Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Egidijui Palaimai, kaltinamajam V. G., gynėjui advokatui Dariui Karabinui, nukentėjusiajai A. G., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,

V. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) operatoriumi, specialaus vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 140 str. 2 d., 140 str. 2d., 253 str. 2d., 258 str. 2d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. G. 2015-02-20, apie 21 val. 30 min., būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) , tarpusavio konflikto su sutuoktine A. G. metu, tyčia, abejomis rankomis suėmęs A. G. už kaklo, ją smaugdamas bei pargriaudamas ant lovos, tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, t.y. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 140 str. 2 d.

Be to, jis, 2015-07-19, apie 18.00 val., būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su buvusia sutuoktine A. G. metu, tyčia, ne mažiau kaip 10 kartų sudavė kumščiais kartu gyvenančiai buvusiai sutuoktinei A. G. į galvos, nugaros sritis, tyčia užmynęs jai koją padarė nukentėjusiajai A. G. poodines kraujosruvas dešiniame žaste, nugaroje, kairiame klube, kairėje pėdoje, odos nubrozdinimus mentyse, kairės pėdos II- III pirštų sumušimą, tuo sukeldamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 140 str. 2 d.

Be to, jis, ne vėliau kaip iki 2015-07-19 dienos, 18 val., neteisėtai, neturėdamas leidimo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), laikė šaunamuosius ginklus, jų pagrindines dalis bei šaudmenis, t.y. Čekijos pramoninės gamybos 6 mm kalibro devynšūvį graižtvinį revolverį „(duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), priskiriamą prie C kategorijos šaunamųjų ginklų bei civilinėje apyvartoje draudžiamus ginklus: perdirbtą Vokietijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį - garsinį revolverį „(duomenys neskelbtini)“, pritaikytą šaudyti 5,6 mm (22-to) kalibro žiedinio įskėlimo šoviniais, savadarbiu būdu perdirbtą buvusios TSRS pramoninės gamybos vienvamzdį lygiavamzdį 20-to kalibro medžioklinį šautuvą „ZK“ su panaikintu numeriu, pritaikytą šaudyti 20-to kalibro medžiokliniais šoviniais, savadarbiu būdu perdirbtą Kinijos pramoninės gamybos, pneumatinį „B2“ modelio šautuvą, pritaikytą šaudyti 5,6 mm (22-to) kalibro žiedinio įskėlimo šoviniais, taip pat 18 vnt. Čekijos pramoninės gamybos 20-to kalibro centrinio įskėlimo medžioklinių šovinių, priskiriamų prie B arba C kategorijos ginklams skirtų šaudmenų, 21 vnt. pramoninės gamybos 22-to (5,6 mm) kalibro trumpųjų žiedinio įskėlimo šovinių ir 31 vnt. ilgųjų žiedinio įskėlimo šovinių, priskiriamų prie B arba C kategorijos ginklams skirtų šaudmenų, kuriuos surado ir paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės mobilaus būrio patruliai, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d.

Be to, jis, ne vėliau kaip iki 2015-07-19 dienos, 18 val., neteisėtai, neturėdamas leidimo, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), laikė Kinijos pramoninės gamybos graižtvinį 4,5 mm (177-to) kalibro pneumatinį „B2“ modelio šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini) su optiniu taikikliu, priskiriamą prie C kategorijos nešaunamųjų ginklų, kol šį nešaunamąjį ginklą surado ir paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės mobilaus būrio patruliai, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 258 str. 2 d.

Kaltinamasis V. G. kaltu dėl visų jam inkriminuojamų veikų padarymo pilnai prisipažino. Paaiškino, kad 2015-02-20 įvyko smurto protrūkis. Buvo vaikų šimtadienis mokykloje, į kurį jis pakviestas nebuvo. Vaikai į namus grįžo su gėlėmis, pasipuošę ir po pusvalandžio išėjo į šokius. Jis buvo išgėręs porą skardinių alaus, todėl mano, kad smurto protrūkiui įtakos tai tikrai padarė. Jis sugriebė savo žmonai už kaklo ir liepė vaikų nenuteikinėti prieš jį. Atvažiavo policija ir jį sulaikė 48 val. To pasekoje buvo pritaikytas apribojimas nebendrauti su žmona. Jo žmona išvažiavo į (duomenys neskelbtini), jis bandė su ja susisiekti. Kai ji grįžo namo, jam pareiškė, kad pamilo kitą žmogų. Ji sakė, kad grįžo tik susitvarkyti skyrybų dokumentus. 2015-06-09 juos su žmona teismas išskyrė. Dėl 2015-02-20 įvykio baudžiamoji byla buvo nutraukta. Žmona į (duomenys neskelbtini) negrįžo, pradėjo dirbti Lietuvoje. Šeimoje lyg ir buvo prasidėjęs santykių atšilimas, galvojo, kad pradės vėl gyventi kartu. 2015 m. liepos mėnesį jam būnant sode žmona pasakė, kad atvažiuoja tas kitas žmogus, kuriam reikia viską paaiškinti dėl tolimesnio jų gyvenimo. Susitarė, kad 2015-07-20 ji atvažiuos pas jį į sodą. Jis jos laukė, tačiau ji neatvažiavo. Sėdęs į automobilį jis grįžo namo. Belaukiant žmonos išgėrė alaus. Apie 16 val. grįžo nukentėjusioji. Jos paklausus, kaip jai sekėsi, ji jam pasakė, kad grįžta pas tą kitą vyrą. Jam tada labai susinervino. Pamena, kad nukentėjusiajai sudavė tik du ar tris smūgius, daugiau nieko nepamena. Po suduotų smūgių išėjo iš namų, kad neaštrinti įvykių. Pasėdėjo prie (duomenys neskelbtini), suprato, kad kelio atgal į šeimos susitaikymą nėra. Grįžęs namo, rado atvykusius policijos pareigūnus. Su nukentėjusiosios pareikštu civiliniu ieškiniu neturtinei žalai atlyginti nesutinka. Mano, kad jis yra per didelis. Sutinka atlyginti 500 eurų neturtinės žalos.

