- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-08-07
- Bylos Nr.
- A15.-2334-506/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01927-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
- Teisėjas
- Lilija Tarčevskaja (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- D. D.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, suinteresuotam asmeniui D. D.,
nedalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos, – atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje administracinio nusižengimo protokolas surašytas R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dėl administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 415 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau ir – institucija) įgaliotasis pareigūnas 2020-07-06 surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-54330-2020 R. D. už tai, kad jis 2020-07-06 19.49 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai dėl vairavimo neblaivaus pradėtas ikiteisminis tyrimas, vairuodamas automobilį Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, manevruodamas kieme buvo neatidus, nepastebėjo kieme stovinčių automobilių VW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir Audi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), juos apgadino, apie eismo įvykį nepranešė policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino; padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Įgaliotasis pareigūnas nustatė, kad šiais veiksmais R. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 9, 219, 222, 226 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje.
Nusižengimų tyrimo metu R. D. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2020-07-06 apie 19 val. protokole nurodytoje vietoje išvairuodamas automobilį Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadino kelis automobilius, nes užstrigo stabdžių pedalas; automobilį pastatė kieme, kad netrukdytų eismui, ir grįžo į eismo įvykio vietą. Dėl įvykio gailisi. (17 b. l.)
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu R. D. davė analogiškus paaiškinimus, papildomai nurodė, kad norėjo perstatyti kieme stovėjusį sūnaus automobilį, buvo išgėręs, koja nuslydo nuo stabdžio pedalo ant greičio pedalo, automobilį „užsuko“. Pastatė automobilį kitame kieme ir grįžo. Pats kvietė policiją iš šalia esančio baro, taip pat skambino ir žmogus, kuris matė įvykį. Sūnus, kuriam priklauso automobilis, tuo metu dar neturėjo teisės vairuoti, ją įgijo tik 2020-07-25, todėl automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini) g. prie jo paties namų, o sūnus gyvena (duomenys neskelbtini). Kai pirko automobilį, prisimena, kad techninė apžiūra galiojo iki liepos, dienos nepamena. Prašė išdėstyti baudos mokėjimą, nes registruotas užimtumo tarnyboje, gyvena su mama.
Teismo posėdžio metu automobilio Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas D. D. paaiškino, kad iki 2020-07-25 neturėjo įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, tačiau jo vardu jau buvo už tėvo pinigus įgytas automobilis, kuriuo važinėjo ir prižiūrėjo tėvas R. D.. Apie tėvo padarytą eismo įvykį jis sužinojo tik iš tyrėjos.
Iš Policijos registruojamų įvykio registro duomenų matyti, kad 2020-07-06 19.49 val. įregistruota privataus fizinio asmens pateikta informacija, kad apie 19.45 val. iš baro (duomenys neskelbtini) išėjo akivaizdžiai neblaivus asmuo, įsėdo į juodos spalvos automobilį Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pradėjęs važiuoti apgadino tris stovinčius (duomenys neskelbtini) namo kieme automobilius ir pasišalino nežinoma kryptimi, matė iš tolo, įtaria, kad vairuotoją pažįsta baro personalas arba lankytojai. Surinkta papildoma informacija, kad minėto automobilio vairuotojui nustatytas 2,16 promilės neblaivumas, automobilis priverstinai išvežtas į saugojimo aikštelę, asmuo sulaikytas, pradėtas ikiteisminis tyrimas. (4 b. l.)
Iš eismo įvykio vietos schemos ir papildomų duomenų matyti trijų apgadintų transporto priemonių išsidėstymo vieta bei padaryti apgadinimai. (5, 6-7 b. l.)
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio J. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad protokole nurodytu laiku patruliavo, gavo iš OVS pranešimą apie eismo įvykį (duomenys neskelbtini), atvyko į vietą, kur pasitiko pranešėjas ir paaiškino, jog matė nusižengimo protokole bei policijos registre užfiksuotą eismo įvykį, papasakojo įvykio aplinkybes, apibūdino kaltininko požymius; nuėjo į barą, kur rado apibūdintą vairuotoją R. D., patikrino alkoholio matuokliu jo blaivumą ir nustatė 2,16 promilės neblaivumą; automobiliui Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra; R. D. pristatytas į OVS. (8 b. l.)
Nusižengimų tyrimo metu pranešėjas D. S. (D. S.) pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodytos aplinkybės, analogiškos užfiksuotoms policijos registre. (10 b. l.)
Nusižengimų tyrimo metu R. T., automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytoja, pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2020-07-03 paliko automobilį (duomenys neskelbtini) g. prie (duomenys neskelbtini) namo, 2020-07-06 apie 20.30 val. rado automobilį apgadintą – apgadintas šonas ir ratas iš vairuotojo pusės; žalą vertina maždaug 1500 eurų. (11 b. l.)
Nusižengimų tyrimo metu D. M., automobilio Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas-valdytojas, paaiškino, kad 2020-07-06 apie 17 val. paliko automobilį (duomenys neskelbtini); apie 19 val. išėjo su drauge pasivaikščioti, grįžo apie 21.15 val. ir pamatė, kad automobilis stipriai apgadintas priekinė kairė pusė, neatsidarė vairuotojo durelės; automobilis draustas ERGO draudimu, padaryta apie 5000 eurų žala. (12 b. l.)
