Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto L. Š. skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) 2023 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) L. Š. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 72 straipsnio 1 dalį įspėjimu už tai, kad jis 2023 m. vasario 9 d. 19.00 val. (duomenys neskelbtini), padarė administracinį nusižengimą, kurio esmė tokia: nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad L. Š. padarė vaiko teisių pažeidimą, t. y. L. Š. veiksmai, kurių metu ginčų nepilnamete S. S. filmavimas neigiamai veikia vaiką, jos emocinę raidą bei neatitinka jos geriausių interesų, kas prieštarauja vaiko interesams ir tokiais veiksmais yra pažeista vaiko teisė į garbę ir orumą. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad buvo pažeistas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 punktas.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose gautas L. Š. skundas, kuriame nurodoma, kad su skundžiamu nutarimu nesutinka, nes nėra supažindintas su bylos medžiaga.

Komisariatas atsiliepime į skundą nurodė, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes. administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusi pareigūnė pagrįstai pripažino patikimais administracinėn atsakomybėn traukiamą L. Š. kaltinančius įrodymus, kurie patvirtino, kad jis įvykdė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. L. Š. teisės nebuvo pažeistos nei renkant įrodymus, nei nagrinėjant bylą. L. Š. turėjo pakankamai laiko susipažinti su bylos dokumentais, tačiau to nepadarė dėl subjektyvių priežasčių.

Teismo posėdyje L. Š. nurodė, kad su bylos medžiaga jau yra susipažinęs. Skundžiamame nutarime nurodytas administracinio nusižengimo laikas neatitinka tikrovės, nes vienas epizodas dėl netinkamos aprangos į mokyklą buvo filmuotas 2023 m. vasario 6 d. ryte, o kitas epizodas dėl telefono – 2023 m. vasario 10 d. Šias konfliktines situacijas nufilmavo jis, nes turėjo problemų su S. dėl to, jog ji nenorėjo gyventi Panevėžyje ir buvo teikiami nepagrįsti skundai, kurie nepasitvirtino. Policija jam patarė filmuoti tam, kad apsisaugotų save nuo nepagrįstų kaltinimų (dėl smurto, seksualinio tvirkinimo). Nė vienas kaltinimas nepasitvirtino. Vaizdo ir garso įrašus pats pateikė policijai, niekur kitur jų nenaudojo. Be to, kai jis nefilmuodavo, S. elgdavosi netinkamai (yra sudavusi mamai, įtarė, kad vonioje garina el. cigaretes, paimdavo namuose laikytus pinigus), o kai ji matydavo, kad jis rankose laiko telefoną ir gali su juo filmuoti, ji elgdavosi gerai.

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose (neveikime) yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Nagrinėjamu atveju L. Š. neigia padaręs vaiko teisių pažeidimą. ANK 72 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiką, kuri užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 50 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnio 1 dalį vaikas turi teisę į privatų asmeninį ir šeiminį gyvenimą, bendravimo privatumą, asmens duomenų apsaugą, susirašinėjimo slaptumą, garbę ir orumą, asmens neliečiamybę ir laisvę. Šio straipsnio 1–4 dalyse nustatytos vaiko teisės negali būti ribojamos kitaip, kaip tik įstatymu, jeigu tai būtina paties vaiko ar kito asmens pagrindinėms teisėms ir laisvėms, sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei apsaugoti ar valstybės bei visuomenės saugumui, viešajai tvarkai ar konstitucinei santvarkai ginti (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnio 6 dalis). Pagal to paties įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 punktą vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą rūpintis, kad būtų sudaryta saugi, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkama aplinka, taip pat vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu, mokyti vaiką nesmurtinio elgesio plėtojant tarpasmeninius santykius, suteikti jam informaciją, kaip apsisaugoti nuo bet kokio smurto ar kitų jo teisių pažeidimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą.

Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad administracinio nusižengimo padarymas siejamas su ginčų su nepilnamete S. S. filmavimu, kurie neigiamai veikia vaiką, jos emocinę raidą bei neatitinka jos geriausių interesų. Byloje nėra ginčo, kad būtent L. Š. nufilmavo byloje esančius epizodus su nepilnamete S. S., kuri yra A. P., su kuria L. Š. kartu gyvena, dukra, tačiau vaiko filmavimas pats savaime nereiškia, kad tokiu būdu yra padaromas vaiko teisių pažeidimas, pažeidžiama vaiko teisė į garbę ir orumą. Negalima bet kokį vaiko filmavimą vertinti kaip administracinį nusižengimą. Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo (nusižengimo) buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir filmavimo priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad administracinio nusižengimo padarymas grindžiamas 2023 m. vasario 22 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, dėl kurio pateiktas skundas buvo netenkintas prokurorės 2023 m. kovo 16 d. nutarimu, bei byloje esančiais vaizdo ir garso įrašais.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais ir esant duomenų apie administracinį nusižengimą ar kituose teisės aktuose numatytą nusižengimą, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą perduoda šį skundą, pareiškimą ar pranešimą ir patikslinimą išspręsti ANK ar kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. Šiuo atveju administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta, kai vyriausiosios tyrėjos 2023 m. vasario 22 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalį. Tačiau vyriausiosios tyrėjos nutarimas, dėl kurio pateiktas skundas buvo netenkintas prokurorės 2023 m. kovo 16 d. nutarimu, yra tik pagrindas pradėti administracinio nusižengimo teiseną, o ne konstatuoti administracinio nusižengimo padarymo faktą. Administracinio nusižengimo padarymas turi būti įrodytas administracinio nusižengimo tyrimo metu įstatymų nustatyta tvarka surinktais faktiniais duomenimis.

Vaizdo ir garso įrašų aspektu atkreiptinas dėmesys, kad viename iš trijų vaizdo ir garso įrašų yra nufilmuotas S. S. bendravimas su L. Š., kuriame jai siūloma pasinaudoti L. Š. telefonu. Tokia situacija susiklostė, nes tuo metu jos mama iš nepilnametės buvo paėmusi jos pačios ir jos tėčio L. S. duotą telefonus. Kituose dviejuose vaizdo ir garso įrašuose užfiksuotas tas pats įvykis, kaip tarpusavyje bendrauja A. P. su dukra S. S., o jas filmuoja L. Š.. Vaizdo ir garso įraše užfiksuotas turinys patvirtina, kad filmuota buvo ryte, kai A. P. nepilnametės dukters, kuri ruošėsi eiti į mokyklą, reikalavo užsidėti uniformą, ir žiemą neiti į mokyklą trumpomis sportinio tipo kelnėmis. Tam pritarė ir L. Š..

Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, o šiuo atveju tai nebuvo padaryta. Vien tai, kad L. Š. filmavo konfliktines situacijas su S. S., nesudaro pagrindo teigti, kad įrodyta L. Š. kaltė, jog jis tyčia ar dėl neatsargumo pažeidė vaiko teises. Nepaneigti L. Š. argumentai, kad jis filmavo su S. S. susiklosčiusias konfliktines situacijas tam, jog apsisaugotų save nuo nepagrįstų kaltinimų, nes buvo ne kartą apkaltintas netinkamu elgesiu (smurto naudojimu, seksualiniu tvirkinimu), tačiau nė vienas kaltinimas nepasitvirtino. Duomenų, patvirtinančių, kad L. Š. filmavo nepilnametę S. S. turėdamas kokį nors kitą tikslą, byloje nėra. Jokių duomenų, patvirtinančių, kad L. Š. tyčia buvo nukreipta į nepilnametės S. S. teisių pažeidimą, jos garbės ir orumo pažeminimą, nagrinėjamu atveju nėra. Tai reiškia, kad nurodytomis aplinkybėmis A. P. dukrą jis filmavo ne siekdamas pažeisti nepilnametės teises ar pažeminti jos garbę ir orumą. L. Š. teigimu, byloje esančius vaizdo ir garso įrašus pats pateikė tik policijai, niekur kitur jų nenaudojo, ir byloje nėra surinkta duomenų, kad L. Š. būtų kažkur neteisėtai, asmeniniais ar savanaudiškais tikslais panaudojęs šią medžiagą.

Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir apibendrindamas tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad yra teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną L. Š. pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo požymių visumos. Pažymėtina, kad panaši situacija buvo susiklosčiusi ir įvertinta Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), analizuotoje situacijoje dėl vaikų filmavimo. Esant tokiai situacijai, teismas nepasisako dėl skundo argumento, susijusio su tuo, kad L. Š. nebuvo supažindintas su bylos medžiaga, nes tai, viena vertus, neturėtų jokios reikšmės bylos baigčiai , kita vertus, L. Š. teismo posėdyje patvirtino, kad su bylos medžiaga jau yra susipažinęs.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

L. Š. skundą tenkinti.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. gegužės 19 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną L. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.