Dėl ginklų neteisėto laikymo paaiškino, kad tvarką, kaip reikia laikyti ginklus ir jų priedelius žinojo, tačiau leidimų nesusitvarkė. Pas jį buvo ir neveikiančių, netvarkingų ir netinkamų šaudymui ginklų. Ginklus įgijo įvairiais būdais. Buvo momentas, kai dirbo taksistu ir pavežtas žmogus neturėjo pinigų susimokėti už važiavimą, tai atiduodavo ginklą. Kai kurie ginklai buvo pirkti parduotuvėje. Optinis taikiklis buvo pirktas turguje.

Kadangi kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, paaiškino nusikalstamų veikų darymo aplinkybes, kurios teismui nekelia jokių abejonių, prokurorui ir gynėjui sutinkant, įrodymų tyrimas atliktas sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ( BPK 273 str.1d., 291 str. ).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo pilno prisipažinimo, jo kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta:

Iš 2015-02-21 liudytojos A. G. parodymų matyti, kad 2015-02-20, apie 21.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neblaivus jos vyras V. G. sukėlė konfliktą, kurio metu išplūdo ją necenzūriniais žodžiais, po to griebė ją už gerklės ir parvertęs ant lovos ėmė ją smaugti, taip sukėlė jai fizinį skausmą. Tada ji paskambino savo sūnui E. G., kad grįžtų į namus, nes bijojo būti su vyru. Grįžus sūnui kartu su jų dukra A. G., konfliktas vėl prasidėjo. Vyras pradėjo vaikus plūsti necenzūriniais žodžiais, po to jis apsistumdė su sūnumi, sūnų parvertė ant grindų ir jam taip pat sukėlė fizinį skausmą. Po to, ji iškvietė policiją, atvykę pareigūnai vyrą sulaikė (T.1., b.l. 31).

Iš 2015-02-24 liudytojos A. G. papildomos apklausos parodymų matyti, jog jų konfliktas su vyru V. kilo dėl to, jog ji tą vakarą kartu su jų vaikais E. ir A. G., kurie yra pilnamečiai, grįžo iš mokyklos šimtadienio šventės, kurioje vyras nedalyvavo. Jis paklausė, iš kur jie grįžo, ji jam atsakė, kad iš šventės, o jis dėl to supyko, įsižeidė, kad pats nebuvo toje šventėje ir ėmė kelti dėl to namuose triukšmą. Taip, žodis po žodžio, jie susipyko, kol jis ją stipriai sugriebė savo abejomis rankomis už kaklo priekinės dalies, iš priekio, stovėdamas jai už nugaros. Jis būtent taip ją smaugė, taip suėmęs griovė ant lovos, pargriovė, bet ji pradėjo šaukti, todėl jis ją iš karto paleido, turbūt pats išsigando jos šaukimo. Daugiau jis nieko nepadarė - nesudavė smūgių, nespyrė, negrasino nužudyti. Dėl jo tokio stipraus suėmimo už kaklo, ji juto fizinį skausmą, jai skaudėjo kaklą, bet žymių nebuvo nei tada, nei dabar, todėl pas teismo medikus ji nesikreipė, tą daryti atsisako. Dėl to niekur nesigydė. Jų vaikų E. ir A. tuo metu, kai vyras ją smaugė, nebuvo namuose, bet ji jiems paskambino, pasakė, kad tėtis taip elgiasi, todėl vaikai netrukus po jos skambučio grįžo į namus. Ar V. girdėjo, kai ji skambino vaikams, nežino, nes buvo labai išsigandusi, nematė ar jis girdi, ar ne. Grįžus vaikams, jie iš karto puolė tėvą žodžiais, kodėl jis taip elgiasi su mama, ėmė ją ginti, klausinėjo jo, ką jis padarė mamai. V. jiems sakė, kad nieko nepadarė, neigė, kad buvo suėmęs ją už kaklo ir taip jį spaudė. Tada V. ėmė jau rėkauti ant jų, kaip ji suprato, jis supyko, kad ji juos pasikvietė, kad jie ją gina, matė, kad sūnus pasistumdė su tėvu, bet, kaip sužinojo vėliau iš vaikų, jų V. nesužalojo, nesudavė jiems smūgių ar pan., jie nuo tėvo nenukentėjo. Mano, kad dėl tokio vyro elgesio dar kaltas ir alkoholis, jis buvo šiek tiek išgėręs alkoholio, gal dar tas įtakojo jo tokį elgesį. Anksčiau ji taip pat konfliktuodavo su vyru, jis keikdavosi necenzūriniais žodžiais, pasistumdydavo, bet sumušta ar sužalota jo niekada nebuvo, į policiją taip pat nebuvo kreipusis. Šį kartą ji išsigando, todėl ir paskambino į policiją. Su vyru santuokoje gyvena apie 20 metų, santuokos nutraukimo procesas nėra pradėtas. Kadangi tai pirmas toks atvejis, su vyru V. ji susitaikė, jam atleido ir pretenzijų neturi, mano, kad gal jis pasimokė iš šio įvykio ir daugiau taip nesielgs. Dėl šio įvykio ji turtinės žalos nepatyrė, o dėl moralinės žalos vyrui civilinio ieškinio nereikš. Pageidauja, jog ši baudžiamoji byla būtų nutraukta nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius (T.1., b.l. 32).

