Šiaulių apygardos teismo nutartis

2010-04-26 · Civilinė byla Nr. 2A-223-372/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-26
Bylos Nr.
2A-223-372/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birute Simonaitiene (pirm.), Rasa Bartašiene, Regina Agota Gutauskiene
Atsakovas
V. V.
Ieškovas
uždarosios akcines bendroves „Satemas“
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešeja B. Simonaitiene KopijaTeiseja A. Alcauskiene Civiline byla Nr. 2A-223-372/2010
Procesinio sprendimo kategorija 121.21. (S)
ŠIAULIU APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 26 d.Šiauliai

Šiauliu apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkes Birutes Simonaitienes,kolegijos teiseju: Rasos Bartašienes, Reginos Agotos Gutauskienes,sekretoriaujant Kristinai Nemanytei,dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Jelenai Kazlauskienei, atsakovo atstovui V. V.,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo civiline byla pagal atsakovo V. V. komercines agenturos „Centas“ apeliacini skunda del Telšiu rajono apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimo panaikinimo civilineje byloje pagal ieškovo uždarosios akcines bendroves „Satemas“ ieškini atsakovui V. V. komercinei agenturai „Centas“ del skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija nustate:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Satemas“ kreipesi i Telšiu rajono apylinkes teisma ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašydamas: 1) priteisti iš atsakovo 89000 Lt skolos, 6655,74 Lt delspinigiu bei 6 procentu metines palukanas už priteista suma nuo bylos iškelimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško ivykdymo; 2) priteisti ieškovui iš atsakovo bylinejimosi išlaidas. Nurode, jog vadovaujantis šaliu 2007-07-26 pasirašyta sutartimi Nr. C-S-01/07, ieškovas isipareigojo atsakovui pervesti 90000 Lt bendro verslo pletojimui, o atsakovas isipareigojo ieškovui iki kiekvieno menesio 5-tos dienos pateikti ieškovui darbu planus su lydinciais dokumentais ir finansu judejimo ataskaitas už ankstesni perioda. Sutartyje buvo numatyta, kad gautas pelnas paskirstomas tokiu santykiu: atsakovui – 80 procentu, ieškovui – 20 procentu. Pažymejo, kad atsakovas pinigus (89000 Lt) iš ieškovo gavo, taciau už atliktus darbus neatsiskaite, ataskaitu neteike, savo isipareigojimu nevykde, pinigu negražino. Sutarties 4.1p. šalys buvo susitarusios, kad nevykdymo ar aplaidaus sutarties vykdymo atveju, kaltoji šalis atlygina kitai šaliai patirtus nuostolius, taip pat sumoka 10 procentu delspinigiu nuo neatliktu darbu vertes. Ieškovas apskaiciavo, kad delspinigiai skaiciuojant nuo 2007-07-31 (pinigai buvo pervesti 2007-07-30) sudaro 6655,74 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Telšiu rajono apylinkes teismas 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškini patenkino iš dalies ir priteise iš atsakovo V. V. komercines agenturos „Centas“ ieškovo UAB „Satemas“ naudai 89000 Lt skola, 4377,05 Lt delspinigiu (viso 93377,05 Lt), 6 procentu metines palukanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškelimo teisme 2009-05-19 iki teismo sprendimo visiško ivykdymo ir 2725 Lt bylinejimosi išlaidu. Atmete ieškini dalyje del 2278,69 Lt delspinigiu priteisimo. Tuo paciu teismas priteise iš atsakovo V. V. komercines agenturos „Centas“ 2076 Lt nesumoketo žyminio mokescio valstybei. Teismas nustate, kad šalys 2007-07-26 sudare sutarti bendrai veiklai, kuria ieškovas isipareigojo i atsakovo saskaita pervesti 90000 Lt, o atsakovas isipareigojo kas menesi pateikti ieškovui ataskaitas apie bendro verslo planus, atliktus darbus ir finansu judejimo ataskaitas, be to isipareigojo per puse metu nuo 90000 Lt gavimo dienos gražinti 45000 Lt, po metu gražinti dar 45000 Lt (Sutarties 2.3 p.), sutarties 4.1 p. abi šalys isipareigojo, kad jeigu nebus vykdomi sutartyje numatyti isipareigojimai, kaltoji šalis atlygins kitai šaliai patirtus nuostolius, taip pat sumokes 10 procentu delspinigiu nuo neatliktu darbu vertes. Teismas pažymejo, kad atsakovas gincijo šios sutarties 2.3 p. nurodydamas, jog jis šia sutartimi isipareigojo gražinti tik 45000 Lt, o ne visus 90000 Lt ir pateike dar viena varianta sutarties, kurios 2.3 p. nurodyta, kad jis ieškovui turi gražinti 45000 Lt. Teismas nurode, kad liudytojas Y. L. patvirtino, jog pirminis sutarties variantas buvo rusu kalba ir jame iš viso nebuvo 2.3 p., tik veliau, iškilus butinybei sutarti pateikti bankui, buvo paruoštas lietuviškas sutarties variantas, kuriame šalys papildomai susitare del 2.3 p., kuri iraše i sutarti ir kuriame aptare, kad atsakovas turi gražinti visus 90000 Lt, kas buvo iki to aptarta tik žodžiu. Teismas, atsižvelgdamas i tai, jog atsakovas nepraše skirti ekspertizes, nepateike jokiu kitu irodymu patvirtinanciu, kad ieškovo pateikta sutartis yra suklastota, ar neteiseta, padare išvada, kad šaliu pasirašyta sutartis yra galiojanti. Be to, teismas pažymejo, kad nors atsakovas neige susitarima gražinti 90000 Lt, taciau