- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-28
- Bylos Nr.
- 2S-667-254/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalė Burdulienė (pirm.), Aušra Baubienė, Neringa Venckienė
- Pareiškėjas
- R. S., R. V.
- Kategorijos
- 128.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Neringos Venckienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų R. S. ir R. V. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutarties dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos R. S. ir R. V. pateikė skundą, kuriuo prašė notarės R. D. veiksmus dėl atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimus į po ½ dalį paveldimo turto pripažinti neteisėtais ir įpareigoti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą po 1/2 dalį į D. D. paveldimo turto. Nurodė, kad senelė D. D. mirė 2009-10-05. Pareiškėjos yra testamentinės įpėdinės. Kadangi dokumentuose yra kažkokie raidžių neatitikimai Prienų rajono 2-ojo notarų biuro notarė R. D. 2010-01-28 pareiškėjai R. V. išdavė pažymą Nr.6, o R. S. pažymą Nr.5 apie paveldimą turtą (kuriose nurodyta paveldimo turto dalis po 1/2), kad paskaičiuoti mokesčius valstybei. Prienų rajono mokesčių inspekcijoje paaiškino, kad paveldėjimo teisės liudijimas bus išduodamas tik į 2/3 dalis, o ne į visą turtą. Tik tada jos pastebėjo, kad pažymoje nurodyta, jog kiekvienai iš jų paveldimas turtas yra po 1/2 nuo 4/6 dalių, o ne lygiomis dalimis.
Atsiliepimas
Notarė atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos yra testamentinės paveldėtojos į D. D. palikimą. 2010-01-28 pažymos Nr. 5 ir Nr. 6 dėl paveldėto turto apmokestinimo išduotos pareiškėjų prašymu, joms dar nepateikus giminystės ryšių su mirusiąja įrodymų. Jos nėra turto dalis nustatantis dokumentas ir neturi jokios įtakos nuosavybės formai, nei paveldimo turto daliai. Įpėdinės nemokės paveldimo turto mokesčio, jeigu pristatys į notaro biurą giminystės ryšius su mirusiąja patvirtinančius dokumentus. Šį mokestį reikia sumokėti prieš paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą. Šios pažymos nėra pagrindas nuosavybei įregistruoti, jos gali būti tikslinamos iki išduodant paveldėjimo teisės liudijimą.
Žemesnės instancijos teismas
Prienų rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 20 d. nutartimi pareiškėjų skundą dėl notarės R. D. atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimus pripažinimo neteisėtais atmetė, kitoje dalyje skundą paliko nenagrinėtu.
Teismas nustatė, jog pareiškėjos notarės atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimus po 1/2 dalį viso paveldimo turto iš esmės grindžia tuo, kad notarė R. D. 2010-01-28 išdavė pažymas Nr. 5 ir Nr. 6, kuriose nurodyta, jog pareiškėjos paveldi po 1/2 dalį iš 4/6 dalių. Teismas vertino, kad pažymos, su kuriomis nesutinka pareiškėjos, nėra turto dalis nustatantis dokumentas ir neturi jokios įtakos nei nuosavybės formai, nei paveldimo turto daliai, be to, jos šiuo metu net negalioja (minėtos pažymos galioja tik 10 dienų nuo jų išdavimo). Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjos pareiškimu į notarę kreipėsi tik vieną kartą dėl palikimo priėmimo, tačiau tai nėra prašymas dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo galima tik praėjus trims mėnesiams po palikimo atsiradimo. Pareiškėjos dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į notarę nesikreipė, todėl jų skundą atmetė remiantis CPK 511 str. nuostatomis, kadangi jis paduotas dėl notarės veiksmų (atsisakymo atlikti), kurių net nebuvo. Atsižvelgiant į tai, teismas, pareiškėjų prašymą įpareigoti išduoti pareiškėjoms paveldėjimo teisės liudijimą po 1/2 dalį į D. D. paveldimo turto, paliko nenagrinėtu, kadangi pareiškėjos nesilaikė nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos (nesikreipė į notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo) ir dar galima pasinaudoti šia tvarka (CPK 296 str. 1 d. 1 p.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjos R. S. ir R. V. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.
Nurodė, kad notarės atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą po 1/2 dalį viso paveldimo turto, grindžia tuo, kad notarė R. D. 2010-01-28 išdavė pažymas Nr.5 ir Nr.6, kuriose nurodė, jog pareiškėjos paveldi po 1/2 dalį iš 4/6 dalių. Pareiškėjos nurodė, jog teismas neįvertino minėtų pažymų juridinės reikšmės ir jų sukeliamų teisinių pasekmių. Kadangi notarė R. D. 2010-01-28 išdavė pažymas Nr.5 ir Nr.6, jų pagrindu turėjo išduoti ir pažymas atitinkančius paveldėjimo teisės liudijimus. Minėtos pažymos sukėlė teisines pasekmes - įpareigojo notarę išduoti ne bet kokius paveldėjimo teisės liudijimus, bet paremtus pažymų Nr.5 ir Nr.6 turiniu. Tokiu atveju notarė R. D. turėjusi atsisakyti išduoti jų prašomus paveldėjimo teisės liudijimus, kurie neatitiktų pažymų turinio. Tokie notarės veiksmai būtų neteisėti, todėl ir notarės R. D. 2010-01-28 išduotos pažymos Nr.5 ir Nr.6 yra neteisėtos.