Iš 2015-02-24 liudytojos A. G. parodymų matyti, kad jos tėvas ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra įtariamasis ir jį atsisakė duoti parodymus. Parodė, kad tėvas jos nesužalojo, negrasino ir nuo jo nenukentėjo (T.1., b.l. 36).

Iš 2015-02-25 liudytojo E. G. parodymų matyti, kad jie yra analogiški liudytojos A. G. parodymams (T.1., b. l. 38).

Iš 2015-09-30 liudytojos A. G. parodymų matyti, kad ankstesnius liudytojo apklausos metu duotus parodymus prisimena, juos tvirtina. Papildo, kad gyvena kartu su buvusiu sutuoktiniu V. G., uošviene N. G. ir dviem pilnamečiais vaikais – A. ir E., uošvienei priklausančiame 3-jų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Su vyru išsituokę 2015 metų balandžio mėn., tikslios datos neprisimena, kadangi vyras prieš ją smurtavo ir buvo labai pavydus. Nors gyvena viename bute, bet su vyru jokio bendro ūkio neveda, nebendrauja. Jis nei jai, nei vaikams finansiškai nepadeda. Su uošviene sutaria gerai. V. yra dirbantis, alkoholinius gėrimus vartoja saikingai. 2015-07-19 bute, esančiame (duomenys neskelbtini) buvo uošvienė, V., A. ir ji. Ji namo grįžo apie 13.00 val. ir nuėjo miegoti. Apie 18.00 val. atsikėlė ir nuėjo į virtuvę pašildyti maistą. Virtuvėje tuo metu buvo V., kuris kiek prisimena tvarkė lango apdailą. Kiek prisimena, jis buvo išgėręs alkoholinių gėrimų. Būnant virtuvėje nesikalbėjo. Kai buvo užsisukusi, V. ją puolė iš nugaros, t.y. jis kumščiais nemažiau 10 ir nedaugiau 20 kartų sudavė jai į nugaros, galvos sritis. Tuo metu rankomis dengėsi veidą ir suklupusi pradėjo šaukti pagalbos. Tuo metu jai į pagalbą atbėgo dukra A. ir jis nustojo smūgiuoti. Kai dukra ją apgynė, jis išėjo iš namų. Nuo suduotų smūgių jai buvo sukeltas fizinis skausmas, buvo išsigandusi, verkė. Taip pat pastebėjo, kad po suduotų smūgių jai ištino kairės kojos viduriniai du pirštai. Kokiu būdu juos galėjo susižaloti negali pasakyti, nes buvo šoko būsenoje. Galimai V. užmynė jai ant kojos pirštų. Kai sutuoktinis išėjo, paskambino 112 ir paklausė ką jai daryti. Jai pasiūlė kreiptis į artimiausią policijos komisariatą. Kol ruošėsi važiuoti, apie 19.30 val., namo grįžo V., kuris atėjo į kambarį, kuriame buvo ji, uošvienė ir vaikai. Tuo metu jie su juo kalbėjosi apie įvykusį konfliktą. Po to, A. išėjo į kitą kambarį ir paskambino pagalbos telefonu 112. Netrukus V. išėjo į savo kambarį ir tuoj pat grįžo iki jų. Pamatė, kad jis rankose laiko daiktą panašų į ginklą. Tuo metu jis ištiesė ranką, kurioje laikė nuleistą ginklą ir siūlė jiems į jį šauti. Tuomet uošvienė su juo ramiai kalbėdama paėmė ginklą ir paslėpė už lovos. Tuo metu atvažiavo ir policijos pareigūnai. Apie ginklus nieko negali pasakyti, nes nežinojo, kad jis yra juos įsigijęs ir laikė kambaryje. Jai niekada nerodė ginklų. Apie juos sužinojo tik kaip atvykę pareigūnai surado juos. Policijos pareigūnai iškvietė jai GMP medikus dėl ištinusių kojos pirštų. GMP medikai ją pristatė į (duomenys neskelbtini) traumatologijos skyrių apžiūrai. Gydytojas nustatė pirštų sumušimą. Sutuoktinis nei jai, nei kitiems šeimos nariams ginklu ar kitokiu būdu negrasino, tik sukėlė jai fizinį skausmą. Po minėto įvykio su V. nebendrauja, prieš ją fizinio smurto nenaudoja, bet toliau gyvena viename bute tik skirtinguose kambariuose. Minėto įvykio metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Pranešimas apie teisę pareikšti civilinį ieškinį jai yra įteiktas (T.1., b.l. 79-81).