pats irodinejo, jog net 61000 Lt gražino grynais pinigais ieškovui per jo teva M. L., o likusius banko pavedimais. Teismo vertinimu, tokiu budu atsakovas netiesiogiai pripažino, kad sutarties 2.3 p. teisetas ir atitinka ju tikraji susitarima. Ivertines byloje nustatytas aplinkybes, teismas padare išvada, kad atsakovas nevykde savo isipareigojimo, numatyto sutarties 2.1p. Nurode, kad atsakovas nepateike irodymu del 61000 Lt sumos grynais pinigais gražinimo ieškovui, nes iš atsakovo pateiktu mokejimo nurodymu kopiju matyti, kad bankiniais pavedimais pinigai buvo pervesti ne i UAB „Satemas“ saskaita, o asmeniškai Y. L.. Kadangi šie pinigai buvo skirti Y. L., o ne UAB „Satemas“ pagal sutarti, teismas padare išvada, kad šie mokejimai nera susije su skolos pagal ši ieškini gražinimu. Ivertines byloje surinktus irodymus, teismas pripažino, kad ieškovo ieškinys del skolos priteisimo tenkintinas. Atsakovui prašant taikyti ieškinio senati reikalavimams del delspinigiu priteisimo, teismas ja taike ir priteise delspinigius tik už 180 dienu, iš viso 4377,05. Likusioje dalyje ieškinio reikalavima del delspinigiu priteisimo teismas atmete. Tuo paciu teismas iš atsakovo priteise 6 procentu metines palukanas nuo priteistos 93377,05 Lt sumos nuo bylos iškelimo teisme iki teismo sprendimo visiško ivykdymo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas V. V. komercine agentura „Centas“ prašo panaikinti Telšiu rajono apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 15 d. sprendima ir priimti nauja sprendima, kuriuo ieškovo ieškini atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Iš byloje esanciu dokumentu matyti, kad egzistuoja iš viso trys ginco sutarciu variantai, visos jos sudarytos ta pacia data (2007-07-26), patvirtintos šaliu parašais, nenugincytos ir galiojancios. Atsakovas nuo pat pradžiu akcentavo, jog teismui pateikta suklastota sutartis, ir praše teismo vadovautis originalia sutartimi, kuri buvo sudaryta rusu kalba, aiškinti šia sutarti ir šaliu sutartinius santykius atsižvelgiant i šaliu tikraja valia, tikslus bei kitas aplinkybes. Teismas vadovavosi ieškovo pateiktaja lietuviška sutartimi, taciau teismo sprendime nemotyvuojama, kodel pasirinktas butent šis sutarties variantas ir atmetami kiti. Atkreiptinas demesys ir i tai, jog nuo pat pradžiu ieškovas kalbejo tik apie sutarti, sudaryta lietuviu kalba, ir net neužsimine apie originalia sutarti, kuri buvo sudaryta rusu kalba. Kad tokia sutartis buvo sudaryta, ieškovas pripažino tik tada, kai atsakovas teismui pateike šios sutarties originala, patvirtinta tuometinio ieškovo direktoriaus Y. L. parašu. Ši aplinkybe patvirtina, kad ieškovo pozicija nuo pat pradžiu buvo melaginga ir klaidinanti teisma, taciau teismas tokia ieškovo pozicija palaike, nemotyvuodamas tokio pasirinkimo. Ieškovo parengtame rusiškame Sutarties variante nebuvo net užsimenama apie tai, kad atsakovas privales gražinti ieškovui pinigus, nes šis buvo ivardintas kaip šalis, kuri finansuoja bendra veikla. Vadovaujantis teismo išvadomis, kurios paremtos tik ieškovo atstovu paaiškinimais, išeitu, kad atsakovas tik paeme iš ieškovo pinigus ir per visa laikotarpi nieko nedare vykdydamas sutarti, taciau del neaiškiu priežasciu (neva del to, kad ieškovui iškilo butinybe pateikti Sutarti bankui) veliau pats pasiule pakeisti sutarti visiškai sau nenaudingomis salygomis, t.y., isipareigodamas gražinti visa jam pervesta suma (90000 Lt). Tokiu atveju lieka neaišku, kokio pobudžio sutartiniai santykiai siejo šalis ir kyla paprastas klausimas - ar apdairus mastantis žmogus tokiomis salygomis keistu tokia sutarti, nes jos salygos tada tampa jam visiškai nenaudingos. Be to, šiuo atveju butina atsižvelgti i tai, jog tiek rusiškaji, tiek lietuviškaji sutarties varianta parenge bei salygas pasiule ieškovo atstovai, todel abejones del sutarties salygu aiškintinos jas pasiuliusios šalies (ieškovo) nenaudai ir priemusios šalies (atsakovo) naudai.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismas nurode, kad atsakovas nereikalavo skirti sutarties ekspertize. Taciau atsakovas nemate butinybes ekspertizes skyrimui, kadangi ieškovui pateikus teismui lietuviškojo Sutarties varianto „originala“ vizualiai buvo aiškiai matyti, kad skiriasi pirmasis ir antrasis sutarties lapai, todel atsakovui nekilo abejoniu, jog teismas užfiksuos šia aplinkybe, kuri matoma plika akimi ir tam jokiu ekspertiziu skirti nebutina. Neitiketina ir tai, kad teismui nekilo abejoniu, jog Sutarties pirmajame lape nesant šaliu parašu ieškovas i ja galejo irašyti bet kokias sau naudingas nuostatas, todel nesuprantama, kaip tokia sutartimi galima vadovautis. Be to, teismas padare nepagrista išvada, jog dalimis gražindamas ieškovui pinigus atsakovas netiesiogiai pripažino, kad privalo juos gražinti pagal Sutarti. Šiuo atveju atsakovas pinigus gražino ieškovui gera valia, kadangi šaliu numatyta veikla nedave siekiamu rezultatu, vykdant šia veikla dalis pinigu nebuvo panaudota, todel atsakovas nesieke ju pasisavinti.

