiusią teismų praktiką dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose. Bendrosios teismų praktikos pavyzdžiai liudija, jog panašiose bylose, kuomet autoįvykio metu nesunkiai sutrikdoma sveikata, priteisiamų sumų neturtinei žalai atlyginti vidurkis siekia 7500 Lt (kasacinė nutartis civilinėje byloje 2K-207/2009; kasacinė nutartis civilinėje byloje 2K-111/2009).

CK 6.254 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį.

Kai civilinė atsakomybė yra apdrausta, nukentėjusioji įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Taigi civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas. 6.254 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Taigi draudėjas turi atlyginti žalą tiek, kiek jos nepadengia draudimo atlyginimas (draudimo išmoka). Kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas, nustatoma pagal draudimo sutartinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir pačią draudimo sutartį (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2005; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2008).

Bylos medžiaga rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pati apskaičiavo ir nukentėjusiajai I. J. sumokėjo 1626,18 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 8632 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kas bendrai sudaro 10258,18 Lt (b.l.126, 127).

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir išsprendęs civilinio ieškinio klausimą, nustatė, kad iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai I. J. dar turi būti atlyginta neturtinė žala. Tokiu būdu, įvertinus aukščiau išdėstytą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, jog šiuo atveju nukentėjusiosios I. J. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Teismui nekelia abejonių tai, kad nukentėjusiajai I. J. buvo padaryta neturtinė žala, nes jis nukentėjo nuo nusikalstamos veikos, kurios metu patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, tačiau teismo manymu, prašomos priteisti neturtinės žalos suma yra neadekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniui ir jos pasekmėms nukentėjusiajai. Įvertindamas neturtinės žalos dydį, teismas taip pat atsižvelgia į žalą padariusio asmens kaltę – nusikalstama veika buvo padaryta netyčiniais veiksmais, kaltinamasis G. S. dėl poelgio gailisi. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad dalis žalos nukentėjusiajai atlyginta, į jos asmeninę sąskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 10258,18 Lt, teismas, papildomai nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą papildomai įvertina 10000 (dešimt tūkstančių) Lt.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 1 d., 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti proceso išlaidas, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Todėl nukentėjusiosios I. J. iš kaltinamojo G. S. priteistinos išlaidos, turėtos teisme, t.y. 2000 Lt, pagal pinigų priėmimo kvitais pagrįstas atstovavimo išlaidos (b.l. 143-144).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -

nusprendžia:

G. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir skirti jam 3900 Lt (30 MGL) dydžio baudą.

Iš dalies tenkinti nukentėjusiosios I. J. civilinį ieškinį ir iš civilinio atsakovo UAB "Sostinės taksi“ priteisti I. J. 10000 (dešimt tūkstančių) Lt neturtinei žalai atlyginti už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo G. S. nukentėjusiosios I. J. turėtas 2000 Lt išlaidos teisme už suteiktą advokato teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.

Teisėjas Vladimir Berezovskij