Iš 2015-10-05 liudytojo S. B. parodymų matyti, kad nuo 2015-04-11 18.00 val. iki 2015-04-12 06.00 val. dirbo su (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini) būrio vyriausiuoju patruliu M. S.. 2015-07-19, apie 19.52 val., gavo radijo ryšio 467 pagalba pranešimą iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus V. G. rankomis mušą žmoną. Smurtauja nebe pirmą kartą, turi šaunamąjį ginklą. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko moteris, kuri prisistatė A. G., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir paaiškino, kad apie 18.00 val. prieš ją smurtavo vyras V. G., gim. (duomenys neskelbtini), t.y. jis daug kartų trenkė jai kumščiais į įvairias kūno vietas taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Po smurto vyras išėjo iš minėto buto ir apie 19.30 val. grįžo, pasiėmė iš savo kambario šaunamąjį ginklą, atsinešė į kambarį, kuriame buvo ji, dukra A. G., sūnus E. G. ir V. mama (A. uošvienė) N. G., gim. (duomenys neskelbtini) metais ir siūlė žmonai paimti iš jo šaunamąjį ginklą ir jį nušauti. Visi namuose buvę namiškiai išsigando, o dukra A. G. nubėgo į kitą kambarį ir paskambino policijai. Tada V. mama N. G. priėjo prie savo sūnaus ir paprašė atiduoti jai ginklą. Mamai jis ginklą atidavė. Kai jie atvyko, įtariamasis ginklo jau nebeturėjo. Vyras buvo sulaikytas, panaudotos spec. priemonės - antrankiai. Bendraujant su V. G. motina N., ji ginklą, padavė ir dar kartą viską jiems paaiškino. Jiems apžiūrėjus ginklą, jis buvo užtaisytas, paruoštas šauti. Jam ištaisius ginklą, jo vamzdyje buvo 20 kalibro šaudmuo su užrašu „SELIER&BELLOT“ užtaisytas 4,5 mm šratais. Ginklas buvo 20 kalibro, vamzdis ir buožė nupjauti, buožė medinė, ant ginklo jokio numerio nesimatė, jis panaikintas. Paklausus V. G. ar namuose yra daugiau ginklų, jis atsakė, jog nieko nežino. Jis elgėsi ramiai. Tada prie jų priėjo dukra A. G. ir paaiškino, kad kitame kambaryje, tėvo kambaryje, po lova yra daugiau ginklų. Jiems nuėjus į kitą kambarį, po lova, rado mėlynos spalvos polietileninį maišą, kuriame buvo ginklai: perdarytas 8 šūvių revolveris, ant minėto revolverio jokio numerio nesimatė, savadarbis, galimai šaunamasis ginklas, balto - juodo metalo, numerio nesimatė; savadarbis, galimai šaunamasis ginklas, balto metalo, galimai skirtas šaudyti mažo kalibro šoviniais, numerio nesimatė; pistoletas pavadinimu RECK DOUBLE EAGLE 9 mm, numerio nesimatė, kurio dėtuvėje buvo du dujiniai 9 mm šoviniai, galimai išauti; revolveris 6 mm pavadinimu FLOBERT ALFA, modelis 620, ginklo numeris (duomenys neskelbtini), šovinių jame nebuvo; pistoletas pavadinimu SWISS+ARMS numeris (duomenys neskelbtini), dėtuvėje buvo 9 šratai; 1 vnt. garsinis šovinys 7,62x51 kal.; popierinė dėžutė su užrašu D3 INDUSTRIAL Baikal, kurioje buvo 51 vnt. garsinių šovinių 6,8/18; apvali metalinė dėžutė, kurioje buvo 4,5 mm orinio šautuvo šovinukai; popierinė dėžutė su užrašu „SELIER&BELLOT“, kurioje buvo 17 vnt., 20 kalibro medžioklinių šovinių; plastikinė juodos spalvos dėžutė, kurioje buvo 52 vnt. mažo kalibro šovinių. Taip pat po lova rasta: orinis šautuvas pavadinimu „WEST LAKE“, Nr. (duomenys neskelbtini) su optiniu taikikliu (GAMO); apie 50 cm ilgio kardas su dėklu, odinio revolverio dėklas. Apie šį įvykį ir bute rastus ginklus radijo ryšiu informavo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) valdymo skyriaus budėtoją ir Nusikalstamų veikų registravimo skyrių. Rasti ir paimti aukščiau išvardinti daiktai ir V. G. buvo pristatyti į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą. Pristatant V. G. į policijos komisariatą jis elgėsi ramiai. Apie šaunamųjų ginklų laikymą V. konkrečiai nieko nepasakė, tik pasakė, kad reikalingi apsiginti nuo rusų. Taip pat A., A., E. ir N. apie rastus ginklus V. kambaryje sužinojo tik iš jų. Kai jie 2015-07-19 atvyko į įvykio vietą, A. G. verkė, virpėjo, buvo susijaudinusi. Ant jos nugaros matėsi nubrozdinimai, taip pat ji skundėsi galvos ir kojų pirštų skausmais. Dėl to jai iškvietė GMP medikus, kurie pristatė A. į ligoninę apžiūrai. A. buvo blaivi, o nuo V. sklido alkoholio kvapas. Matėsi, kad dukra, sūnus ir V. mama N. taip pat buvo išsigandusios, tačiau prieš juos V. jokio smurto nenaudojo, medikų pagalbos nereikėjo. Taip pat V. nei šaunamuoju ginklu nei kitokiu būdu jiems negrasino. Minėto įvykio metu patys nenukentėjo (1 t., b. l. 92-94).

Iš 2015-10-15 liudytojo M. S. parodymų matyti, kad jie yra analogiški liudytojo S. B. parodymams (T.1., b. l. 96-99).