3. Nepagristos ir teismo išvados neužskaityti atsakovo bankiniu pervedimu ieškovui, kuriais gražinta dalis pinigu, del tos priežasties, kad mokejimo pavedimuose nurodyta ne tokia mokejimo paskirtis. Neaišku, kokia mokejimo paskirti butina nurodyti, kad tokie mokejimai butu pripažinti tinkamais, turint omenyje tai, kad be veiklos pagal ginco Sutarti atsakovas su ieškovu kitu santykiu neturejo. Be to, teismas sprendime savo išvadas grindžia M. L. paaiškinimais, kuris nebuvo apklaustas teisme, todel tokie liudijimai neturi jokios teisines reikšmes. Nors minetas asmuo nebuvo apklaustas teisme, atsakovo manymu, tai padaryti buvo butina, kadangi šis asmuo galetu paaiškinti daugeli ginco Sutarties sudarymo ir jos vykdymo aplinkybiu. Be to, M. L. su sunumi Y. L. yra ieškovo puseje, todel vengdami liudyti savo nenaudai gali iškraipyti parodymus.

4. Teismas nepagristai iš atsakovo priteise delspinigius. Nagrinejamu atveju lyg ir nera galimybes nustatyti, kas sudaro neatliktu darbu verta, nuo kurios skaiciuotini 10 procentu, taciau netgi teismui laikantis ieškovo pozicijos, kad atsakovas jokiu darbu neatliko ir privalo ieškovui gražinti viska, ka iš jo gavo, pagal ieškovo pateikta Sutarti išeitu, kad 45000 Lt atsakovas privalejo gražinti iki 2008-01-30 ir likusius 45000 Lt iki 2008-07-30. Vadinasi, nuo šiu sumu atitinkamai ir skaiciuotini delspinigiai, kurie buvo išreikšti procentu nuo tam tikros sumos, o nuo minetu datu atitinkamai skaiciuotinas ir ieškinio senaties terminas, per kuri ieškovas galejo reikalauti priteisti netesybas. Atitinkamai šie terminai baigesi 2008-07-30 (6 menesiai nuo 2008-01-30) ir 2009-01-30 (6 menesiai nuo 2008-07-30). Per ši laikotarpi ieškovas savo pažeistu teisiu negyne (i teisma kreiptasi tik 2009-05-14), todel, atsakovo manymu, praleido ieškinio senaties termina tai padaryti. Neaišku, kodel teismas netesybas paskaiciavo už 180 dienu iki kreipimosi i teisma dienos, juk šiuo atveju delspinigiai nebuvo skaiciuotini už kiekviena pradelsta diena, o buvo išreikšti konkrecia vienkartine pinigu suma.