Nusižengimų tyrimo metu E. B., automobilio Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkė-valdytoja, paaiškino, kad 2020-07-07 rytą kieme (duomenys neskelbtini) rado smarkai apgadintą savo automobilį – buvo sulankstyta galinė keleivio pusės dalis ir galinis ratas, pastebėjo ir dar dvi apgadintas mašinas; už savo mašinos lango rado policijos paliktas kvietimas atvykti į policijos komisariatą. E. B. pateikė apgadinto automobilio nuotraukas. (13, 15, 16 b. l.)
VĮ Regitra informacijoje nurodyta, kad automobilio Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pirmą kartą registruoto 2004-04-02, valdytojas-savininkas yra Darius dagys, gimęs (duomenys neskelbtini). (18 b. l.)
Byloje esančiose nuotraukose yra užfiksuotos vis eismo įvykyje dalyvavusios ir apgadintos transporto priemonės. (20-30 b. l.)
ANK 415 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių, kurios be privalomosios techninės apžiūros, vairavimą. KET 226 punkte, be kita ko, nustatyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. KET 9 punkte nustatytos bendrosios eismo dalyvių pareigos, o 219 punkte reglamentuotos vairuotojo ar kito eismo dalyvio pareigos įvykus eismo įvykiui, su kuriuo vairuotojas susijęs, ir, 219.1 punkte, be kita ko, nustatyta, kad vairuotojas privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka.
Pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį baudžiamas administracine tvarka pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. KET 222 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog R. D. suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kelis kitus automobilius, ir pasišalino iš įvykio vietos suprasdamas, jog elgiasi neteisėtai ir pažeidžia KET. Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį, fotonuotraukose užfiksuoti trijų automobilių apgadinimai neabejotinai vertintini kaip žymūs. Tad akivaizdu, jog R. D., turintis didelę vairavimo patirtį (vairuotojo stažas 29 metai), turėjo suprasti padarytos žalos mastą, nes jis, kaip vairuotojas, privalo išmanyti KET ir numatyti galimas pasekmes dėl šių taisyklių pažeidimo. Tačiau iš įvykio vietos jis išvažiavo net nesustojęs bei nepranešęs policijai.
Visos šios aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad R. D., vairavo transporto priemonę be techninės apžiūros, nesilaikė tiek bendrųjų eismo dalyvio pareigų, nustatytų KET 9 punkte, tiek pareigų, reglamentuotų KET 219.1 ir 226 punktuose, žinodamas, jog sukėlė eismo įvykį ir yra apgadinti svetimi automobiliai, sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos apie eismo įvykį nepranešęs policijai, kaip to reikalauja KET 222 punktas, pripažintina, kad jis pažeidė visus aukščiau minėtus KET reikalavimus. Teismas konstatuoja, kad R. D. veikoje yra visi ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėčių elementai.
Žemesnės instancijos teismas
R. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato, nes, nors jis ir teigė pripažįstantis kaltę bei besigailintis, tačiau teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog šie jo teiginiai nuoširdūs – iš paties pažeidėjo paaiškinimų matyti, kad jis mėgino išsisukinėti, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, policijos pareigūnų buvo surastas po įvykio bare. Pažymėtina, kad toks pasišalinimas iš eismo įvykio vietos pagal teismų praktiką vertinamas šiurkščiu KET pažeidimu. R. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad jis nusižengimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusižengimų padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už ANK 426 straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. ANK 415 straipsnio 2 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje nustatytos ženkliai švelnesnės nuobaudos.
Skirdamas nuobaudas, teismas atsižvelgia į nusižengimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į pažeidėjo asmenybę – registruotas užimtumo tarnyboje, anksčiau yra baustas administracinėmis nuobaudomis už KET pažeidimus, ne visos baudos sumokėtos, turi galiojančią nuobaudą. R. D. už padarytus aptartus nusižengimus skirtinos baudos, kurių dydis nustatytinas atitinkantis sankcijose numatytą baudos vidurkį. Teismas nenustato pagrindo R. D. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Galutinė nuobauda skirtina ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka.
Teismas taip pat atsižvelgia, kad R. D. šiurkščiai pažeidė KET, sugadino svetimą turtą, todėl jam taikytina administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 (dvejiems) metams (ANK 426 straipsnio 7 dalis).
Atsižvelgęs į teismo posėdžio metu pateiktą R. D. prašymą dėl baudos išdėstymo, į aplinkybę, kad jis registruotas užimtumo tarnyboje, tad gauna minimalias mėnesines pajamas, teismas sprendžia, kad baudos mokėjimas išdėstytinas 20 mėnesių laikotarpiui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas
nutaria:
R. D. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti administracines nuobaudas:
- už nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 2 dalyje, – 35 (trisdešimt penkių) eurų dydžio baudą;
- už nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, – 11 (vienuolikos) eurų dydžio baudą;
- už nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, – 1550 (vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, R. D. paskirti galutinę nuobaudą – 1550 (vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 7 dalimi R. D. paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, išdėstyti R. D. paskirtos 1550 (vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimties) eurų baudos mokėjimą 20 mėnesių laikotarpiui, sumokant kas mėnesį po 77,50 (septyniasdešimt septynis eurus 50 euro centų), nurodant, kad pirma įmoka turi būti sumokėta ne vėliau per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT787290000000130151 AS Citadele banka banko Lietuvos filiale, LT057044060007887175 AB SEB banke, LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, LT744010051001324763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT247300010112394300 banke Swedbank, AB, LT427230000000120025 UAB Medicinos banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20118328341.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.