Iš 2015-10-01 liudytojos A. G. parodymų matyti, kad jai buvo išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieš savo tėvą. Savo valia, niekieno neverčiama, ji sutiko duoti parodymus apie 2015-07-19 įvykio aplinkybes. Paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kartu mama A., tėvu V., broliu E. ir močiute N., trijų kambarių bute. Butas priklauso močiutei. Šių metų birželio mėnesį tėvai išsiskyrė, bet gyvena kartu viename bute, tik skirtinguose kambariuose. Tėvas gyvena vienas kambaryje, ji su motina kitame. Abu tėvai yra dirbantys. Tarp tėvų anksčiau vykdavo žodiniai konfliktai, bet tėvas prieš mamą nesmurtaudavo. Pirmas smurto atvejis prieš mamą buvo 2015 metų vasario mėnesį. Dėl minėto įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet tyrimo metu tėvas motinos atsiprašė, susitaikė ir ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Po minėto įvykio tėvas alkoholinių gėrimų nevartojo ir su motina nekonfliktavo. 2015-07-19 dienos metu tėvas vartojo alkoholinius gėrimus, kiek prisimena, gėrė alų. Tą dieną jis buvo neblaivus. Apie pietus namo grįžo blaivi mama ir nuėjo miegoti. Po kurio laiko, apie 18.00 val. matė kaip mama nuėjo į virtuvę šildytis maistą. Virtuvėje tuo metu buvo tėvas, kuris tvarkė lango apdailą. Ji pati buvo kambaryje ir džiovino plaukus. Netrukus, išgirdo pagalbos šaukiančią mamą. Atbėgusi į kambarį pamatė, kad mama susigūžusi sėdėjo virtuvės kampe, o tėvas tuo metu kumščiais smūgiavo jai į įvairias kūno vietas. Matė, kad kumščiai pataikė jai į nugaros sritį, galvą. Kiek jis sudavė mamai smūgių pasakyti negali, nes neskaičiavo, kadangi iškarto puolė ginti mamą. Matė kaip tėvas mamai sudavė nemažiau 5 smūgių į įvairias kūno vietas. Kai tėvas ją pamatė, iškarto nusiramino ir išėjo iš namų. Mama verkė, matė ant jos kūno paraudimus, nubrozdinimus, taip pat stipriai sumuštus kojos pirštus. Į virtuvę ėjo mama su sveikais kojos pirštais. Po kurio laiko, apie 19.30 val., namo grįžo tėvas, ir iškarto užėjo į kambarį kur buvo mama, ji, močiutė ir tik ką į namus grįžęs brolis. Brolis paties įvykio nematė. Tėvas buvo ramus, bandė mamos atsiprašyti, bet mama išsigandusi net nesileido į kalbas. Tada jis nuėjo į savo kambarį ir atsinešė ginklą ir šovinį. Jis jiems matant įdėjo šovinį į ginklą, siūlydamas jį nušauti. Tada prie jo priėjo močiutė ir paprašė atiduoti ginklą. Jis pakluso, ginklą atidavė ir nuėjo į savo kambarį. Tuo metu ji iš savo mobiliojo ryšio telefono paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Neužilgo vėl tėvas atėjo į tą kambarį, kur buvo mama ir vėl bandė jos atsiprašyti, bandė pasiaiškinti. Jokių ginklų rankose neturėjo, elgėsi ramiai. Tuo metu atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Apie tai, kad tėvas kambaryje laikė ginklus - nežinojo. Bet kai pareigūnai paklausė ar daugiau bute yra ginklų, išsigandusi pasakė, kad taip, ir jie yra kambaryje po lova. Nežinojo, ar jie iš tikrųjų ten yra, nes tėvas niekada jiems apie tai nepasakodavo ir nerodė. Taip pat savo kambario duris visada tėvas rakindavo ir jie į tą kambarį neužeidavo ir neturėjo galimybės patikrinti. Apie tai, kad pareigūnai po jo lova rado ginklus sužinojo iš jų, kadangi jiems matant ieškojo. Matė, kad pareigūnai surado daugiau įvairių daiktų panašių į ginklus ir į šovinius. Iš kur ir kada tėvas juos įsigijo - nežino. Minėto įvykio metu pati nenukentėjo, tėvas prieš ją nei fizinio nei psichologinio smurto nenaudojo. Nuo tėvo nukentėjo tik mama (T.1., b.l. 101-103).

Iš 2015-10-01 liudytojos N. G. parodymų matyti, kad jai buvo išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieš sūnų. Savo valia, niekieno neverčiama, ji sutiko duoti parodymus apie 2015-07-19 įvykio aplinkybes. V. yra uždaro būdo, alkoholinius gėrimus vartoja saikingai. Su A. išsituokę, gyvena skirtinguose kambariuose. Tarp sūnaus ir A. vyksta žodiniai konfliktai. 2015 metų vasario mėn. pirmą kartą sūnus prieš A. naudojo fizinį smurtą. 2015-07-19 dienos metu tarp V. ir A. jokių konfliktų nebuvo. Apie 18.00 val. matė, kad A. kartu su V. buvo virtuvėje. Jis tuo metu tvarkė lango apdailą. Ji buvo kitame kambaryje. Po kurio laiko išgirdo šaukiančios A. balsą. Kai atbėgo į virtuvę pamatė, kad V. stovėjo, o A. tupėjo prie spintelės. Ji verkė. Sūnus iš karto išėjo iš virtuvės, o vėliau ir iš buto. Kai sūnus išėjo, A. jai parodė sumuštus kojos pirštus, taip pat nubrozdinimus ir patinimus nugaros srityje. Po kurio laiko namo grįžo sūnus ir užėjo į kambarį kur visi buvo susirinkę. Jis buvo ramus, bandė atsiprašyti. Tada nuėjęs į savo kambarį, neužilgo grįžo su nuleistu ginklu ir prašė dukros, kad nušautų jį ir viskas baigsis. Tada ji ramiai paėmė iš jo rankos ginklą ir paslėpė. Tiksliai visų aplinkybių neprisimena, kadangi buvo stipriai išsigandusi, šoko būsenoje. Prisimena, kad greitai atvyko policijos pareigūnai ir apieškoję jo kambarį rado daugiau ginklų ir šovinių. Taip pat iš jo kambario paėmė kardą, kuris kabėjo virš jo lovos. Paaiškino, kad sūnus nei jai, nei kitiems šeimos nariams ginklu, kitais daiktais ar žodžiais, negrasino, jis tik prašė jį nušauti. Apie tai, kad sūnus kambaryje laikė daugiau ginklų ir šovinių nežinojo, jis niekada jų nerodė. Nežino kam sūnui ginklai buvo reikalingi. Kambario duris visada V. užrakindavo ir jie į tą kambarį neužeidavo. Pati minėto įvykio metu nenukentėjo, sūnus prieš ją nei fizinio nei psichologinio smurto nenaudojo. Nukentėjo nuo jo tik A. Jam pretenzijų neturi (T.1., b.l. 110-112).

