Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant D. B., dalyvaujant prokurorui R. M., gynėjai advokatei A. R. M., viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka ir sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

Z. G., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs, išlaikytinių neturintis, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis Z. G. 2019 m. gruodžio 7 d. apie 08.43 val. Vilkaviškio m. Vytauto-Medžiotojų gatvių sankirtoje, po to kai vairavo automobilį „Opel Combo-C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir buvo sustabdytas blaivumo patikrai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) Vilkaviškio rajono policijos komisariato (toliau – RPK) vyr. patrulių M. Ž. ir R. R., prie tarnybinio policijos automobilio, siekdamas papirkti šiuos pareigas vykdančius policijos pareigūnus (valstybės tarnautojus) ir taip išvengti administracinės atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje už automobilio vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, už pageidaujamą neteisėtą policijos pareigūnų neveikimą – jo administracinio nusižengimo teisenos nepradėjimą, keletą kartų, tame tarpe ir po pareigūno perspėjimo apie daromą nusikalstamą veiką ir už ją numatytą baudžiamąją atsakomybę, prašydamas policijos pareigūnus „susitarti“, „vykti atsiskaityti į kitą nuošalesnę vietą“ ir pan., pasiūlė ir pažadėjo jiems duoti mažesnės nei 1 MGL/BBND vertės kyšį.

Šiais veiksmais kaltinamasis Z. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 4 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas.

2. Kaltinamasis Z. G. teisiamajame posėdyje pareiškė, jog kaltu prisipažįstantis visiškai, kad labai gailisi dėl savo poelgio, dėl bylos esmės toliau paaiškino, jog nusikalstamos veikos įvykio rytą prieš 9 val. jis vežė savo motiną jos automobiliu „Opel Combo-C“ iš namų į Vilkaviškio m. turgavietę, iš vakaro buvo vartojęs alkoholio. Vilkaviškio m. jį sustabdė jam nepažįstami policijos pareigūnai, jų buvo grupė, jie tikrino vairuotojų blaivumą, prie jo priėjęs pareigūnas alkotesteriu nustatė jam 0,42 prom. neblaivumą, po ko pareikalavo jo bei automobilio dokumentų, pakvietė prieiti prie policijos automobilio, pareigūnas viduje rašė dokumentus, o jis pats stovėjo lauke prie policijos automobilio ir su pareigūnu bendravo per atidarytas duris. Jį pareigūnas informavo, jog jam pradės administracinio nusižengimo teiseną (surašys protokolą) už automobilio vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, už ką įstatymas numato administracinę nuobaudą baudą bei privalomą administracinio poveikio priemonę specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones laikiną atėmimą. Nors žinojo, kad papirkinėti tarnyboje policijos pareigūnus uždrausta baudžiamuoju įstatymu, tačiau labai norėdamas išsaugoti specialią teisę vairuoti, jis kelis kartus, mano ne mažiau kaip tris, kreipėsi į jam protokolą pradėjusį rašyti policijos pareigūną prašydamas nerašyti protokolo, „susitarti“, vykti į nuošalesnę vietą, kur jis už tai (protokolo nesurašymą) „atsilyginsiąs“ ir pan. Nors pareigūnas vienu metu jį perspėjo, kad darantis nusikalstamą veiką, tačiau jis nesiliovė, kol protokolą rašęs pareigūnas apie siūlomą kyšį jo akivaizdoje pranešė policijos budėtojui. Jis siūlydamas, žadėdamas duoti kyšį, jo formos ir vertės neįvardino, kiek ir ką būtų perdavęs kaip kyšį pareigūno sutikimo atveju, nebuvo konkrečiau apsisprendęs – su savimi turėjo apie 20-25 Eur pinigų, jų daugiau turėjo kartu vykusi jo motina.

3. Iš esmės tokias pačias kaltinamojo nusikalstamo veikimo priežasties (jo administracinio nusižengimo paaiškėjimo ir fiksavimo), inkriminuotos veikos įvykdymo vietos, būdo (daugkartinio siūlymo-prašymo „atsilyginti“, „atsiskaityti“ nuošalesnėje vietoje už administracinio nusižengimo teisenos nepradėjimą) ir kitas esmines aplinkybes byloje yra patvirtinęs ir tiesioginis nusikalstamos veikos įvykio liudytojas Marijampolės AVPK Vilkaviškio RPK vyr. patrulis M. Ž. (b. l. 31-32), kurio ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje buvo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi ir 291 straipsniu nustatyta tvarka.