Atsiliepimo i apeliacini skunda istatymu nustatyta tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinejimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacines instancijos teismas nagrineja byla, neperžengdamas apeliaciniame skunde, nustatytu ribu. Absoliuciu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu nenustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d.).

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleide bylos esmes, todel padare nepagristas išvadas (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Tuo paciu teismo sprendimas negali buti laikomas teisetu ir pagristu (CPK 263 str.). Visu pirma, nera nugincytas tas faktas, kad byloje egzistuoja trys tos pacios sutarties variantai (b. l. 6 – 7, 56 – 57, 60 – 61). Visi sutarties variantai yra pasirašyti ta pacia data ir tuo paciu numeriu. Šio ginco esmei yra svarbios aplinkybes, susijusios su pinigu gražinimu. Tai reiškia, kad jie gali buti gražinami tik pagal vienos iš šiu sutarciu salygas. Tokiu atveju privalu išsiaiškinti, kokios sutartys turi buti pripažintos negaliojanciomis. Šaliu pasirašytos sutarties salygos gali buti keiciamos, taciau tai daroma pasirašant ju pakeitimus ar papildymus. Šiuo gi atveju tai nebuvo padaryta, todel pirmosios instancijos teismas nepasiule šalims arba patikslinti reikalavimus, arba apsispresti del priešieškinio pateikimo. Kolegija pažymi, kad šiuo metu galioja visos trys viena kitai prieštaraujancios sutartys, kuri ne viena iš ju nera nutraukta vienašališkai arba teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškini (CK 6.217, 6.218 str.). Teismo posedyje apklaustas liudytojas J. L. patvirtino pasirašes tik viena sutarti rusu kalba (b. l. 94 – 95). Tuo tarpu byloje yra dar dvieju sutarciu kopijos, kuriose kaip UAB „Satemas“ direktoriumi nurodytas liudytojas (b. l. 6 – 7, 60 – 61). Kiti sutarties variantai taip pat pasirašyti UAB „Satemas“, neivardinant pasirašiusiojo asmens tapatybes. Šis faktas taip pat irodo, kad privalu aiškintis, kuri sutartis yra tikroji, jos pagrindu butu galima vertinti ieškovo reikalavimu pagristuma. Pirmosios instancijos teismas taip pat neišsiaiškino ir šaliu pasirašytu sutarciu prigimties, nenustate, kokias sutartis vis delto pasiraše šalys. Kolegija atkreipia teismo demesi i tai, kad ieškovo pateikta sutarties kopija yra CPK 114 str. nustatyta tvarka nepatvirtinta (b. l. 6 – 7). Lygiai taip pat nera patvirtinti atsakovo pateikti dokumentai. Be to, teismas privalo remtis CPK 113 str. 3 d. itvirtinta nuostata, jog visi procesiniai dokumentai ir ju priedai teismui pateikiami valstybine kalba. Užsienio kalba pateikti dokumentai privalo buti išversti i valstybine kalba, ju vertima atlieka kvalifikuotas vertejas, atsakantis už vertimo teisinguma.

Apeliantas pagristai nurodo, kad teismas sprendime remesi M. L. pareiškimu (b. l. 76). Taciau šis asmuo nebuvo pakviestas i teismo posedi, todel teismas neturejo pagrindo remtis jo parodymais. Notaras patvirtino tik parašo tikruma. Liudytojai yra apklausiami nustatyta tvarka (CPK 191 str. 1 d., 192 str.). Teismas turi galimybe patikrinti šio asmens tapatybe, jis privalo nustatyta tvarka prisiekti. Taigi, neatlikus šiu proceduru, teismas neturejo pagrindo remtis šio asmens rašytiniu paaiškinimu.

Atsižvelgiant i išdestytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduodama nagrineti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies ketvirtu punktu,

nutaria:

Telšiu rajono apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 15 d. sprendima panaikinti ir byla perduoti nagrineti iš naujo tam paciam teismui.

Kolegijos pirmininke Birute SimonaitieneTeisejai Rasa BartašieneRegina Agota GutauskieneKopija tikraTeisejaBirute Simonaitiene