Iš 2015-10-01 liudytojo E. G. parodymų matyti, kad jam buvo išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieš savo tėvą. Savo valia, jis niekieno neverčiamas, sutiko duoti parodymus apie 2015-07-19 įvykio aplinkybes. 2015-07-19 nuo ryto jo namuose nebuvo. Namo grįžo tik tada, kai mama jam paskambino į mobiliojo ryšio telefoną ir pasakė, kad tėvas prieš ją naudojo fizinį smurtą. Paties konflikto nematė, todėl apie jį papasakoti nieko negali. Apie 18.00 val. grįžo namo. Tėvo namuose nebuvo. Neužilgo jis grįžo namo, kiek prisimena tėvas buvo išgėręs. Jis su mama bandė kalbėtis. Tada išėjo į savo kambarį ir netrukus grįžo, rankoje laikė nuleistą daiktą panašų į ginklą. Laikydamas minėtą daiktą, jų akivaizdoje į jį įdėjo šovinį ir sakė jiems žodžius „paimkite ginklą ir šaukite į mane“. Tada močiutė ramiai prie jo priėjo ir paėmė iš jo rankų ginklą, kurį vėliau perdavė atvykusiems policijos pareigūnams. Jis ginklu, kitu daiktu ar žodžiais jiems negrasino. Jis elgėsi ramiai. Tuo metu atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Nežinojo, kad tėvas kambaryje laikė ginklus. Niekada jis apie juos nepasakojo ir nerodė. Nežino kokiu tikslu jis įsigijo ginklus. Tėvas savo kambario duris visada rakindavo ir jie į tą kambarį neužeidavo ir neturėjo galimybės patikrinti. Apie tai, kad pareigūnai po jo lova rado ginklus sužinojo iš jų, kadangi jiems matant ieškojo. Matė, kad pareigūnai surado daugiau įvairių daiktų panašių į ginklus ir į šovinius. Minėto įvykio metu nenukentėjo, tėvas prieš jį nei fizinio, nei psichologinio smurto nenaudojo. Nukentėjo nuo jo tik mama. Pretenzijų tėvui neturi (T.1., b.l. 114-116).

2015-02-21 apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini), kur apžiūros metu tyrimui nieko reikšmingo nustatyta nebuvo. Apžiūros metu niekas nepaimta (T.1., b. l. 29, 30).

2015-02-20 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame įvykio vietoje buvę policijos patruliai informavo, kad 2015-02-20, apie 21.30 val., A. G. vyras V. G., pasak jo sutuoktinės A. G., smaugė ją, be to apdraskė savo sūnų E. ir dukrą A. Nukentėjęs asmuo buvo blaivus, o V. G. tikėtina nedaug vartojęs alkoholinių gėrimų. Smurtą patyrę A., A. ir E. G. paaiškino, kad smurtas pasireiškė smaugimu, sudavė keletą smūgių ranka ir apdraskė veidą. V. G. paaiškino, kad prieš artimuosius nesmurtavo, o tik gynėsi. Iš surašyto tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, sužalojimų nesimatė (T.1., b. l. 26, 27).

2015-02-21 protokolu pareiškimu, kuriame nurodoma, jog A. G. kreipėsi dėl V. G. jos atžvilgiu pavartoto smurto (T.1., b.l. 23).

2015-11-03 apžiūros protokolu kuriame nurodoma, kad apžiūrėta įvykio vieta - butas esantis (duomenys neskelbtini), kur apžiūros metu tyrimui nieko reikšmingo nustatyta nebuvo. Apžiūros metu niekas nepaimta (T.1., b. l. 44-46).

2015-07-19 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame įvykio vietoje buvę policijos patruliai nustatė, kad 2015-07-19, apie 18.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), smurtavo neblaivus vyras, t.y. kumščiais kelis kartus trenkė buvusiai sutuoktinei A. G. į įvairias kūno vietas. Vėliau atsinešė nelegaliai laikomą šaunamąjį ginklą ir prašė jį nušauti. Ant moters kūno matėsi sužalojimai, t.y. nubrozdinimai ant nugaros, skundėsi galvos ir kojų pirštų skausmais. V. G. nieko nepaaiškino (T.1., b. l. 41,42).