4. 2019 m. gruodžio 7 d. įvykio vietos apžiūra nustatyta, kad nusikalstamos veikos įvykis įvykęs Vilkaviškio m. Vytauto-Medžiotojų gatvių sankirtoje, nuo šios vietos miesto centro link dešinėje Vytauto gatvės pusėje yra miesto turgavietė, į priešingą pusę – kelias „Marijampolė-Virbalis-Kybartai“ (b. l. 19-21).

5. 2019 m. gruodžio 7 d., 8.43 val. Neblaivumo nustatymo aktu Nr. 19108718040, atlikus patikrą alkotesteriu, bylos kaltinamajam Z. G. buvo nustatytas 0,42 prom. neblaivumas, taip pat nustatytas papildomas neblaivumo požymis – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, vairuotojas Z. G. akte pats rankraščiu nurodęs, jog su patikros rezultatu sutinkantis. Policijos pareigūno M. Ž. sprendimu Nr. 56-ANR-T-380-2019 8.45 val. laiku bylos kaltinamasis Z. G. nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo, 9.05 val. laiku jam baigtas surašyti ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo protokolas Nr. 56-ANR-P-2458-2019, kuriame nusiengimo esme nurodytas faktas, kad bylos kaltinamasis Z. G. 2019 m. gruodžio 7 d. apie 8.43 val. Vilkaviškio m. Vytauto-Medžiotojų gatvių sankirtoje vairavo automobilį „Opel Combo-C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio iki lengvo 0,42 prom. girtumo. Protokole užfiksuotas bylos kaltinamojo Z. G. visiškas sutikimas su minėtu faktu ir pareikštas gailėjimasis dėl nusižengimo (b. l. 22, 23-25, 26, 27).

6. 2019 m. gruodžio 12 d. atlikta policijos automobilio vaizdo registratoriumi „Bodycam“ Nr. B0F1EC5ED1FA padaryto vaizdo įrašo peržiūra nustatyta, kad įrašas garso takelio neturi, jame užfiksuotas bylos kaltinamojo Z. G. ir liudytojo M. Ž. bendravimas prie kaltinamojo vairuoto automobilio „Opel Combo-C“, dokumentų tikrinimas, taip pat alkotesterio prietaiso rodmuo po kaltinamojo patikros „0,42 prom.“, toliau fiksuotas pareigūno ir kaltinamojo nuėjimas prie policijos uniforminio automobilio, pareigūno darbas prie nešiojamo kompiuterio šio automobilio salone (b. l. 33-38).

Motyvuojamoji dalis

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų.

7. Kaltinamasis Z. G. byloje visiškai pripažįsta visas faktines baudžiamojo nusižengimo įvykio aplinkybes pagal jam pareikštąjį byloje kaltinimą, šie jo parodymai atitinka visais kitais aukščiau teismo aptartais bylos duomenimis nustatytas aplinkybes, todėl teismo vertinami teisingais, kadangi jie ne tik patys yra patvirtinti (tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai) kitais bylos duomenimis, tame tarpe ir objektyvaus pobūdžio, tačiau ir patys patvirtina kitais įrodymų šaltiniais gautus duomenis kaip teisingus (BPK 20 straipsnio 1, 4 ir 5 dalys).

8. Visi kiti teisiamajame posėdyje ištirti, patikrinti bei aukščiau aprašyti faktiniai duomenys, įskaitant tiesioginio baudžiamojo nusižengimo įvykio liudytojo policijos pareigūno M. Ž. parodymus, teismo taip pat pripažįstami leistinais ir teisėtai gautais aukščiau aprašytų (punktas 1) kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra visiškai pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis Z. G., dėl asmeninių paskatų siekdamas policijos pareigūnų neteisėto neveikimo (kad šie nepradėtų jam administracinio nusižengimo teiseną ir to pasekmėje jam nebūtų paskirta administracinio poveikio priemonė - laikinas specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas), maždaug 3-7 kartus kreipdamasis žodžiu tiesiogiai į jo nusižengimą fiksavusį policijos pareigūną liudytoją M. Ž. prašydamas nepradėti jam administracinio nusižengimo teisenos, „susitarti“, vykti į nuošalesnę vietą, kur jis už tai „atsiskaitysiąs“ ir pan., pasiūlė ir pažadėjo duoti jam labiau nesukonkretintos, todėl pagal procese nepašalintų abejonių/neaiškumų vertinimo kaltininko naudai principą vertintina mažesnės nei 1 MGL/BBND, vertės kyšį. Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija

9. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 227 straipsnio 4 dalį byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje patikimai nustatyta, jog nesukonkretintos formos ir vertės kyšį tarnybinius įgalinimus vykdžiusiems policijos pareigūnams nagrinėjamu byloje atveju siūlė ir pažadėjo duoti būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamojo pareigūnams siūlytas ir pažadėtas perduoti jų sutikimo priimti atveju atlygis, nors ir nebūdamas konkrečiau apibrėžtas pagal savo formą ir vertę, nustatytomis aplinkybėmis, kuriomis tai buvo padaryta, neabejotinai traktuotinas kaip kyšis BK 230 straipsnio 4 dalies požiūriu. Trečia, kaltinamasis, eilę kartų tai pakartodamas, tiesiogiai žodžiais pasiūlė ir pažadėjo duoti kyšį tarnybinius įgaliojimus vykdžiusiems policijos pareigūnams, kurie pagal BK 230 straipsnio 1 dalies apibrėžtį priskiriami valdinius įgalinimus turintiems valstybės tarnautojams, be to, tuo siekė konkretaus jų neveikimo – administracinio nusižengimo teisenos nepradėjimo (administracinio nusižengimo protokolo jam nesurašymo) tokioje situacijoje, kai tai pareigūnams buvo imperatyviai privalu padaryti (ANK 5 straipsnio 1 dalis, 567 straipsnio 1 dalis ir kt.), kitaip tariant, kaltinamasis baudžiamuoju nusižengimu siekė ne bet kokio, o neteisėto valstybės tarnautojų neveikimo, kas visiškai atitinka BK 227 straipsnio 2 arba 4 dalių, priklausomai nuo kyšio masto, sudėtį. Ketvirta, kadangi baudžiamojo proceso metu nebuvo pašalinta abejonė/neaiškumas dėl kaltinamojo siūlyto ir žadėto kyšio vertės, taikytinas abejonių aiškinimo kaltininko naudai principas ir traktuotina, jog šiuo atveju pasiūlytas/ir pažadėtas kyšis buvo mažiausios (iki 1 MGL/BBND) vertės, kadangi byloje nėra pakankamai įrodymų, jog jo mastas būtų buvęs didesnis.

IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

10. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį ir kilusias pasekmes (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai). Veikos pobūdį ir jos pavojingumo laipsnį teismas kvalifikuoja labai ženkliai mažesniu nei rūšinės nagrinėjamo nusikaltimo sudėties lygmeniu dėl nustatytų byloje aplinkybių, jog kaltinamasis savo veiksmuose apsiribojo, nors ir ne vienkartiniu, tačiau visgi tik žodiniu kyšio siūlymu ir pažadu tokį perduoti sutikimo priimti atveju, nedemonstruodamas kyšio dalyko ir nesiimdamas jokių kitų papildomų veiksmų neteisėtam poveikiui sustiprinti, kyšio dalyko neperdavė, be to, kaip jau teismo buvo konstatuota aukščiau, kaltinamojo siūlytas ir pažadėtas perduoti kyšis nebuvo konkrečiau apibrėžtas nei forma, nei ekonomine verte, todėl galėjo būti ir visiškai minimalaus dydžio.