Taip pat nurodė, kad pažymų Nr.5 ir Nr.6 išdavimas vertintinas pagal LR notarinio įstatymo 25 straipsnio 17 punktą kaip ir kiti įstatymų numatyti notariniai veiksmai, kurie susiję su šio straipsnio 2 punkte įvardintu notariniu veiksmu - paveldėjimo teisės liudijimo išdavimu. Pažymų apie paveldimą turtą išdavimas yra glaudžiai susijęs su paveldėjimo teisės liudijimo išdavimu. Kai išduodamos neteisėtos pažymos, atsiranda neteisėtas pagrindas išduoti neteisėtą paveldėjimo teisės liudijimą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Civilinio proceso kodekso 4 str. nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos gali būti įgyvendinama Civilinio proceso kodekso 511 str. nustatyta tvarka pareiškiant skundą dėl notaro veiksmų.
Byloje nustatyta, kad D. D. mirė 2009-10-05. Prienų rajono 2-ajame notaro biure 2009-11-06 buvo pradėta paveldėjimo byla Nr. 174/2009. Iš bylos duomenų matyti, kad šią dieną pareiškimą notaro biurui dėl palikimo priėmimo padavė abi pareiškėjos ir A. G. (b.l. 23-25).
Notarė R. D. 2010-01-28 išdavė R. V. ir R. S. pažymas Nr. 5 ir Nr. 6 apie paveldimą turtą. Vertinant pirmiau nurodytas pažymas, darytina išvada, kad jose nurodytos paveldimos dalys apskaičiuotos pagal tai, kad palikėja D. D. turėjo tris dukras (įstatymines įpėdines), iš kurių dvi pretenduoja į privalomąją palikimo dalį (b.l. 27). Pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį, jei palikėjo mirties dieną jo vaikams reikalingas išlaikymas, jie paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą, jeigu testamentu neskirta daugiau. Kaip skunde nurodė pareiškėjos ir kaip atsiliepime nurodė notarė, šios pažymos buvo išduotos pareiškėjoms dėl mokesčio už paveldimą turtą paskaičiavimo (b.l. 16,22). Tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, pareiškėjos yra palikėjos vaikaitės, todėl paveldėjimo turto mokesčio mokėti joms nereikia (Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymas 7 str. 1 d. 2 p.). Jokių kitų teisinių pasekmių šios pažymos nesukėlė, pripažinti notarinį veiksmą jas išduodant neteisėtu, pareiškėjos neprašė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą nagrinėjo pagal pareiškėjų patikslinto skundo (b.l. 17) reikalavimus: notarės atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimus po ½ dalį paveldimo turto pripažinti neteisėtais ir įpareigoti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą po ½ dalį į D. D. paveldimo turto.
Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 str. yra išvardinti notarų atliekami notariniai veiksmai, kurių vienas iš jų yra paveldėjimo teisės liudijimų išdavimas. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad notarė nėra atsisakiusi pareiškėjoms išduoti paveldėjimo teisės liudijimus, todėl nėra veiksmo, kurį reikėtų pripažinti neteisėtu. Šiuo aspektu pareiškėjų skundas atmestas pagrįstai. Pažymėtina, kad atsisakymą atlikti notarinį veiksmą ir atsisakymo rašto turinį reglamentuoja Notariato įstatymo 40 straipsnis, todėl pareiškėjoms išduotos 2010-01-28 pažymos Nr. 5 ir Nr. 6 apie paveldimą turtą nėra atsisakymas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą po ½ dalį į palikėjos turtą.
Dėl reikalavimo įpareigoti notarę išduoti pareiškėjoms paveldėjimo teisės liudijimus į po ½ dalį palikėjos turto, kolegija pažymi, kad pareiškėjos ne tik, kad neprašė notarės išduoti joms paveldėjimo teisės liudijimus, bet 2010-02-20 parašė prašymus, kuriais prašė neišduoti paveldėjimo teisės liudijimų (b.l. 7-8). Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį, notariatas yra visuma notarų, kuriems pagal įstatymą suteikiama teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Kadangi pareiškėjos ginčija A. G. teisę į privalomąją palikimo dalį, dėl kurios ji yra pateikusi notarei pareiškimą (b.l. 10), įpareigoti notarę išduoti pareiškėjoms paveldėjimo teisės liudijimus nėra pagrindo. Pagal Notariato įstatymo 29 straipsnį, notariniai veiksmai atliekami iš karto, kai pateikiami reikiami dokumentai. Šiuo aspektu yra pagrindas konstatuoti, kad nėra pateikti visi dokumentai reikalingi išduoti paveldėjimo teisės liudijimus. Paveldėjimo byloje nėra duomenų apie tai, kaip išspręstas ginčas dėl A. G. teisės į privalomąją palikimo dalį, kurią ginčija pareiškėjos. Vienok, pareiškėjoms net nesikreipus į notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu palikti skundą dalyje dėl įpareigojimo išduoti pareiškėjoms paveldėjimo teisės liudijimus, nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.