2015-07-19 pareiškimu, kuriame nurodoma, kad A. G. kreipėsi dėl V. G. jos atžvilgiu pavartoto smurto (T.1., b.l. 23).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nurodyta, kad A. G. konstatuota poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, nugaroje, kairiame klube, kairėje pėdoje, odos nubrozdinimai mentyse, kairės pėdos II-III pirštų sumušimas padaryti kietais bukais daiktais, šešių ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, galimai užduotyje nurodytais laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (T.1., b. l. 85).

2015-07-19 (duomenys neskelbtini) AVPK PR MB vyr. patrulių S. B. ir M. S. tarnybiniais pranešimais, iš kurių matyti, kad 2015-07-19, pagal iškvietimą išvykus tirti smurto artimoje aplinkoje fakto, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), V. G. kambaryje buvo rasti šaunamieji ginklai ir šaudmenys (T.1., b.l. 54, 55).

2015-07-19 daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu, kuriame fiksuota, kad (duomenys neskelbtini) AVPK PR MB vyr. patrulis S. B. (duomenys neskelbtini) AVPK KTV NVRS vyresniajai postinei pateikė šaunamuosius ginklus bei šaudmenis (T.1., b.l. 56-58).

2015-08-11 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad:

Kinijos pramoninės gamybos graižtvinis 4,5 mm (.177-to) kalibro pneumatinis B2 modelio šautuvas Nr. 110607045 yra C kategorijos nešaunamasis ginklas;

Vokietijos gamybos 9 mm pusiau automatinis dujinis-garsinis pistoletas „Reck Double Eagle 9 MM P.A.K.“ Nr. ? (duomenys neskelbtini), yra C kategorijos šaunamais ginklas;

Čekijos gamybos 6 mm devynšūvis graižtvinis revolveris „Alfa 620“ Nr. (duomenys neskelbtini) yra C kategorijos šaunamasis ginklas;

Perdirbtas Vokietijos gamybos 9 mm kalibro dujinis-garsinis revolveris „ROHM RG 89“ yra priskiriamas prie civilinėje apyvartoje draudžiamų ginklų;

Savadarbiu būdu perdirbtas buvusios TSRS pramoninės gamybos vienvamzdis lygiavamzdis 20-o kalibro medžioklinis šautuvas „ZK“ su panaikintu numeriu yra priskiriamas prie civilinėje apyvartoje draudžiamų ginklų;

Savadarbiu būdu perdirbtas Kinijos pramoninės gamybos 5,5 mm kalibro pneumatinis B2 modelio šautuvas yra priskiriamas prie civilinėje apyvartoje draudžiamų ginklų;

18 vnt. Čekijos pramoninės gamybos 20-o kalibro medžioklinių šovinių yra priskiriami prie B ir C kategorijos šaudmenų;

21 vnt. pramoninės gamybos 22-o (5,6 mm) kalibro trumpieji žiedinio skėlimo šoviniai ir 31 vnt. ilgieji žiedinio skėlimo šoviniai yra priskiriami prie B ir C kategorijos šaudmenų (T.1., b.l. 65-72).

BK 253 straipsnyje nustatyto nusikaltimo objektas yra visuomenės saugumas, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų disponavimo. Šio nusikaltimo dalykas yra tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos.

Baudžiamajai atsakomybei kilti itin svarbus ir kriminalistinis tokio nusikaltimo (dalyko) daikto įvertinimas. Kriminalistikos doktrina apibūdina, kad šaunamasis ginklas tam, kad jį galima būtų pripažinti nusikaltimo dalyku (daiktu), turi turėti dvi apibendrinančias požymių grupes – tai bendruosius požymius ir specialiuosius požymius: bendrieji šaunamojo ginklo požymiai yra jų paskirtis – galimybė panaudoti puolimui arba gynybai, o specialūs požymiai –parako ar kitos sprogstamosios medžiagos dujų panaudojimas sviediniui išmesti, vamzdis, suteikiantis sviediniui judėjimo kryptį, prietaisas (įtaisas) užtaisui uždegti, pakankamas sviedinio pažeidžiamasis poveikis, konstrukcija, leidžianti atlikti daugiau kaip vieną šūvį. Jei bent vieno iš šių požymių nėra, ginklas šaunamiesiems ginklams baudžiamojo įstatymo prasme negali būti priskirtas.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo paskirtis yra daug platesnė: jo tikslas – reglamentuoti ginklų ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, o paskirtis- įtvirtinti ginklų ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisinius pagrindus, taip pat nustatyti subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas. Pažymėtina, kad Įstatyme nurodyta, jog šio Įstatymo nuostatos netaikomos ginklams, kurie visiškai netinkami naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį, todėl iš kaltinimo šalintinas V. G. inkriminuotas įgijimas techniškai netvarkingo ir šaudymui netinkamo Vokietijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro pusiau automatinio dujinio – garsinio pistoleto „RECK DOUBLE EAGLE 9 MM P.A.K“, Nr. ? (duomenys neskelbtini), su sudedamosiomis dalimis, priskiriamus prie C kategorijos šaunamųjų ginklų pagrindinių dalių. Tokia išvada daroma todėl, kad kaip nurodyta specialisto išvadoje šis pusiau automatinis dujinis – garsinis pistoletas techniškai netvarkingas, todėl šaudymui netinkamas.

Iš kaltinimo taip pat šalinama aplinkybė, dėl neteisėto ginklų ir šaudmenų įgijimo ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens, kadangi ginklų ir šaudmenų įgijimo aplinkybės preziumuojamos iš ginklų ir šaudmenų laikymo fakto, o ne įrodytos byloje surinktais duomenimis.