11. Kaltės forma ir rūšis tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl dar kartą bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai nevertinama, kaip jau buvo teismo konstatuota, kaltinamasis aktyviai nusikalstamai veikė suvokdamas ir žinodamas to nusikalstamumą ir norėjo taip elgtis, tai yra veikė tiesiogiai tyčia, kita vertus, tiesiogiai savanaudiškų paskatų kaltinamojo elgesyje nenustatyta. Nagrinėjamas baudžiamasis nusižengimas buvo visiškai baigtas nuo nusikalstamais kvalifikuojamų kaltinamojo veiksmų atlikimo (kyšio pasiūlymo ir pažadėjimo tokį duoti) momento (formalioji nusikalstamos veikos sudėtis), todėl šiuo aspektu švelninti ar griežtinti kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

12. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo Z. G. asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kurią vertina dar iš esmės teigiamai : kaltinamasis nusikalto ir teismo teisiamas pirmąjį kartą (b. l. 48), per paskutinius 1 metus (iki nagrinėjamo byloje įvykio) įvykdė tik vieną nešiurkštų administracinį nusižengimą, už kurį jam buvo paskirta švelniausios rūšies įspėjimo administracinė nuobauda (b. l. 46-47), kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, neturi priklausomybių, šeimos nesukūręs - gyvena su motina, dirba nuolatinį darbą, iš jo pajamų pragyvena (b. l. 42, 43).

13. Teismas kaltinamojo Z. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas) pripažįsta jo visišką prisipažinimą kaltu, reiškiamą nuoširdų gailėjimąsi bei padėjimą savo išsamiais ir nuosekliais parodymais byloje išaiškinti visas esmines ir juridiškai reikšmingas nusikaltimo įvykio aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 straipsnis) teismas šioje byloje nenustatė.

14. Toliau teismas sprendžia, jog esant labai ženkliai mažesniam nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmens nagrinėjamos nusikalstamos veikos pobūdžiui ir pavojingumo laipsniui, nustačius esminę jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustačius sunkinančių, kartu konstatavus beveik išimtinai teigiamą kaltinamojo asmenybę, nenustačius jo paskatose savanaudiškumo (siaurąja prasme), šių pozityviųjų duomenų visuma, kartu su duomenimis apie kaltinamojo darbingumą, realią darbinę veiklą ir kt. turtinę padėtį, suponuoja teismui kaip teisėtą ir teisingą sprendimą kaltinamajam paskirti švelniausios pagal baudžiamojo įstatymo sankciją baudos rūšies bausmę, kurios dydį nustatyti ženkliai mažesnį nei įstatymu nustatytas vidurkis ir pakankamai artimą minimaliam, tai yra 30 MGL/BBND (1500 Eur) (BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 55 straipsnis, 61 straipsnio 1-4 dalys). Aukščiau individualizuota ir skiriama kaltinamajam bausmė, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu, teismo vertinimu, visiškai atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą, bus pakankama bausmės tikslams pasiekti, proporcinga tiek kaltinamojo veikos pobūdžiui, tiek ir jo paties pavojingumo visuomenei laipsniui. Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcija nėra pakankamo faktinio pagrindo ir juo pagrindžiamų teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Teisme kaltinamajam prisipažinus visiškai kaltu, davus išsamius, nuoseklius parodymus ir dėl to teisiamajame posėdyje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą bei bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka, jo atžvilgiu taikytinos BPK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriama bausmė jam sumažintina 1/3 dalimi, tai yra iki 20 MGL/BBND (1000 Eur) baudos. Laisvanoriškam paskiriamos bausmės įvykdymui (baudos sumokėjimui) kaltinamajam Z. G., atsižvelgiant į jo amžių, darbingumą, vykdomą darbinę veiklą, asmeninę ir šeiminę padėtis, nustatytinas 12 mėn. terminas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Skirti baudžiamojo poveikio priemones kaltinamajam faktinio pagrindo byloje nenustatyta.

15. Kaltinamajam Z. G. byloje ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, ji panaikintina. Civilinių ieškinių, daiktinių įrodymų, priteistinų atlyginti proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nusprendžia:

Z. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalį ir nuteisti jį 30 (trisdešimties) MGL/BBND (1500 Eur) bauda.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę jam sumažinti 1/3 dalimi, tai yra iki 20 (dvidešimties) MGL/BBND (1000 Eur) baudos. Paskiriamos bausmės laisvanoriškam įvykdymui (baudos sumokėjimui) nustatyti 12 (dvylikos) mėnesių terminą nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, ją panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.