Tokiu būdu, teismas ištyręs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog kaltinamojo V. G. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 2d., 140 str. 2d., 253 str. 2d., 258 str. 2d. pilnai įrodytos ir kvalifikuotos teisingai.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji A. G. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 2000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Neturtine žala laikomas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms pakenkimas. Tokia žala gali būti padaroma pažeidžiant skirtingus gėrius. Be abejo, žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo gyvybei ar asmens sveikatai. Pažymėtina tai, kad LR CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.).

Nukentėjusioji A. G. dėl kaltinamojo smurto patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus. Teismas, atsižvelgdamas į nusikaltimo pasekmes, į kaltinamojo turtinę padėtį, jo amžių, žalą padariusio asmens kaltę, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, sprendžia, kad nukentėjusiosios A. G. pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintinas dalinai, iš kaltinamojo V. G. priteisiant 600 eurų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai A. G..

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo V. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ko neginčija ir pats kaltinamasis.

Kaltinamojo V. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta jo visišką prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi.

Skiriant bausmę kaltinamajam V. G. teismas atsižvelgė į tai, kad jis praeityje neteistas, dėl nusikalstamų veikų padarymo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, nusikalstamos veikos sunkių pasekmių nesukėlė, dirba, nukentėjusiosios atsiprašė, šaudmenys bei šaunamieji ginklai nekėlė realaus pavojaus aplinkiniams, pas kaltinamąjį kokios tai vienos rūšies didelis kiekis šaudmenų bei ginklų nerastas. Atsižvelgiama ir į tai, kad surinkti visą arsenalą ginklų ir šaudmenų kaltinamąjį paskatino žingeidumas, domėjimasis jais.

Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenines savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog kaltinamasis būtų bandęs realizuoti ( parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti) ar panaudoti turimus šaudmenis ar šaunamuosius ginklus teismo nuomone jam skirtinos bausmės numatytos inkriminuotų veikų sankcijoje – laisvės atėmimas bei trumpalaikis laisvės atėmimas - areštas, kuris nustatytinas sankcijose numatytam bausmių minimumui.

Pagal šiuo metu galiojančią BK 75 straipsnio 1 dalies redakciją (2015 m. kovo 24 d. įstatymo redakcija) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Aukščiau nurodyti duomenys apie kaltinamąjį, jo asmenybę, įvertinus tai, kad ir nors jo padaryta viena iš nusikalstamų veikų priklauso sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau teismo vertinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, ir paskirtosios bausmės vykdymą atidedant bei paskiriant įpareigojimus. Teismo nuomone ir taikius bausmės vykdymo atidėjimą bausmės tikslai numatyti BK 41str. bus įgyvendinti.

Daiktinių įrodymų klausimas išsprendžiamas LR BPK 94 str. tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-303 straipsniais, 308 straipsniu, teismas

nusprendė:

V. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas numatytas LR BK 140 str. 2 d., 140 str. 2d., 253 str. 2d., 258 str. 2d. ir nuteisti:

-pagal LR BK 140 str. 2d. 20 ( dvidešimt) parų arešto;

-pagal LR BK 140 str. 2d. 30 ( trisdešimt) parų arešto;

-pagal LR BK 253 str. 2d. 4 ( ketveriems ) metams laisvės atėmimo;

-pagal LR BK 258 str. 2d. 20 ( dvidešimt ) parų arešto.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 2d. 5d. 2p. bausmes paskirtas pagal LR BK 140 str. 2d., 140 str. 2d., 253 str. 2 d., BK 258 str. 2d. subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinę bausmę paskirti 4 ( keturis ) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu skiriant galutinę bausmę 2 (dvejus ) metus ir 8 ( mėnesius) laisvės atėmimo.

Pritaikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės bausmės – laisvės atėmimo 2 ( dvejiems) metams ir 8 ( aštuoniems) vykdymą atidėti 2 ( dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, V. G. įpareigoti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą bei nebendrauti su nukentėjusiąja A. G..

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką, įskaityti laiką išbūtą sulaikyme nuo 2015 m. vasario 21 d. iki 2015 m. vasario 22 d. ir nuo 2015 m. liepos 19 d. iki 2015 m. liepos 21 d.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš V. G. 600 eurų neturtinei žalai atlyginti A. G..

Daiktinius įrodymus: 105 vnt. kulkų, 110 šovinių, Kinijos pramoninės gamybos graižtvinį 4,5 mm (177-to) kalibro pneumatinį „B2“ modelio šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini) su optiniu taikikliu, Kinijos pramoninės gamybos 4,5 mm (177- to) kalibro pusiau automatinį lygiavamzdį pneumatinį „288707“ modelio pistoletą „SWISS + ARMS“, Nr. (duomenys neskelbtini), apkabą su 5 kulkomis, Vokietijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro pusiau automatinį dujinį – garsinį pistoletą „RECK DOUBLE EAGLE 9 MM P.A.K“, Nr. ? (duomenys neskelbtini), Čekijos pramoninės gamybos 6 mm kalibro devynšūvį graižtvinį revolverį „(duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), perdirbtą Vokietijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį- garsinį revolverį „ROHM RG 89“, savadarbiu būdu perdirbtą buvusios TSRS pramoninės gamybos vienvamzdį lygiavamzdį 20-to kalibro medžioklinį šautuvą „ZK“ su panaikintu numeriu, saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti LR Ginklų fondui prie LR VRM.

3 tūteles, 2 vokus, kuriuose yra kulkų ir tūtelių pavyzdžiai, objektą panašų į šaunamąjį ginklą iš 3 dalių, savadarbį šaudyti netinkamą metalinį objektą, saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.